Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2023 m. lapkričio 13 d. apie 08.20 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 40, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė D. S. į kairę ausį, po ko dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į kairiąją akį ir viršutinę lūpą, tokiais savo veiksmais padarė D. S. poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu 2024 m. gegužės 27 d. apklaustas kaltinamasis R. M. parodė, kad 2023 m. lapkričio 13 d. važiuodamas į darbą pažeidė Kelių eismo taisykles, bet avarinės situacijos nesudarė. Buvo priverstas staigiai stabdyti, nes priešais važiuojantis automobilis taip pat atlikinėjo manevrą – suko į dešinę prie Utenos pramogų arenos. Privažiavęs prie „Mados“ sankryžos sustojo. D. S. sustojo lygiagrečiai, palikdamas didelį tarpą iki kito automobilio, kuris buvo priešais jį. D. S. rodė gestą – smūgis į galvą iš alkūnės. Jis šiam parodė gestą – ateik. D. S. priėjo prie jo automobilio. Jis pajuto smūgį ir atsakė tuo pačiu. Vėliau D. S. bandė griebti jį už liemens, pargriauti. Jam bandant sėstis į automobilį, D. S. veržėsi į jo automobilį, griebė už vairo, apėjęs automobilį, bandė laužyti valytuvus. D. S. siūlė patraukti automobilį iš sankryžos, bet šis neleido patraukti automobilio.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. G 3627/2023 (01) nustatyta, kad: 1. D. S. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai veide, plaštakose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku (2023 m. lapkričio 13 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas, todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės; 3. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi; 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais; 5. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui (b. l. 30–31).

Iš 2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Apžiūrėjus jį, matyti, kad pareigūnai atvyko prie prekybos centro „Mada“, juos pasitiko du vyrai, prisistatę vardais R. M. ir D. S.

Vyras, vardu R. M., papasakojo pareigūnams, kad prie Utenos pramogų arenos parodė posūkį persirikiuoti, kitas vyras (D. S.) specialiai pradėjo „pakišinėti mašiną“. Kai važiavo iki sankryžos, vyras pradėjo mosikuoti, gestikuliuoti kumščiais, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie jo automobilio ir pradėjo kažką provokuoti. Jis tiesiog atsakė tuo pačiu, tas vyras gavo „porą ausų“. Tas vyras pradėjo sakyti, kad kvies policiją. Jis taip pat „prasileido“, jam prakirto lūpą, bet jis nemato problemos. Jeigu tas vyras turės pretenzijų, tai gal ir jis turės. Tas vyras išprovokavo konfliktą. Automobilis neapgadintas, bet grasino laužyti stiklo valytuvus. Jam prakirto lūpą, jau ne pirmą kartą gyvenime, tai niekam pretenzijų neturi.

Vyras, vardu D. S., papasakojo, kad jis važiavo, kitas vairuotojas (R. M.) jį įžūliai pakirto, prie pat jo, vos išvengė eismo įvykio. Jis papypsėjo, kad taip daryti negalima. Kitas vairuotojas specialiai „kirto“ per stabdį ir dar kartą sukūrė avarinę situaciją. Tai įvyko prie laidojimo rūmų. Po to susitiko prie sankryžos, jis atidarė langą ir pasakė, kad taip daryti negalima. Tas vyras pasakė jam „ateik čia“. Jie išlipo, jis pasakė „ką tu darai, tu vos du kartus avarijos mums nepadarei“. O tas vyras atsakė „aš tau tuoj į galvą duosiu“. Per sekundę jam sudavė du smūgius – pirmą į kairę akį, jis truputį suklupo į šoną, ir po to į kairę ausį. Jis pradėjo gintis, nieko pastarajam nepadarė. Jam suplėšė striukę (rodo suplėšytą dešinįjį šoną). Registratoriaus neturi, pretenzijų turi. Jam sudavė du smūgius ir norėjo dar trenkti, jis turėjo gintis, trenkė tam vyrui. Gal tas vyras sudavė jam ir tris smūgius, nes dar iš nosies kraujas buvo, bet tiksliai nežino, gal taip buvo nuo vieno smūgio į ausį. Jis turėjo kažką daryti. Tas vyras pirmas trenkė iš niekur nieko. Jis pirmas nesikabino, pasakė, kad vyras blogai pasielgė. Ranką susižalojo krisdamas, trenkėsi į automobilį (b. l. 42–43).

Iš 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas. Perklausius garso įrašą, girdimas pokalbis: Pranešėjas – „Čia silpnaprotis išprovokavo muštynes, tai dabar dar trukdo judėti toliau į darbo pusę“; BPC – „Tai jūs dabar konfliktuojat?“; Pranešėjas – „Mes jau pakonfliktavom. Iššoko jis, išprovokavo muštynes blet, pidaras, tai dabar dar kabinėjasi, išlipo man laužo čia mašiną“; BPC – „Tai jis išvažiavo?“; Pranešėjas – „Ne, jis neišvažiavo, aiškina, kad pranešė policijai, grasina man dar čia kažkokiais susidorojimais“; BPC – „Jūs įsidėmėjot valstybinius ar kažką?“; Pranešėjas – „Ne, tai jis stovi su mašina prieš mane, trukdo važiuoti į darbą“; BPC – „Supratau, tai pasakykit duomenis, privažiuos policija“; Pranešėjas – „Volkswagen Polo“ mėlynas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BPC – „Bet Jūsų nemušė?“; Pranešėjas – „Ne, mes mušėmės abudu, jisai man, aš jam, bet nematau problemos, nesiruošiu nusileisti tam pidarasui“; BPC – „Supratau, tai mušėtės? Nereik medikų?“; Pranešėjas – „Tai aišku. Ne, nereikia, viskas tvarkoje“; BPC – „Supratau, kokioje vietoje esate, adresas?“; Pranešėjas – „Prie prekybos centro „Mada“; BPC – „Prie Mados?“; Pranešėjas – „Taip“; BPC – „Tai ir jis lauks policijos?“; Pranešėjas – „Greičiausiai, tik aš neturiu laiko kada stovėt, jisai trukdo man važiuoti į darbą“; BPC – „Kokia Jūsų pavardė?“; Pranešėjas – „R. M.“ (b. l. 67–68).

Iš 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas. Perklausius garso įrašą, girdimas pokalbis: Pranešėjas – „Mane sumušė vairuotojas, važiavęs agresyviai“; BPC – „Automobilio vairuotojas vietoje?“; Pranešėjas – „Taip, jo numeriai (duomenys neskelbtini) „Renault Trafic“, baltos spalvos“; BPC – „Adresas, kur įvyko?“; Pranešėjas – „Prie Mados, Vilnius“; BPC – „Prie pačios Mados?“; Pranešėjas – „Nu sankryžoje, jo“; BPC – „Iš pradžių, kaip supratau, eismo įvykis įvyko?“; Pranešėjas – „Ne, jis mane pakirto, aš jį sustabdžiau, sakau „ką tu darai“. Jis sako, eik tu nachui gaidy ir trenkė man į galvą“; BPC – „Greitosios reikia Jums?“; Pranešėjas – „Nežinau, aš kraujuoju, bet nematau nieko, akis prakirsta“; BPC – „Tai aš tada kviečiu greitąją“; Pranešėjas – „Gerai, ačiū“; BPC – „Jūsų vardas pavardė?“; V – „D. S.“; BPC – „Pasakykit savo automobilio markę“; Pranešėjas – „Volkswagen Polo“, (duomenys neskelbtini), BPC – „Gerai, laukit policijos“ (b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, arba jis trumpam susargdinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia panaudodamas fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam D. S. sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią bylos nagrinėjimo teisme ribas, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad šiame teismo procesiniame sprendime bus pasisakoma dėl būtent kaltinamajam R. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos – nežymaus nukentėjusiojo D. S. sveikatos sutrikdymo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. M. jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino, tačiau savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino nurodydamas, kad jis nuo nukentėjusiojo gynėsi. Kaltinamasis R. M. paaiškino, kad D. S. savo vairuojamu automobiliu sustojo lygiagrečiai jo vairuojamo automobilio. D. S. jam rodė kovos menuose naudojamą gestą – smūgis į galvą iš alkūnės. Jis šiam parodė gestą – ateik. D. S. priėjo prie jo automobilio. Jis (R. M.) galėjo nelipti iš savo automobilio. Jie barėsi. Jis pajuto smūgį ir atsakė tuo pačiu. Jis sudavė D. S. su dešinės rankos kumščiu smūgį į galvos sritį. Sudavė porą kartų. D. S. galėjo patirti sužalojimus galvoje, veide. D. S. buvo susivyravęs. D. S. galbūt buvo mėlynė po akimi, galbūt buvo ištinusi ausis. D. S. jam trenkė, pataikė į kairį skruostą, buvo prakirtimas. Pirmą smūgį sudavė D. S., o jis šiam atsakė tuo pačiu – sudavė vieną ar du smūgius. Jo motyvas buvo apsiginti. Pripažįsta savo veiksmus, tačiau jis gynėsi, nes D. S. jį užsipuolė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 1 d., t. y. po dviejų savaičių po įvykio, kaltinamasis taipogi parodė, kad jaunuolis savo ranka, kurios jis net nespėjo pamatyti, stipriai trenkė jam per veidą ir prakirto kairįjį skruostą prie pat lūpų kampo. Nieko nelaukęs, jis pradėjo gintis. Jokios tyčios žaloti įsiaudrinusį jaunuolį jis neturėjo, kaip ir sakė, jis tik gynėsi.

Nors aptarti kaltinamojo parodymai dėl jo savigynos iš esmės tarpusavyje sutampa, tačiau teismas juos vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, paneigtą byloje surinktų įrodymų visumos, o taip pat iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais. Kaip nustatyta iš prieš tai aptartų kaltinamojo parodymų, nors, jo teigimu, nukentėjusysis, sėdėdamas automobilyje, rodė jam tam tikrus gestus, kaltinamojo supratimu, reiškusius kovos menuose naudojamą gestą – smūgis į galvą iš alkūnės, pats kaltinamasis šį gestą suprato ne kaip grėsmę sau, o kaip kvietimą eiti muštis, nes kaltinamasis šį, jo supratimu, kvietimą muštis priėmė – parodydamas nukentėjusiajam gestą „ateik“. Pažymėtina, kad tik po pastarojo gesto parodymo, nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie kaltinamojo automobilio. Be to, kaip parodė pats kaltinamasis, nukentėjusiajam priėjus prie jo automobilio, jis galėjo iš jo neišlipti. Toliau kaltinamasis savo poziciją dėl savigynos grindė tuo, kad pirmą smūgį jam sudavė nukentėjusysis, o jis šiam atsakė tuo pačiu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis sudavė kaltinamajam vieną smūgį į veido sritį, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ir kaltinamasis sudavė du smūgius nukentėjusiajam į veido sritį. Taigi, kaltinamojo kvietimu nukentėjusiajam priėjus prie pastarojo automobilio, buvo suduoti abipusiai smūgiai, kas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis R. M. atliko nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus (kaip jau buvo nurodyta, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo teisme ribas, šiame teismo procesiniame sprendime yra vertinami tik R. M. veiksmai). Teismo įsitikinimu, kaltinamojo atlikti veiksmai negali būti pripažinti gynybiniais, o buvo puolamojo pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog net ir tose situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K 520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Toliau pažymėtina, kad prieš tai nurodytas teismo išvadas patvirtina ir kiti nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. S. parodė, kad jis jokių neteisėtų gestų kaltinamajam nerodė, parodė smūgį, pademonstruojantį, jog R. M. vos nesukėlė eismo įvykio. Tada R. M. pradėjo kažką rėkti. Jis išlipo iš automobilio, priėjo prie R. M. automobilio ir pasakė, kad šis negražiai pasielgė, kad jam nederėtų taip daryti. Jis bandė nusisukti ir eiti į savo automobilį, nes nematė reikalo toliau ginčytis. Tuomet jis sulaukė smūgio į veidą, po ko jis buvo nublokštas, o atsisukdamas atgal, gavo antrą smūgį. Jis nuo R. M. atsistūmė, tuo metu šis jam dar kartą vožė į veidą. Tada jis nežinojo, ką daryti, todėl panaudojo smurtą pats trenkdamas R. M. kumščiu į veidą. Jis pats gavo iš šio smūgį dešinės rankos kumščiu. Pirmas smūgis buvo į antakį, ausies srityje. Nukentėjo antakis ir ausis. Po to buvo antras smūgis į tą pačią veido sritį. Taigi, iš karto buvo du smūgiai. Po to gavo trečią smūgį į lūpą. R. M. jį nubloškė ir suplėšė striukę, atitraukdamas jį už striukės. Jam pačiam stipriai ištino ausis, negalėjo dirbti savo darbo. Buvo pamėlusi akis, sudėtinga buvo kramtyti, nes buvo pažeista vidinė lūpos dalis. Ausis buvo ištinusi iki 10 dienų, negalėjo miegoti ant tos pusės. Mėlyna akis ir lūpa praėjo savaitės bėgyje. Nedarbingumą turėjo 24 val., daugiau netęsė, nes pamatė, kad galimai galės dirbti. Nebuvo nukritęs, bet buvo nublokštas ir pasirėmė su plaštaka į asfaltą po antro smūgio. Tada nusibrozdino delną. Pirmąjį smūgį jam sudavė R. M.. Jis plojo delnais ne tam, kad norėjo iškviesti R. M. muštis. Ikiteisminio tyrimo metu D. S. tiek savo 2023 m. lapkričio 13 d. protokole-pareiškime, tiek tą pačią dieną apklaustas liudytoju, t. y. įvykio dieną, taipogi parodė, kad konflikto metu kaltinamasis pirmas jam sudavė smūgius į veido sritį, po ko jis bandė gintis ir, kaire ranka prisidengęs veidą, dešine ranka užsimojo, galimai kažkur trenkė ir pataikė minėtam vyrui. Tada jie vienas su kitu susikibo, buvo suplėšyta jo striukė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P., kuris patvirtino ir teismo pagarsintus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad įvyko kažkoks konfliktas prie „Mados“. Dvi pusės konfliktavo dėl to, kad kažkas kažko nepasidalino kelyje. Kvietė policiją ne kaltinamasis, o kitas žmogus, kuris skundėsi, kad jam trenkė. Buvo ir greitoji medicinos pagalba. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad patruliuodamas gavo iškvietimą, jog pranešėjas prieš kelias minutes susimušė su automobilio „Volkswagen“ vairuotoju, nes šis jo nepraleido kelyje, konfliktavo. Privažiavę prie sankryžos, abu išlipo iš automobilių, tarp jų kilo konfliktas ir jie susimušė. Automobilio „Renault Trafic“ vairuotojas aiškino, kad prie jo pribėgo automobilio „Volkswagen“ vairuotojas ir pirmas jam trenkė. Matė ant abiejų vairuotojų sužalojimus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. parodė, kad vieną rytą jo kolega R. M. atvažiavo į darbą su prakirsta lūpa ir patinusiu veidu. Jis iš kolegos pasakojimo suprato, kad žmogus pats pirmas jį užsipuolė, apsisuko, atvažiavo, norėjo kažką išsiaiškinti. Kolega gynėsi ir taip nutiko, kad tą žmogų labiau sužalojo nei jį patį.

Iš 2024 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas, nustatyta, kad vyras, vardu R. M., papasakojo pareigūnams, kad kitas vyras (D. S.) priėjo prie jo automobilio ir pradėjo kažką provokuoti. Jis tiesiog atsakė tuo pačiu, tas vyras gavo „porą ausų“. Tas vyras pradėjo sakyti, kad kvies policiją. Jis taip pat „prasileido“, jam prakirto lūpą, bet jis nemato problemos. Vyras, vardu D. S., papasakojo, kad kitas vyras jam pasakė „aš tau tuoj į galvą duosiu“ ir per sekundę jam sudavė du smūgius – pirmą į kairę akį, jis truputį suklupo į šoną, ir po to į kairę ausį, suplėšė striukę. Jam sudavė du smūgius ir norėjo dar trenkti, jis turėjo gintis, trenkė tam vyrui. Gal tas vyras sudavė jam ir tris smūgius.

Iš 2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas, nustatyta, kad R. M. BPC darbuotojui nurodo, jog „silpnaprotis išprovokavo muštynes“, „mes mušėmės abudu, jisai man, aš jam“. O D. S. aiškina, kad „mane sumušė vairuotojas, važiavęs agresyviai“, „jis sako, eik tu nachui, gaidy, ir trenkė man į galvą“, „aš kraujuoju, bet nematau nieko, akis prakirsta“.

Iš aptartų garso ir vaizdo įrašų girdėti, kad iš karto po įvykio agresyviai elgiasi būtent kaltinamasis R. M., jis yra įsiaudrinęs, vartoja necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu. R. M. BPC darbuotojams ir policijos pareigūnams daug kartų akcentuoja, kad D. S. išprovokavo muštynes, kaltinamasis nenurodo, kad jam nukentėjusysis pirmas sudavė smūgį ar pan., taip pat kaltinamasis nurodė į nukentėjusiojo veiksmus jo vairuoto automobilio atžvilgiu, tačiau kartu paaiškino, kad automobilis neapgadintas. Tuo tarpu nukentėjusysis, nors ir susijaudinęs, tačiau kaltinamojo necenzūriniais žodžiais nevadina, nuosekliai aiškina, kad jis buvo kaltinamojo sumuštas, po ko jis taip pat jam sudavė vieną smūgį.

Toliau nurodytina, kad aplinkybę, jog nukentėjusysis D. S. patyrė kaltinime nurodytus padarinius – buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 14 d. specialisto išvada Nr. G 3627/2023 (01), kurioje, tą pačią dieną atlikus tyrimą, konstatuota, kad: 1. D. S. padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai veide, plaštakose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi, galimai užduotyje nurodytu laiku (2023 m. lapkričio 13 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kiekvienas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 2. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą, vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas, todėl pasisakyti, kuris iš jų padarytas anksčiau, o kuris vėliau, nėra galimybės; 3. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiumi; 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais; 5. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui. Dėl prieš aptartų įrodymų visumos nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, jog kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamojo R. M. veika yra teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis atliko du smurtinio pobūdžio veiksmus, panaudotas smurtas nebuvo intensyvaus pobūdžio, šio smurto pasekoje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 94–95), per 5 metus 17 kartų baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų yra sumokėtos (b. l. 97–104), dirbantis (b. l. 96), (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–92), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 117,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis D. S. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 49). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo D. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 52), kuriame nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 13 d. nukentėjusiajam buvo suteiktos otorinolaringologo (23,02 Eur) ir vidaus ligų gydytojo (23,02 Eur) paslaugos, taip pat atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis (71,47 Eur). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugos apskaitos išrašu. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o patirtas žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už D. S. gydymą“ (b. l. 53), kartu priteisiant 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (117,51 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Nukentėjusysis D. S. 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas teismo priteisti jam iš kaltinamojo 80 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 23). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nusikaltimo įvykdymo metu buvo suplėšyta nukentėjusiojo striukė (b. l. 33), taip pat dėl nagrinėjamo įvykio jam teko lankytis ligoninėje, darytis tyrimus dėl ausies, kuri buvo atlėpusi. Jis turėjo pasiimti biuletenį, nes dėl sumušimų negalėjo dirbti savo darbo. Sumušimai ant veido „laikėsi“ daugiau nei savaitę, dėl to patyrė didelį diskomfortą (b. l. 23). Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jam stipriai ištino ausis, negalėjo dirbti savo darbo. Buvo pamėlusi akis, sudėtinga buvo kramtyti, nes buvo pažeista vidinė lūpos dalis. Ausis buvo ištinusi iki 10 dienų, negalėjo miegoti ant tos pusės. Mėlyna akis ir lūpa praėjo savaitės bėgyje. Nedarbingumą turėjo 24 val., daugiau netęsė, nes pamatė, kad galimai galės dirbti. Turtinę žalą vertina 80 Eur dėl striukės suplėšymo. Po įvykio jis toliau dėvėjo striukę, jam ją susiuvo už 15 Eur. 2 000 Eur vertina patirtą neturtinę žalą, nes patyrė diskomfortą miego metu, negalėjo eiti į darbą, sporto salę, drovėjosi eiti į viešumą su tokia ausimi. Negalėjo dirbti papildomo darbo, padėti kitiems žmonėms. Šioje situacijoje nesijaučia nieko bloga padaręs, nukentėjo nuo žmogaus, jam tiek daug smūgių trenkė be jokios priežasties. R. M. negražiai pasielgė, jam trenkė iš pasalų, jis to smūgio nesitikėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju, smurtavo prieš jį, nukentėjusysis, siekdamas išvengti kitų smūgių, susikibo su kaltinamuoju (tai, kad nukentėjusysis jį buvo apsikabinęs, patvirtino ir kaltinamasis), po ko šis, stengdamasis jį atitraukti, suplėšė jo striukę. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje prašė priteisti jam 80 Eur turtinę žalą dėl suplėšytos striukės, tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo striukė nebuvo nepataisomai sugadinta, o buvo už 15 Eur susiūta ir jis dėvi šią striukę toliau. Todėl vertintina, kad nukentėjusysis patyrė 15 Eur tiesioginių nuostolių apmokant už kaltinamojo suplėšytos striukės susiuvimą, todėl jo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 15 Eur atlyginimą.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, šiam vartojant fizinį smurtą prieš jį, suduodant mažiausiai du smūgius į galvos sritį, ir padarant jam poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide, plaštakose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nesukėlė didesnių liekamųjų reiškinių, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam neteko keisti savo gyvenimo būdo, laisvalaikio įpročių, lankytis pas psichologus dėl emocinės pagalbos ar vartoti vaistų. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atitinkamai dėl jos nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamojo 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo R. M. gynėjas advokato padėjėjas P. Novikevič pateikė teismui sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus 200 Eur sumai (b. l. 160–161), taip pat prašė teismo atlyginti minėtas išlaidas kaltinamajam iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje R. M. pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, jo patirtos išlaidos gynėjo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų neatlygintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – vienas kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš R. M. 117,51 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų ir 51 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (117,51 Eur), skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

D. S. (D. S.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. M. 15 Eur (penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Netenkinti R. M. gynėjo advokato padėjėjo Pavel Novikevič prašymo atlyginti patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.