- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- e2-106-443/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00512-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrofortas“
- Atsakovas
- A. L.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofortas“ atstovams advokato padėjėjai O. G. ir advokatui R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrofortas“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui ūkininkui A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2020 m. liepos 8 d. buvo priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrofortas“ ieškinys atsakovui A. L., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 4 743,20 Eur skolą, 4 316,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Agrofortas“ ir atsakovo ūkininko A. L. 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal šią nuomos sutartį ieškovas kaip nuomotojas suteikė teisę atsakovui kaip nuomininkui laikinai atlygintinai naudotis sėjamąja H. A. 6.16 SD, Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti turtą nuomai ir už technikos nuomą sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį pagal nuomos sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovė laikydamasi nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų 2020 m. rugpjūčio 30 d. pristatė turtą į atsakovo ūkį, kur šalys pasirašė priėmimo–perdavimo aktą. Taip pat atsakovas buvo apmokytas dirbti su nuomojama technika, ką patvirtina atsakovo pasirašytas apmokinimo aktas. Ieškovė atsakovui už turto nuomą pateikė 2019 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 4743,20 Eur su PVM sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 15 d., tačiau atsakovas iki šiol vengia atsiskaityti su ieškove. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą apmokėti skolą, taip pat apie jo prievolę priminė 2020 m. gegužės 19 d. raginimu dėl įsiskolinimo sumokėjimo geruoju.
Nepaisant aktyvių ieškovės raginimų visiškai padengti skolą, šio ieškinio rengimo dieną atsakovo skola ieškovei yra 4 743,20 Eur, taip pat pagal sutarties nuostatas priskaičiuota 4 316,31 Eur delspinigių, iš viso – 9 059,51 Eur.
Atsakovas nepagrįstai ir piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, iki šios dienos nesumokėjo net dalies nuomos mokesčio, todėl dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo privalo mokėti ieškovei 0,5 procento delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Įvertinus tai, kad skola turėjo būti apmokėta iki 2019 m. spalio 15 d., ieškinio parengimo dieną atsakovas vėluoja sumokėti nuomos mokestį jau net 266 dienas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių už visą šį uždelstą laiką. Ieškovė geranoriškai ieškiniu prašo priteisti 4 316,31 Eur delspinigių sumą, priskaičiuotą tik už pusę metų iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos (4 743,20 Eur x 0,5 proc. x 182 d.). Toks ieškovės elgesys laikytinas sąžiningu ir rodo šios sutarties šalies geranoriškumą bei norą laikytis bendradarbiavimo su kita sutarties šalimi principo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės UAB „Agrofortas“ ieškiniu nesutinka ir mano, kad yra pagrindas spręsti klausimus dėl priešieškinio pateikimo, kurio reikalavimus būtina suformuluoti iki CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos, jeigu ieškovas ir toliau neatsižvelgs į susidariusią situaciją, apie kurią jau atsakovas yra nurodęs prieštaravimuose ir šioje byloje nespręs apie taikų susitarimą. Antra, ieškovė, žinodama apie sunkią padėtį žemės ūkio srityje ir apie tai, kad net tuo atveju, jei ieškinys būtų pagrįstas, ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra aiškiai per didelė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl nuomai perduotos sėjamosios jo ūkis patyrė realius nuostolius, ieškovės ieškinys prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kita vertus, delspinigiams išieškoti nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. Sąskaitos apmokėjimo datą ieškovas nurodo iki 2019 spalio 19 d., kas patvirtina, kad ieškinio surašymo metu (2020 m. liepos 7 d.) ieškovas jau buvo praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnis, 1.127 straipsnis nustatytą senaties terminą.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad sėjamoji buvo perduota 2020 m. rugpjūčio 30 d. Supranta, kad tai ieškinio rašybos klaida, nes sėjamoji buvo perduota 2019 m. rugpjūčio 30 d., Šakiuose ją pakraunant 16 val. Ieškovės nurodytus Apmokinimo akte (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis turi pagrindą vertinti kaip nepagrįstus ir parodančius, kad ieškovė, įsipareigojusi nuomos sutarties 4.1.3 punktu, savo pareigos neįvykdė, motyvuojant, kad apmokinimo esmė – „paleidimas atliktas“. Tačiau, kaip išaiškėjo vėliau, tai negali būti apmokymo procesu, nes agregatas yra itin sudėtingas ir tokio apmokymo, kokį nurodė ieškovė pridėtame Apmokinimo akte, ne tik nepakanka, bet galima teigti, jog šis apmokymas neįvyko. Ką ir rodo rugių sudygimo rezultatas.
Nors naudojant sėjamąją buvo ieškovės klausiama patarimų ir išaiškinimų, tačiau sėjamosios panaudojimas buvo nesėkmingas ne dėl atsakovo kaltės ar netinkamos sėklos, tačiau tikimiausia – dėl nesugebėjimo jos tinkamai valdyti ir panaudoti sėjai. Apie tai informavo ieškovą ir pakartojo savo pretenzijas gavę sąskaitą apmokėjimui už nuomą, kurioje neatitiko ir darbų apimties kiekiai.
Kadangi ieškovas gera valia nesprendžia iškilusios problemos, o apkaltino atsakovą vienašaliu sutarties įsipareigojimų nevykdymu, gavęs ieškinį, ieškovas iškvietė antstolį bei kitus specialistus (matininką, agronomą). Nuvyko į laukus, kuriuose su išsinuomota sėjamąją buvo pasėti rugiai, šie laukai buvo tręšiami, prižiūrimi. Antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, kad pagal specialisto – agronomo poziciją, rugių sudygimas yra netinkamas, nors ir matosi, kad sėta su sėjamąja. Kai kur rugiai visiškai neišdygę. Agronomo nuomone – derliaus nebus, todėl ir kombainą naudoti esamiems išdygusiems rugiams nukulti nėra pagrindo bei ekonominio pagrindimo.
Prašo ieškovo ieškinio dėl nuomos priteisimo netenkinti, nes dėl nuomojamo daikto panaudojimo nebuvo pasiektas rugių pasėjimo bei gaunamo derliaus rezultatas. Atsakovo ūkis patyrė nuostolius. Prašo taikyti senatį ir delspinigių priteisimo klausimo nespręsti apskritai.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja O. G. paaiškino, kad visiškai palaiko ieškovės ieškinį. Atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl technikos nuomos, jam buvo reikalinga sėjamoji. Buvo susitarta ne dėl paslaugų sutarties sudarymo, bet dėl sėjamosios nuomos. Atsakovas išsinuomavo techniką – 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta technikos nuomos sutartis, kurioje šalys aptarė kas ką daro. Visas sutartyje aptartas sąlygas ieškovė įvykdė. 2019 m. rugpjūčio 30 d. technika buvo pristatyta nuomos sutartyje nurodytu adresu, pasirašytas priėmimo perdavimo aktas, ūkininkas buvo apmokytas. Apmokymui ieškovė samdė kitą įmonę, kurios darbuotojas apmokė atsakovą, turi apmokinimo aktą. Atsakovas jokių klausimų neuždavė, reikia suprasti, kad jis viską suprato ir su technika išmoko dirbti. Nudirbo 177 ha. Kitą dieną atvyko ieškovės atstovas, atsiėmė techniką ir nuvežė dirbti į kitą ūkį. Grąžinimo aktą atsisakė pasirašyti atsakovas. Į bylą yra pateikti technikos parodymai, kai technika buvo nuvežta pas kitą ūkininką. Pagal sutartį buvo išrašyta sąskaita už nuomą ir paskaičiuotas 4 743,20 Eur nuomos mokestis su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM ). Atsakovas šios sąskaitos neginčijo, prašė palaukti. Buvo papildomai paskaičiuoti delspinigiai už pusę metų – 4 316,31 Eur. Atsakovas pasirašydamas sutartį surato visas sąlygas ir sutiko, kad būtų nustatyti tokie delspinigiai. Neatsiskaitė atsakovas, todėl ieškovė laiko, kad delspinigiai atitinka šalių valią. Buvo nuomota brangi technika. Mano, kad delspinigių dydis yra pakankamai sąžiningas, todėl prašo juos priteisti. Nesutinka, kad praleista ieškinio senatis. Ji pati asmeniškai nedalyvavo sudarant sutartį, grąžinant sėjamąją. Negali tiksliai atsakyti kas dalyvavo grąžinant sėjamąją. Negali pasakyti kodėl pasirašė direktorė. Kaip jai paaiškino, jokios pretenzijos nebuvo reiškiamos iki kreipimosi į teismą. Yra parašas ir ant krovinio važtaraščio. Jeigu ūkininkas pasirašė, tai reiškia, kad tikriausiai suprato. Buvo technikos nuoma, ne paslaugos suteikimas. Kur jis važiavo ar savo žemę dirbo ar kaimyno, ieškovei neįdomu. Ieškovė pati pasidomėjo apie atsakovo situaciją, technika irgi brangi, gal būt apsidrausdama. Ieškovė apsisaugojo nuo galimų nuostolių. Ji nežino, kad yra kokių nors pretenzijų (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 15 sek. – 32 min. 45 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pernai, balandžio pradžioje buvo „Ką pasėsi“ paroda, vienas iš tų stendų aplankytas buvo „Audrokestos“, kurioje buvo eksponuojama „Horsch“ sėjamoji. Jie domisi tiesiogine sėja. Ta sėjamoji kainuoja didelius pinigus nauja, gal apie 150 000 Eur, dėl to jis išreiškė pageidavimą išsibandyti. Jam pasakė, kad turės demo sėjamąją ir galės pademonstruoti. Jis sulaukė skambučio iš V. iš „Audrokestos“. Įmonė „Agrofortas“ tik pasirašė sutartį. V. D. dirba „Audrokestoje“, buvo gavęs el. laišką. Jis nesidomėjo sutarties sąlygomis ir nesidomėjo delspinigiais. Atvyko tralas, iškrovė sėjamąją. Neprisimena ar tada buvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas. Jis apmokymuose nedalyvavo, jo niekas ir nemokino, dėl to ten ir ne jo parašas. Sėjamoji neatitiko lūkesčių. Buvo paminėta V. D., kad bus galima pasimėginti, bet jie pakeitė nuomonę ir nori nuomoti. Tą kainą išskaičiuos, jeigu jis pirks tą sėjamąją. Laukė kol išžiemos, matė, kad nekaip atrodė tie pasėliai. Buvo derinama kaina. Jam paskambino moteris, pradėjo klausinėti kiek dirba žemės, kiek turi pajamų. Po to pokalbio jie gavo ieškinį. Prasidėjo teisiniai ginčai. Apmokymo nebuvo. Nėra nei vieno mokymo dokumento, kad jį liudytojas galėjo apmokyti. Jis galvojo kad „Audrokesta“ yra ta pati įmonė kas „Agrofortas“. Nemano, kad tokio dydžo delspinigiai yra logiški. Sutartis iš ansto nebuvo derinta, kad bus tokie dideli delspinigiai. Buvo iškviestas matininkas, agronomas, pats agronomas konstatavo, kad neverta siųsti net kombaino į laukus. Jie naudoja srutas. Savikaina buvo 350 Eur už ha. Ekologiškų grūdų pelnas apie 550 Eur už ha. Žemės yra apie 117 ha. Moteris, kuri prisiskambinusi pasakė, kad dėl sėjamosios nuomos nori pakalbėti. Buvo sušnekėta, kad ketina pirkti sėjamąją ir ta suma bus įskaičiuota į kainą. Apie delspinigius nebuvo kalbama. Į bylą pateiktos nuomos sutarties nežiūrėjo dabar, parašas ant nuomos sutarties yra jo. Sutarties neskaitė prieš pasirašydamas. Kainas buvo šnekėję telefonu. Jam yra svarbu žodis, ne tai kas ten kur parašė. Ūkininkauja nuo 2010 m. Turi 260 ha žemės. Žamė yra nuomojama ir nuosava. Turi savo technikos. Turi sėjamąją. Jis pats sėjo su ta sėjamąją. Jis pažiūrėjo Youtube. Šita sėjamoji tiesiai į pievą sėja. Atvežė sėjamąją ir paliko, išsikėlė ir viskas. Neprašė, kad apmokytų. Jie su V. telefonu kalbėjo, neprisimena ar jį matė. Sąskaitą gavo. V. paaiškino, kad bus žiūrima į technikos parodymus. Negali pasakyti ar buvo D., jis turi telefone įsivedęs tik V. numerį. Retai kada skaito sutartis. Jie labiau pasitiki žodžiu. Sėjo rugius. Savos sėklos buvo. Sėkla buvo atnaujinta prie pora metų. Rašė Europonį projektą, bet projektas nepraėjo. Jo materialinė padėtis nesusijusi su jo nenoru mokėti (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 25 sek. – 54 min. 55 sek.).
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paiškino, kad dirba UAB „Audrokesta“ apie 15 metų. Jis paleidinėja sėjamąją. „Audrokesta“ apmokina dirbti su technika. Jie ir remontuoja. Apmokina sezono metu apie 15 kartų. Reikia apmokinti ir ūkininkus ir bendroves. Kad parduoda naują techniką „Audrokesta“, tai reikia apmokinti, taip pat ir su nuoma. Pas juos yra servisas ir serviso vadovas jam nurodo kokį darbą tą dieną reikia atlikti. Jie ir remontuoja, apmokina ir parduoda. Jie yra atstovai Horsch. Jie važiavo į mokymus į Vokietiją dirbti su ta technika. Jis važiavęs nuo 2012 m., kažkur kas metus, neprisimena kur ir kada. Apie kiekvieną padargą mokinasi. Jis visų mokymų neatsimena ir nerado visų mokymų pažymėjimų kai iš jo reikalaavo. Nežino kokių metų H. A. gamybos. Mašina nuo 2015 m. išleista. Reikia žiūrėti ar yra mokymai nuo 2015 m., jis su savimi šiuo metu neturi mokymo pažymėjimų. Pirmiausia per mokymus pažiūri kaip gylius sureguliuoti, slėgius, dozatorius kokius reikia susidėti, paskui seka apmokinimas su monitoriumi. Mokinimas trunka nuo sąlygų, jeigu nebūna pasijungęs hidraulio ir visa kita, užtrunka ilgiau, apie 2 val. Priklauso kaip žmogus įsisavima. Apmokinimo aktas pasirašomas kompiuteriu, yra programa nešiojamame kompiuteryje. Neprisimena ar 2019 m. rugpjūčio 30 d. vyko pas atsakovą. Jis atsakovo neatsimena, galvoja, kad mato pirmą kartą atsakovą. Jis neatsimena, negali atsakyti, daug žmonių būna. Bando žmonės ir birželį, tas sezonas praktiškai iki rudens būna. Dokumento, kad jis gali būti mokytoju, nėra. Gal pasirašydamas planšetėje kada brūkštelėjo, negali atsakyti, gal tą parašą ant plančetės ne taip brūkštelėjo. „Audrokesta“ pardavinėja keletą modelių sėjamųjų. Prieš važiuodamas paleidinėti, jis pasižiūri į jam pavestą darbą. Avataras gali sėti ir į pievą, ir į skustą dirvą (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 46 sek. – 1 va. 12 min. 45 sek.).
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu paaiškino kad dirba pardavimų vadybininku. Žmogus paskambino, norėjo pabandyti sėjamąją, tuo pačiu ir pasinuomot. Sutaries vykdymą jis prižiūrėjo. Klausimų nebuvo. Jų technikai dirbo prie jo. Išrašė sąskaitą. Vairuotojas kaip visada paima techniką ir veža toliau. Po sąskaitos išrašymo bendravo su atsakovu dėl skolos mokėjimo, ūkininkas sake nespėja parsiduoti savo produkciją, laukė jie. Laukė iki gruodžio 20 d., tada žmogus bendravo, o iki pavasario nebendravo. Pavasarį susisiekė su juo, sakė gal sumokės. Paskambino direktoriui ir nebesutiko mokėti. Susižinojo apie tai, kad kažkas negerai po 7 mėnesių. Jis dirbo „Audrokesta“. „Audrokesta“ parduota techniką, o „Agrofortas“ nuomoja techniką. Kadangi buvo nuoma, direktorė parašė nuomos sutartį. Atsakovas kreipėsi į „Audrokestą“. Išnuomota buvo rugpjūčio 29 d., logiškai galvojant buvo žieminiai rugiai. Anksčiau buvo galima pateikti pretenzijas dėl tankumo sudygimo, laikotarpiu nuo savaitės iki mėnesio. Jis yra ekonomistas. Jis neprisimena ar pasirašė sutartį. O. B. yra direktorė „Agroforto“. Pasirašė tarpusavio susitarimu. Žino bylą. Neprisimena sutarties, kurią pasirašė. Sėjamąją turėjo perduoti turto perdavimo vietoje arba kliento nurodytoje vietoje. Techniką nuvežė su sunkvežimiu. Pažįsta A. S., jis dirba „Audrokestoje“ (2021 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 35 sek. – 18 min. 10 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal šią sutartį ieškovė išnuomavo atsakovui sėjamąją H. A. 6.16 SD, Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo priimti turtą nuomai ir už technikos nuomą sumokėti nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka.
Ieškovė 2019 m. spalio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą FOR Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas 4 743,20 Eur nuomos mokestį turėjo sumokėti per 14 dienų, tai yra iki 2019 m. spalio 15 d.
Ieškovė 2020 m. gegužės 19 d. siuntė atsakovui raginimą dėl 4 743,20 Eur įsiskolinimo sumokėjimo geruoju, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepadengė.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 743,20 Eur skolą ir 4 316,31 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl 4 743,20 Eur skolos priteisimo.
Byloje kilo ginčas dėl nuomininko prievolės mokėti sumokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis neginčija, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. su ieškovu buvo pasirašyta sėjamąjosios H. A. 6.16 SD nuomos sutartis ir tai, kad nėra sumokėjęs žemės nuomos mokesčio.
Atsakovo atstovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo pasirašyta nuomos sutartis neįgalioto asmens, kuris negalėjo išnuomoti sėjamosios, nepriklausančios ieškovei.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepo 12 d. tarp UAB „Audrokesta“ ir UAB „Agrofortas“ sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti ir vykdyti UAB „Audrokesta“ ir UAB „Agrofortas“ tarpusavio įsipareigojimus, susijusius su UAB „Agrofortas“ teikiamomis žemės ūkio technikos nuomos paslaugomis UAB „Audrokesta“ esamiems ir būsimiems klientams.
2017 m. liepos 12 d. išduotas įgaliojimas patvirtina, kad UAB „Audrokesta“ darbuotojai: V. D., V. D. ir R. R. buvo įgalioti pasirašyti UAB „Agrofortas“ įmonės vardu nuomojamos technikos paslaugų sutartis su klientais, ir su šiomis sutartimis susijusius jų pakeitimus, įskaitant priėmimo–perdavimo aktus. Ginčijamą nuomos sutartį su atsakovu pasirašė ieškovės įgaliotas atstovas V. D.. Teismo posėdžio metu liudytojas V. D. patvirtino, kad jis yra UAB „Audrokesta“ darbuotojas.
Taigi, remiantis aukščiau nurodytais dokumentais, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo nuomos sutarties pasirašymo metu ieškovę atstovavo tinkamas atstovas, todėl nėra pagrindo ją pripažinti niekine ir negaliojančia.
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir dėl to, kad dėl ieškovės perduotos sėjamosios atsakovo ūkis patyrė nuostolius, nurodė, kad ieškovė neįvykdė nuomos sutarties 4.1.3 punkte pareigos, t. y. atsakovas nebuvo tinkamai apmokintas dirbti su išnuomota sėjamąja. Taip pat atsakovas atsiliepime nurodė, kad nors naudojant sėjamąją buvo ieškovo klausiama patarimų ir išaiškinimų, tačiau sėjamosios panaudojimas buvo nesėkmingas ne dėl atsakovo kaltės ar netinkamos sėklos, tačiau tikimiausia – dėl nesugebėjimo jos tinkamai valdyti ir panaudoti sėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kritiškai – kaip nepatikimus ir nepagrįstus, vertina tokius atsakovo atsiliepime nurodytus ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, kadangi liudytojas A. S., kuris apmokino atsakovą dirbti su išnuomota sėjamąja, išsamiai paaiškino kaip konkrečiai yra apmokomi klientai dirbti su išnuomota technika (gylio, slėgių sureguliavimas, dozatorių parinkimas, darbas su monitoriumi ir kt.). Ir nors liudytojas A. S. neprisiminė kaip konkrečiai buvo apmokinamas atsakovas, tačiau byloje esantis Apmokinimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovas buvo supažindintas kaip reikia dirbti su sėjamąją. Byloje nėra duomenų, kad po atsakovo apmokymo, jam trūko žinių kaip dirbti su išsinuomota sėjamąja ir jis būtų kreipęsis į ieškovę, prašęs papildomai konsultuoti. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis domisi tiesiogine sėja, jis pats irgi turi sėjamąją. Atsakovo užduodami klausimai liudytojams ir paties pasisakymai teismo posėdžio metu apie darbo su sėjamosiosmis ypatumus, taip pat rodo, kad atsakovas turi pakankamai daug žinių apie skirtingų tipų sėjamąsias ir darbą su jomis. Byloje nėra duomenų, kad po atsakovo apmokymo, jam trūko žinių kaip dirbti su išsinuomota sėjamąja ir jis būtų kreipęsis į ieškovę, kad būtų prašęs papildomai konsultuoti.
Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo ir jo atstovo išsakyti argumentai, jog dėl netinkamo apmokinimo dirbti sėjamosios panaudojimas buvo nesėkmingas, vertintini tik kaip atsakovo gynybinė pozicija. Tai, kad atsakovo su nuomota sėjamąją sėtų rugių sudygimas neatitiko atsakovo lūkesčių, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pats apmokinimo dirbti su sėjamąja procesas tiesiogiai įtakojo pasėlių sudygimą.
Atsakovas pateikė antstolio J. P. sudarytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pagal ūkininko A. L. prašymą, dalyvaujant matininkui A. M. ir agronomui T. B., faktinių aplinkybių konstatavimo metu vizualiai apžiūrėjus žemės sklypo teritoriją, kurią aprodė A. L., buvo konstatuota, jog agronomas T. B. žodžiu paaiškino, jog „lauke rugiai buvo sėti sėjamąja ir tai patvirtina tolygi rugių eilutė, tačiau derliaus iš viso nebus ir neapsimoka kombaino į lauką ginti. Rugiai eilutėse sudygę tarpais arba išvis rugių nėra sudygusių“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad atsakovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas nepatvirtina, kad atsakovui nebuvo suteiktos žinios kaip dirbti su išsinuomota sėjamąja ar išsinuomota žemės ūkio technika buvo netinkama naudoti – neatmestina galimybė, kad rugių netolygų sudygimą galėjo sąlygoti ir gamtinės sąlygos, nekokybiška sėkla ir kiti veiksniai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole anstolio užfiksuotos matininko nustatytos žemės sklypo koordinatės nepatvirtina, kad atsakovo anstoliui ir kitiems faktinių aplinkybių konstatavimo metu dalyvavusiems asmenims parodytas žemės sklypas buvo dirbtas ir pasėti rugiai būtent su iš ieškovės išsinuomota sėjamąja.
Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 743,20 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Dėl delspinigių priteisimo.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4 316,31 Eur delspinigių. Atsakovas atsiliepimu prašė teismo taikyti senatį ir delspinigių priteisimo klausimo nepręsti. Atsakovas tokį prašymą motyvavo tuo, kad delspinigiams išieškoti nustatytas 6 mėnesių senaties terminas, o sąskaitos apmokėjimo datą ieškovė nurodo iki 2019 m. spalio 19 d., ir tai patvirtina, kad ieškinio surašymo metu (2020 m. liepos 7 d.) ieškovė jau buvo praleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 1.126 straipsnyje, 1.127 straipsnyje nustatytą senaties terminą.
Teismas atmeta šiuos atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje nustatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000; 2001 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-920/2001; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1039/2003; 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2006; 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).
Pažymėtina, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-236/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju netesybų klausimas atsirado iš sutartinių santykių tarp lygiaverčių subjektų, civilinių teisinių santykių dalyvių, tarp šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, yra galiojanti ir šalims turi įstatymo galią, todėl privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Atsakovas neginčija tai, kad jis su ieškove pasirašė sutartį. Teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo galimybę laisva valia pasirinkti sutarties su ieškove sąlygas bei numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Tuo tarpu atsakovo argumentai, kad jis su ieškovės atstovu pasirašytos nuomos sutarties neskaitė prieš pasirašydamas, neturi jokios teisinės reikšmės, nes toks neatsakingas sutarties šalies elgesys negali būti pateisintas.
Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
Teismas pagrįstais vertina ieškovės argumentus, kad didesnė delspinigių norma buvo įrašyta kaip skatinimo priemonė laiku įvykdyti prievolę, tuo labiau, kad buvo nuomojama didelės vertės technika (112 227,50 Eur). Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju šalių suderėtus 0,5 proc. nuo vieno mėnesio nuomos kainos sumos dydžio delspinigius sumažinus, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, darytina išvada, kad mažinti tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodytų delpinigių nėra pagrindo.
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata reiškia, kad kreditorius, apskaičiuodamas maksimalų delspinigių dydį, gali reikalauti iš skolininko delspinigių ne daugiau kaip už 6 mėnesius arba 180 dienų, laikant, kad kiekvienas mėnuo turi 30 dienų.
Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 4 316,31 Eur delspinigius. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad ieškovė delspinigius skaičiuoja už 182 dienas. Atsakovui prašant taikyti senatį, delspinigiai už laikotarpį daugiau kaip už 180 dienų negali būti priteisiami (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Šalys nuomos sutarties 6.1 punkte susitarė, kad dėl 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudaro 23,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo delspinigių suma mažintina 47,44 Eur suma (2 d. x 23,72 Eur) ir ieškovei iš atsakovo priteistina 4 268,87 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnis).
Dėl kitų ieškinio reikalavimų.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. liepos 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies – 99 procentai, atmesta – 1 procentas, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovės atstovas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovė patyrė 4 403,81 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu ir 242 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovo atstovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Ieškovės atstovas pateikė teismui 2020 m. liepos 8 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006343 dėl 726 Eur, 2020 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006353 dėl 605 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006429 dėl 596,43 Eur ir 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006679 dėl 334,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sumokėtos ir prašomos priteisti advokato išlaidos pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras už advokato suteiktas paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovės patirtos ir advokatui sumokėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų ir ieškinio reikalavinų daliai (99 proc.).
Taip pat į bylą yra pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006581 ir mokėjimo nurodymas dėl 847 Eur išlaidų už advokato konsultacijas, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. sausio 5 d. teismo posėdyje. Iš 2021 m. sausio 5 d. informacinės pažymos nustatyta, kad teismo posėdis truko 1 val. 26 min. Aukščiau nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad konsultacijos, pasirengimo ir atstovavimo trukmė yra 7 valandos. Teismas atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, 2021 m. sausio 5 d. vykusio teismo posėdžio trukmę, vertina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ir ieškovės apmokėta advokato pagalbos išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki 484 Eur (4 val. x 100 Eur +21 proc. PVM).
Taip pat ieškovės atstovas į bylą pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 006582 dėl 1 218,94 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimo iš atsakovo. Teismas vertina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 006582, dalis nurodytų ieškovės patirtų išlaidų yra nepagrįstos. Ieškovės atstovo rinkti ir į bylą pateikti duomenys iš Sodros apie atsakovo darbuotojus bei duomenys apie atsakovo ūkį iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, vertintini kaip pertekliniai, neturintys reikšmės byloje keliamų reikalavimų pagrindimui, todėl aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros 2, 3, 5, 7 ir 8 punktuose nurodytos sumos nepriteistinos. Iš 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros 6 punkto matyti, kad už konsultacijas ir pasirengimą 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiui ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma paskaičiuota už 4 valandas. Teismas atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, vertina, kad ieškovės už konsultacijas ir pasirengimą 2020 m. lapkričio 26 d. prašoma priteisti suma (400 Eur + 21 proc. PVM) yra nepagrįstai didelė, todėl mažintina iki 242 Eur (2 val. x 100 Eur + 21 proc. PVM). Teismas vertina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 006582 1 ir 4 punktuose nurodytos ieškovės patirtos ir advokatui sumokėtos bylinėjimosi išlaidos 290,40 Eur (40 Eur + 200 Eur + 21 proc. PVM) neviršija įstatymuose nustaytų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 3 560,27 Eur (3 596,23 Eur x 99 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, į tai, kad atsakovo prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 6,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (605 Eur x 1 proc.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 6,05 Eur, o atsakovas ieškovui turi sumokėti 3 560,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, sprendžia, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga atlikti 6,05 Eur sumos įskaitymą ir atsakovui atitinkamai šia suma mažina ieškovei atlygintinas bylinėjimo išlaidas iki 3 554,22 Eur (3 560,27 Eur – 6,05 Eur = 3554,22 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikytos laikinosios apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo ūkininko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų dvidešimties centų (4 743,20 Eur) skolą, keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų aštuoniasdešimt septynių centų (4 268,87 Eur) delspinigius, penkių procentų (5 proc.) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus dvidešimt du centus (3 554,22 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Agrofortas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi laikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.