Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės atstovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojui Aušriui Valkūnui, vyriausiajai specialistei Astai Reikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Istpro“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Finiens“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

6. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl skolos už valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos eksploatuoti valstybinėje žemėje esančiam pastatui, nuomą: ieškovė prašo priteisti žemės nuomos mokestį iš atsakovės, o atsakovė nurodo, kad šio mokesčio mokėti neturėtų, nes valstybinėje žemėje esantį pastatą yra perleidusi kitam asmeniui.

7. Šiam ginčui išspręsti nustatytos tokios reikšmingos faktinės aplinkybės:

7.1. Žemės sklypas, esantis Paliūniškio g. 3, Panevėžys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (e. b. l. 52).

7.2. 2013 m. liepos 30 d. Lietuvos Valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB ,,Istpro“ sudarė susitarimą Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-77 dėl 2000 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/00/00002 pakeitimo (e. b. l. 3-5). Šiame susitarime šalys, atsižvelgdamos į tai, kad 2013 m. vasario 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 885 perleistas administracinis pastatas, esantis Paliūniškio g. 3, Panevėžys, nustatė, jog nuomininkė pagal valstybinės žemės nuomos sutartį yra UAB ,,Istpro“, kuriam nuomojama 0,1942 ha žemės sklypo, esančio Paliūniškio g. 3, Panevėžys, 0,0971 ha ploto dalis.

7.3. Su valstybinės žemės nuomininke UAB ,,Istpro“ sudaryta nuomos sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (e. b. l. 52). Įrašas galioja nuo 2014 m. sausio 9 d., o terminas iki 2099 m. sausio 7 d.

7.4. Mokesčių mokėtojo kortelė ir 2017 m. bei 2018 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos patvirtina, kad UAB ,,Istpro“ nuompinigius (mokestį) už valstybinės žemės nuomą mokėjo be įsiskolinimo už 2013-2016 metus; už 2017 metus sumokėjo dalį nuomos mokesčio (t. y. priskaičiuotas 125,54 Eur dydžio nuomos mokestis ir fiksuota 71,17 Eur mokesčio nepriemoka), o už 2018 m. nesumokėjo viso 125,54 Eur priskaičiuoto nuomos mokesčio (e. b. l. 11, 6, 13). Šiais duomenimis remdamasi ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 196,71 Eur nuomos mokesčio skolą ir 14,16 Eur delspinigių.

7.5. 2014 m. vasario 12 d. UAB ,,Istpro“ ir UAB ,,Finiens“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-1504, kuria UAB ,,Istrpo“ pardavė UAB ,,Finiens“ administracinį pastatą, esantį Paliūniškio g. 3, Panevėžys, ir perleido nuomos teises ir pareigas į dalį žemės sklypo (e. b. l. 110-114). Byloje nėra šalių ginčo dėl šios faktinės aplinkybės, t. y. šalys pripažįsta, kad ginčo žemės sklype esantis ir UAB ,,Istrpo“ priklausęs administracinis pastatas buvo parduotas UAB ,,Finiens“.

7.6. Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kad administracinis pastatas, esantis Paliūniškio g. 3, Panevėžys, 2014 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-1504 pagrindu nuosavybės teise priklauso UAB ,,Finiens“ (e. b. l. 50).

8. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei priklausęs pastatas, kuriam eksploatuoti buvo nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis, buvo perleistas trečiajam asmeniui UAB ,,Finiens“, tačiau pastarasis, perėmęs nuosavybės teisę į pastatą, nesudarė pastatui aptarnauti reikalingos valstybinės žemės nuomos sutarties. Įrašai Nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo pakeisti, todėl liko įregistruota atsakovės UAB ,,Istpro“ valstybinės žemės nuomos teisė. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, ieškovė reikalauja žemės nuomos mokestį priteisti iš atsakovės, papildomai nurodydama, kad atsakovė žemės nuomos mokestį mokėjo ir po pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje iš esmės keliamas klausimas dėl prievolės mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, skirtą pastatams tinkamai naudoti, perėjimo momento ir sąlygų kai yra perleidžiama nuosavybės teisė į pastatą.

9. Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015; kt.).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pareigos mokėti valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį, ne kartą yra išaiškinęs, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose, t. y. prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo. Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį visų pirma siejama su faktiniu jos naudojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

11. Taigi, formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama asmens pareiga mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę net ir nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, o tokios pareigos atsiradimo momentas siejamas su faktiniu žemės naudojimu ir nuosavybės teisės į pastatą, kuriam eksploatuoti nuomojama valstybinė žemė, perėjimo momentu.

12. Nagrinėjamu atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybes patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės naudotojas yra UAB ,,Finiens“, kuriam nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis Paliūniškio g. 3, Panevėžys (žr. sprendimo 7.5; 7.6 punktus). Įvertinus pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. sprendimo 9, 10 punktus), konstatuotina, kad atsakovei, perleidusiai nuosavybės teises į pastatą, nekyla įstatymuose nustatytos žemės naudotojų pareigos (Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą atmestinas. Atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius.

13. Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovės nuomos teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (CPK 185 straipsnis). Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis). Pagal teismų praktiką šie duomenys yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 straipsnio 2 dalis); įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-25/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta ir nėra šalių ginčo dėl to, kad administracinis pastatas, kuriam tinkamai naudoti yra nuomojama valstybinės žemės sklypo dalis, nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o UAB ,,Finiens“. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus išaiškinimus bei pastato pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas konstatuotina, kad kartu su nuosavybės teise į pastatą buvo perleista ir teisė nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį šiam pastatui eksploatuoti. Aplinkybė, kad ši nuomos teisė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nekeičia imperatyviomis teisės normomis grįstų teisinių santykių prigimties ir turinio. Dėl to konstatuotina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta aplinkybė dėl atsakovės turimos nuomos teisės buvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais.

14. Teismo vertinimu, išvados dėl to, kad atsakovė negali būti laikoma ginčo valstybinės žemės sklypo naudotoja bei nuomotoja, todėl neturi pareigos mokėti žemės nuomos mokesčio, nepaneigia aplinkybė, kad atsakovė šį mokestį mokėjo ir po pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CPK 185 straipsnis). Kaip buvo minėta, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi ir su tuo susijusias teisines pareigas. Šis teisinis reglamentavimas yra imperatyvus ir kyla ne tik iš šalių tarpusavio sandorių, tačiau ir iš teisės norminių aktų turinio.

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Istpro“ dėl 196,71 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017-2018 metus bei 14,16 Eur delspinigių priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.