- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- 1-39-497/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36765-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Audrius Cininas (pirm.)
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- D. S.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas:
1. 2016-01-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-11-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² str. 1 d., 202 str. 1 d, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. skirta galutinė bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda; bauda sumokėta 2017-08-04;
2. 2020-01-14 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² str. 2 d. skirta bausmė – 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Įskaitytas išbūtas sulaikyme laikas (2 paros) ir galutinė bausmė paskirta 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 199² str. 1 d., 201 str. 3 d., 189¹ str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. D. S., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2012-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2017 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmeniu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – 24 848 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 71 313,22 Eur, bei 448,86 kg apdoroto rūkomojo tabako, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 38 486,96 Eur, kurias atgabeno į išnuomotas patalpas, esančias garažų masyvuose – (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančias I. M., bei (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančias D. B., ten jas laikė tikslu išgabenti realizacijai, po to cigaretes pakuodavo ir slėpdavo oro kondicionavimo vamzdžiuose, kuriuos gabeno išnuomotu iš UAB „A“ krovininiu automobiliu „Mercedez Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei J. S. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2017-07-21 kratos metu akcizais apmokestinamos prekes surado ir paėmė Vilniaus apskr. VPK KPENTV pareigūnai:
12 346 pakelių cigarečių, iš kurių 3230 pakelių „Minsk Capital“, 3071 pakelių „Minsk Super Slim“, 543 pakelių „Minsk Capital QS“, 4297 pakelių „NZ Gold Super Slim“, 1205 pakelių „Winston Blue“ – laikė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-21, apie 12.52 val.;
8182 pakelių cigarečių, iš kurių 500 pakelių „NZ Gold Super Slim“, 5000 pakelių „Minsk Capital QS“ , 2500 pakelių „Winston Blue“, 180 pakelių „Queen Menthol“, 1 pakelį „Marble Gold“, 1 pakelį „Dunhill Blue“, 1 pakelį „Welington Blue“ bei 448,86 kg apdoroto rūkomojo tabako – laikė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-21, apie 18.15 val.;
3407 pakelių cigarečių, iš kurių 2390 pakelių „Minsk Capital“, 1017 pakelių „Minsk Capital QS“ - laikė paslėptas oro kondicionavimo vamzdžiuose ir gabeno automobilyje Mercedez Benz „Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-21, 9.37 val.;
912 pakelių cigarečių, iš kurių 448 pakelių „Minsk Capital“ , 240 pakelių „Minsk Capital QS“, 224 pakelių „Winston Blue“ – laikė ir gabeno automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-21, apie 09.55 val. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² str. 1 d.
1.2. Taip pat jis, neturėdamas tikslo realizuoti, savo gyvenamoje vietoje neteisėtai laikė daugiau kaip 10 litrų denatūruoto etilo alkoholio. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2017-07-21, 09.00 val., savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 12 (dvylika) vnt. 1,0 litro talpos stiklinių butelių su etilo alkoholio skiedinių, kurių etilo alkoholio koncentracija nuo 31,8% iki 35,3%, iki 2017 m. liepos 21 d., 11.05 val., kol kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskr. VPK KPENTV pareigūnai. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 201 str. 3 d.
1.3. Taip pat jis neteisėtai praturtėjo: po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo, turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 000 Eur) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. turėjo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name su rūsiu ir garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų, bendrai 39 550 Eur ir 55 514,43 Anglijos svarų sterlingų (name – 38 930 Eur ir 51 514,43 Anglijos svarų sterlingų, automobilyje - 620 Eur ir 4000 Anglijos svarų sterlingų), kuriuos 2017-07-21, laikotarpiu nuo 9.00 iki 23.00 val., kratų metu paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 189¹ str. 1 d.
Dėl kaltinimų pagal BK 199² str. 1 d. ir 201 str. 3 d. (1.1., 1.2. p.)
I. Bylos duomenys
2.1.1. Kaltinamasis D. S. teisme kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį, Vilniuje susitiko su (duomenys neskelbtini) piliečiu vardu E.. Su juo susipažino apie 2007 m. uždarbiaudamas Anglijoje. E. pasiūlė užsidirbti iš Baltarusiškų cigarečių prekybos. Pagal E. planą, D. S. turėjo laikinai sandėliuoti iš Baltarusijos atvežamas cigaretes, jas paslėpti įtarimo nekeliančiose pakuotėse ir perduoti tolimesniam transportavimui į Europą. Pagal sutartą planą, D. S. išsinuomojo du garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje, o E. pradėjo vežti cigaretes. Jas D. S. paimdavo Kirtimų rajone arba kitose Vilniaus vietose ir veždavo į išsinuomotus garažus. Kartais E. cigaretes atveždavo ir pats. Taip buvo atvežtos kelios partijos cigarečių. Kiekvienoje partijoje buvo po 3-5 dėžes. Garažuose D. S. cigaretes paslėpdavo oro filtrų korpusuose, kurių turėjo iš ankstesnės veiklos. 2017-07-21 turėjo būti pirmas į oro filtrus sudėtų cigarečių išvežimas. E. turėjo laukti sutartoje vietoje Kirtimų rajone ir pasirūpinti jų gabenimu toliau. Cigarečių pervežimui pasikvietė į pagalbą G. A., nes šis turėjo pakankamai talpų autobusą cigaretėms pervežti. Pagal planą, G. A. turėjo važiuoti į Kirtimų rajoną, o ten jo laukė E. žmonės. Bekraunant cigaretes, iš garažo į autobusą, užklupo policiją, atliko kratas ir išėmė visas cigaretes, kurios buvo atvežtos per visą laikotarpį. Veikla truko apie 3 mėnesius. Iš jos jokių pinigų negavo, nes atvežtų cigarečių realizuoti nepavyko.
2.1.2. Dėl kratos metu rastų 12 butelių alkoholio, tai jį įsigijo 2011 m. kovo mėnesį Lenkijoje. Tačiau suabejojo dėl alkoholio kokybės, todėl taip jo ir nepanaudojo.
2.1.3. Dėl garažo bokse, esančiame (duomenys neskelbtini) rasto tabako, tai šį tabaką 2012 m. į Lietuvą legaliai įvežė D. S. pažįstamas vardu J.. Šis tabakas buvo iš kažkurios Skandinavijos šalies. Gabenimo dokumentuose buvo nurodyti tiek J., tiek ir D. S. duomenys. Kadangi J. kažkur dingo, logistikos kompanija susisiekė su D. S. ir jis pasiėmė krovinį ir iki jo išėmimo saugojo garažuose, kaip nereikalingą prekę.
2.2. Apklaustas 2017-09-05 ikiteisminio tyrimo teisėjo į tariamasis D. S. davė parodymus, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais teisme. Parodė, kad 2017 metų pradžioje susitiko su pažįstamu E., su juo kartu 2006-2007 metais gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, bet gyvena tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu užsimezgė kalba apie tai, kad E. turi galimybę atvežti cigaretes iš Latvijos į Lietuvą. Bekalbant iškilo toks klausimas, ar D. S. galėtų cigaretes laikinai sandėliuoti ir supakuoti į kitą atitinkamą tarą, taip paruošiant jas tolimesniam transportavimui į Europos Sąjungą. Už vieną metalinę dėžę su cigaretėmis turėjo būti sumokėta 10-15 Eur ir kompensuotos visos išlaidos, susijusios su garažų nuoma ir metalinių dėžių įsigijimu, D. S. sutiko su E. pasiūlymu, išsinuomojo garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vienas priklausė I. M., tai (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini), jis priklausė D. B., kur ir laikė cigaretes ir jas pakavo. Per kokius 2-3 mėn. ar E. pats, ar E. pažįstami su didelėmis transporto priemonėmis priveždavo tai po 3 tai po 4-5 cigarečių dėžes. Tai buvo daroma į savaitę vieną kartą arba kelis kartus ir iki birželio pradžios susikaupė apie 45-50 dėžių įvairių rūšių Baltarusiškų cigarečių. Surastą kiekį cigarečių pakelių nurodytą pranešime apie įtarimą pripažįsta, viso 24845 vnt. Susitikdavo arba su E. arba su jo atstovais, kurie atveždavo cigaretes su savo transportu. Susitikdavo (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai neatsimena numerio. Ir dar prie Gariūnų turgavietės, kur yra automobilių pardavimas. Jis vykdavo automobiliu „Opel Astra“, kuris priklauso J. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arba važiuodavo su kitomis transporto priemonėmis, kurias išsinuomodavo per „Alio“ reklamą tam kartui. Pagal bendrą susitarimą, D. S. pakavo tas cigaretes į metalines talpas – metalinę skardinę tarą. Tuo užsiiminėjo nereguliariai. Būdavo, kad tai darė vieną kartą per dieną, būdavo kas antrą dieną pakuodavo. Per dieną padarydavo porą filtrų ir per birželio ir liepos nepilną mėnesį buvo supakuotos į tarą apie 25-30 dėžučių cigarečių. Metalinės talpas, į kurias slėpdavo cigaretes, įsigydavo prekybos centruose ir pats už jas susimokėdavo. Į vieną tokią metalinę talpą tilpdavo nuo 40 iki 50 blokų cigarečių, kadangi jos buvo skirtingų dydžių. Tolimesni veiksmai buvo tokie, kad cigaretes metalinėje taroje reikėjo išvežti. Tam tikslui jis pasitelkė į pagalbą pažįstamą G. A.. G. A. pažįsta apie 3-5 metus, gyvena tame pačiame kieme. Žinojo, kad G. A. turi pažįstamų, kurie nuomoja didesnes transporto priemones, nes anksčiau dirbo kompanijoje, kuri pervežinėdavo baldus. Be to, apie mėnesį iki sulaikymo, G. A. su autobusu jau buvo padėjęs išvežti iš garažo šiukšles. G. A. nebuvo informuotas, kas yra dėžėse. Su G. A. susitarė, kad D. S. sumokės už krovinio pervežimą 20 Eur. Tikslesnį adresą iš E. turėjo sužinoti vėliau. Krovinį reikėjo nuvežti į Graičiūnų gatvę ir perkelti į kitą transporto priemonę. Tolimesnis gabenimas turėjo vykti į Europos Sąjungos šalis, bet į kokias, nežino. E. turėjo atsiskaityti už cigaretės, jas išvežus. Kraunant dėžes į G. A. atvežtą autobusiuką, juos sulaikė ekonominės kriminalinės policijos pareigūnai. Sulaikymo laikui, cigarečių pakavimo ir laikymo darbas nebuvo pilnai atliktas. Nebuvo krovinys pilnai sukomplektuotas ir nuvežtas į Graičiūno gatvę. E. nuo to laiko daugiau nematė. Kratos metu namuose rastas alkoholis priklauso D. S., tai likutis atsargų, kurios buvo sukauptos dukters vestuvėms (t. 7 b. l. 138-141).
3. Liudytojas G. A. teisme parodė, kad D. S. pažįsta kaip kaimyną, Gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini). Apie mėnesį-du iki įvykio padėjo D. S. išvežti iš garažo šiukšles. Dieną prieš įvykį D. S. vėl paprašė padėti išvežti iš garažo kažkokias metalines dėžes. Pažadėjo atsilyginti. G. A. sutiko, sutartą dieną išsinuomotu autobusu „Mercedes Benz“, kuriuo ketino važiuoti į Lenkiją, atvažiavo prie prekybos centro „Kubas“, esančio Pašilaičių rajone. Čia persėdo į D. S. automobilį „Opel“, nuvažiavo į netoliese esantį garažą, pakrovė kiek tilpo metalines dėžes, grįžo prie prekybos centro ir perkrovė dėžes į autobusą. Atvažiavus į garažą antrą kartą, pasikrauti likusių dėžių, sulaikė policija. Su autobusu į garažą nevažiavo, nes ši transporto priemonė buvo per didelė. Nežinojo kad krauna cigaretes. Matė tik metalinės dėžes. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 7, b. l. 34-37).
4.1. Liudytojas J. J. teisme parodė, kad dirba Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiuoju tyrėju. 2017 m. vasarą, galimai liepos mėn. gavo informaciją, kad Vilniuje, Pašilaičių rajone, viename iš garažų, laikomos cigaretės su Baltarusiškomis banderolėmis. Ryte nuvyko prie informacijoje nurodytos vietos ir stebėjo aplinką. Matė į garažą įvažiuojantį automobilį „Opel“, kurį vairavo D. S.. Po kiek laiko šis automobilis išvažiavo, privažiavo į už maždaug 200 m. stovinčio autobuso, kurį vairavo, kaip vėliau sužinojo, G. A. ir abu vyrai ėmė krauti dėžes iš automobilio į autobusą. Po to abu vėl nuvažiavo į garažą. Tuo metu pareigūnai sulaikė abu vyrus. Automobilyje buvo pradėtos krauti dėžės, kuriose, kaip vėliau paaiškėjo buvo paslėptos cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis. Daug dėžių su tokiomis pačiomis cigaretėmis buvo dar ir garaže. Pas D. S. rado raktą nuo dar vieną netoliese esančio garažo bokso. Apžiūrėjus šį antrą garažo boksą, jame irgi buvo rasto nelegaliai laikomos cigaretės. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
4.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas J. J. parodė, kad 2017-07-21, turint informacijos apie tai, kad garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) yra neteisėtai sandėliuojamos akcizais apmokestinamos prekės, t. y. cigaretės su Rusijos Federacijos bei Baltarusijos Respublikos banderolėmis, todėl tą pačią dieną, siekiant patikrinti turimą informaciją, jis kartu su Vilniaus aps. VPK KPENTV vyr. tyrėju M. B., vyr. tyrėju Č. B. nuvyko patikrinti informacijos. Tą pačią dieną, apie 08.30 val., atvyko anksčiau nurodytu adresu ir pradėjo apžiūrinėti minėtą garažų masyvą. Apie 09.00 val. į stebimą teritoriją atvažiavo baltos spalvos „Mercedes Benz Sprinter“ mikroautobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo G. A. ir tamsiai mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaip vėliau paaiškėjo vairavo D. S.. G. A. savo vairuotą mikroautobusą paliko stovėjimo aikštelėje prie PC „Kubas“ ir pėsčiomis užėjo į garažų masyvą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o D. S. iš paskos įvažiavo su automobiliu „Opel“. Maždaug po 5 minučių, apie 09.05 val., iš garažų masyvo išvažiavo automobilis „Opel“ su D. S. ir G. A. ir nuvažiavo prie mikroautobuso. Kaip vėliau paaiškėjo, G. A. kartu su D. S. iš automobilio „Opel“ perkrovė 7 supakuotas dėžes į mikroautobusą ir abu automobiliu „Opel“ nuvažiavo atgal į garažų masyvą, esantį (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių, maždaug apie 09.15 val., jie priėjo prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo atvertus garažo vartus ir prie jų stovintį automobilį „Opel“, kurio atidarytoje bagažinėje buvo sudėtos trys dėžės. Tuo metu iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo G. A., nešinas viena iš dėžių, o D. S. buvo garažo viduje, prie sukrautų kitų dėžių. Pamačius įvairų kiekį nesupakuotų cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir patikrinus dėžes, nustatyta, kad juose yra cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Apie 09.20 val., abiem vyrams buvo pranešta, kad jie yra sulaikyti ir abiem uždėti antrankiai. Atlikus kratas – garaže (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 12 346 pakelių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Automobilyje „Opel“ rasta ir paimta 912 pakelių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, mikroautobuse rasta ir paimta 3 407 pakelių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Atliekant automobilio „Opel“ kratą, rastas raktų ryšulys su 3 raktais. Iš jų vienas atrakino spyną, esančią garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą šiame garaže, rasta ir paimta 8 180 pakelių cigarečių, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei didelis kiekis tabako (t. 6 b. l. 1-4).
5. Liudytojas M. B. apklaustas teisme parodė, kad 2017 m. dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje tyrėju. Liudytojas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie analogiški liudytojo J. J. parodymams (t. 6, b. l. 5-8, nuosprendžio 4.1., 4.2. p.).
6.1. Liudytojas V. F. apklaustas teisme parodė, kad yra UAB „A“ savininkas ir vadovas. Viena iš įmonės veiklos rūšių – transporto priemonių nuoma. G. A. pažįsta būtent kaip klientą, kuris nuomojosi transporto priemones. Šis kelis kartus nuomojosi mikroautobusą „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos laikotarpis visuomet buvo ne ilgesnis nei vienai parai. Liudytojui atrodė keista, kodėl nuomos laikotarpis visuomet buvo toks trumpas. Paskutinį kartą paklausus, kokiu tikslu nuomojama transporto priemonė, G. A. atsakė, kad daiktams iš Vilniaus į Alytų pervežti. Po paskutinės nuomos mikroautobusas dingo, atgavo jį tik po 2 mėnesių policijoje. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
6.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. F. nurodė, kad G. A. mikroautobusą nuomojosi tris kartus – 2017-07-07, 2017-07-13 ir 2017-07-20. Paskutinį kartą mikroautobusas nebuvo grąžintas, todėl 2017-07-31 kreipėsi į policiją. Ten sužinojo, kad transporto priemonė sulaikyta (t. 6, b. l. 120-126).
6.3. Liudytojas V. F. iš fotonuotraukų atpažino G. A. kaip asmenį, kuris liudytojo nurodytomis aplinkybėmis nuomojosi mikroautobusą (t. 6, b. l. 127-128).
7.1 Liudytoja J. T. apklausta teisme parodė, kad turi garažą (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso dabar neprisimena. Prieš kelis metus, vasarą, pakabino skelbimą, kad garažas išnuomojamas. Į skelbimą atsiliepė du vyrai, susitikimo metu pasirodė tvarkingi. Vyrai sakė, kad garažas reikalingas automobiliui laikyti. Pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo garažą sutartyje nurodytam vyrui. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
7.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. T. parodė, kad 2017 m. pateikė skelbimą į svetainę „skelbiu.lt“ ir prie garažo pakabino popierinį skelbimą dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. 2017-04-07 jai telefonu paskambino vyriškis, kuris pageidavo išnuomoti garažą. Ji su juo susitarė susitikti prie minėto garažo ir tą pačią dieną susitiko. Į susitikimą atvyko du vyriškiai. Jie pageidavo išnuomoti garažą metams laiko, kainą jiems tiko, 75 Eur į mėnesį, be to sumokėjo grynais tris mėnesius į priekį, todėl su jais sutarė, kad sudarys elektroninę sutartį. Į jos elektroninį paštą vienas iš vyriškių atsiuntė savo duomenis, tada vyriškio atsiųsti duomenys buvo įtraukti į sutartį ir pasirašyti, po ko elektroniniu paštu perduoti nuomininkui, kuris pasirašęs, grąžino sutartį jai. Tokiu būdu buvo sudaryta garažo nuomos sutartis, kurią prideda prie apklausos protokolo (t. 6, 131-138).
7.3. Liudytoja J. T. atpažino D. S. ir G. A. kaip asmenis, kurie iš jos nuomojosi garažą (t. 6, b. l. 139-140, 141-142).
8.1. Liudytojas D. B. parodė, kad turi garažą adresu (duomenys neskelbtini). 2016 metais išnuomojo jį asmeniui, kuris prisistatė O. K. vardu. Šio asmens nematė, nes gyvena ne Lietuvoje. Garažą nuomininkui perdavė ir pinigus už nuomą grynais pinigais paėmė liudytojo močiutė. Nuomininkas už garažą mokėjo du kartus – pirmą kartą sudarant nuomos sutartį, sumokėjo grynais pinigais už 2-3 mėnesius į priekį ir antrą kartą, kai atėjo laikas vėl mokėti už nuomą. Atėjus eiliniam nuomos mokėjimo laikui, nuomininkas dingo. Policija pranešė, kad garažas areštuotas. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
8.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad 2016 m., maždaug gruodžio mėn., nusipirko garažo boksą (duomenys neskelbtini). Garažą sutvarkė ir įdėjo skelbimą, kad nuomoja už 55 eurus per mėnesį. Maždaug 2017-04-05 jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyras ir paklausė ar nuomojamas garažas. Kokiu vardu vyras prisistatė, tiksliai nepamena. Asmuo skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), sutarė, kad jo močiutė G. B., aprodys garažą. Asmeniui garažas tiko su sąlygą, kad ant garažo durų pasikabins savo spyną. Jie sutarė ir buvo sudaryta neterminuota žodinė nuomos sutartis. Asmuo iškart grynais pinigais močiutei sumokėjo nuomos mokestį už du mėnesius ir vėliau grynais pinigais močiutei atvežė nuomos mokestį dar už 3 mėnesius į priekį, t. y. iki rugpjūčio pabaigos. Asmens gyvai nėra matęs, tik bendravęs telefonu. Kas buvo laikoma garaže, nežino (t. 6, b. l. 145-146).
9.1. Liudytoja I. M. teisme parodė, kad jos vyras nuomojo garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vyrui 2015 m. mirus, garažo nuomininkas už nuomą pinigus kartais mokėjo liudytojai, o kartais – jos sūnui. Buvo susitikusi su nuomininku gal du kartus. Nuomos kainos tiksliai neprisimena. Galėjo būti 40-50 Eur per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
9.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, kad garažas, esantis garažų masyve (duomenys neskelbtini), priklauso jai apie 2 metus, atiteko po vyro mirties 2015 m. Iki vyro mirties, garažą vyras buvo išnuomojęs jai nepažįstamam vyrui. Ar vyras buvo sudaręs rašytinę sutartį su nuomininku, ji nežino, sutarties nėra mačiusi ir jos neturi. Kai jai atiteko garažas, tas pats nepažįstamas vyras garažą nuomojosi toliau. Nežino nuomininko nei vardo, nei pavardės. Ką jis garaže veikė, liudytojai nežinoma. Raktai nuo garažo yra vieni ir jie buvo pas nuomininką. Yra mačiusi nuomininką vieną ar du kartus. Su nuomininku bendravo ir liudytojos sūnus K. M., kuris galėtų daugiau papasakoti apie nuomininką (t. 6, b. l. 115-117).
9.3. Liudytoja I. M. iš nuotraukų atpažino D. S., kaip asmenį, kuris nuomojosi jai priklausantį garažą (t. 1, b. l. 118-119).
10.1. Liudytojas K. M. teisme parodė, kad po tėvo mirties 2015 metais, bendravo su garažo, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė tėvui, nuomininku. Susitikdavo su nuomininku reguliariai kartą į kelis mėnesius. Nuomininkas perduodavo nuomos mokestį grynais pinigais. Nuomos kainos tiksliai neprisimena. Galėjo būti apie 120 litų per mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai užrašyti teisingai.
10.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad po tėvo mirties 2015 m., garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), atiteko liudytojo mamai. Iki tėvo mirties, garažas buvo nuomojamas nepažįstamam vyriškiui, kurio nei vardo, nei pavardės liudytojas nežino. Tėvas nuomojo garažą už 45 eurus. Ar buvo rašytinė sutartis dėl nuomos, nežino. Po tėvo mirties nuomininkas paskambino liudytojui iš Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo žodžiu buvo sutarta, kad jis dar nuomosis garažą apie du metus. Su nuomotoju buvo susitikęs vieną ar du kartus tam, kad paimti nuomos mokestį. Taip pat su juo kelis kartus tuo pačiu tikslu buvo susitikusi ir liudytojo motina. Nuomininkas už garažo nuomą pinigus visada atveždavo vienas ir perduodavo prie liudytojo namų, todėl garaže nesilankė nei karto. Raktas buvo vienas ir juo naudodavosi nuomininkas. Nesidomėjo, ką nuomininkas veikia garaže. Anksčiau pinigus nuomininkas važinėjo automobiliu „Mercedes Benz“ universalu, žydros spalvos, o vėliau – „Opel Astra“ juodos spalvos universalu. Apie tai, kad nuomininkas garaže laikė cigaretes ir tabaką, sužinojo tik iš policijos pareigūnų (t. 6, b. l. 109-111).
10.3. Liudytoja K. M. iš nuotraukų atpažino D. S., kaip asmenį, kuris nuomojosi garažą (t. 6, b. l. 112-114).
11.1. Liudytojas E. P. apklaustas teisme parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „P“ su skardos gaminiais. D. S. pažįsta kaip klientą, kuris nuo 2015 metų periodiškai užsakinėjo skardos gaminius. Tai buvo skardinės dėžutės ar šiukšlių dėžės. Kaskart užsakydavo po 5-10 vienetų tokių gaminių. Vieno gaminio kaina buvo apie 15 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
11.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad nuo 2015 m. maždaug vasario mėn. dirba UAB „P“ vadybininko – skardininko pareigose. Bendrovės pagrindinė veikla yra gamyba iš metalo ir skardos. Į jo pareigas įeina bendravimas su klientais, užsakymų priėmimas ir jų vykdymas – gamyba. Bendrovė vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini). Įsidarbinus į UAB „P“ maždaug po poros mėnesių į jo darbovietę atvyko asmuo, kaip vėliau paaiškėjo vardu D. ir pateikė užsakymą padaryti skardos gaminius. Kartais D. gaminius užsakydavo ir telefonu. Skardos gaminys kurį užsakydavo D. buvo panašus į filtrą. D. užsakydavo apie 10 skardos gaminių maždaug kartą į mėnesį. Vieno gaminio kaina buvo apie 15 Eur. D. gaminius pasiimdavo pats ir atsiskaitydavo grynais pinigais. Paskutinis D. užsakymas buvo maždaug prieš pusantro mėnesio. Kam D. buvo reikalingi skardos gaminiai, jis nežino (t. 6, b. l. 143-144).
12.1. 2017-07-21 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. M., rasta ir paimta 11 856 vnt. pakelių cigarečių bei kitų daiktų, kurie aprašyti kratos protokole bei apyraše (9 lapai), (t. 1, b. l. 57-75). Apžiūros protokolais atliktos apžiūros kratos metu garaže (duomenys neskelbtini), surastų tabako pakavimo maišelių, lipdukų klijuojamų ant tabako pakavimo maišelių, buitinio preso Nr. MVSPC, įvairių lapų (t. 1, b. l. 88-100, t. 7, b. l. 145-146).
12.2. 2017-07-21 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. B., rasta ir paimta 8 180 pakelių cigarečių. Automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. S., rasta ir paimta įvairių daiktų: dėžės su metaliniais įrenginiais bei cigaretėmis, pinigai, kurie aprašyti kratos protokole ir apyraše (7 lapai), (t. 1, b. l. 140-147).
12.4. 2017-07-21 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą automobilyje „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „A“, rasti ir paimti 3 467 pakelių cigarečių, bei kiti daiktai aprašyti 2017-07-21 kratos protokole ir paimtų objektų apyraše (7 lapai) (t. 1, b. l. 182‑193).
12.5. 2017-07-21 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus neatidėliotiną kratą D. S. gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame namie su rūsiu ir garažu, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame J. S., rasta daiktų, kurie aprašyti kratos protokole ir apyraše (206 lapai), tarp jų ir dėžė su 12 vnt. vieno litro talpos buteliais „Smirnoff“ (t. 2, b. l. 73-201, t. 3, b. l. 1-83).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymų vertinimas ir motyvai, veikos kvalifikavimas
21. Vien 24 848 vienetų cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo D. S. vertė yra 71 313,22 Eur, t. y. viršija 250 MGL, todėl, pagal šį kvalifikuojantį požymį jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199² str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).
23. Kaltinamasis D. S. dėl šios kaltinimo dalies kaltu prisipažino dalinai, nurodė, kad tabako lapai buvo importuoti į ES rinką legaliai, pirkti kažkurioje iš Šiaurės Europos valstybių. Kaltinamasis šį tabaką saugojo vien todėl, kad kažkur pradingo tabako lapų pirkėjas savininkas. D. S. neturėjo tikslo šio tabako nei parduoti, nei kitaip platinti.
24. Nors kaltinamasis teigia, jog aptariamas rūkomojo tabako kiekis importuotas teisėtai ir buvo laikomas be tikslo jį platinti, šios aplinkybės nepaneigia kaltinimo, jog šiais tabako gaminiais buvo disponuojama, t. y. jie buvo laikomi D. S. nuomojamame garaže adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai. D. S. yra kaltinamas neteisėtu 448.86 kg smulkinto rūkomojo tabako įgijimu ir laikymu, būtent šias veikas ir apima BK 199² str. 1 d. dispozicija. Nusikaltimo motyvas veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Apžiūros metu nustatyta, kad rūkomojo tabako pakuotės yra be LR Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolių (12.2. p.). Tuo pažeisti LR ekonomikos ir inovacijų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Taisyklių su vėlesniais kaltinime nurodytais pakeitimais 2.1., 2.1.1., 3.1, 3.1.2. p. reikalavimai, pagal kuriuos fiziniams asmenims Lietuvos Respublikoje draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nustatytos formos banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, tame skaičiuje ir rūkomąjį tabaką. Vadinasi, kaltinime nurodytu rūkomojo tabako kiekiu D. S. disponavo neteisėtai. Vien rūkomojo tabako vertė (38 486 Eur) viršija 250 MGL, o kartu su paimtu neteisėtai disponuotu cigarečių kiekiu sudaro 109 800,18 Eur. Todėl, pagal šį kvalifikuojantį požymį jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199² str. 1 d. (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija).
Dėl 1.2. p. nurodyto kaltinimo dalies, susijusius su neteisėtu disponavimu 12 litrų denatūruoto etilo alkoholio.
25. Kratos metu, kaltinamojo D. S. buvusios sutuoktinės J. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 12 litrų etilo alkoholio, kurio koncentracija sudaro 31,8-35,3 % tūrio. Kaltinamasis D. S. teisme paaiškino, kad alkoholį įsigijo dukters vestuvėms, bet nepanaudojo, nes suabejojo gėrimo kokybe (2.1.2, 12.5, 14 p.).
26. BK 201 str. 3 d. nustato, kad baudžiamas tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo analogiškoje byloje suformuotą praktiką, iš viso neteisėtai laikomo kiekio turi būti atimamas kiekis, kuriuo Lietuvos Respublikos įstatymai disponuoti nedraudžia (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-123/2007). Iš rasto kiekio atėmus leidžiamą laikyti kiekį, likutis (2001 mililitras) nesudaro to kiekio, disponavimas kuriuo laikomas baudžiamuoju nusižengimu.
27. Be to, sistemiškai aiškinat BK 201 str., iš jo pavadinimo seka, kad atsakomybė pagal šią BK normą kyla ne už bet kokių, o už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą, ką patvirtina ir teismų praktika tokiose bylose (bylos Nr. 1A-228-557/2021, 1A-303-318/2021, 1-115-873/2021 ir kitos).
28. Todėl D. S. pagal šį kaltinimą išteisintinas, nenustačius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 str. 3 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Dėl kaltinimo pagal BK 189¹ str. 1 d. (1.3. p.)
III. Bylos duomenys
29. 2017-07-21, kratos name, adresu (duomenys neskelbtini), metu, namo rūsyje, į sieną įmūrytame seife, be kitų daiktų rasta ir paimta – 48 930 Eur ir 102 320 Anglijos svarų sterlingų grynųjų pinigų (toliau – £), (t. 2, b. l. 75-201, t. 3, b. l. 1-83).
30. 2017-07-21, kratos D. S. automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, rankinėje, buvusioje ant galinės automobilio sėdynės, be kitų daiktų rasta ir paimta 620 Eur ir 4000 £ (t. 1, b. l. 140-147).
31.1. Kaltinamasis D. S. dėl kratų metu rastų pinigų teisme paaiškino, kad visi rankinėje rasti pinigai – tai jo uždarbis iš Anglijos. Seife rasti pinigai – tai visos kaltinamojo D. S. šeimos santaupos. 12 000 £ – D. S., 90 000 £ – tai jo motinos ir tėvo santaupos, 15 000 Eur – tai dukters G. R. santaupos, 25 000 Eur – tai buvusios žmonos J. S. santaupos, likę pinigai – 10 000 Eur, taip pat kažkieno iš šeimos narių santaupos. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti teisingai.
31.2. 2017-08-07 apklaustas įtariamuoju D. S. parodė, kad sulaikymo metu automobilyje Opel Astra rasti 4000 £ ir 620 Eur., yra jo asmeninės piniginės lėšos. Iš name adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastų piniginių lėšų 12 000 £ priklauso jam. Kiti pinigai yra įtariamojo motinos, buvusios sutuoktinės, dukters (t. 7, b. l. 132-137).
31.3. 2017-09-05 apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. S. parodė, kad 2001 m. išsiskyrė su J. S.. Buvusi žmona gyvena santuokos metu įsigytame name adresu (duomenys neskelbtini). 2006-2010 m. dirbo Anglijoje. 2006-2007 m. (duomenys neskelbtini) vertėsi atsitiktiniais darbais. 2009-2010 m. įkūrė įmonę „L“ ir vertėsi maisto produktų gabenimu iš Lietuvos į Angliją. Įmonei nutraukus veiklą ir D. S. grįžus į Lietuvą, buvę partneriai dalimis grąžino skolas ir dar paskolino pinigų, kad D. S. galėtų grąžinti savąsias skolas. Tokiu būdu sukaupė 12 000 £. Šiuos pinigus laikė seife, šeimos name (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo UAB „A“ vairuotoju, bet išėjo dėl mažos algos. Vėliau registravosi Užimtumo tarnyboje, ieškojo kito darbo. Anksčiau buvo teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, teismo skirta apie 9 000 Eur bauda sumokėta (t. 7, b. l. 138-141).
32.1. Liudytoja J. S. teisme duoti parodymus atsisakė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir jų papildyti ar pataisyti nepageidauja.
32.2. 2017-07-27 apklausta liudytoja J. S. parodė, kad D. S. yra jos buvęs sutuoktinis. Santuoką nutraukė 2001 m., pasirašė skyrybų sutartį. Pagal sutartį, savąją namo adresu (duomenys neskelbtini) dalį, D. S. padovanojo vaikams. Likusi namo dalis liko liudytojai. Po skyrybų santykiai išliko draugiški. D. S., nors name ir negyveno, tačiau lankydavosi kada panorėjęs, turėjo raktus, pirmame aukšte, turėjo savo kambarį, kuriame laikė asmeninius daiktus ir kartais nakvodavo. Iš seife rastų pinigų – 15 000 Eur priklauso liudytojai. Pinigus gavo iš savo mamos 2011 m. ir juos deklaravo. Kiti 15 000 Eur yra liudytojos dukters G. S. (R.), kuriuos liudytoja padovanojo dukrai, kai pardavė trijų kambarių butą. Pinigai deklaruoti. Likusi suma 14 120 Eur ir 102 320 £ suma yra ne liudytojos ir ne dukterų. Galimai D. S. arba jo motinos. Liudytoja net nežinojo, kad tokios didelės pinigų sumos yra laikomos seife ir iš kur jos atsirado – nežino. Liudytoja uždirba 218 Eur per mėnesį. Duktė G. S. (R.) šiuo metu nedirba, turėjo verslo liudijimą ir pardavinėjo savos gamybos bižuteriją, dabartiniu metu išvykusi su šeima gyventi į (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 30-33).
32.3. 2019-11-08 apklausta kaip liudytoja J. S. davė parodymus dėl jos pateiktų trijų dovanojimo sutarčių: 2003-05-23 pinigų dovanojimo sutarties, pagal kurią J. S. dovanoja savo tėvams J. K. ir L. K. 10 000 Lt; 2003-05-23 pinigų dovanojimo sutarties, pagal kurią J. S. dovanoja savo dukrai G. S. (R.) 10 000 Lt; 2006-01-24 pinigų dovanojimo sutarties, pagal kurią J. S. dovanoja savo dukrai G. S. (R.) 15 000 Eur. Liudytoja nurodė, kad sutartys surašytos ir grynieji pinigai perduoti tomis datomis, kaip nurodyta sutartyse. Sudarant sutartis ir perduodant pinigus dalyvavo tik sutarties šalys. Pinigus dovanojo iš santaupų. Liudytojos disponuojamųjų grynųjų pinigų likutis 2012-01-01 sudarė 82 530,97 Lt. Yra šį likutį patvirtinantys dokumentai. Liudytojos vartojimo išlaidų suma nuo 2012-01-01 iki 2017-12-31 sudarė 3 424 Eur. Liudytoja gyvena taupiai, turi savo ūkį, todėl vartojimo išlaidos labai mažos (t. 6, b. l. 38).
33. Liudytoja G. R. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis D. S. – liudytojos tėvas. Seife rasta 15 000 Eur suma yra jos pinigai. Šią sumą sukaupė nuo mažumės iš dovanų, kuriuos gaudavo gimtadienio progą. Be to nuo 2009 m. susirgo. Už liudytojos globą iki pilnametystės, motina J. S. gaudavo pašalpą ir viską dėdavo prie anksčiau sukauptos dovanotų pinigų sumos. Keičiantis valiutai litus iškeitė į eurus ir 2016 m. turimus pinigus deklaravo. Pinigus laikė seife, namo rūsyje. Ištekėjusi išvyko į (duomenys neskelbtini), dalį pinigų pasiėmė, o 15 000 Eur paliko seife. Čia jie buvo rasti ir paimti kratos metu. Kieno buvo kiti seife laikomi pinigai – nežino. Analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 60-63).
34.1. Kaltinamojo D. S. motina Z. S. teisme neapklausta dėl sveikatos būklės (t. 12, b. l. 125, 128-130).
34.2. 2017-10-26 apklausta kaip liudytoja Z. S. parodė, kad nuo 1973 m. iki pensijos, į kurią išėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš pradžių auklėtoja, o paskutinius 23 metus – direktoriaus pavaduotoja. Dabartiniu metu yra pensijoje ir nedirba. Iš viso švietimo sistemoje pradėjo dirbti nuo 1968 m. ir bendras stažas 49 m. Pajamos buvo pakankamos. Pavykdavo taupyti, neišlaidaudavo. Pajamas pradėjo deklaruoti nuo 2009 m., nes anksčiau to daryti nereikėjo. Nedeklaravo turto, nes niekas mokesčių inspekcijoje nepasakė, kad reikia tai daryti. Todėl, pardavusi sūnui ir jo žmonas žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, už 130 000 Lt, šių pajamų nedeklaravo. Sandoris įvyko realiai ir jos sūnus su žmona liudytojai su vyru sumokėjo 130 000 Lt. sumą. Be to, 2003 m. už 13 000 Lt pardavė sodo sklypą, o 2013 m. pardavė garažą. Gautų sumų taip pat nedeklaravo, nes nebuvo tokio reikalavimo. Pradžioje litus įvairiuose Lietuvos bankuose keitė į JAV dolerius, o vėliau į Anglijos svarus sterlingų. Pasirinko anglišką valiutą, nes ketino padėti anūkei (duomenys neskelbtini) įsigyti būstą. Tokiu būdu, iš viso gyvenimo darbinių pajamų ir parduotų trijų nekilnojamojo turto objektų sukaupė 10 000 Eur ir 90 000 £. Šiuos pinigus nuo 2017 m. liepos mėnesio laikė sūnaus ir jo buvusios žmonos name, seife, nes galvojo kad ši vieta yra saugesnė nei bankai. Pinigai buvo perrišti popierine juostele arba gumyte, po 2000 £ arba po 5000 £ vienoje pakuotėje, įvairiomis kupiūromis. Raktą nuo seifo turėjo sūnus D. S.. Kas dar iš šeimos narių turėjo seifo raktą – nežino. 2003 m. jos sūnus D. S. uždirbdavo iš prekybos automobiliais. Ar tuo metu jis dirbo oficialiai, nepamena. Sūnaus sutuoktinė dirbo privačiai su kosmetika, siuvo sijonus, tačiau ar ji 2003 m. dirbo oficialiai, taip pat nežino. (t. 6, b. l. 13-16).
34.3. 2018-08-28 apklausta kaip liudytoja Z. S. parodė, kad jos piniginės santaupos yra areštuotos, todėl 2018-08-04 sūnui D. S. paskirtą 9339,68 Eur. baudą, ji sumokėjo pasiskolinusi pinigus iš savo seserų: V. Š. 4800 Eur, iš P. B. – 3500 Eur. Taip pat pridėjo 1000 Eur savo santaupų (t. 6, b. l. 17-19 ).
35.1.1. 2019-05-31 konsultacinėje specialisto išvadoje (toliau – Konsultacinėje išvadoje) dėl Z. S. ir L. S. pajamų ir išlaidų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2017-07-21 pora turėjo įplaukų: 134 409,81 Eur su darbo santykiais susijusių įplaukų; gavo 82 908,50 Eur senatvės pensijos; gavo 10 426,32 Eur (36 000 Lt) dovanų pinigais pagal 2004-11-29, 2005-12-16, 2006-10-20, 2007-11-23 dovanojimo sutartis, kuriomis E. S. 4 kartus padovanojo L. S. po 9 000 Lt (t. 5, b. l. 148-150, 191); gavo 49 235,40 Eur (170 000 Lt) iš nekilnojamo turto pardavimo, t. y. 1999 m. gavo 130 000 Lt iš nebaigto statyti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo (t. 5, b. l. 143-144), 2003 m. gavo 13 000 Lt iš žemės sklypo pardavimo ir 2013 m. gavo 27 000 Lt iš nekilnojamojo turto (garažo pardavimo), (t. 5, b. l. 214-220). Viso per tiriamą laikotarpį Z. S. ir L. S. gavo 276 980,03 Eur įplaukų.
35.1.2. Per tą patį laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 2017-07-21 Z. S. ir L. S. turėjo išlaidų: 117 032,37 Eur pragyvenimo išlaidų ir 44 852,64 Eur pagal dovanojimo sutartis, kuriomis padovanojo D. S. 2012 m. – 24 000 Lt, 2013 m. – 24 000 Lt, 2014 m. – 24 000 Lt, 2015 m. – 24 000 Eur (t. 5, b. l. 207, 220, 227, 234-235). Viso per tiriamą laikotarpį Z. S. ir L. S. turėjo 161 885,01 Eur išlaidų.
35.1.3. Atėmus 35.1.1., 35.1.2. p. paskaičiuotas išlaidas iš įplaukų (276 980,03-161 885,01), Z. S. 2017-07-21 galėjo turėti 115 095,02 Eur grynųjų pinigų likutį (t. 5, b. l. 77-86, 87‑243).
35.2. 2020-06-19 VMI prie LR FM išvadoje (toliau – VMI išvada), atlikus Z. S. ir L. S. įplaukų ir išlaidų analizę už ta patį laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 2017-07-21, konstatuota:
35.2.1. 2019-05-31 konsultacinėje specialisto išvadoje, vertinant Z. S. ir L. S. pajamas ir išlaidas 1994-2003 m. laikotarpiu, neatsižvelgta į poros pajamas banke, kurios sudarė 24 475 Lt, iki 1994 m. buvusį 3100 Lt grynųjų pinigų likutį ne banke, taip pat į išlaidas – 1999 m. padarytą 55 000 Eur grynųjų pinigų dovaną J. S.. Šią dovaną patvirtina J. S. 1999-05-13 pateikta Brangaus turto deklaracija, kurioje nurodoma, kad žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą, adresu (duomenys neskelbtini), J. S. pirko be kitą ko ir už Z. S. ir L. S. dovanotus 55 000 Lt (t. 4, b. l. 98, 99). Taip pat neatsižvelgta į Z. S. ir L. S. išlaidas 1999 m. padovanoto namo statybai. Šios išlaidos pagal Z. S. pateiktą Brangaus turto deklaraciją yra 81 156 Lt (t. 4, b. l. 99). Tokiu būdu, prie 2019-05-31 konsultacinėje specialisto išvadoje nustatytos pajamų sumos pridėjus papildomai 24 475 Lt pajamų ir 3100 Lt likutį iki 1994 m., ir atėmus 138 323.24 Lt išlaidų, grynųjų pinigų likutis galėjo būti ne 216 304,49 Lt, kaip nurodoma 2019-05-31 konsultacinėje išvadoje (t. 5, b. l. 80), bet 79 884 Lt (23 136 Eur). Tačiau net ir šios sumos Z. S. ir L. S. 2003 m. nedeklaravo, nes VMI nepateikta Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija (FR0593).
35.2.2. Dėl 10 426,32 Eur (36 000 Lt) dovanų pinigais pagal 2004-11-29, 2005-12-16, 2006‑10-20, 2007-11-23 dovanojimo sutartis, kuriomis E. S. 4 kartus padovanojo L. S. po 9 000 Lt. Išvadoje nurodoma, kad šios sumos negali būti pripažintos L. S. pajamomis, nes E. S. neturėjo jokio turto ir pajamų, kad sukaupti 36 000 Lt sumą. Laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2007 m. jos vienintelės pajamos buvo iš senatvės pensijos ir sudarė viso 52 435,59 Lt, kai tuo tarpu pragyvenimo išlaidos per metus pagal Statistikos departamento duomenis už tą patį laikotarpį sudarė 84 963,60 Lt. Taigi E. S. pragyvenimo išlaidos viršijo pajamas 32 528,01 Lt (t. 4, b. l. 97-98).
35.2.3. D. S. pajamomis ir atitinkamai Z. S., L. S. išlaidomis negali būti pripažinta 44 852,64 Eur suma, kurią pagal 35.1.2.p. nurodytas penkias 2012-2015 m. sudarytas sutartis pastarieji padovanojo D. S., nes minėtos sutartys sudarytos nesilaikant CK 6.496 str. nustatytos notarinės formos ir D. S. gautas dovanas visas iš karto deklaravo tik 2016-06-29 ir 2017-09-11, nors turėjo deklaruoti po kiekvienų einamųjų metų (t. 4, b. l. 82-83). Nors Z. S. su L. S. ir turėjo finansinių galimybių grynais pinigais padovanoti sūnui D. S. pinigines lėšas, tačiau vien tik tokia galimybė ir dovanojimo sutartys, kaip formalus įrodymas, nepagrindžia realaus pajamų perdavimo fakto. Įvertinus visus surinktus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, daroma išvada, kad Z. S. ir L. S. piniginių lėšų nedovanojo (t. 4, b. l. 101).
35.2.4. Vertinant Z. S. ir L. S. įplaukas ir išlaidas 2004-2017 m., specialistė konstatavo, kad 2004-01-01 pinigų likutis banke ir grynais buvo 85 537 Lt (24 773,23 Eur), (35.2.1. p.). Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2017-07-21 gauta 209 195 Eur pajamų ir patirta 105 414 Eur išlaidų. Todėl 2017-07-21 Z. S. ir L. S. turėjo galimybę turėti grynųjų pinigų likutį 115 478 Eur, bet jų neturėjo. Nes 2017-07-24 apklausoje liudytoja Z. S. nenurodė, kad turi santaupų ir laiko jas pas Z. S. namuose. Vėlesnėse apklausose Z. S. nurodė, kad laikė pinigus Z. S. namuose, nes bankais nepasitiki, tačiau tai prieštarauja faktui, kad Z. S. pinigus bankuose laikė ir net gavo palūkanų už ten laikomas lėšas. Vien tai, kad atitinkamais laikotarpiais buvo deklaruojamos pajamos, kad buvo parduodamas nekilnojamas turtas, nepreziumuoja, kad kratos metu rasti pinigai yra būtent tie pinigai, kurių gavimą ir turėjimą atitinkamu laikotarpiu grindžia Z. S. ir L. S. (LVAT nutartys Nr. A-110-438/2015, A17-301/2007), (t. 4, b. l. 99-101).
35.2.5. 2022-01-20 VMI specialisto paaiškinime papildomai nurodoma, kad Z. S. ir L. S. vartojimo išlaidos paskaičiuotos remiantis LR Statistikos departamento duomenimis apie didžiųjų miestų namų ūkio pinigines vartojimo išlaidas. Skaičiuojant šias išlaidas, tenkančias, nebuvo taikomi BVP išlaidų metodų indeksai. Prie statistinių išlaidų grynais pinigais pridėtos kitos išlaidos, kurios neįtraukiamos į statistines vartojimo išlaidas, tai 2008 m. išlaidas kompiuterio pirkimui, 2012 m. – P. B. sąskaitos papildymui, 2013 m. Vartojimo kredito grąžinimui, 2017 m. baudos mokėjimas už D. S.. Taip pat prie statistinių vartojimo išlaidų pridėtos išlaidos, susijusios su pinigų išgryninimo ir kitais banko mokesčiais.
36. 2020-06-19 VMI prie LR FM išvadoje, atlikus D. S. pajamų ir išlaidų analizę už laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 2017-07-21, konstatuota:
36.1. D. S. tiriamojo laikotarpio pradžioje turėjo 50 000 Lt grynųjų pinigų likutį. Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-12-31 D. S. gavo 135 357 pajamų ir patyrė 457 814 Lt išlaidų. Šiuo laikotarpiu iš bankų išsiėmė 42 180 Lt, į bankus įnešė 411 349 Lt. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje turėjo 65 965 Lt likutį banko sąskaitoje. Tokiu būdu, tiriamu laikotarpiu D. S. išlaidos viršijo pajamas 337 422 Lt (97 724,20 Eur) (50 000+136 357-457 814-65 965). (t. 4, b. l. 79-82, 102-103).
36.2. Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-07-21 D. S. gavo 10 280 Eur teisėtų pajamų ir patyrė 192 393 Eur išlaidų. 163208 Eur išlaidų suma teisėtomis pajamomis nepagrįsta (t. 4, b. l. 83-87, 102-103).
36.3. Pagal VMI duomenų bazėje turimus duomenis, D. S. 2016-06-29 VMI pateikė metinės pajamų deklaracijos (GPM308 formą) už 2012-2015 metus ir deklaracijų prieduose deklaravo iš tėvų Z. S. ir L. S. gautas pinigų sumas. Viso 24 000 Eur pagal 2012-02-24, 2013-09-06, 2014-06-11, 2015-01-19 ir 2015-11-25 dovanojimo sutartis. Šios sumos negali būti pripažintos D. S. pajamomis, nes dovanojimo sutartys nepatvirtintos notaro, kaip reikalaujama CK 6.469 str.; nedeklaruotos einamaisiais metais, o tik 2016 m. visos kartu; pagal banko sąskaitų išrašus nematyti, kad nurodytos pinigų sumos D. S. tikrai buvo pervestos; nėra jokių faktinių įrodymų, kad pinigai buvo perduoti.
37.1.1. 2019-06-25 specialisto konsultacinėje išvadoje dėl J. S. pajamų ir išlaidų, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2017-12-31 J. S. turėjo 82 917,42 Eur pajamų ir 64 060,43 Eur išlaidų. Todėl pinigų likutis 2017 m. pabaigoje buvo 18 857,99 Eur ir vadinasi, L. S. kaltinime nurodytu laiku galėjo būti sukaupusi 15 000 Eur (konsultacinėje išvadoje, konvertuojant pinigų likutį litais 2014 m. pabaigoje (76 698,66 Lt) į eurus, padaryta klaida, nurodant likutį 2015 m. pradžiai 22 213,47 Eur (t. 5, b. l. 21, 22), kai turi būti – 25 421,01 Eur).
37.1.2. J. S. pajamas sudarė 25 286.55 Eur iš turto pardavimo 2003, 2012, 2017 metais; 44323 Eur iš tėvų nuo 2001 m. iki 2012 m. kasmet dovanotų pinigų; 10372,59 Eur iš laikotarpiu nuo 2007 iki 2012 metų mokėtos Savivaldybės pašalpos dukrai; 1722,73 Eur – su darbo santykiais susijusios pajamos 2017 metais.
37.1.3. J. S. išlaidas sudarė 20 792,40 Eur piniginės dovanos dukrai ir tėvams 2003 m. ir 2006 m.; 46 110,83 Eur vartojimo išlaidos ir 1014,20 Eur turto pirkimui 2017 metais (t. 5, b. l. 5-54). J. S. pajamų ir išlaidų suvestinė, pagal Konsultacinės išvados duomenis, pateikta VMI specialisto išvadoje sudarytoje 1 lentelėje (t. 4, b. l. 88).
37.2. 2020-06-19 VMI prie LR FM išvadoje, atlikus J. S. pajamų ir išlaidų analizę už ta patį laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2017-12-31, konstatuota:
37.2.1. J. S. pajamos iš 2003 m. sudaryto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio yra ne 74951 Lt, bet 37 475,50 Lt (10 834 Eur), kadangi pagal 2003-05-19 buto pirkimo pardavimo sutarties 3 p., buto kaina buvo sumokėta D. S. ir J. S. lygiomis dalimis (t. 4, b. l. 93, t. 5, b. l. 25).
37.2.2. J. S. tėvai J. K. ir L. K. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. kasmet negalėjo dovanoti dukrai pinigų, kurių bendra suma 153 039,67 Lt (44 323,35 Eur), (t. 4, b. l. 28-30, 32, 37-41), nes atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais, J. K. ir L. K. jau buvo senatvės pensininkai, jiems mokamos senatvės pensijos buvo mažesnės už Statistikos departamento skelbiamus namų ūkio išlaidų rodiklius 1 asmeniui didžiuosiuose miestuose (išskyrus 2003, 2009, 2010 m.). J. K. ir L. K. pajamų ir išlaidų balansas 1995‑2013 m. yra neigiamas ir sudaro -57 401 Lt. Pensininkai neturėjo jokių ir kitų pajamų, todėl 45 535,56 Eur sumos dukrai J. S. padovanoti negalėjo (t. 4, b. l. 91-92).
37.2.3. J. S. nuo 2003 m. iki 2011 m. augino dvi, o nuo 2012 iki 2017 – vieną nepilnametę dukrą. Todėl jos vartojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2017-07-21 sudaro 104 843,97 Eur, t. y. 58 733,14 Eur daugiau negu nustatyta Konsultacinėje išvadoje, kurioje neįvertintos nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidos (t. 4, b. l. 90).
37.2.4. J. S. negalėjo padovanoti savo tėvams J. K. ir L. K. bei dukrai G. S. po 10 000 Lt pagal dvi 2003-05-23 dovanojimo sutartis. Nes sutartys nepatvirtintos notariškai, kaip to reikalavo tuometinė CK 6.469 str. redakcija. Nėra įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą. Be to G. S. 2003-05-23 buvo mažametė ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), neturėjo civilinio teisinio veiksnumo ir negalėjo būti dovanojimo sutarties šalimi.
37.2.5. J. S. negalėjo dovanoti savo dukrai G. S. 15 000 Eur pagal 2006-01-24 pinigų dovanojimo sutartį (t. 5, b. l. 31), nes J. S. neteikė vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos ir neturėjo santaupų tai datai; laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2006-01-24 nekilnojamojo turto nepardavė; su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, o gautas pašalpas turėjo skirti dukters poreikiams tenkinti; iš buvusio sutuoktinio lėšų vaikų išlaikymui taip pat negavo. Tokiu būdu neturėjo jokio pajamų šaltinio dovanai skirtoms lėšoms sukaupti. Be to, sutarties sudarymo metu G. S. buvo mažametė ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), neturėjo civilinio teisinio veiksnumo ir negalėjo būti dovanojimo sutarties šalimi (t. 4, b. l. 90-93).
38.1. 2019-05-07 Konsultacinėje išvadoje dėl . Dėl G. S. (R.) pajamų ir išlaidų nurodoma, kad analizuojant ar 2017-07-21 dienai G. R. galėjo turėti 15 000 Eur, buvo sudarytos pajamų- išlaidų lentelės nuo 2013-01-01 iki 2017-07-21 pagal patikrinimui pateiktas dokumentų kopijas. Pinigų likutis laikotarpio pradžiai nustatytas remiantis G. R. parodymais apie tai, kad 2003-05-23 ir 2006-01-24 pinigų dovanojimo sutartimis gavo atitinkamai 10 000 Lt ir 15 000 Eur dovanų, 600 Lt išleido. Tokiu būdu, likutis tiriamo laikotarpio pradžiai sudarė 61 192 Lt. Įvertinus pajamas tiriamu laikotarpiu, kurios sudaro 1664,30 Eur ir išlaidas, kurios sudaro 4386,73 Eur, G. R. disponuojamų pinigų likutis 2017-07-21 galėjo būti 17 722,43 Eur (t. 55-76).
38.2. 2020-06-19 VMI prie LR FM išvadoje, atlikus G. S. (R.) pajamų ir išlaidų analizę už ta patį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-07-21 konstatuota:
IV. Duomenų vertinimas ir išvados
39.4. 2003-12-18 LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910, 3 str. 1 d. 1 p., 4 str. 1 d., numatė prievolę nuolatiniams Lietuvos gyventojams iki 2005-01-01 deklaruoti pinigines lėšas, kurių bendra suma viršija 50 000 Lt. Tiek VMI specialisto, tiek Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad Z. S. ir L. S. šios prievolės neįvykdė, nors galėjo disponuoti lėšomis, kurių bendra suma viršijo minėtame įstatyme nurodytą 50 000 Lt sumą. Tačiau vien iš šio fakto negalima daryti išvados, kad Z. S. ir L. S. nedisponavo lėšomis, kurių suma viršija 50 000 Lt. Nusikaltimo sudėties buvimas nagrinėjamos kategorijos teismui neturi kelti abejonių (Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014, 2K-251-1073/2018) ir vien deklaracijos nepateikimas Mokesčių inspekcijai nėra pakankamas pagrindas šioms abejonėms pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad deklaracijos nepateikimas mokesčių inspekcijai nėra pakankamas įrodymas, kad asmuo nedisponavo tam tikromis sumomis ar nesudarė paskolos sutarčių, kurias privalu deklaruoti (2K-251-1073/2018). Be to, kai Z. S. ir L. S. iki 2005-01-01 neįvykdė prievolės deklaruoti turimas pinigines lėšas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ str. už neteisėtą praturtėjimą nebuvo numatyta. Ši veika kriminalizuota tik 2010 m. Taigi Z. S. ir L. S. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad dėl jų neveikimo gali kilti baudžiamoji atsakomybė ir juo labiau ne jiems, o jų sūnui D. S.. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvada, kad vien tai, kad Z. S. ir L. S. nedeklaravo turimų piniginių lėšų iki 2015-01-01, nepaneigia galimybės, kad S. šeima 2013-12-31 galėjo disponuoti piniginėmis lėšomis, kurių suma, kaip nustatyta, yra 79884 Lt.
39.11. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktos 5 dovanojimo sutarčių kopijos. Pagal jas Z. S. ir L. S. padovanojo D. S. 2012 m. – 24 000 Lt, 2013 m. – 24 000 Lt, 2014 m. – 24 000 Lt, 2015 m. – 10000 Eur ir 14 000 Eur. Viso suma, ekvivalentiška 44 852,64 Eur (t. 5, b. l. 207, 220, 227, 234-235). VMI specialistė nepripažino sutartyje nurodytų sumų S. šeimos išlaidomis bei D. S. pajamomis dėl motyvų nurodytų 35.2.3. p. Teismas nesutinka su tokia VMI specialisto išvada. Z. S. ir L. S. turėjo pakankamai pajamų tokiai dovanai padaryti. Iš VMI specialisto paskaičiavimų matyti, kad 2015-01-01 jie jau buvo sukaupę 90635 Eur (2 lent., 25 eil.), kas sudaro tik apie pusę sutartyse nurodytos dovanojamų pinigų sumos. Tai, kad Z. S. ir L. S. lėšų tokiai piniginei dovanai atlikti pakako, pripažįstama ir VMI specialisto išvadoje. Tačiau šios išlaidos nepripažįstamos dėl to, kad sutartys sudarytos nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos ir tuo, kad D. S. šių dovanų laiku nedeklaravo, šalys pasirinko sandorį sudaryti grynais, bet ne bankiniu pavedimu, tokiu būdu patys sau apsunkindami sutarties realumo įrodinėjimą. D. S. deklaravo gautas dovanas tik 2016-06-29, pateikdamas deklaracijas iš karto už 2012-2015 metus. Tokiu būdu, VMI specialisto nuomone, realus dovanojimo faktas neįrodytas. Teismas nesutinka su tokiais VMI specialisto argumentais. Nors visi specialisto išdėstyti motyvai ir kelia tam tikrų abejonių sandorio realumu, tačiau jo ir nepaneigia. Pagrindinis argumentas už tai, kad tokia sutartis realiai galėjo įvykti yra paties VMI specialisto nustatytas faktas, jog S. šeima turėjo pakankamai piniginių lėšų. Dėl sandorio formos nesilaikymo, VMI specialisto išvadoje be pagrindo teigiama, kad sutartys turėjo būti sudarytos notarine forma. CK 6.469 str. 2 d. nustato, kad notarinė dovanojimo sutarties forma privaloma, kai dovanojama suma viršija 50 000 Lt (iki 2014-12-31) arba 14 500 Eur (nuo 2015-01-01). Nei vienu iš paminėtų 5 atvejų, dovanojamos sumos neviršijo CK 6.469 str. 2 d. nurodytų ribų. D. S. nors ir pavėluotai, bet deklaravo gautas dovanas ir padarė tai 2016 m., t. y. dar iki to laiko, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taigi, šiuo atveju jo nėra pagrindo įtarti netikrų duomenų apie savo pajamas kūrimu. Įvertinus visas aplinkybes visumoje, teismas konstatuoja, kad 44 852,64 Eur sumos dovanojimo D. S. pagal 5 dovanojimo faktas nėra paneigtas ir ši suma turi būti pripažinta kaltinamojo pajamomis.
39.13. Apibendrinant Z. S., L. S. pajamų ir išlaidų analizę, teismas konstatuoja, kad VMI specialisto išvada pagrįsta, išskyrus nuosprendžio 39.11 p. ir 39.12 p. nurodytą išvados dalį. Pastarojoje VMI specialistas be pagrindo dovanų pagal 5 dovanojimo sutartis, kurių bendra suma ekvivalentiška 44 852,64 Eur, nepripažino Z. S., L. S. išlaidomis ir D. S. pajamomis. Todėl VMI specialisto išvada papildoma, Z. S. ir L. S. papildomomis išlaidomis nurodant 72 000 Lt pagal tris 2012-2014 dovanojimo sutartis ir 24 000 Eur pagal dvi 2015 dovanojimo sutartis, o galutinė Z. S. ir L. S. disponuojamų grynųjų pinigų suma 2017-07-21 sumažėja iki 70 625 Eur (3 lentelė, 16, 30, 36 eil.).
40.1. Kaltinamojo D. S. parodymai išdėstyti (31.1.-31.3 p.). Iš jų seka, kad kaltinamajam priklauso 620 Eur ir 4000 £, rastų kaltinamojo rankinėje ir 12 000 £, rastų namuose. Viso, suma ekvivalentiška 19 712,40 Eur (pagal 2022-01-24 Eur- Anglijos svaro sterlingo kursą). Tai sudaro apie 10 procentų visos kratų metu rastos pinigų sumos. Gynybos pusė nepateikė Konsultacinės išvados dėl D. S. pajamų ir išlaidų, bei galimybės sukaupti kaltinamojo nurodytą sumą grynais pinigais. VMI specialisto išvadoje nurodoma, kad kaltinamasis tokios sumos teisėtomis priemonėmis sukaupti negalėjo, nes jo pajamų ir išlaidų balansas per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2017-07-21 yra neigiamas ir yra 2004-2011 m. – 97 724 Eur ir 2012-2017 m. – 163 208 Eur. Viso -260 932 Eur.
40.3. Dėl kaltinamojo D. S. pajamų Anglijoje. Kaltinamasis nurodė, kad 2006-2007 m. (duomenys neskelbtini) dirbo atsitiktinius darbus. 2009-2010 metais įkūrė įmonę „L“, kuri vertėsi maisto pervežimu iš Lietuvos į Angliją. Iš 40.2. p. išdėstytų motyvų matyti, kad D. S. ne tik, kad negalėjo sukaupti jo nurodomos sumos, ekvivalentiškos 19 712,40 Eur, bet dar ir negali pateisinti teisėtomis pajamomis jo patirtų išlaidų laikotarpiu nuo 2004 iki 2017 m., kurių dydis 216 079,36 Eur. Vadinasi, jei tikėti kaltinamojo parodymais, per trumpą 2009-2010 m. veiklos laikotarpį jo įmonė „L“ turėjo užsidirbti 216 079,36+19 712,40 = 235 791.76 Eur pelno. Toks veiklos mastas reiškia, kad įmonė turėjo turėti milijonines apyvartas. Tačiau nėra jokių tokios plačios ūkinės komercinės veiklos pėdsakų- įmonės buhalterijos, sąskaitų, važtaraščių, deklaracijų, banko operacijų, kitų dokumentų. Todėl teismas atmeta D. S. parodymus, kad jo nurodyta suma, ekvivalentiška 19 712,40 Eur, jis galėjo būti gauta iš teisėtos ūkinės- komercinės veiklos.
40.4. Remiantis išdėstytu 40.1-40.3. p., teismas konstatuoja, kad D. S. nurodyta suma, ekvivalentiška 19 712,40 Eur, negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.
41. Dėl J. S. pajamų ir išlaidų.
41.1. Liudytojos J. S. parodymai išdėstyti. 32.1-32.3. p. Liudytoja nurodė, kad Iš seife rastų pinigų - 15 000 Eur priklauso jai. Pinigus gavo iš savo mamos. Konsultacinėje išvadoje ir VMI specialisto išvadoje padarytos priešingos išvados dėl L. S. galimybės iki 2017 m. teisėtomis priemonėmis sukaupti 15 000 Eur ar didesnę sumą. Konsultacinėje išvadoje konstatuojama, kad J. S. pajamas 2003-2017 m. sudarė dovanos gautos iš tėvų, Savivaldybės pašalpa vaikams, pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo. Išlaidas sudarė tik dvi piniginės dovanos tėvams ir dukrai bei asmeninės J. S. vartojimo išlaidos. Todėl 2017 m. J. S. galėjo disponuoti pinigų suma, lygia 18 857,99 Eur (37.1.1. p.). VMI specialisto išvadoje L. S. pajamomis nepripažintos dovanos iš jos tėvų, dalinai pripažintos pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo. J. S. išlaidomis nepripažintos jos piniginės dovanos tėvams ir dukrai. Išlaidos padidintos, pridedant vidutines vartojimo išlaidas vaikų išlaikymui. Galutinai, VMI specialistė padarė išvada, kad J. S. 2017 m. negalėjo disponuoti teisėtomis pajamomis pagrįsta 15 000 Eur grynųjų pinigų suma.
41.3. VMI specialisto išvadoje J. S. išlaidomis nepripažintos jos dovanos tėvams J. K. ir L. K. bei dukrai G. S. po 10 000 Lt pagal dvi 2003-05-23 dovanojimo sutartis. Teismas sutinka su VMI specialisto konstatuotais faktais, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą. Be to D. S. 2003-05-23 buvo mažametė ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), neturėjo civilinio teisinio veiksnumo ir negalėjo būti dovanojimo sutarties šalimi. Tačiau bylose pagal BK 189¹ str. 1 d. įrodinėjimo našta tenka kaltinimui. Turi būti paneigtos visos pagrįstos abejonės, kad asmuo neturėjo pajamų ar turto pakankamų disponuoti vienokio ar kitokio dydžio lėšomis. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima, nes 2003-05-19 pardavusi nekilnojamąjį turtą ir gavusi už jį 37 475,50 Lt (41.1. p.), J. S. disponavo pakankama pinigų suma, kurio užteko 20 000 Lt dovanai tėvams ir dukrai. Kadangi pagrįstos abejonės nepašalintos, J. S. 2003 m. padaryta 20 000 Lt (5792,40 Eur) dovaną tėvams ir vienai iš dukrų, pripažintos jos išlaidomis.
41.4. Su Konsultacinės išvados priedais pateikta 2006-01-24 pinigų dovanojimo sutarties kopija, kurioje nurodoma, kad J. S. dovanoja dukrai G. S. 15 000 Eur (t. 5, b. l. 27). VMI specialisto išvada nustatyta, kad ši suma negali būti pripažinta J. S. išlaidomis dėl 37.2.5. p. nurodytų motyvų. Teismas sutinka su VMI specialisto išvada ir jų nekartoja, be to, papildomai pažymi, kad neigiamas J. S. pajamų ir išlaidų balansas 2006 m. buvo dar didesnis, nei paskaičiavo VMI specialistė, nes J. S. iš 37 475,50 Lt sumos, gautos 2003 m. pardavus nekilnojamąjį turtą, tais pačiais metais 20 000 Lt (5792,40 Eur) padovanojo savo tėvams ir tai pačiai savo dukrai G. S. (41.3 p.).
42.4. Tiek Konsultacinėje išvadoje, tiek VMI specialistės išvadoje nurodoma, kad G. S. (R.) vartojimo išlaidos paskaičiuotos, remiantis LR Statistikos departamento skelbiamais skaičiais. Tačiau abiejose išvadose G. S. (R.) vartojimo išlaidos gaunamos skirtingos. Patikrinus abiejų išvadų duomenis, matyti, kad iš tiesų LR Statistikos departamento skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais rėmėsi tik VMI specialistė. Konsultacinėje išvadoje šie rodikliai yra ženkliai mažesni ir kodėl Konsultacinę išvadą pateikęs specialistas rėmėsi būtent tokiais skaičiais- paaiškinimo nėra. Pavyzdžiui 2016 m. LR Statistikos departamento nustatytos vidutinės didžiųjų miestų namų ūkio piniginės vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį sudarė 329,40 Eur (nuoroda 39.9 p.), kai Konsultacinėje išvadoje be jokio pagrindo šis mėnesinis dydis paimtas daugiau kaip du kartus mažesnis (160,67 Eur). Analogiškai vartojimo išlaidos sumažintos ir kitais laikotarpiais. Konsultacinėje išvadoje taip pat teigiama, kad per visus 2013 m. ir 2014 m. G. S. (R.) patyrė tik 200 Lt kasmetinių vartojimo išlaidų, kadangi dar gyveno su mama J. S.. Toks Konsultacinės išvados argumentas atmetamas, nes nustatyta, kad J. S. neturėjo jokių teisėtų pajamų šaltinių tam, kad materialiai remti dukterį (41.7. p.). Todėl teismas laiko įrodytu, kad G. S. (R.) vartojimo išlaidos nuo 2013-01-01 iki 2017-07-21 buvo tokios, kaip nustatyta VMI specialisto išvadoje, t. y. 19 743,73 Eur (38.2 p.).
42.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 42.1.-42.4. p. teismas daro išvadą, kad G. S. (R.) viso gyvenimo pajamų ir išlaidų balansas 2017-07-21 buvo neigiamas ir sudarė -15183,23 Eur (5 lentelė). Todėl G. S. (R.) nurodyta 15 000 Eur suma negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.
Žemesnės instancijos teismas
Eur 42.2. p. 2896.2 42.3. p. 1664.3 42.4. p. -19743.73 Viso: -15183.23
43. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad nei kaltinamasis D. S., nei jo buvusi sutuoktinė J. S., nei duktė G. S. (R.) teisėtomis pajamomis negali pagrįsti disponavimo grynais pinigais, kurie 2017-07-21, kratų metu buvo rasti kaltinamojo D. S. rankinėje ir namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo D. S. tėvų Z. S. ir L. S. teisėtomis pajamomis galima pagrįsti dalį kratos metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rastų piniginių lėšų sumai, ekvivalentiškai 70 625 Eur (39.13 p.). L. S. parodė, kad santaupas laikė dviem valiutoms: 10 000 Eur, o likusi dalis – Anglijos svarais sterlingų. Todėl kaltinime (1.3. p.) nurodyta pinigų suma, kuri buvo laikoma name adresu (duomenys neskelbtini), mažinama iki 38 930 Eur (48 930-10 000) ir iki 51 514.43 £ (102 320- ((70 625-10 000)x0,83803)), (pagal 2022-01-24 Eur- Anglijos svaro sterlingo kursą 0.83803), o bendra lėšų, kurių kaltinamasis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis suma mažinama iki 39 550 Eur (49 550-10 000) ir 55 514,43 £ (106 320- ((70 625-10 000)x0,83803)).
44. Įvertinus kaltinamojo D. S. ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas ir suteiktas paskolas, išlaidas, atsižvelgus ne tik į D. S., bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, patikrinus visas D. S. ir jo šeimos narių pateiktas piniginių lėšų įgijimo versijas, teismas daro išvada, kad kaltinamasis D. S. iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų sukaupti 38 930 Eur ir 55 514.43 £ santaupų. Turimas turtas yra didesnės nei 500 MGL vertės. Todėl nustatyti visi nusikaltimo, numatyto BK 189¹ str. 1 d. požymiai ir D. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai.
45. Dėl bausmės. D. S. baustas administracine tvarka, psichiatro ir narkologo įstaigoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas negali pripažinti D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² str. 1 d. ir nuoširdžiai gailisi, nes kaltinamasis tai padarė dėl to, kad buvo užkluptas nusikaltimo vietoje ir be to, nepadėjo išaiškinti kitų dalyvavusių asmenų. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad D. S. BK 199² str. 1 d. numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje ir abi veikas padarė būdamas recidyvistas, t. y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą 2016-01-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-11-04 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, teistumas už kurį nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.). Veika, numatyta BK 199² str. 1 d. yra apysunkis nusikaltimas, kurio sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Veika, numatyta BK 189¹ str. 1 d. yra apysunkis nusikaltimas, kurio sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Įvertinus čia aptartas D. S. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, D. S. už abu nusikaltimus, numatytus BK 199² str. 1 d. ir 189¹ str. 1 d., skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė nustatoma didesnė už sankcijos vidurkį. Subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, nes tikėtina, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
46.1. Dėl civilinio ieškinio. VMI prie LR FM pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 49-51). Civilinis ieškinys grindžiamas VMI specialisto išvadą. Minėta išvada nustatyta, kad D. S. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. teisėtomis pajamomis nepagrindė išlaidų, kurių suma 163 208 Eur. Prašo priteisti iš kaltinamojo nesumokėtą 24 480 Eur GPM.
46.2. Ieškinys tenkinamas dalinai. Nustatyta, kad VMI specialistas nepagrįstai nepripažino D. S. pajamomis 44 852,64 Eur, kuriuos kaltinamasis 2012-2015 m. pagal penkias sutartis kaip dovaną grynais pinigais gavo iš tėvų Z. S. ir L. S. (40.2 p.). Todėl teisėtomis pajamomis nepagrįsta D. S. išlaidų suma aptariamu laikotarpiu yra 118 355 Eur, o nesumokėto GPM dydis sudaro 17 753 Eur. Ši suma ir priteistina iš kaltinamojo.
47. Dėl konfiskavimo.
47.1. BK 72 str. 2 d. nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl konfiskuojamos ir sunaikinamos ikiteisminio tyrimo metu paimtos Cigaretės „Smirnoff“ 12x11 dėžėje, 26 dėžės ir 17 plast. maišų, Cigaretės „Marble Cold“ 20 vnt., „Dunhill Blue“ 20 vnt., „Welington Blue“ 10 vnt., rūkomasis tabakas 448,86 kg. – saugomi Vilniaus aps. VPK KP ENTV (2017-10-04 kvitas BBB Nr. LS002720), (t. 1, b. l. 202-203). Tabako pakavimo maišelių - 2495 vnt. ir 2471 vnt., lipdukų - 897 vnt. , buitinis presas – saugomi Vilniaus aps. VPK KP ENTV ( 2018-04-24 kvitas BBB Nr. LS003179), (t. 1, b. l. 125-126).
47.2. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. S. cigarečių gabenimui naudojosi dviem transporto priemonėms: automobiliu „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu J. S. ir UAB „A“ krovininiu automobiliu „Mercedez Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės turėtų būti konfiskuotos kaip nusikaltimo įrankiai (BK 72 str. 1 d.), tačiau priklauso tretiesiems asmenims. Todėl iš D. S. išieškotina konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma (BK72 str. 5 d.). Automobilių kainų paieškos sistemos „Emprekis“ duomenimis, pirmosios transporto priemonės kaina 3 800 Eur, o antrosios – 8 000 Eur (t. 3, b. l. 114). Tokiu būdu visa išieškotina konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma yra 11 800 Eur.
47.3. Nustatyta, kad bendra ikiteisminio tyrimo metu paimtų grynųjų pinigų suma, kurių kaltinamasis negali pagrįsti teisėtomis pajamomis suma (suapvalinus) yra 39 550 Eur ir 55 514 £. Todėl šis suma konfiskuojama, vadovaujantis BK 72 str. 2 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pagal BK 199² str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 189¹ str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams
Vadovaujantis BK 63 str. 2, 4 d., subendrinti bausmes dalinio sudėjimo būdu ir skirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su 2020-01-14 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams su 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 str. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 ir 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Baudos bausmę vykdyti pagal 2020-01-14 Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuoju įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą.
Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nekeisti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš D. S. valstybės naudai 17 753 Eur.
Vadovaujantis BK 72 str, 2, 5 d., konfiskuoti iš D. S. konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų suma 11 800 Eur.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti 39 550 Eur ir 55 514 £, saugomų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, į. k. 191688326, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje (t. 8, b. l. 97-100). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą šiai pinigų daliai taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti ir sunaikinti cigaretes "Smirnoff" 12x11 dėžėje, 26 dėžės ir 17 plast. Maišų; cigaretes „Marble Cold“ 20 vnt., „Dunhill Blue“ 20 vnt., „Welington Blue“ 10 vnt., rūkomąjį tabaką 448,86 kg. – saugomus Vilniaus aps. VPK KP ENTV (2017-10-04 kvitas BBB Nr. LS002720), (t. 1, b. l. 202-203). Tabako pakavimo maišelius – 2495 vnt. ir 2471 vnt., lipdukų – 897 vnt., buitinį presą – saugomus Vilniaus aps. VPK KP ENTV (2018-04-24 kvitas BBB Nr. LS003179), (t. 1, b. l. 125-126).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Z. S. 10 000 Eur ir 50 806 £, saugomų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, į. k. 191688326, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje (t. 8, b. l. 97-100).
D. S. išteisinti pagal BK 201 str. 3 d., nenustačius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 str. 3 d. požymių.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.