Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2319-866/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2S-2319-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14492-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Ž. G., uždaroji akcinė bendrovė „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2319-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14492-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl uždraudimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys: Ž. G., uždaroji akcinė bendrovė „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B. – K., I. M., V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gulbinų turizmas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1.1. Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – atsakovas) 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SD-4724-(14.49.136 E.) nurodytą pranešimą apie vienašališką valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutartį Nr. 65 N01/2003-25242, pakeistą 2004 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. 1365 K01/2004-1365 ir 2014 m. balandžio 25 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-105, pagrindais, nurodytais atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. rašte Nr. 49SD-4724-(14.49.136 E.);

1.2. Jeigu teismas laikytų, kad atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 49SD-4724-(14.49.136 E.) Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutartis Nr. 65 N01/2003-25242, pakeista 2004 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. 1365 K01/2004-1365 ir 2014 m. balandžio 25 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-105, jau yra nutraukta – pripažinti tokį šios sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ;

1.3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodytiems reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutarties Nr. 65 N01/2003-25242, pakeistos 2004 m. spalio 5 d. susitarimu Nr. 1365 K01/2004-1365 ir 2014 m. balandžio 25 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-105 nutraukimu, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsitesėjimo.

3. Nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes ieškinyje suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovė siekia išsaugoti nuomos sutartį ir toliau naudotis iš jos kylančiomis teisėmis bei pareigomis, kadangi ji nėra padariusi esminio šios sutarties pažeidimo, kuris suteiktų teisę atsakovei nutraukti sutartį rašte nurodytais pagrindais.

4. Paaiškino, kad byloje kilęs ginčas dėl ilgalaikės valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas nepasieks Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių išliktų galimybė atsakovui ginčo žemės sklypą išskaidyti į atskirus sklypus ar išnuomoti kitokiomis dalimis tretiesiems asmenims, o išsprendus šį ginčą dėl sutarties nutraukimo, ieškovei palankaus sprendimo atveju kiltų nauji ginčai tarp ieškovės ir atsakovo bei naujų nuomininkų, ieškovė turėtų ginčyti naujas nuomos sutartis ir panašiai.

5. Ieškovės manymu, ieškinio netenkinimo atveju, atsakovas nepatirs didelių išlaidų ar nepatogumų ir užbaigti nuomos sutarties nutraukimo procedūras ar jas toliau tęsti. Nurodo, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ginčo dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą atveju teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pranešimo apie sutarties pasibaigimą pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas.

Šalies argumentai

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų aplinkybių, keliančių grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog atsakovas yra pradėjęs sutarties nutraukimo įgyvendinimo veiksmus, atsakovo veiksmų ginčo žemės sklypą išskaidyti į atskirus sklypus ar išnuomoti kitokiomis dalimis tretiesiems asmenims grėsmę. Ieškovė nenurodė jokių faktinių atsakovo veiksmų, kurie galėtų turėti realią neigiamą įtaką ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje pareiškė atsakovui neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti, teismo vertinimu, toks sprendimas, be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį. Vadinasi teigti, jog sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

10. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įpareigojimas vykdyti sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neatitiktų šių priemonių paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams, kadangi jomis atsakovo interesai būtų ribojami daugiau nei tai būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Gulbinų turizmas“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės, ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas yra pradėjęs sutarties nutraukimo įgyvendinimo veiksmus ar veiksmus dėl ginčo žemės sklypo išskaidymo į atskirus sklypus. Byloje yra pateikti tokius atsakovo veiksmus patvirtinantys paties atsakovo sprendimai.

Šalies argumentai

13. Apeliantė pažymi, kad ieškinyje be kita ko nurodė faktines aplinkybes, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-2006-(14.49.2 E.), kuriuo nustatė naujas Žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškiems statiniams eksploatuoti pagal UAB „Žemės plėtra“ 2021 m. lapkričio 19 d. parengtą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą M 1:1000, su jame išskirtomis Žemės sklypo dalimis ir plotais. Šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto sklypo dalis yra „išimama“ iš nuomojamo ploto ir palikta Lietuvos valstybei. Tai reiškia, kad šiuo atsakovo įsakymu buvo suformuota jo pozicija ir suponuotos tolesnės teisinės jo veiksmų pasekmės, kad atsakovas neketina šios Žemės sklypo dalies nuomoti nei ieškovei, nei kitiems sklype esančių pastatų savininkams (tretiesiems asmenims).

14. Ieškovės įsitikinimu, šis įsakymas patvirtina, kad atsakovas dar prieš 2022 m. gegužės 6 d. pranešimą apie vienašališką valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą jau buvo nusprendęs keisti nuomojamas ginčo žemės sklypo dalis, reikšmingai sumažinant ieškovei nuomojamo sklypo plotą. Po atsakovo 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymo priėmimo netgi iš viso neaišku, kokias ginčo žemės sklypo dalis atsakovas sutiks toliau nuomoti ieškovei, ar iš viso sutiks nuomoti.

15. Pasisakant dėl atsakovo veiksmų, kurie galėtų turėti realią neigiamą įtaką ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažymi, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose laikinosios apsaugos priemonės ginčo turtui gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turtui gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.).

16. Nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, šiuo atveju yra būtinas tokių procesinių priemonių taikymas, kurios užtikrintų padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą. Tuo atveju, jei ginčo žemės sklypas būtų suskaidytas į atskiras dalis ir šios dalys būtų išnuomotos kitiems asmenims, o ieškinys būtų tenkintas, nuomos teisinių santykių tarp šalių atkūrimas taptų itin sudėtingas. Savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas taip pat akcentavo, kad jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o išnagrinėjus bylą ieškinys būtų atmestas, atsakovas nepatirtų didelių išlaidų ar nepatogumų, jis tuomet galėtų užbaigti Nuomos sutarties nutraukimo procedūras ar jas toliau tęsti. Todėl tokia prašoma taikyta laikinoji apsaugos priemonė atitinka ir kitus teismų praktikoje akcentuojamus principus – proporcingumą, ekonomiškumą, teisingumą.

Šalies argumentai

17. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji į ginčo žemės sklypą ir jame esančius infrastruktūros objektus, kurie iki šiol priklauso jai nuosavybės teise, yra investavusi 2 393 174,06 Eur plius PVM sumą, skaičiuojant investicijas tik į ilgalaikį turtą. Todėl jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, jis gali prarasti realią galimybę naudotis savo teisėtai įgytu turtu, nes šis turtas atsidurtų valstybinėje žemėje, į kurią ieškovas neturėtų jokių teisių, o galimai tokias teises įgytų tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, vien tik pats savaime galimas palankus teismo sprendimas neužtikrintų ieškovo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į šią esminę reikšmę turinčią aplinkybę dėl galimų teisinių padarinių.

18. Apeliantė pažymi, kad šiuo atveju byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tačiau tam tikrais atvejais, vienas iš kurių yra prevencinis ieškinys (CK 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Kartu pažymi ir tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Atsiliepimas

19. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti.

20. Nurodo, kad ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, kurio dalykas sutampa su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek pagal savo pobūdį, tiek pagal apimtį. Neabejotina, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai ir atsakovas būtų įpareigotas įvykdyti dar nepriimtą teismo sprendimą (t. y. laikinoji apsaugos priemonė save esme sutaptų su ieškinio reikalavimu).

Šalies argumentai

21. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytų aplinkybių, keliančių grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. jog atsakovas yra pradėjęs sutarties nutraukimo įgyvendinimo veiksmus, atsakovo veiksmų ginčo žemės sklypą išskaidyti į atskirus sklypus ar išnuomoti kitokiomis dalimis tretiesiems asmenims grėsmę. Ieškovė nenurodė jokių faktinių atsakovės veiksmų, kurie galėtų turėti realią neigiamą įtaką ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

22. Papildomai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16617-534/2022 pagal ieškovų Ž. G., UAB ,,Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B. K., I. M., V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., UAB ,,Gulbinų turizmas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2006-(14.49.2E) (toliau – įsakymas), kuriuo buvo išskirtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) dalys ir plotai, reikalingi savarankiškai funkcionuojantiems pastatams (statiniams), esantiems Žemės sklype, eksploatuoti. Akivaizdu, kad atsakovas vykstant prieš tai nurodytam ginčui dėl minėto įsakymo panaikinimo, neturėtų pagrindo priimti kitų administracinių sprendimų dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymo iki tol, kol nebus išspręstas teisminis ginčas, susijęs su įsakymo teisėtumu.

23. Atsakovo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas savo aktyviais veiksmais vengtų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės, gali būti taikomos tik esant pagrįstam pagrindui manyti, jog nesiėmus jų, teismo sprendimas būtų neįvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti ieškovės UAB „Gulbinų turizmas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

27. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

28. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. rašte nurodytą pranešimą apie vienašališką Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei alternatyvų reikalavimą, teismui laikant, kad atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. raštu Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutartis Nr. 65 N01/2003-25242 jau yra nutraukta – pripažinti tokį šios sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu. Taip pat, ieškiniu reiškiamas ir prevencinis reikalavimas, kuriuo siekiama uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutartį Nr. 65 N01/2003-25242, pagrindais, nurodytais atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. rašte. Šio reikalavimo egzistavimo faktu ieškovė, be kita ko, įrodinėja aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, gali iš esmės sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

31. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Preliminariai įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo 2022 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, nustatyta, kad apeliantė buvo informuota, jog Valstybinės žemės nuomos 2002 m. kovo 13 d. sutartis Nr. 65 N01/2003-25242 bus nutraukta nuo 2022 m. liepos 8 d. Nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kyla pagrįstų abejonių dėl prevencinio ieškinio instituto taikymo galimumo šioje byloje, tačiau iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, atsižvelgiant į pareikštais reikalavimais siekiamą tikslą, bei ieškinio faktinį pagrindą.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

33. Apeliantė UAB „Gulbinų turizmas“ atskirajame skunde grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja sudėtingu nuomos teisinių santykių tarp šalių atkūrimu dėl galimo ginčo žemės sklypo suskaidymo į atskiras dalis ir jų išnuomavimu kitiems asmenims.

34. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

35. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

36. Kaip nurodė atsakovė, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16617-534/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11985-2022-9) pagal ieškovų Ž. G., UAB ,,Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B. K., I. M., V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., UAB ,,Gulbinų turizmas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2006-(14.49.2E) ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių dydžio nustatymo“. Nurodytu įsakymu buvo išskirtos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalys ir plotai, reikalingi savarankiškai funkcionuojantiems pastatams (statiniams), esantiems Žemės sklype, eksploatuoti.

37. Taigi, nors apeliantė būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę grindžia tuo, kad atsakovas gali imtis veiksmų suskaidyti žemės sklypo dalis, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytos civilinės bylos duomenis, žemės sklypo dalys jau yra faktiškai išskirtos ir dėl to inicijuotas teisminis ginčas. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui, nes esant teisminiam ginčui dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, naujų nuomos sutarčių sudarymas apribotas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau šiuo atveju ieškovė nepagrindė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė