Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2YT-11648-451/2019 pagal pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo G. L., atmestas pareiškėjo skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundo esmė

1. Pareiškėjas J. L. 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į antstolį R. B. su skundu dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Nurodė, kad antstolis R. B. 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo, kurių mokėjimo laikas pasibaigė 2019 m. vasario mėnesį, nes G. L. tapo pilnamete. Patvarkymas dėl išlaikymo fiksuotomis periodinėmis išmokomis priimtas be pagrindo, nes nuo 2017 m. spalio 1 d., kuomet pareiškėjas nutraukė bendrą sutuoktinį gyvenimą su N. L., išlaikymą dukrai mokėjo geranoriškai. Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki santuokinių ryšių su N. L. nutraukimo G. L. augo šeimoje ir buvo abiejų tėvų materialai išlaikoma, todėl priskaičiuota 21 648,59 Eur įsiskolinimo suma negali būti iš pareiškėjo išieškoma. Be to, vykdomasis raštas priimtas vykdyti praleidus penkerių metų terminą vykdomajam raštui pateikti. Teismo įsakymas buvo priimtas 2003 m. spalio 13 d. civilinėje byloje 2-13749/2003, įsiteisėjo 2003 m. lapkričio 5 d., niekada nebuvo vykdomas priverstine tvarka iki 2017 metų lapkričio 28 d.

2. Antstolis R. B. 2019 m. balandžio 1 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo J. L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė praleidęs terminą antstolio veiksmams apskųsti, be to į dalį skundo argumentų antstolis jau yra atsakęs ankstesniu patvarkymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų atmetė.

4. Spręsdamas dėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų veiksmų teisėtumo, teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas dėl šių argumentų yra išnagrinėtas civilinėje byloje 2YT-1588-587/2019, nutartis įsiteisėjusi, todėl pareiškėjui nenurodant jokių naujų aplinkybių, nėra pagrindo pasisakyti dėl tų pačių pareiškėjo argumentų. Taip pat, spręsdamas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties, teismas nurodė, kad vykdomasis dokumentas civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003 išduotas 2003 m. spalio 13 d. 2017 m. spalio 12 d. buvo išduotas vykdomojo rašto dublikatas, kuris antstolio R. B. kontoroje gautas 2017 m. lapkričio 28 d. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2003 m. lapkričio 5 d. ir niekada nebuvo priverstine tvarka iki 2017 m. lapkričio 28 d. vykdomas. Tas faktas, kad išieškotoja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo praėjus keturiolikai metų po teismo įsakymo priėmimo nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų, nebuvo aktyvus ir netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingos teisenos bylose. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė apelianto prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų, galėjusių patvirtinti aplinkybes, jog jis su buvusia sutuoktine 18 metų gyveno šeimoje, vedė bendrą ūkį ir augino dukrą iki jai sukako 16 metų 9 mėnesiai, apklausos.

1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neužtikrino tinkamo teismo proceso, pareiškėjo teisės pateikti įrodymus, juos ištirti laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad visapusiškai būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės ir apgintos pareiškėjo pažeistos teisės.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje kilo teisinis ginčas dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti termino senaties bei antstolio paskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo pripažinti jo veiksmų dėl išlaikymo skolos iš pareiškėjo išieškojimo neteisėtais.

10. Nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2017 m. lapkričio 28 d. antstoliui pateiktą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003, kuriuo iš skolininko J. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. L. periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2003 m. spalio 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą išieškant N. L. naudai. Vykdomojoje byloje yra pateiktos dokumentų iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, t. y. skolininko J. L. 2017 m. spalio 17 d. įspėjimas, jo paaiškinimas ir prašymas / įsipareigojimas dėl skolos ir antstolio vykdymo išlaidų mokėjimo dalimis, kuriuo skolininkas įsipareigojo kiekvieną mėnesį į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti po 144 Eur skolai ir vykdymo išlaidoms padengti vykdomojoje byloje. Skolininkas buvo supažindintas su sąlyga, jog nevykdant įsipareigojimo, antstolis imsis visų priverstinio skolos išieškojimo priemonių. Antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo iki 2017 m. spalio 31 d. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudarė 21 648,39 Eur. 2017 m. lapkričio 28 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. lapkričio 28 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą, 2017 m. lapkričio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 28 d. antstolis patikrino skolininko J. L. turtinę padėtį. Antstolis 2017 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko turto areštavimo. 2018 m. vasario 9 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo ir išsiuntė jį į skolininko darbovietę. Skolininkas su tokiu antstolio reikalavimu nesutiko, laikė, jog antstolis neteisėtai išieško išlaikymo skolą, kadangi iki 2017 m. spalio 1 d., iki skolininko dukrai sukako 16 metų ir 9 mėnesiai, jis ir N. L. kartu išlaikė dukrą, nes kartu gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį. Savo nesutikimą grindė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-1588-587/2019 bei į tai, kad vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos, pareiškėjo J. L. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka pareiškėjas ir pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pareiškėjo procesines teises, kadangi visiškai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, nebuvo aktyvus, neapklausė pareiškėjo prašomų apklausti liudytojų, galėjusių patvirtinti aplinkybes, jog jis laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 1 d. materialiai išlaikė savo nepilnametę dukterį, visiškai nenustatinėjo esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su pagrindiniu bylos dalyku – 21 327,94 Eur skolos G. L. atsiradimu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pareiškėjo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas už suteiktų teisių ribų vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

13. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

14. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

15. Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

16. Išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 28 d. išduotą vykdomojo rašto dublikatą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13749/2003, vykdymo antstolio R. B. kontoroje pradėtas vykdyti 2017 m. spalio 2 d. 2003 m. spalio 13 d. teismo įsakymu iš skolininko J. L. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2003 m. spalio 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą išieškant N. L. naudai. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad teismo įsakymas nebuvo vykdomas. Tačiau pareiškėjas teigia, jog išlaikymą savo nepilnametei dukrai jis teikė gyvendamas kartu su jos motina iki 2017 m. spalio 1 d. (santuokos nutraukimo), todėl antstolio veiksmai dėl 21 648,39 Eur skolos išieškojimo iš jo yra neteisėti. Pareiškėjas nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, prašė apklausti liudytojus. Kitų įrodymų, patvirtinančių kasmėnesinių įmokų nepilnametės dukros išlaikymui teikimą, apeliantas nepateikė.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei dėl to sutinka vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo.

18. Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, byloje nesant jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjo tinkamai įvykdytą prievolę teikti savo dukrai išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (net jei tai būtų ir faktiškai teiktas išlaikymas), išieškotojai nepatvirtinus, kad pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs savo prievolę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai vykdė įstatymo jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Analogiškos pozicijos dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo bei dėl tinkamo teismo sprendimo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdymo yra laikomasi ir naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pareiškėjo J. L. atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,47 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pareiškėjo J. L. (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,47 Eur (aštuonis eurus, 47 ct) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.