Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastatų meistrai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pastatų meistrai“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

24. Remiantis bylos medžiaga, tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) sudaryta verslo turto draudimo sutartis, kuria apdraustas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2017 m. liepos 7 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rūsio patalpos užlietos dėl prasiskverbusio termofikacinio vandens iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemos (šilumos punkto); (duomenys neskelbtini) išmokėta 1 319,87 Eur draudimo išmoka.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju galima spręsti byloje kilus ginčą dėl civilinės atsakomybės taikymo subjektui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam žalos užliejant termofikaciniu vandeniu pastato adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje rūsio patalpas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą – 2017 m. lapkričio 17 d. šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktą.

27. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

28. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktas 2017 m. lapkričio 17 d. šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktas tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, jį priima ir prijungia prie bylos medžiagos.

30. Taip pat, siekiant pasirengti bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovę pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus. Vykdant minėtąjį įpareigojimą, kartu su atsakovės 2021 m. spalio 19 d. prašymu, teisme papildomai gauti šie įrodymai: 1) 2017 m. spalio 2 d. daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartis Nr. SŪ-20171002/2-5.12; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-494/19 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Atitinkamai atsakovės papildomai pateikti rašytiniai įrodymai priimami, juos prijungiant prie bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės

31. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

32. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės tinkamai atliko savo pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2017 m. liepos 7 d. užlietos prasiskverbus termofikaciniam vandeniui iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendro naudojimo šildymo sistemos, už kurios priežiūrą (eksploatavimą) yra atsakinga atsakovė; pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje nėra jokių tranzitinių vamzdžių, nuosavybės teise priklausančių trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“. Atsakovė minėtą aplinkybę ginčija, nurodydama, jog pastato šilumos punkte yra tranzitiniai vamzdžiai, kurių priežiūra atsakovei, kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (eksploatuotojai), nepavesta, todėl tranzitu pereinantys vamzdynai nelaikomi atsakovės prižiūrimos šildymo ir karšto vandens sistemos dalimi ir jokia atsakomybė už šių vamzdynų nepriežiūrą ir (ar) nepakankamą priežiūrą, sąlygojusią žalos atsiradimą, atsakovės atžvilgiu negalima.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai ir kiti įrenginiai nuo vartotojų šilumos tiekimo tinklų ir įrenginių atskiriami Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktais. Remiantis su pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje šilumos vartotojais pasirašytais Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktais, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys šilumos tiekimo tinklai yra išsidėstę nuo šiluminės kameros kieme iki išorinės pastato sienos; įvadas į pastatą skirtas tik pastato šilumos energijos reikmėms užtikrinti; Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktuose nustatytas ribas atitinka ir Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenys, pagal kuriuos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ šilumos tiekimo tinklai baigiasi ties pastato išorine siena.

35. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktai yra pasirašyti 2018 metais ir 2020 metais, tuo tarpu ginčo įvykis įvyko 2017 m. liepos 7 d., todėl jokios įrodomosios reikšmės šie aktai byloje neturi. Atkreiptinas dėmesys, jog su atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikęs ir Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktą, pasirašytą 2017 metais. Tačiau šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktų pasirašymo su konkrečiais šilumos vartotojais data šilumos tiekimo tinklų buvimo vietai ir nuosavybės teisės į juos įgijimui įtakos neturi; jais patvirtinamos tik aktą pasirašančių šalių atsakomybės / nuosavybės ribos, todėl šilumos perdavimo tinklų buvimo vieta ir nuosavybės teisės į juos įgijimas nepriklauso nuo minėtų aktų pasirašymo fakto. Taigi, darytina išvada, jog už pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje sienos, pastato vidinėje dalyje esantis vamzdis priklauso pastato savininkams (bendraturčiams), kurį privalo prižiūrėti ir už jo būklę bei padarytą žalą tretiesiems asmenims atsakyti pastato administratoriaus ar savininkų pasirinktas šilumos tinklų prižiūrėtojas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė jokiais papildomais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė Šilumos perdavimo tinklų nuosavybės, priežiūros ir tiekimo-vartojimo ribų nustatymo aktų bei Geografinės informacinės sistemos (GIS) duomenų, pagal kuriuos trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys ir jos atsakomybės ribose esantys šilumos tiekimo tinklai baigiasi ties pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje išorine siena.

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip prižiūrėtojos, prievoles, nepagrįstai sutapatino atsakovę su pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

37. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau –DNSBĮ). Remiantis DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendro naudojimo šildymo sistema (vamzdynas), kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytina bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

38. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

39. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

40. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

41. Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to, gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (Reglamento 12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

42. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

43. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų valdytoja UAB „Senamiesčio ūkis“ sudarė su atsakove 2017 m. spalio 2 d. sutartį Nr. SŪ-20171002/2-5.12 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo rizika ir naudodama savo medžiagas, įrankius ir techniką pagal sutarties, sutarties priedų sąlygas ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus vykdyti šios sutarties priede Nr. 1 nurodytų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą), o UAB ,,Senamiesčio ūkis“ – už tinkamai atliktą daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (eksploatavimą) su atsakove atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka bei terminais (sutarties 1.1 punktas); sutarties 2.1.12 papunktyje numatyta, kad atsakovė turi UAB ,,Senamiesčio ūkis“ nurodytu laiku sudaryti sąlygas administratorės, t. y. UAB ,,Senamiesčio ūkis“ darbuotojais ar jos nurodytiems kvalifikuotiems asmenims patekti į daugiabučio namo šilumos punkto patalpas, apžiūrėti šilumos įrenginius, atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus ir patikrinimo darbus, o esant būtinybei – atlikti remonto darbus, o pagal sutarties 2.1.19 papunktį administratorė nurodytu laiku privalo užtikrinti atsakovės atstovo dalyvavimą administratorės organizuojamuose daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra (eksploatavimu), remontu, renovacija ar kitų atsakovės pareigų vykdymu, skirti atsakovės atstovą į komisiją, sprendžiančią su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūra (eksploatavimu), remontu, renovacija ar kitų atsakovės pareigų vykdymu susijusius klausimus. Sutarties priedo Nr. 2 47 punkte numatyta, jog atsakovė pagal poreikį pakeičia šildymo (karšto vandens) sistemoje susidėvėjusius iki 0,5 m ilgio vamzdžius. Taigi šiuo atveju į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme turėjo būti įtraukta ir UAB „Senamiesčio ūkis“, siekiant objektyviai nustatyti ar iki 2017 m. liepos 7 d. įvykio (po kurio atsakovės buvo surašytas 2017 m. liepos 10 d. statinio neeilinės apžiūros aktas Nr. PM/NA-2017/44-1/1, siūlant pakeisti korozijos pažeistą vamzdyną) buvo atliktas bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetinės apžiūros, organizuotas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas, parengti atnaujinimo planai ir pateikti namo savininkams, rengti susirinkimai ir siūlyta remontuoti vamzdynus ir pan. Aplinkybė, kad įvykio metu, t. y. 2017 m. liepos 7 d. tikėtinai buvo galiojanti kita tarp UAB ,,Senamiesčio ūkis“ ir atsakovės sudaryta sutartis, savaime nereiškia, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ neturėjo teisinės pareigos užtikrinti administruojamame pastate adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius esančios bendro naudojimo šildymo sistemos saugumo, nes buvo sudariusi šilumos pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su atsakove, kaip pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja, nenustačius kiekvienos iš minėtų šalių pareigų turinio ir jų vykdymo aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 7 d. įvykio.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

46. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

47. Apeliacinės instancijos teismas padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti: 1) įtraukta UAB „Senamiesčio ūkis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-199 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ (2017 m. sausio 31 d. redakcija), draudiminio įvykio metu administravusi pastatą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; 2) nustatyta ar iki 2017 m. liepos 7 d. įvykio (po kurio atsakovės surašytas 2017 m. liepos 10 d. statinio neeilinės apžiūros aktas Nr. PM/NA-2017/44-1/1, siūlant pakeisti korozijos pažeistą vamzdyną) buvo atliktas bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetinės apžiūros, organizuotas bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimas, parengti atnaujinimo planai ir pateikti namo savininkams, rengti susirinkimai ir siūlyta remontuoti vamzdynus ir pan.; 3) nustatytas kiekvienos iš šalių, t. y. UAB ,,Senamiesčio ūkis“ ir atsakovės pareigų turinys ir jų vykdymas aktualiu laikotarpiu iki 2017 m. liepos 7 d. įvykio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1255-1134/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.