Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams V. V., N. V., A. B., tretiesiems asmenims Šiaulių m. 5-am notarų biurui, VĮ Registrų centrui dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2007 m. kovo 7 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją.

Nurodė, kad atsakovai padarė 26070,57 Lt žalą, nes iš jos sutuoktinio A. B. minėtą sumą yra gavę, todėl atsakovų N. V. ir V. V. turtui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties žemę ir statinius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kitą rastą turtą bei atsakovų pinigines lėšas, esančias banke.

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo ne daugiau kaip už 26070,57 Lt sumą atsakovams N. V. ir V. V. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, - areštavo atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip už 26070,57 Lt sumą, leidžiant atsiskaityti su ieškove R. B., taip pat leidžiant kiekvienam iš atsakovų per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA (minimali mėnesinė alga) dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti bei areštuojant nekilnojamąjį turtą – 0,0601 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. V., leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

2014 m. sausio 8 d. ieškovė R. B. pateikė teismui prašymą pratęsti CPK 147 str. 6 d. nustatytą 14 dienų terminą pateikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ieškovės pasirinktam antstoliui.

Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ieškovė gavo tik 2015-01-06. Prašė priimtą teismo nutartį įteikti teismo raštinėje, apie priimtą nutartį iš anksto ją informavus nurodytu telefonu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės R. B. prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad CPK 147 str. 6 d. reglamentuojamas laikinosios apsaugos priemonės turto arešto, jeigu teismo nutartyje nenurodytas konkretus areštuojamas turtas, galiojimas laiko atžvilgiu. Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kai nenurodytas areštuotas turtas, galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Minėta teisės norma reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos pagal įstatymą galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos nustoja galios. Pažymėjo, kad pratęsti/atnaujinti galima tik tuos terminus, kurių atnaujinimas leidžiamas įstatymu, todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pratęsimas/atnaujinimas CPK nenumatytas, o 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2014-12-25. Teismas ieškovei išaiškino, kad ji gali iš naujo kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas teismo nutartį įteikti teismo raštinėje, prieš tai iškvietus ieškovę jos nurodytu mobiliuoju telefonu, atmestinas, nes toks teismo procesinių dokumentų įteikimo būdas CPK nereglamentuotas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir pratęsti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties galiojimo terminą keturiolikai dienų arba priimti naują nutartį ir nustatyti naują terminą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį gavo tik 2015-01-06, kai jau buvo pasibaigęs 14 dienų terminas, todėl ne dėl savo kaltės minėtos teismo nutarties nespėjo pateikti antstoliui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl nutartyje nurodyto 14 dienų termino atnaujinimo, į šias aplinkybes neatsižvelgė, tuo sudarydamas sąlygas atsakovams paslėpti savo turtą. Teigia, kad pavėluotai 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį gavo, nes ji buvo išsiųsta tik 2015-01-02, t. y. jau pasibaigus 14 dienų terminui, todėl tai yra pagrindas pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis (CPK 78 str. 1 d.).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. B. prašo patenkinti atskirąjį skundą.

Nurodo, kad ieškovės prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas tik formaliais motyvais. Mano, kad nėra jokių teisinių kliūčių atskirojo skundo patenkinimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo areštuotas ne daugiau kaip už 26070,57 Lt sumą atsakovams N. V. ir V. V. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, esantis pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, - areštuotos atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar pas trečiuosius asmenis, ne daugiau kaip už 26070,57 Lt sumą, leidžiant atsiskaityti su ieškove R. B., taip pat leidžiant kiekvienam iš atsakovų per mėnesį disponuoti ne daugiau kaip 1 MMA dydžio piniginėmis lėšomis būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti. Areštuotas nekilnojamasis turtas – 0,0601 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis V. V., leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Išaiškinta ieškovei, kad ji per 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos privalo kreiptis į antstolį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo, jam pateikdama nutartį, jeigu ieškovė į antstolį nesikreips ir nepatikslins areštuoto turto duomenų, laikinosios apsaugos priemonės galios tik 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (b. l. 41-43).

Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. yra atstovaujam advokato Petro Labanausko, kuris paskirtas ją atstovauti 2014 m. gruodžio 1 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (b. l. 38-39). Iš byloje esančios 2014 m. gruodžio 12 d. pažymos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis buvo siųsta ieškovės atstovo adv. Petro Labanausko kontoros adresu, nutartis buvo įteikta 2014 m. gruodžio 16 d., ant įteikimo pažymos yra pasirašiusi vadybininkė D. U. (b. l. 45). CPK 118 str. 1 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovė yra nurodžiusi, kad ją atstovaus advokatas (b. l. 1-5), patikslintame ieškinyje nurodė, kad ją atstovaus antrinės teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas, kurio tikslius duomenis ji pateiks, kai antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateiks sprendimą dėl advokato skyrimo (b. l. 28-33), 2014-12-10 ieškovė pateikė teismui 2014 m. gruodžio 1 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, iš kurio matyti, kad ieškovę byloje atstovauja advokatas Petras Labanauskas (b. l. 36-37, 38-39), minėti dokumentai teisme priimti 2014-12-11 (b. l. 36), todėl pagrįstai ir teisėtai Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo išsiųsta ne tiesiogiai ieškovei, o jos atstovui, 2014-12-11nutartį pastarasis gavo 2014-12-16 (b. l. 45), todėl laiko pateikti nutartį antstoliui vykdyti buvo pakankamai, nes terminas tokiems procesiniams veiksmams atlikti baigėsi tik 2014 m. gruodžio 25 d. Tai, kad galimai ir ieškovei buvo išsiųsta Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis, reikšmės neturi, nes kaip jau nurodyta, procesiniai dokumentai šaliai siunčiami CPK 118 str. 1 d. nustatyta tvarka, kas nustatyta tvarka ir buvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 147 str. 6 d. reglamentuojamas laikinosios apsaugos priemonės turto arešto, jeigu teismo nutartyje nenurodytas konkretus areštuojamas turtas, galiojimas laiko atžvilgiu. Laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, kai nenurodytas areštuotas turtas, galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės galiojimo pabaiga nesiejama su teismo nutarties panaikinimu ar pakeitimu, bet pasibaigia įstatymo pagrindu esant jame nurodytai aplinkybei. Minėta teisės norma reiškia, kad teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto arešto, bet asmeniui, kurio prašymu jos taikytos, nesikreipus į antstolį ir nepatikslinus areštuoto turto duomenų – jos pagal įstatymą galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos, o vėliau jos nustoja galios. Praėjus įstatyme nustatytam keturiolikos dienų terminui, turtas įstatymo pagrindu vertinamas kaip neareštuotas. Tokiu būdu apsaugomi atsakovo interesai, leidžiant jam disponuoti turtu, nes laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašiusi šalis savo procesinės teisės neįgyvendino laiku. Pagal šią normą, esant atitinkamai ieškovo pasyvaus elgesio sąlygai (t. y. jam nesikreipus į antstolį ir šiam nepateikus Turto arešto aktų registrui areštuoto turto duomenų patikslinimo) ir pasibaigus nustatytam terminui, su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK nustoja galioti savaime. Šiuo pagrindu nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, kreipimasis į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo tampa neįmanomas, nes, kaip jau minėta, turtas jau nėra apsunkintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Todėl termino atnaujinimas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-88/2013), ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo areštuotas ir konkretus nekilnojamasis turtas – 0,0601 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis V. V., leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Todėl šioje dalyje, esant nurodytam konkrečiam areštuotinam turtui, kreiptis į antstolį nereikia, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės šiam turtui galioja (CPK 147 str. 6 d.). O dėl kito atsakovams priklausančio turto arešto ieškovė gali iš naujo kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.