Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Marinos Orlovos ir nuteistojo D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams bei 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 ir 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant D. S. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudos bausmę nutarta vykdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nutarta nekeisti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. valstybės naudai priteista 17 753 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš D. S. konfiskuota konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma – 11 800 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 39 550 Eur ir 55 514 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau - GBP), saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, į. k. 191688326, adresu Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiai pinigų daliai taikytas iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nutarta konfiskuoti ir sunaikinti cigaretes „Smirnoff“ 12x11 dėžėje, 26 dėžes ir 17 plastikinių maišų; cigaretes „Marble Cold“ 20 vnt., „Dunhill Blue“ 20 vnt., „Welington Blue“ 10 vnt., rūkomąjį tabaką 448,86 kg – saugomus Vilniaus apskrities VPK KP ENTV (2017 m. spalio 4 d. kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)); tabako pakavimo maišelius – 2 495 vnt. ir 2471 vnt., lipdukų – 897 vnt., buitinį presą – saugomus Vilniaus apskrities VPK KP ENTV (2018 m. balandžio 24 d. kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).

D. S. išteisintas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, nenustačius baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 201 straipsnio 3 dalies požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. 5-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31 ir 2012 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis“, 3 punkto 3.1 ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2017 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmeniu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – 24 848 pakelių cigarečių, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 71 313,22 Eur, bei 448,86 kg apdoroto rūkomojo tabako, kurio bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 38 486,96 Eur, kurias atgabeno į išnuomotas patalpas, esančias garažų masyvuose – (duomenys neskelbtini), bokse Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybes teise priklausančias I. M., bei (duomenys neskelbtini), bokse Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybes teise priklausančias D. B. (D. B.), ten jas laikė turėdami tikslą išgabenti realizacijai, po to cigaretes pakavo ir slėpė oro kondicionavimo vamzdžiuose, kuriuos gabeno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu krovininiu automobiliu „Mercedez Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei J. S. priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2017 m. liepos 21 d. kratos metu akcizais apmokestinamos prekes surado ir paėmė Vilniaus apskr. VPK KPENTV pareigūnai:

12 346 pakelių cigarečių, iš kurių 3230 pakelių „Minsk Capital“, 3071 pakelių „Minsk Super Slim“, 543 pakelių „Minsk Capital QS“, 4297 pakelių „NZ Gold Super Slim“, 1205 pakelių „Winston Blue“ – laikė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), bokse Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2017 m. liepos 21 d., apie 12.52 val.;

8182 pakelių cigarečių, iš kurių 500 pakelių „NZ Gold Super Slim“, 5000 pakelių „Minsk Capital QS“, 2500 pakelių „Winston Blue“, 180 pakelių „Queen Menthol“, 1 pakelį „Marble Gold“, 1 pakelį „Dunhill Blue“, 1 pakelį „Welington Blue“ bei 448,86 kg apdoroto rūkomojo tabako – laikė garažų masyve, esančiame (duomenys neskelbtini), bokse Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2017 m. liepos 21 d., apie 18.15 val.;

3407 pakelių cigarečių, iš kurių 2390 pakelių „Minsk Capital“, 1017 pakelių „Minsk Capital QS“ – laikė paslėptas oro kondicionavimo vamzdžiuose ir gabeno automobilyje „Mercedez Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 21 d., 9.37 val.;

912 pakelių cigarečių, iš kurių 448 pakelių „Minsk Capital“, 240 pakelių „Minsk Capital QS“, 224 pakelių „Winston Blue“ – laikė ir gabeno automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. liepos 21 d., apie 09.55 val.

2. Be to, D. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo, turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 000 Eur) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. turėjo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name su rūsiu ir garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų, bendrai 39 550 Eur ir 55 514,43 Anglijos svarų sterlingų (name – 38 930 Eur ir 51 514,43 Anglijos svarų sterlingų, automobilyje – 620 Eur ir 4 000 Anglijos svarų sterlingų), kuriuos 2017 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo 9.00 iki 23.00 val., kratų metu paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.

3. D. S. pagal BK 201 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas tikslo realizuoti, savo gyvenamoje vietoje neteisėtai laikė daugiau kaip 10 litrų denatūruoto etilo alkoholio. Tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 21 d., 09.00 val., savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 12 (dvylika) vnt. 1,0 litro talpos stiklinių butelių su etilo alkoholio skiedinių, kurių etilo alkoholio koncentracija nuo 31,8 proc. iki 35,3 proc., iki 2017 m. liepos 21 d., 11.05 val., kol kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities VPK KPENTV pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo bei prokurorės paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. neginčija savo kaltės padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo ir prašo gražinti visas kratos, atliktos 2017 m. liepos 21 d., metu paimtas pinigines lėšas. Prokurorė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl nuteistajam D. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bei BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, taip pat prašo vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti visas kratos metu rastas pinigines lėšas – 49 550 eurų ir 106 320 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

Dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertinusi kiekvieną jų atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. pripažino kaltu dėl neteisėto praturtėjimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje surinkta pakankamai D. S. kaltės įrodymų, pagrindžiančių jo veikoje esant visus BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Šis teismas teisingai nustatė, jog nuteistasis D. S. dalies kratos metu rastų piniginių lėšų negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, tačiau neteisingai nustatė jų dydį.

10. BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, t. y. už turėjimą nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turto, žinant ar turint arba galint žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. S. 2017 m. liepos 21 d. negalėjo turėti pinigų likučio, pagrįsto teisėtomis pajamomis. Toks apelianto teiginys taip pat nepagrįstas. VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tiriamuoju laikotarpiu (2012 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.) D. S. turėjo 163 208 Eur nedeklaruotų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, t. y. ši išlaidų suma nepagrįsta gautomis teisėtomis pajamomis (specialisto išvados 17–19 psl.). Šios specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2011 m. D. S. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 337 422 Lt (97 724 Eur). Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. S. pajamų ir išlaidų balansas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. buvo neigiamas, t. y. –216 079, 36 Eur (–163 208 Eur + –97 724 Eur (337 422 / 3,4528) – 44 852,64 Eur). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs D. S. tėvų (Z. S. ir L. S.) jam padovanotą 44 852,64 Eur sumą (2012 m. – 24 000 Lt, 2013 m. – 24 000 Lt, 2014 m. – 24 000 Lt, 2015 m. – 10 000 Eur ir 14 000 Eur) (t. 5, b. l. 207, 220, 227, 234, 235), pagrįstai šią sumą pripažino nuteistojo teisėtomis pajamomis. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog VMI specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje apskaičiuojant D. S. išlaidas už 2017 m. buvo nepagrįstai įtraukta ir dalis kratos, atliktos 2017 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) bei D. S. automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu rasta pinigų suma – 143 255 Eur (48 930 Eur + 106 320 GBP) (išskyrus D. S. automobilyje rastus 620 Eur). Taip pat apeliaciniame skunde kritikuojamas VMI specialistės atliktas GBP konvertavimas į EUR. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė D. Kviklienė nurodė, jog galėjo suklysti konvertuodama GBP į EUR (t. 14, b. l. 28). VMI specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 1 GBP lygus 0,88718 EUR, tačiau apskaičiavus kratos metu rastą 106 320 GBP sumą eurais, nurodoma, jog ši suma lygi 94 324,97 Eur. Akivaizdu, kad toks skaičiavimas yra netikslus. 106 320 GBP suma lygi 119 840,39 Eur (106 320 / 0,88718). Taigi visa minėtos kratos metu rasta pinigų suma lygi 169 390 Eur (49 550 Eur (48 930 Eur + 620 Eur) + 119 840 Eur (102 320 GBP + 4 000 GBP)). Taip pat pažymėtina, jog priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apskaičiuojant D. S. išlaidas už paminėtą laikotarpį, į jas įtrauktina tik 98 765 Eur (169 390 Eur – 70 625 Eur) suma. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Z. S. ir L. S. 2017 m. liepos 21 d. disponavo 70 625 Eur grynųjų pinigų ir 13 076 Eur laikomais banke. Taigi akivaizdu, jog 70 625 Eur grynųjų pinigų, kurie buvo laikomi seife (duomenys neskelbtini), negali būti įtraukti apskaičiuojant D. S. išlaidas už 2017 m. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas D. S. pajamų ir išlaidų balansas 2004 m. sausio 1 d. – 2017 m. liepos 21 d. mažintinas 98 765 Eur suma ir nustatoma, jog D. S. pajamų ir išlaidų balansas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. buvo –117 314,36 Eur.

22. Jau minėta, kad pagal VMI specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis D. S. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. negali pagrįsti gautomis teisėtomis pajamomis 260 932 Eur sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog dėl duomenų stokos laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nebuvo analizuojamas, tačiau pinigų likutis grynais pinigais 2012 m. sausio 1 d. pagal D. S. nurodytus duomenis buvo 0,00 Lt (t. 10, b. l. 4–12). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad D. S. pinigų likutis 2017 m. liepos 21 d. yra ne mažesnis nei 23 675,37 Eur. Apeliaciniame skunde teigiama, kad VMI specialisto išvadoje neteisingai apskaičiuotos D. S. vartojimo išlaidos, o taip pat nepagrįstai išlaidomis pripažintas J. S. sąskaitos papildymas 9 196,88 Eur suma, nes šią sumą J. S. grąžino D. S.. Su tokiu deklaratyviu apelianto argumentu nėra pagrindo sutikti. VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. S. 2012 m. ir 2013 m. pervedė J. S. 31 443 Lt ir 312 Lt (31 755 Lt / 9 196,88 Eur), tačiau objektyvių duomenų apie J. S. D. S. grąžintus 9 196,88 Eur byloje nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadoje taip pat deklaratyviai teigiama, jog 9 196,88 Eur nelaikytina D. S. išlaidomis. Apeliantas neteisus teigdamas ir tai, jog VMI specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dvigubai apskaičiuotos D. S. vartojimo išlaidos ir nepagrįstai išlaidomis pripažinta 6 251,94 Eur suma, o įvertinus šias aplinkybes D. S. pinigų likutis 2017 m. liepos 21 d. būtų 40 348,46 Eur (24 899,64 Eur + 15 448,82 Eur (9 196,88 Eur + 6 251,94 Eur)). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas Č. Maculevičius paaiškino, jog jis apskaičiavo 10 250 Eur mažesnes D. S. vartojimo išlaidas, nes D. S. gyveno kartu su J. S. adresu (duomenys neskelbtini), todėl skaičiuojant D. S. vartojimo išlaidas negalima taikyti statistinių miesto gyventojų įkainių. Teisėjų kolegija pažymi, kad paties D. S. parodymais nustatyta, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sausio 13-osios g. 33-137, Vilniuje (t. 7, b. l. 72–73). Aplinkybę, jog D. S. nuo 1999 m. gyveno Sausio 13-osios g. 33-137, Vilniuje, patvirtino ir jo motina Z. S. (t. 6, b. l. 10–12). Taigi D. S. turėtas vidutines vartojimo išlaidas prilyginti kaimo gyventojo išlaidoms nėra jokio pagrindo. VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) šios išlaidos teisingai apskaičiuotos vadovaujantis Statistikos departamento skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais, o taip pat ir D. S. banko sąskaitų duomenimis.

23. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde nesutinka ir su išvada skundžiamame nuosprendyje, kad J. S. 2017 m. liepos 21 d. neturėjo grynųjų pinigų likučio, kurį galėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 15 000 Eur iš kratos metu seife rastų pinigų priklauso jai. Ši suma, tai jai 2011 m. tėvų padovanoti pinigai. 2012 m. sausio 1 d. ji turėjo 82 530,97 Lt. Liudytoja taip pat nurodė, kad nuo 2012 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jos vidutinės vartojimo išlaidos per metus buvo 3 424 Eur (t. 6, b. l. 31, 38) Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas Č. Maculevičius patvirtino 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadą (t. 5, b. l. 5–9) bei 2020 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvadą (t. 11, b. l. 98–105) ir nurodė, kad J. S. 2017 m. liepos 21 d. galėjo turėti 15 000 Eur. Specialistas Č. Maculevičius paaiškino, kad prie J. S. pajamų nebuvo pridėta 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma, kuri buvo padovanota Z. S.. Taip pat kaip J. S. pajamos nebuvo įvertinta jos tėvų J. ir L. K. padovanota suma – 83 039 Lt (24 049 Eur). Specialistas Č. Maculevičius nurodė, jog į jo skaičiavimus nebuvo įtrauktos 2012 m. ir 2013 m. J. S. tėvų padovanotos sumos. Specialisto manymu, apskaičiuojant J. S. išlaidas nebuvo galima vadovautis statistiniais didmiesčio gyventojo vartojimų išlaidų dydžiais (t. 14, b. l. 21–31). Nors specialistas Č. Maculevičius teigia, kad prie J. S. pajamų nebuvo pridėta 55 000 Lt (15 929,10 Eur) suma, tačiau iš VMI specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog specialistė įvertino Z. S. ir L. S. J. S. padovanotą 55 000 Lt sumą, taip pat įvertino, jog minėta suma J. S. buvo panaudota 1999 m. įsigyjant iš Z. S. ir L. S. žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini). Minėtoje specialisto išvadoje, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje buvo analizuojamos J. S. pajamos ir išlaidos nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. Taigi J. S. padovanota ir 1999 m. įsigyjant turtą išleista 55 000 Lt suma nebuvo vertinama. Be to, kaip nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje, pati J. S. sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“nurodė, kad jos pinigų likutis 2003 m. sausio 1 d. buvo 0 Lt.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino J. S. pajamomis jos tėvų J. ir L. K. 2004 m. – 2013 m. esą padovanotų pinigų, kurių bendra suma 153 039,67 Lt (44 323,35 Eur) (pastaba – VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog bendra pinigų suma yra 157 225,19 Lt). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta, jog pagal VMI specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumas tarp J. K. ir L. K. gautų pajamų ir pragyvenimo išlaidų 1994 m. - 2013 m. laikotarpiu yra neigiamas ir sudaro –57 401 Lt (specialisto išvados 27 psl., 4 lentelė). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog J. K. ir L. K. gautų pajamų suma per 1994 m. – 2013 m. yra 205 412 Lt, o jų išlaidų suma yra 260 489,40 Lt. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į J. S. tėvams (J. ir L. K.) 2003 m. gegužės 23 d. padovanotą 10 000 Lt sumą ir šia suma padidino 1994 m. - 2013 m. J. K. ir L. K. pajamas. Įvertinus šią J. S. padovanotą sumą skirtumas tarp J. K. ir L. K. pajamų ir išlaidų sumažėjo, tačiau jis vis tiek išliko neigiamas –47 401 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nustatytą aplinkybę, jog J. K. ir L. K. išlaidos 47 401 Lt viršijo jų pajamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šie asmenys 2004 m. 2013 m. laikotarpiu turėjo galimybę J. S. padovanoti net 157 225,19 Lt sumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog J. K. ir L. K. iki 1991 m. galėjo būti sukaupę santaupų. Kaip matyti iš VMI specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodyta, kad 1996 m. ir 1999 m. J. S. deklaravo iš J. K. ir L. K. gautas dovanas pinigais viso 61 099 Lt (30 000 Lt + 12 289 Lt + 18 810 Lt). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad turėtas santaupas J. K. ir L. K. jau tuomet buvo padovanoję savo dukrai J. S.. Skundžiamame nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, kad J. S. motina J. K. mirė 2012 m. balandžio 23 d., tačiau pinigų dovanojimo sutartys (2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 13 d. (t. 5, b. l. 41, 43)) yra pasirašytos J. K.. J. S. 2020 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paaiškinimą (t. 11, b. l. 201), kuriame nurodė, kad 2012 m. gruodžio 20 d. ir 2013 m. gruodžio 13 d. pinigų dovanojimo sutartys yra negaliojančios, pateikė naujas 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. pinigų dovanojimo sutarčių kopijas, kuriose nurodoma, jog 20 000 Lt ir 4 185,52 Lt sumas J. S. dovanoja L. K. (t. 11, b. l. 202, 203). Vis tik atsižvelgus į tai, kad J. S. sutartis, neva patvirtinančias jos tėvų 2004 m. – 2013 m. padovanotas sumas, pateikė tik 2019 m. birželio mėnesį bei 2020 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditoriui, apie jas nenurodė 2017 m. liepos 27 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, o 2017 m. rugsėjo 20 d. prašyme dėl kratos metu jos namuose esančiame rastų ir paimtų 15 000 Eur grąžinimo, J. S. nurodė, jog ši suma tai jos santaupos, sukauptos iš darbinių pajamų, o dalis pinigų, tai 2003 m. už parduotą butą gauti pinigai (t. 8, b. l. 114–116), darytina išvada, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada į bylą pateiktos 2004 m. – 2013 m. pinigų dovanojimo sutartys negali būti pripažintos tinkamu įrodymu grindžiant dalies kratos metu seife surastų pinigų kilmę.

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino J. S. pajamomis 34 475,50 Lt gautų 2003 m. pardavus nekilnojamąjį turtą. Iš byloje esančios 2003 m. gegužės 19 d. nekilnojamojo turto – buto su rūsiu pirkimo pardavimo sutarties dalies (t. 11, b. l. 161) matyti, kad J. S. ir D. S. priklausęs butas parduotas už 74 951 Lt, o pirkėja šią sumą sumokėjo lygiomis dalimis J. S. ir D. S. (sutarties 3 punktas). Taip pat byloje pateiktas 2019 m. birželio 17 d. D. S. paaiškinimas skirtas auditoriui Č. Maculevičiui, kuriame nurodoma, kad visa suma - 74 951 Lt už parduotą butą jo sutikimu atiteko buvusiai sutuoktinei J. S. (t. 11, b. l. 199). Tokia aplinkybė, įvertinus, jog buvusi sutuoktinė išlaikė dvi dukras, D. S. jų susitarimu vaikų išlaikymui alimentų nemokėjo, leidžia pripažinti, jog J. S. pajamos 2003 m. buvo didesnės 37 475,50 Lt (74 951 Lt / 2) (10 853,65 Eur) suma, t. y. D. S. už parduotą nekilnojamąjį turtą gauta ir J. S. perleista suma. Konstatavus tokią aplinkybę atitinkamai mažintinos D. S. pajamos 2003 m. laikotarpiu, t. y. 37 475,50 Lt (10 853,65 Eur).

26. VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. vartojimo išlaidos laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. sudarė 104 843,97 Eur. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 25 d. specialisto išvadą J. S. vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu sudarė 46 110,83 Eur. Iš VMI specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 58 733,14 Eur (104 843, 97 Eur - 46 110,83 Eur) skirtumas lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada susidarė, nes šioje išvadoje nebuvo įvertintos išlaidos, skirtos dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad J. S. gyveno name, turėjo žemės sklypą, kur augino daržoves ir vaisius, todėl jos vartojimo išlaidos buvo žymiai mažesnės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams. Iš liudytojos J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuo 2012 sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jos vidutinės vartojimo išlaidos per metus buvo 3 424 Eur. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pateiktas J. S. 2019 m. gegužės 16 d. raštas auditoriui Č. Maculevičiui, kuriame nurodoma, jog J. S. vartojimo išlaidos 2003-2005 m. buvo po 8 287 Lt (2 400 Eur), 2006 m. – 9 124 Lt (2 642,49 Eur), 2007 m. – 10 686 Lt (3 094,87 Eur), 2008-2011 m. po 10 901 Lt (3 157,14 Eur), 2012-2014 m. po 11 075 Lt (3 207,54 Eur), 2015 m. 3 208 Eur, 2016-2017 m. po 3 857 Eur (t. 14, b. l. 17). Akivaizdu, kad tokio dydžio vartojimo išlaidos trijų asmenų šeimai (vienam suaugusiam ir dviem vaikams) nelaikytinos atitinkančiu bent minimalių vartojimo poreikių dydį, net ir įvertinus aplinkybę, kad J. S. su dukromis gyveno name ir turėjo 15 a žemės sklypą, o taip pat Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo sodo sklypą. Be to, kaip apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė specialistė D. Kviklienė, J. S. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo data - 2017 m., statybų vertė 389 000 Eur. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes spendžia, kad VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taikant vidutinių statistinių vartojimo išlaidų metodą teisingai apskaičiuotos J. S. turėtos vartojimo išlaidos, kurios laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. sudarė 104 843, 97 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje atliktą J. S. pajamų ir išlaidų vertinimą, pagrįstai nustatė, jog šioje išvadoje nurodytas pinigų likutis 2017 m. mažintinas 58 733,14 Eur suma, nes auditorius neįvertino nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų. Taip pat teismas pripažinęs J. S. išlaidomis jos 2003 m. tėvams ir dukrai padovanotą 20 000 Lt (5 792,40 Eur) suma, pagrįstai šia suma sumažino auditoriaus specialisto išvadoje apskaičiuotą J. S. pinigų likutį 2017 m. Atitinkamai 44 323,35 Eur J. S. pinigų likutis, nustatytas auditoriaus specialisto išvadoje, sumažintas nustačius, jog J. K. ir L. K. negalėjo padovanoti dukrai (J. S.) šios sumos. Taigi skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad J. S. pajamų ir išlaidų balansas 2003 m. – 2017 m. laikotarpiu yra neigiamas ir sudaro –100 825,90 Eur. Nustačius, jog 2003 m. J. S. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo ne 37 475,50 Lt (10 853,65 Eur), tačiau 74 951 Lt (21 707,30 Eur), jos pinigų likutis 2017 m. liepos 21 d. didinamas 37 475,50 Lt (10 853,65 Eur), tačiau jis vis tiek išlieka neigiamas ir sudaro –89 991,90 Eur. Atsižvelgus į šias aplinkybes, J. S. teiginiai apie esą jai priklausiusią 15 000 Eur sumą, rastą seife, atliekant kratą name, adresu (duomenys neskelbtini), vertinti kaip siekis buvusiam vyrui D. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog G. R. (buvusi pavardė S.) 2017 m. liepos 21 d. neturėjo grynųjų pinigų likučio, kurį galėtų pagrįsti teisėtomis pajamomis. Sutikti su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo.

28. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. R. nurodė, jog 15 000 Eur suma, rasta jos motinos namų seife, priklauso jai. Tokią sumą ji sukaupė nuo vaikystės. Tai dovanos, kurias ji gaudavo gimtadienio proga, o taip pat pašalpa, kurią gaudavo motina už jos globą (t. 12, b. l. 200–207).

29. Skundžiamame nuosprendyje įvertinęs G. R. pajamas ir išlaidas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 21 d, pajamų ir išlaidų balansas buvo neigiamas ir sudarė –15 183,23 Eur. Teismas įvertino VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje atliktą G. R. vartojimo išlaidų paskaičiavimą ir teisingai nustatė, jog G. R. vartojimo išlaidos 2013 m. – 2017 m. laikotarpiu sudarė 19 743,73 Eur. Teismas taip pat įvertino G. R. individualios veiklos pajamas bei jos motinos J. S. 2003 m. padovanotą 10 000 Lt sumą, kurią pripažino G. R. pajamomis. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu G. R. vartojimų išlaidų dydžiu, teigia, kad jos vartojimo išlaidų dydis buvo mažesnis nei statistinis, tai taip pat sieja su motinos turėtu žemės sklypu ir jame augintais vaisiais bei daržovėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotu G. R. vartojimo išlaidų dydžiu, kadangi net ir atsižvelgus į šalia gyvenamojo namo turėtą žemę ir galimai joje užsiaugintas daržoves ir vaisius, nėra pagrindo vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje nurodytu vartojimo išlaidų dydžiu (4 386,73 Eur), kuris yra ženkliai mažesnis nei Statistikos departamento nustatytas vidutinis vartojimo išlaidų dydis, o šią išvadą pateikęs specialistas nepagrindė, kad tokia suma atitinka bent minimalių vartojimo poreikių dydį. .

30. Pirmosios instancijos teismas G. R. pajamomis pagrįstai nepripažino 15 000 Eur sumos neva 2006 m. padovanotos jos motinos J. S. (t. 5, b. l. 31). Iš VMI specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 24 d. nekilnojamojo turto nepardavė; su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, gautas socialines pašalpas turėjo skirti dukters poreikiams tenkinti, iš buvusio sutuoktinio lėšų vaikų išlaikymui negavo. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į neigiamą J. S. pajamų ir išlaidų balansą 2006 m. teisingai nustatė, jog J. S. savo dukrai G. R. pagal 2006 m. sausio 24 d. sutartį negalėjo padovanoti 15 000 Eur sumos.

31. Esant aptartų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. S. turėjo didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Įvertinus D. S. bei jo buvusios sutuoktinės J. S. darbinę veiklą (J. S. dirbo tik 2016 . balandžio 22 d. – 2017 m. gruodžio 27 d.), tai, kad D. ž S. bei J. S. tėvai buvo senatvės pensininkai, dukra G. R., nors vykdė individualią veiklą, tačiau jos pajamos per visą laikotarpį sudarė tik 1 672,30 Eur, taip pat atsižvelgus į šių asmenų teisėtų pajamų šaltinius daroma išvada, kad D. S., jo buvusios sutuoktinės, tėvų bei dukros pajamų nepakanka pagrįsti nuteistajam inkriminuojamo piniginių lėšų įgijimo. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti bylos duomenys galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, iš skirtingų šaltinių gauta informacija palyginta tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. S. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis dalies kratos metu seife ir automobilyje rastos pinigų sumos, t. y. 39 550 Eur ir 55 514,43 GBP. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatydamas pinigų sumą Didžiosios Britanijos svarais sterlingais, nepagrįstai vadovavosi 2022 m. sausio 24 d. EUR ir GBP valiutų kursu, t. y. 1 Eur - 0,83803 GBP. Nagrinėjamu atveju konvertuojant GBP į EUR skaičiuotinas šių valiutų santykis 2017 m. liepos mėn., t. y. 1 GBP – 0,88718 EUR, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta 55 514,43 GBP suma koreguotina ir nustatoma, jog D. S. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis kratos metu seife ir automobilyje rastos pinigų sumos 52 534,72 GBP (106 320 GBP – (70 625 Eur – 10 000 Eur) x 0,88718).

32. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustato tokias D. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje aplinkybes: po 2010 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo D. S. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 000 Eur) vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. per laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. 1 d. iki 2017 m. liepos 21 d. turėjo gyvenamojoje vietoje – gyvenamajame name su rūsiu ir garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaruotų, iš nenustatytų šaltinių gautų, dokumentais nepatvirtintų, bendrai 39 550 Eur ir 52 534,72 GPB sumai (name – 38 930 Eur ir 48 534,72 GPB, automobilyje - 620 Eur ir 4 000 GPB), kuriuos 2017 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo 9.00 iki 23.00 val., kratų metu paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK189¹ straipsnio 1 dalyje.

33. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

34. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-186/2010, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-315-303/2018 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs D. S. kaltu dėl nusikalstamo praturtėjimo pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš jo konfiskavo dalį kratos metu rastų pinigų. Šios lėšos konfiskuotos kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, rezultatas. Tačiau nustačius, jog pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas pinigų sumą Didžiosios Britanijos svarais sterlingais nepagrįstai vadovavosi 2022 m. sausio 24 d. EUR ir GBP valiutų kursu, konfiskuotina suma Didžiosios Britanijos svarais sterlingais mažintina ir yra lygi 52 534,72. Atsižvelgus į jau minėtas šioje byloje nustatytas aplinkybes dėl dalies kratos metu rastų pinigų, priklausančių Z. S. ir L. S., kurie pagrįsti jų teisėtomis pajamomis, nėra pagrindo tenkinti prokurorės prašymą konfiskuoti visą kratos metu rastą pinigų sumą.

35. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Z. S. nuspręsta gražinti 10 000 Eur ir 50 806 GBP sumą, tačiau įvertinus jau minėtus teismo atlikto EUR ir GBP valiutų konvertavimo netikslumus, Z. S. grąžintina suma GBP didinama ir nustatoma, jog Z. S. grąžintina 53 785,28 GBP.

Dėl bausmės

36. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Pasak apelianto, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – pinigine bauda, kurią apeliantas jau yra sumokėjęs.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad D. S. sumokėjo jam Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą (t. 3, b. l. 39, 42–48, 49–50), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda. Duomenys apie tai, jog nuteistasis D. S. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudą yra sumokėjęs buvo pateikti prieš 2021 m. spalio 20 d. apygardos teismo posėdį. Skundžiamame nuosprendyje teismas šių aplinkybių neįvertino, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi visiško sudėjimo būdu subendrino naujai paskirtą bausmę su visa bausme, paskirta 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas panaikinant jo dalį, kuria D. S. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė.

38. Prokurorė nesutikdama su D. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausme apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas pripažino D. S. kaltu ir nuteisė jį pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), tačiau bausmę paskyrė taikant ne nusikaltimo padarymo metu galiojusią, o BK 199² straipsnio 1 dalies redakciją (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), numatančią švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad D. S. nepagrįstai taikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

39. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nurodė, jog tai apysunkis nusikaltimas, kurio sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Akivaizdu, jog teismas padarė klaidą ir vadovavosi BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijos redakcija įsigaliojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. Šio nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 1 dalies redakcija numatė bausmę - baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Taigi tai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika. Tačiau įvertinusi pirmosios instancijos teismo išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šio teismo D. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nustatytu terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšis bei dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka), tai, kad byloje buvo nustatytos dvi D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe). Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis S. S. dirba (t. 13, b. l. 22), jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 13, b. l. 27, 29), be to, nuteistasis paskirtas kartu gyvenančios neįgalios motinos globėju (t. 13, b. l. 196–200). Skundžiamu nuosprendžiu D. S. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas D. S. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir bylos aplinkybes, susijusias su galimybe taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Pastebėtina, jog šioje byloje prokurorės pozicija dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nėra nuosekli. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė taikyti D. S. bausmės vykdymo atidėjimo institutą (t. 13, b. l. 53–62).

41. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

42. 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., buvo pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

43. Skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų (BK 199² straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 189¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimus ir nubaustas galutine subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nusikalstamos veikos buvo padarytos iki įsigaliojant naujesnei BK 75 straipsnio redakcijai (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymas Nr. XII-653). Tokia situacija suteikia galimybę taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.) Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas pirmosios instancijos teismui nuteistajam D. S. paskirtosios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam trejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam vieną BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų. Jau minėta, kad nuteistasis D. S. pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 13, b. l. 27, 29), be to, nuteistasis paskirtas kartu gyvenančios neįgalios motinos globėju (t. 13, b. l. 196–200). Šiuo atveju vertintinas ir užsitęsęs šios baudžiamosios bylos procesas (ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2017 m. liepos 21 d.). Ši aplinkybė laikytina viena iš priežasčių švelninti nuteistojo teisinę padėtį atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis išsakė kritinį požiūrį į savo atliktus neteisėtus veiksmus. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. S. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui, nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad D. S. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustačius nuteistajam pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurios nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir nuteistasis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Dėl civilinio ieškinio

44. Skundžiamu nuosprendžiu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tenkintas iš dalies ir iš D. S. valstybės naudai priteista 17 753 Eur. Nustačius, kad skundžiamame nuosprendyje konvertuojant GBP į EUR nepagrįstai vadovautasi 2022 m. sausio 24 d. šių valiutų santykiu, taip pat nustačius, jog D. S. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis kratos metu seife ir automobilyje rastos pinigų sumos - 52 534,72 GBP bei 39 550 Eur (visa suma eurais – 98 765,40 (59 215,40 + 39 550)), atitinkamai perskaičiuojama ir valstybei priteistina D. S. į valstybės biudžetą nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio suma, kuri lygi 14 815 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams bei 396 MGL (19 800 Eur) dydžio bauda.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria baudos bausmę nutarta vykdyti pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi D. S. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Paskirti nuteistajam D. S. įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš D. S. konfiskuota 39 550 Eur bei 55 514 GBP ir iš D. S. konfiskuoti 39 550 Eur ir 52 534,72 GBP.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 17 753 Eur ir priteistą civilinio ieškinio sumą sumažinti iki 14 815 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria Z. S. grąžinti 10 000 Eur ir 50 806 GBP. Nustatyti, kad Z. S. grąžinama pinigų suma – 10 000 Eur ir 53 785,28 GBP.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.