Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams: V. V., N. V., A. B., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei Silvai Jonaitienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja (ieškovė) R. B. kreipėsi su prašymu į teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015, kurioje Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu jos ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas jos apeliacinį skundą 2016-01-12 nutartimi irgi atmetė.

Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo reiškia remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei prašė atnaujinti procesą byloje ir priimti naują sprendimą.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Šiaulių m. 5 - ojo notarų biuro notarė Silvija Jonaitienė, pateikė atsiliepimą dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, kuriame pateikė argumentus dėl jos prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo. Nurodė, kad ieškovės R. B. prašyme nurodyti motyvai dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrįsti tuo, jog ieškovė teigia, kad „visas išieškojimo procesas yra nuosekliai klastojamas, o <(ieškovės) > turtas prievartaujamas“. Pareiškime teigiama, kad išieškojimas buvo vykdomas pagal „suklastotą“ vykdomąjį raštą S-3775, išduotą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-10-14. Apie vykdymo proceso suklastojimą ieškovė nepateikė jokių duomenų savo teiginiams pagrįsti, be to vykdomojoje byloje Nr. 98-1064/2011 yra vykdomasis raštas Nr. S-3775, išduotas Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-163-291/11. Teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2011 m. sausio 24 d., todėl akivaizdu, kad vykdomojo rašto išdavimo datoje suklysti metai: vykdomasis raštas išduotas ne 2010 metais, o 2011 metais. Tačiau tiek ieškovė (pareiškėja) R. B., tiek jos sutuoktinis A. B. neginčijo šio teismo sprendimo, neprašė atnaujinti proceso šioje byloje, neginčijo priteistos sumos dydžio, todėl nepagrįstai teigiama, kad vykdomasis raštas ir vykdymo procesas dėl šios sumos išieškojimo yra suklastoti. Apsirikimas vykdomojo rašto datoje negali būti laikomas pagrindu atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Vykdomasis raštas nėra pripažintas suklastotu įstatymo nustatyta tvarka. Teiginiai apie jo „suklastojimą“ yra tik ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais įstatyme leistinais įrodymais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie procesinius dokumentus, esančius vykdomosiose bylose, ieškovei (pareiškėjai) tapo žinoma tik po 2016-01-05 Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo. Minėta, jokių naujų įrodymų ieškovė nepateikė, o vykdomasis raštas ir teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo vykdomas išieškojimas iš ieškovės ir jos sutuoktinio turto, bei vykdymo procesas visoms proceso šalims buvo žinomas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Tokiu būdu procesas negali būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl tų pačių aplinkybių ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti užbaigtoje byloje. Prašė priimti nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015.

Antstolis Ričardas Kudrauskas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad antstolio R. Kudrausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 98-1064/11 dėl 9 496,06 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojui V. V.. Vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje atliekami Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-163-291/2011 išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Skolininkui A. B. sprendimo gera valia neįvykdžius, o Šiaulių apylinkės teismui bei Šiaulių apygardos teismui procesiniais sprendimais konstatavus, kad už skolos gražinimą išieškotojams Viliui ir N. V. atsakingi abu sutuoktiniai – A. B. ir R. B., išieškojimas buvo nukreiptas į R. B. asmeninį turtą. Antstolis į visus R. B. prašymus atsakė raštu ir atsakymuose pateikė visą reikalingą informaciją. Gauti R. B. skundai buvo išnagrinėti CPK 510 str. nustatyta tvarka. Antstolio nuomone R. B. prašymo tenkinti nėra pagrindo ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. B. prašymas netenkintinas.

Sutinkamai su LR CPK 366 str. 1 d. 2 p., 368 str. 1 d. nuostatomis, procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) atsakovams: V. V., N. V., A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Silvai Jonaitienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (T.1, 1-5, 42-47 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2016-01-12 nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą nutartimi irgi atmetė, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimą paliko nepakeistą (T.2, 108-115 b.l.). Pareiškėja prašė teismo atnaujinti procesą byloje, nes pasibaigus bylos nagrinėjimui ir jai gavus antstolio R. Kudrausko 2016-01-12 atsakymą dėl vykdomojo rašto išdavimo kopijos, ji mano, kad antstolis R. Kudrauskas teismo sprendimu nepagrįstai išieško A. B. skolą ne iš jo asmeninio turto dalies, o iš ieškovės asmeninio ir viso šeimai priklausančio turto, jog antstolis išieškojimą vykdo pagal suklastotą vykdomąjį raštą, slepia nuo ieškovės informaciją, kad visi antstolio veiksmai nuo turto areštavimo pradžios iki šių dienų yra neteisėti ir visi išieškojimo iš turto teismų sprendimai taip pat yra neteisėti. Dėl to teismas žemiau pasisako dėl visų su proceso atnaujinimu byloje susijusių klausimų.

Dėl šalies teisės į proceso atnaujinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, be to, šiuo institutu siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir visi priimti teismų sprendimai bei nutartys būtų teisėti. Be to, proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą šalims pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja (ieškovė) prašė teismą atnaujinti procesą kitais pagrindais, faktiškai nenurodydama nė vieno LR CPK 366 str. nuostatose išvardinto teisinio pagrindo. Pažymėtina tai, kad LR CPK 366 str. nuostatose nurodytas sąrašas proceso atnaujinimo pagrindų yra baigtinis. Be to, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai ar būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Be to, pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo tai, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti jos žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, tai būtų priimtas visai kitas sprendimas (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Be to, prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo turi pagrįsti įrodymais proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (LR CPK 176 str. - 179 str.; 369 str. 2 d.). Šis proceso atnaujinimo pagrindas yra taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: šie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikšmės bylai, t. y. priimant sprendimą, būtų turėjusios jam įtakos, todėl vertinant, ar nauji įrodymai yra laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui yra būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėja prašė atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjos kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą anksčiau, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti ir tai, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu.

Ištyręs bei įvertinęs pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kadangi pareiškėja nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai civilinės bylos Nr. 2-492-907/2015 nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, o ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių šiuo atveju prašoma atnaujinti procesą, jau iš esmės buvo analizuojamos ir nagrinėjamos tiek nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi pareiškėja pateikdama teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad iš jos asmeninio turto neteisėtai yra vykdomas išieškojimas solidariosios atsakomybės pagrindu, nors skolą teismas priteisė tik iš asmeninio atsakovo A. B. turto, pagal V. 2010-10-04 ieškinį ir būtent šios aplinkybės privertė ją kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka dėl minimos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos pritaikymo bei moralinės žalos atlyginimo. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde pareiškėja detaliai išdėstė visus argumentus dėl nekilnojamojo turto sutarties sudarymo, dėl vykdomo išieškojimo, bei jos manymu neteisėtų antstolio veiksmų. Pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo analizuojamos teismui anksčiau priimant sprendimus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, ir jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis tik po apeliacinio teismo nutarties priėmimo.

Dėl antstolio veiksmų.

Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė, kad pasibaigus bylinėjimosi procesui instancinėse institucijose ir gavus iš antstolio R. Kudrausko 2016-01-12 atsakymą, kad vykdomųjų raštų kopijos dėl išieškojimo iš skolininko sutuoktinio (ės) turto neišduodamos, todėl antstolis jos prašymo patenkinti neturi galimybės. Jai kilo įtarimas, kodėl uoliai yra slepiama nuo jos informacija ir pažeidžiamos jos teisės, numatytos CPK 643 str. 2 punkte („Skolininkas turi teisę: 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą). Mano kad ji nėra skolininkė, todėl antstolio R. Kudrausko veiksmus laiko neatitinkančiais minėtų CPK 643 str. nuostatų, toks pareigūnas, kuris savavališkai slepia informaciją, negali toliau vykdyti savo pareigų. Mano, kad iš jos ir jos sutuoktinio yra išieškoma neteisėtai, antstoliui vadovaujantis suklastotu vykdomuoju raštu. Jos sutuoktinis, 2016-01-05, Šiaulių apygardos teisme susipažinęs su bylomis, pateikė jai informaciją, kad civilinėje byloje Nr. 2-1842-291/10, kuri vėliau tapo antstolio minimu vykdomuoju raštu - civiline byla Nr. 2-163-291/2011 jokio vykdomojo rašto visiškai nėra. Vykdomasis raštas Nr. S-3775, kuris be teismo sprendimo yra išduotas dar 2010-10-14, yra įsegtas vykdomosios bylos Nr. 98/1064/11 I - ojo tomo gale bylos viršelyje be bylos lapo numerio, kuri buvo užvesta ir pradėta vykdyti tiktai 2011-10-20 V. V. prašymu. Jame sakoma, jog skola priteista tiktai iš sutuoktinio A. B., o jos pavardės tame rašte visiškai nėra, todėl išieškojimas yra neteisėtas antstoliui vadovaujantis suklastotu vykdomuoju raštu, išduotu žymiai anksčiau, nei A. B. buvo realiai priteista skola tik 2011-01-24. Tai anot pareiškėjos aiškiai ir neginčijamai įrodo, kad vykdomasis dokumentas Nr. S-3775 teisėjos 2010-10-14 yra išduotas be teisinio sprendimo. Pareiškėja nurodė, kad iki 2016-01-12 nutarties ji neturėjo tokių įrodančių dokumentų, kad visa vykdomoji byla Nr.98-1064/2011 yra suklastota ir visi įvykdyti iki šiol antstolio veiksmai yra neteisėti, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), antstolio grąžintas atsakovams V. yra neteisėtai, o jai padaryta materialinė žala yra didžiulė, įvykdyta galimai, nusikalstamais antstolio ir išieškotojų V. veiksmais. Jeigu šis faktas būtų buvęs atskleistas teisme, bylos sprendimas būtų buvęs visiškai kitoks, kadangi teismai neturėtų galimybės remtis ankstesnėmis savo nutartimis, kurios dėl vykdomojo rašto suklastojimo taip pat tampa neteisėtomis.

Kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir pareiškėjos pareiškimo R. B. nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 98-1064/2011 yra vykdomasis raštas Nr. S-3775, išduotas Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-163-291/11, kurioje teismo sprendimas priimtas 2011 m. sausio 24 d. Iš informacinės duomenų sistemos LITEKO matyti, kad minėtas sprendimas šioje byloje neapskųstas ir įsiteisėjęs. Nei R. B., nei jos sutuoktinis A. B. neginčijo šio teismo sprendimo, neprašė atnaujinti proceso šioje byloje, neginčijo priteistos sumos dydžio, todėl tokie pareiškėjos aukščiau nurodyti teiginiai laikytini nepagrįstais, kad vykdomasis raštas ir vykdymo procesas dėl šios sumos išieškojimo yra suklastoti. Taip pat pareiškėjos nurodymas, kad pareiškėjai apie šiuos raštus tapo žinoma po apeliacinės instancijos sprendimo laikytini niekiniais, kadangi išieškojimo procesas pagal vykdomuosius raštus vyksta jau daugiau nei ketverius metus. Vykdymo veiksmų neteisėtumas ir nepagrįstumas ieškovės nurodomas kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, yra visai kito proceso dalis.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015 buvo sprendžiama dėl 2007-03-07 pirkimo - pardavimo sutarties, pripažinimo negaliojančia kas ir buvo civilinės bylos Nr. 2-492-907/2015 ginčo dalykas. Antstolis šioje byloje nebuvo patrauktas šalimi, ieškovė nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu. 2011 m. sausio 24 d. teismo sprendimu buvo priteista nesumokėta turto kaina, todėl laikytina, kad pareiškėja nepagrįstai įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasibaigusioje byloje prašo atnaujinti procesą.

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog vykdomasis raštas ir kiti su vykdymo procesu susiję veiksmai yra suklastoti ar vykdomi neteisėtai. Pažymėtina, jog pareiškėja, dėl antstolio veiksmų apskundimo turėjo teise kreiptis į antstolį CPK 510 str. nustatyta tvarka.

Dėl senaties termino.

Ieškovė R. B. savo prašyme atnaujinti procesą vienu iš argumentų nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-01-12 dienos nutartimi konstatavo, kad senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo 2014-11-11, nes iki to laiko ieškovė neturėjo galimybės būti bylos dalyve. Ieškinį Šiaulių apylinkės teismui ji pateikė kaip tik 2014-11-11, tai yra paskutinę šio termino dieną, nepraleidusį ieškininės senaties termino, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos sprendimas, kad ji praleido ieškinio senatį, yra niekuo nepagrįstas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka apeliacinės instancijos sprendime išdėstytos pozicijos. Būtent tokia formuluotę, kurią nurodo pareiškėja, apeliacinė instancija apibūdino apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. Šiaulių apygardos teismo 2016-01-12 nutarties 7 lape, kaip tik nurodyta priešingai, jog ieškovės teigimu apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo 2010-10-06, tačiau į teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2014-11-12. Nutartyje paminėta ir CK 3.96 straipsnio 1 dalies norma, kurioje numatytas vienerių metų sandorio nuginčijimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas būtent nurodė pareiškėjai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė šio termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių pirmosios instancijos teisme, o teisėjų kolegija atnaujinimo pagrindų nenustatė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog ji ieškinio senaties termino nepraleido atmestina.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Pareiškėja dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tik prašyme išdėstė prielaidas dėl vykdymo proceso neteisėtumo, bei ieškinio senaties termino. Laikytina, kad nepateikti jokie nauji įrodymai, todėl prašyme išdėstyti argumentai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 176 str., 185 str. ). Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka 2016-01-12 nutartimi, be to, pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nuostatose numatytų reikalavimų, o pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. nuostatose numatytais pagrindais, todėl yra teisinis pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-492-907/2015 m. pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams V. V., N. V. ir A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Silvai Jonaitienei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (LR CPK 366 str., 370 str.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti.

Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, vertinant jo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams, reikėtų atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio; ar įrodymo turinys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe; ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2002).

Pažymėtina ir tai, kad LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatose yra nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka, tačiau šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal pareiškėjos (ieškovės) apeliacinį skundą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl ir šiuo pagrindu procesas negalėtų būti atnaujinamas (LR CPK 370 str.). Atskirai pastebėtina, kad vienam iš sutuoktinių sumokėjus kito sutuoktinio skolos, jam išlieka regreso teisė į kito sutuoktinio asmeninį turtą (CK 3. 115 str.).

Apibendrinant aukščiau paminėta, teismas nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Civilinėje byloje nereikalaujama absoliutaus faktų įrodytinumo. Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (LAT nutartis 2003-01-29, civ. byla Nr. 3k-3-98/2003).

Atskirai pažymėtina, kad šalys įrodymų atskleidimo procesui teisme, be abejonės, turi skirti reikiamą dėmesį, nes tinkamas įrodymų atskleidimo proceso suval­dymas gali paveikti bylos baigtį. Šiuo atveju labai svarbu parodyti savo, kaip šalies, patikimumą, to­dėl atskleidžiant įrodymus svarbu pademonstruoti bendradarbiavimą, sąžiningumą (atvirumą), norą pateikti dokumentus pagal pateiktus prašymus. Net jeigu, šalies manymu, ir yra formalių pagrin­dų neteikti dokumentų, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir būti atsargiems jais naudojan­tis, siekiant teismui nesudaryti „nepatikimo“, ,,nesąžiningo“ bylininko įspūdžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291 straipsniais, 370 straipsnio 2, 3 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) R. B. prašymą.

Nutarčiai įsitesėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7d. nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.