- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-1705-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11930-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. S. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei M. S. (toliau – atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija duodanti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje nustatyti nepilnamečio sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
3. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, bus geriau užtikrinti vaiko interesai bei išvengta žalos nepilnamečio psichologinei būsenai. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis jau kreipėsi į Šakių „duomenys neskelbtini“ mokyklą, kad vaikui pradėjus gyventi su juo, vaikas galėtų pradėti ją lankyti. Būnant jiems su vaiku kartu, jie ne tik žaidžia ir pramogauja, bet ir mokosi, skaito knygas, sūnus padeda namų ruošoje. Nurodė, kad nerimauja dėl jo, nes vaikas kalbėjo apie savižudybę.
4. Nustatytu terminu atsakovė atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.
5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nėra pagrindo deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su motina) netinkamumą, būtinumą keisti įprastą gyvenamąją aplinką bei taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Vaikui gyvenant su atsakove yra nusistovėjusi tam tikra jo dienotvarkė, įprastinė aplinka, kurių staigus pasikeitimas gali turėti įtakos berniuko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir pakeitė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019 nustatytą nepilnamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą bei nustatė laikiną jo gyvenamąją vietą su tėvu R. S. pagal jo gyvenamąją vietą.
7. Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus išnagrinėta byla, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
8. Teismas, siekdamas išsiaiškinti nepilnamečio L. S. nuomonę, 2022 m. rugsėjo 21 d. skyrė byloje teismo posėdį nepilnamečio apklausai dalyvaujant teismo psichologei. Nustatė šalims terminą klausimams pateikti. Ieškovas klausimų byloje nepateikė. Teismas nepilnamečio nuomonę išklausė tarpininkaujant teismo psichologui, apklausiant nepilnametį asmenį specializuotame vaiko apklausos kambaryje. Nepilnametis, atsakydamas į psichologės transformuotus ir nepilnamečiam vaikui adaptuotus klausimus, pateiktus ieškovės, bei pačios psichologės klausimus, paaiškino, kad su ieškove jis dažnai pykstasi, ji daug ant jo šaukia, netesi pažadų. Be to, kartu gyvena jos draugas P., su kuriuo L. taip pat nesutaria, nes jis daug keikiasi ir rūko namuose. Tėčio namuose taip nėra, ten jis jaučiasi ramus, gerai sutaria su seneliais, su kuriais tėtis kartu gyvena, ir tėčio drauge M.
9. Po vaiko apklausos byloje buvo gauta Kauno apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) I. B. nuomonė dėl L. S. nuomonės išklausymo. Joje nurodoma, kad bendraujant su L., buvo užmegztas šiltas kontaktas, nepilnametis sutiko papasakoti apie savo gyvenimą, išsakyti savo mintis ir jausmus. Stebimos emocijos atitiko bylos turinį. Berniukas buvo liūdnas, rimtas, balso tonas pažemintas, akių kontaktas ribotas. Trynė rankas, susigūžęs, buvo juntamas nerimas. Į klausimus atsakinėjo pagalvodamas, atsidusdamas. Stebima būsena ir elgesys leidžia kelti prielaidą, jog L. buvo sunku kalbėti apie susiklosčiusią situaciją.
10. Paprašius papasakoti apie gyvenimą mamos namuose, akcentuoja, kad nesutaria su mama. Pasiteiravus dėl ko taip įvardina, berniukas pamini, kad kiek visko mama pažada, nieko neįvykdo, kartais pavagia iš L. pinigų. Vaiko veidas tapo piktas, antakiai suraukti, veide atsispindi pykčio ir nepasitenkinimo emocija. Teiraujantis, kaip leidžia laiką su mama, išsako, kad nelabai daug leidžia laiko kartu, mama daug rėkia ir pyksta. Nepilnametis papasakojo apie savo problemą, tamsos baimę. „Kai mane palikdavo vieną kambaryje, man būdavo labai baisu, aš norėdavau eiti pas juos į kambarį (mamą ir Petrą), bet mama sakė, jei ateisi pas mus į kambarį, išvešiu tave į psichiatrinę". Kartais leisdavo mama miegoti pas ją kambaryje, bet jis galėdavo ateiti tik naktį, kuomet jie jau miegodavo. „Jei atsiguldavau greta mamos, tai ji net neatsisukdavo ir neužklodavo manęs, reikdavo laukti 40 min, nežinau ar ji prabusdavo..“ Apie šiuos įvykius berniukas kalba su liūdesiu (akys nuleistos, akyse pasirodo ašaros), tai leidžia manyti, kad vaikas išgyveno skausmingas patirtis ir grasinimus suprato kaip realų pavojų. L. apie mamos draugą Petrą atsiliepia neigiamai, pamini, kad Petras nesupranta L., vadino debilu, grasino su diržu, bet nemušė. Taip pat pamini, kad kambaryje rūko elektroninę cigaretę, kas L. labai nepatinka. Mama ir Petras labai keikiasi.
11. Paprašius pasakyti tris bruožus apie mamą, įvardina „pikta, meluojanti ir pavogė pinigų“. Neleido skambinti tėčiui kada nori, buvo pargriovusi ir atėmusi laikrodį – „Gudrutį“, kad nepaskambintų tėčiui. Psichologė darė prielaidą, kad L. pyksta ant mamos ir jaučia nuoskaudas. Pasiteiravus apie geruosius mamos bruožus, įvardina „kartais nuperka kažką“. Kalbant apie mamos namus ir apie mamą vyrauja pasyvios emocijos. Tai leidžia manyti, kad L. mamos atžvilgiu susiformavusi neigiama nuomonė ir skausminga patirtis. Geroji patirtis vyrauja tik materialiniu požiūriu (nuperka kažką). Emocinis poreikis nepatenkintas (mama gąsdina, neužkloja, pikta). Kalbant apie tėčio namus, emocijos pakilesnės, apie tėtį linkęs viską pateikti tik teigiamai. Laukia susitikimo su tėčiu, kartu žaidžia, eina pasivaikščioti. Nepilnamečio balse jaučiasi pakylėjimas. Važiuojant pas tėtį jaučiasi linksmas, kai reikia grįžti pas mamą jaučia liūdną ir piktą emociją. Pas tėtį namuose smagu, visi draugiški, su seneliais ir tėčio drauge sutaria gerai, labai nori gyventi Šakiuose pas tėtį. Pabandžius aiškintis ryšį su kiekvienu iš tėvų, buvo užduodami projekciniai klausimai: „Pas kurį eitum iš tėvų, jei labai išsigąstum?“, „Kam galėtum patikėti savo paslaptis?“, „Kuriam iš tėvų papasakotum, kai tau liūdna?“– į visus klausimus vaikas atsakė, kad pas tėtį. Paklausus, ką tėtis daro, kai nueini pas jį naktį, vaikas įvardina –„užkloja ir paglosto“. Psichologė nurodo, kad tai leidžia manyti, jog tarp tėčio ir L. yra užsimezgęs šiltas ir artimas emocinis ryšys, atlieptas emocinis poreikis.
12. Psichologei paklausus, koks didžiausias būtų tavo noras, vaikas įvardina, kad gyventi su tėčiu. Tikėtina, kad dėl didelio noro gyventi pas tėtį, linkęs neutralizuoti veiklas praleistas su mama ir dėmesį jo atžvilgiu. Pasiteiravus kaip įsivaizduoja mokymąsi kitoje mokykloje, sunkumų neišsako, viskas labai gerai, nori lankyti mokyklą Šakiuose. Linkęs prisitaikyti prie visokių sąlygų, kad tik galėtų gyventi pas tėtį. Tikėtina, kad dėl stipraus noro ir poreikio būti greta tėčio, linkęs nugalėti visus iškilusius iššūkius. Pabandžius konfrontuoti ir paklausus, „Kas bus, jei visgi teismas nuspręs, kad turi likti gyventi su mama?“, vaikas palenda po stalu ir labai nužemintu tonu pasako – „bus labai liūdna“. Daroma prielaida, kad vaikas išgyvena stiprius jausmus, kalbant apie gyvenimą mamos namuose.
13. Apklausos metu vyravusi mažamečio psichologinė būsena: sąmoningas, orientuotas, emocijos pažemintos, mąstymas nuoseklus, dėmesio išlaikymas geras. Berniukas visos apklausos metu muistėsi, trynė rankas, šiek tiek susikaustęs, buvo jaučiamas emocinis prislėgtumas, nerimas. L. nuotaika viso pokalbio metu išliko slogi, liūdna, akyse epizodiškai pasirodydavo ašaros. Pagal savo amžių, individualias psichologines charakteristikas, berniukas gebėjo išreikšti savo nuomonę ir asmeninius patyrimus pateiktais klausimais, tačiau negali suprasti sudėtingų socialinių reiškinių (tėvų gyvenimo skyrium), numatyti tolimųjų pasekmių ir priimti sudėtingų sprendimų. Vaiko argumentai atitinka jo amžių, raidą ir poreikius. „Noriu gyventi su tėčiu, nes jis mane apkabina, apklosto, mes kartu žaidžiam“ (emocinių poreikių atliepimas). Psichologės nuomone atitinkamai savo amžiui ir gyvenimiškai patirčiai, L. galėjo išreikšti savarankišką nuomonę apie tai, kad nori gyventi tėčio namuose.
14. Nepilnametis L. S. ilgiau kaip vienerius metus (nuo 2019 m.) gyvena kartu su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), jis yra ugdomas (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog šiuo metu vaiko aplinka būtų nesaugi ir gyvenimas pas atsakovę prieštarautų vaiko interesams. Atsakovė yra labai teigiamai charakterizuojama darbe, neginčytina, jog ji skiria laiko sūnaus auklėjimui. Byloje klausimas dėl materialinių galimybių išlaikyti nepilnametį sūnų, suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas taip pat nebuvo keliamas, todėl teismas vertina, kad vaikui vienodas materialias gyvenimo ir ugdymo sąlygas gali suteikti abu tėvai.
15. Teismas, išklausęs nepilnamečio L. S. nuomonę, sprendė, kad atidžiai įvertinus vaiko norą gyventi su vienu iš tėvų, jis pripažįstamas šiuo metu nulemiančiu jo gyvenamosios vietos nustatymą. Teismas vaiko interesų svarbą vertino labiau kitų vaiko gyvenamosios vietos nustatymui svarbių veiksnių. Teismo nuomone, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus (CPK 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė M. S. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pažymi, jog šioje situacijoje teisiniai santykiai tarp ginčo šalių ir vaiko buvo teisiškai sureguliuoti, ankstesniu teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, aiški bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka, išlaikymo vaikui mokėjimo dydis ir tvarka. Vaikas savo aplinkoje iki skundžiamos nutarties priėmimo gyveno apie 3 metus, čia mamos namuose jam yra sudarytos visos sąlygos gyventi, augti, mokytis, vaikas turi savo kambarį, kuris įrengtas pagal vaiko poreikius. Vaikas lanko ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio „duomenys neskelbtini“ 3 klasę, šioje ugdymo įstaigoje vaikas mokosi nuo pirmos klasės. Be ugdymo įstaigos vaikas šioje aplinkoje taip pat užsiima popamokine veikla – šiuo metu lanko keramikos bei Edulando Steam būrelį, kuriame vaikui užtikrinama pažintis su mokslo, pasaulio pažinimo, atradimų, kūrybos, matematikos, technologijų, inžinerijos, istorijos, kultūros, savęs ir kitų pažinimo temomis, atraktyvios istorijos, diskusijos, interaktyvūs žaidimai ir pažangiausi edukaciniai mokymo metodai. Vaiko tėvas gyvena kitame mieste – Šakiuose. Atstumas nuo dabartinės mokymo įstaigos iki mamos namų, kuriuose vaikas gyveno iki Nutarties priėmimo yra 4 min. (apie 2 km), o iki tėvo gyvenamosios vietos – apie 50 min. (apie 60 km), taigi vaiko dienotvarkei 45 min. paankstėjęs rytinis pasiruošimas prieš atvykimą į ugdymo įstaigą yra ženklus pasikeitimas.
16.2. Šalių sūnus su tėvu bendravo pagal nusistovėjusią tvarką, apie tai, jog tarp šalių būtų ginčas dėl tėvo bendravimo su vaiku, duomenų byloje nėra, šalys tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Taigi tenkinant prašymą ir taikant tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę kaip vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas teismas priėmė skubiai vykdytiną nutartį, kas vaiko aplinką ir gyvenimo sąlygas pakeitė nedelsiant. Atkreipia dėmesį į tai, jog priėmus skundžiamą nutartį atitinkamai nebuvo nustatyta nei atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka, nei spręstas išlaikymo teikimo klausimas. Teismas šeimos bylose yra aktyvus ir tai reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, įvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.
16.3. Teismas nenustatė jokių vaikui ir jo interesams grėsmę keliančių veiksnių, kurie egzistuotų vaikui gyvenant su atsakove. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo nustatyta, jog vaikui gyvenant su mama (atsakove) nebūtų užtikrinami jo būtinieji ar idealieji poreikiai, sukurta aplinka neatitiktų jo interesų ar kaip nors kitaip kiltų grėsmė vaikui ir pamatinių jo gerovės sąlygų užtikrinimui.
16.4. Atsakovė vaikui, jo priežiūrai, auklėjimui ir ugdymui skiria pakankamai daug laiko. Atsakovė yra suderinusi savo darbo grafiką taip, kad galėtų vaiku pasirūpinti, nuvesti ir pasiimti jį iš ugdymo įstaigos, kai kuriomis dienomis, pagal vaiko poreikius, yra susiderinusi, jog galėtų dirbti nuotoliniu būdu, taip užtikrindama geriausių vaikui sąlygų sukūrimą.
16.5. Esminis argumentas, lėmęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimą ir šių priemonių pakeitimą buvo tas, jog vaikas apklaustas teismo psichologės išreiškė norą gyventi su tėčiu. Teismas suabsoliutino vaiko išreikštą norą ir nevertino kitų byloje svarbių aplinkybių. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog vaiko noras paprastai turėtų būti vertinamas sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą byloje iš esmės, kai kartu yra nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, įsitikinama, jog vaiko noras neprieštarauja geriausių jo interesų užtikrinimui, kad pagal savo amžių, brandą vaikas gali savarankiškai tokį norą suformuluoti, suprasti ir įvertinti gyvenamosios vietos pasikeitimo pasekmes ir priimti sprendimą. Natūralu, kad sūnus su atsakove patiria rutiną, būdamas su ja jis turi ruošti namų darbus, rengtis mokyklai, susitvarkyti žaislus, yra pratinamas prie atsakomybių ir pareigų, todėl ne visada yra patenkintas, natūralu, jog kartais kyla nesutarimų. Šiai dienai sūnus idealizuoja tėtį ir kritiškai nevertina galimų tikrųjų gyvenamosios vietos pakeitimo pasekmių.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. S. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių teismo priimtos nutarties neteisėtumą patvirtinančių argumentų. Atskirajame skunde analizuojamos teisės normos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisminės praktikos, bei nurodoma, kad ieškovas nepateikė, o teismas nenustatė, jog vaikui gyventi su motina nesaugu ar jo gyvenimas prieštarautų vaiko interesams. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, atsakovė negeba suprasti mažo vaiko poreikio, nesuvokia, kad jos vaikas nesijaučia gerai ir kad, nors ir nėra duomenų apie vaikui grėsmingą aplinką, tačiau yra duomenų, kad vaiko psichologinė būsena gyvenant su motina blogėja, vaikas jaučiasi blogai ir pats tai išsakė argumentuodamas. Kyla klausimas, kodėl vaikas išsakė, kad pas motiną gyvendamas jaučia baimę, įtampą ir ar tai nėra nesaugumo sudėtinė dalis.
17.2. Ieškovo nuomone, abiejų šalių sūnus iki užvedant civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo jau kurį laiką nesijautė gerai gyvendamas su motina bei bandė tai išsakyti jam suprantamu būdu - protestu. Tai patvirtino su ieškiniu pateikta informacija, kuri buvo žinoma ir Išvadą teikiančios institucijos, tai patvirtino ir pats nepilnametis L. S. teismui jį apklausus ir išklausius vaiko nuomonę.
17.3. Teismo apklausos metu vaiko nurodyti išgyvenimai, atsakovės atskirajame skunde, bandomi sumenkinti, paneigti sūnaus ir tėvo esamą tarpusavio ryšio stiprumą. Skunde netinkamas tėvo ir vaiko ryšys neaptartas, nėra nurodyta jokių vaiko pasikeitusios gyvenamosios vietos blogų pasekmių ar grėsmių.
17.4. Ieškovas kitaip vertina savo sūnaus asmenines savybes, bei yra įsitikinęs, kad tokio jauno amžiaus vaikui svarbu ne tik specialistų pagalba, bet ir pajautimas artimųjų meilės, saugumo, šilumos, kurią jis siekia suteikti savo vaikui nuo pat gimimo. Tik mylimas, glostomas vaikas greičiau gali pamiršti savo baimes, tapti drąsus, išmokėti mylėti kitus. Vaikui būtina matyti aplinkoje mylinčius šeimos narius, bet ne tuos, kurie kuria kariuomenės taisykles ir bauginimus. Iš bylos duomenų svarstytina, kad šioje situacijoje, psichologų pagalbos sureguliuoti tėvų ginčą reikia ne vaikui, o tėvams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus: išrašus iš Google žemėlapių internetinės svetainės, kuriuose matyti atstumas ir kelionės laikas nuo atsakovės ir ieškovo gyvenamosios vietos iki vaiko ugdymo įstaigos, išrašą iš e.sveikata apie vaiko vizitą 2022 m. rugsėjo 30 d., 2022 m. spalio 4 d. ugdymo įstaigos atsakymą, atsakovės darbo grafiką bei nuotraukas su aprašymais apie L. S. laisvalaikį ir veiklas gyvenant su atsakove, apmokėjimą ir sutartį dėl vaiko lankomų užklasinių veiklų, ir prašo juos prijungti prie bylos.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Išrašai iš Google žemėlapių internetinės svetainės yra viešai prieinama informacija, kitų atsakovės pateiktų naujų įrodymų, išskyrus medicininį išrašą, sudarymo datos yra iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes tokia galimybė atsakovei buvo suteikta. Nors medicininis išrašas yra gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išrašo ir kitų įrodymų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jie neturi jokios esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti faktines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami (CPK 314 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
Dėl atskirojo skundo esmės
22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, kurie numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu (tėvu), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-21401-717/2019, buvo nutraukta šalių santuoka ir, be kita ko, šalių sūnaus L. S., gimusio (Duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina – M. S..
25. Ieškovas M. S. 2022 m. rugsėjo 2 d. teismui pateiktu ieškiniu prašo pakeisti minėtu teismo sprendimu nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su ieškovu M. S.. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovo ir sūnaus ryšys yra labai glaudus, sūnus jau kurį laiką išreiškia norą gyventi su tėvu, po kartu praleistų savaitgalių sūnus nenori grįžti pas mamą, neretais atvejais apsiverkia, atsisako vykti namo, prašo paslėpti nuo mamos. Ne tik tėvas pastebėjo pasikeitusį sūnaus elgesį, bet ir jo mokytoja. Sūnus iki dabar, nors jam jau 9 metai, bijo tamsos, nes vaiko motina nuolat jį gąsdindavo „tamsiu kambariu“. Atsakovė nuolat vaiko akivaizdoje menkina tėvą, nes sūnus labiau myli tėvą. Ieškovas sūnų nuo mažumės prižiūrėjo, mokino raides, žaidė, jis nuolat buvo apsuptas senelių, ieškovo tėvų. Po skyrybų su atsakove, sūnus pasikeitė, atsakovė jam neleidžia paskambinti ieškovui, sūnus tėčiui skambino paslapčia ir kalbėdavo šnabždėdamas. Prastėjant vaiko emocinei būsenai, jo mokytoja sakė, kad vaikas mokykloje susinervinęs sau rauna plaukus, laužo akinius, baksnoja tušinuku sąsiuvinį, neretai pamiršta atsineši į pamokas reikmenis, nedaro namų darbų ir t.t. Mokytojai sūnus buvo užsiminęs apie savižudybę, po to iš karto su ieškovu susisiekė mokyklos psichologė ir buvo pranešta vaiko teisių apsaugos tarnybai.
26. Ieškinio užtikrinimui, ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio L. S. laikiną gyvenamąją vietą su jo tėvu – ieškovu R. S..
27. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. skundžiama nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones bei nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus L. S. gyvenamąją vietą su ieškovu. Šią nutartį teismas pavedė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai yra tai, kad, nors abu tėvai geba užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo vaikui, tačiau prioritetas buvo teikiamas aiškiai, nedviprasmiškai išreikštai vaiko valiai gyventi su tėvu. Be kita ko, vaikas apklaustas dalyvaujant teismo psichologui, specializuotame vaiko apklausos kambaryje. Nepilnametis, atsakydamas į psichologės transformuotus ir nepilnamečiam vaikui adaptuotus klausimus, pateiktus ieškovės, bei pačios psichologės klausimus, paaiškino, kad su ieškove jis dažnai pykstasi, ji daug ant jo šaukia, netesi pažadų. Be to, kartu gyvena jos draugas Petras, su kuriuo L. taip pat nesutaria, nes jis daug keikiasi ir rūko namuose. Tėčio namuose taip nėra, ten jis jaučiasi ramus, gerai sutaria su seneliais, su kuriais tėtis kartu gyvena, ir tėčio drauge Milda.
28. Atsakovė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog ji užtikrina visas gyvenimo sąlygas, sūnus nuo pirmos klasės lanko mokyklą, turi draugų, teismas suabsoliutino vaiko išreikštą norą ir nevertino kitų byloje svarbių aplinkybių.
29. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.
30. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
31. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
32. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
33. Iš bylos duomenų akivaizdu, jog šiai dienai šalių sūnus gyvena su tėvu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams dėl vaiko gyvenamosios vietos, siekiant išvengti vaiko įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaiko atžvilgiu, vaiko psichologinę būklę (dažnai verkia, nenori būti su mama, teismo psichologei aiškiai išreiškus norą gyventi pas tėtį ir kt.) šiuo konkrečiu atveju vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu yra teisingas.
34. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji pilnai užtikrina vaiko gyvenimo sąlygas, vaikas dalyvauja popamokinėje veikloje, tačiau pirmosios instancijos teismas tai pripažino skundžiamoje nutartyje. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog šiuo metu vaiko aplinka būtų nesaugi ir gyvenimas pas atsakovę prieštarautų vaiko interesams. Atsakovė yra labai teigiamai charakterizuojama darbe, neginčytina, jog ji skiria laiko sūnaus auklėjimui, teismo vertinimu, vaikui vienodas materialias gyvenimo ir ugdymo sąlygas gali suteikti abu tėvai. Dėl to apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 12 d. išvada (toliau – išvada). Nors išvadoje vaiko teisių apsaugos specialistai nepritarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir siūlė palikti vaiko gyvenamąją vietą su motina, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju svarbiausi ir vaiko interesai.
35. Atsakovės argumentai, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino išreikštą vaiko norą gyventi su tėvu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
36. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka (Konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonė, kad vaikas išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu. Tokia vaiko nuomonė buvo išklausyta teismo, dalyvaujant psichologui. Psichologės nuomone, atitinkamai savo amžiui ir gyvenimiškai patirčiai, L. S. galėjo išreikšti savarankišką nuomonę apie tai, kad nori gyventi tėčio namuose, kadangi būnant su tėvu jis jaučiasi gerai, įvardijo, jog jaučiasi laimingas ir saugus, priešingai, nei gyvendamas su motina.
38. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato konkretaus amžiaus, nuo kurio vaiko nuomonė, sprendžiant visus su juo susijusius klausimus, turėtų būti išklausoma, taigi vaiko amžiaus ir brandos kriterijai tokio pobūdžio bylose yra vertintini atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir individualias vaiko savybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-474-790/2022). Nagrinėjamu atveju vaikas apklausas metu buvo sulaukęs 9 metų amžiaus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju jo branda, gebėjimas išsakyti nuomonę sudarė prielaidas teismui į vaiko nuomonę atsižvelgti.
39. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi neišspendė vaiko laikino išlaikymo klausimo, bendravimo su motina klausimo. Pažymėtina, kad šie klausimai yra išspręsti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi ir šioje dalyje minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nurodyti apeliantės argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.
40. Apeliantė taip pat nurodo, kad dabar vaikui gyvenant su tėvu Šakiuose, užtrunkama, kol nuvažiuojama iki mokyklos, vaikui reikia anksčiau keltis. Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl mokyklos pakeitimo šiuo metu yra nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, ta pačia minėta 2022 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl leidimo pakeisti vaiko mokyklą buvo atmestas, tačiau toje dalyje nutartis yra neįsiteisėjusi, ieškovo atskirasis skundas bus nagrinėjamas Kauno apygardos teisme 2023 m. sausio 17 d.
41. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į šios bylos procesinę stadiją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo prašymo pagrįstumo klausimą pagrįstai atsižvelgė į šalių sūnaus nuomonę, atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų jo geriausiems interesams ar vaiko saugumui.
42. Atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos pastovumą, į tai, jog byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių pakeisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaiko gyvenamosios vietos ir kiti byloje sprendžiami klausimai, bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
43. Kiti skundų ir atsiliepimų į juos argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).
44. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, pritaikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas bei priėmė teisėtą, pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti apeliantės M. S. prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.