Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-9961 nutarta taikyti nuteistajam R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. spalio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime nurodoma, kad šiuo metu fiksuojamas vidutinis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas, tačiau su mažėjimo tendencijomis, tuo tarpu vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad šiuo metu jis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių nuobaudų neturi, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas. Nuteistasis vykdo rekomendacijas, stebimi teigiami pokyčiai jo elgesyje, kas Komisijos nuomone sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

R. Ž. nuteistas 2017 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 31 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. Ž. iš tiesų jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, kuri sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta, vieno šio pagrindo taikant lygtinį paleidimą nepakanka, reikalinga įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, o jei jis neatitinka įstatymo reikalaujamo žemo vertinimo, ar nuteistasis deda maksimalias pastangas šią riziką mažindamas, o pastangos tokios akivaizdžios, kad yra įtikinančios ir leidžiančios spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Vis tik, susipažinus su bylos duomenimis, teigiama išvada, dėl lygtinio paleidimo taikymo, negalima, o tai grindžiama sekančiai nutartyje.

Visų pirma, susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, buvo nustatyta, jog atlikus nuteistojo R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, tokiu būdu ji neatitinka BVK 82 straipsnyje numatyto žemos rizikos vertinimo kriterijaus. Toks vertinimas pats savaime nesudaro pagrindo spręsti apie lygtinio paleidimo galimumą, tačiau, kaip jau aptarta aukščiau, reikalinga vertinti nuteistojo pastangas keičiant savo nusikalstamo elgesio raišką, vis tik pažymėtina, kad pastangos turi būti vertinamos viso bausmės atlikimo metu, o ne atskirais epizodais, taip įvertinant ar teigiama nuteistojo elgesio raiška jau yra pakankama, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi nuteistojo reintegracija visuomenėje. Tačiau, teismas susipažinęs tiek su nuteistojo asmens byla, tiek su Socialinio tyrimo išvados duomenimis negali spręsti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas tam, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio raišką. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis pagal ,,OASys“ metodiką buvo vertintas ne kartą, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas išliko vidutinis, kas leidžia spręsti, jog nuteistasis esmingai savo nusikalstamo elgesio nekoreguoją. Tokią išvadą dar sustiprina ir tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie pataisos proceso metu, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, juo labiau, kad R. Ž. elgesyje nėra fiksuojama apsauginių kriminogeninių veiksnių, tokiu būdu siekiant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio raišką, išskirtinai svarbu koreguoti dinaminiu kriminogeninius veiksnius, kad tai leistų teismui spręsti, jog asmuo iš tiesų esmingai keičiasi ir yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Sekantis aspektas, kuris teismui dar neleidžia spręsti apie pakankamą nuteistojo elgesio korekciją yra nuteistojo įkalinimo įstaigoje gautų nuobaudų ir paskatinimų skaičius. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. rugsėjo 18 d. pateiktos pažymos Nr. RV-22-8946 apie nuteistojo R. Ž. gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs keturiolika kartų ir nepaisant to, kad kai kuriais atvejais buvo apsiribota tik nuteistojo svarstymu drausmės komisijoje, toks priešingas ribojimams nuteistojo elgesys dar nesudaro pagrindo spręsti apie akivaizdų jo nusikalstamo elgesio pokytį, juo labiau paskutinis vidaus tvarkos nesilaikymas fiksuotas dar sąlyginai neseniai (2022 m. gruodžio 2 d.), tačiau jau praėjus nemažam laiko tarpui nuo bausmės pradžios ir nuteistajam būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai atskleidžia, jog nuteistasis yra linkęs demonstruoti savo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus. Tuo tarpu skatintas nuteistasis yra septynis kartus ir kol kas išskirtinai teigiama nuteistojo elgesio dinamika stebima tik nuo 2023 m. gegužės 12 d., kuomet paskutinį kartą nuteistasis buvo skatintas, nes po ankstesnio paskatinimo R. Ž. buvo nesilaikęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos. Tokie duomenys teismui dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais, ir, kad pataisos procesas jau galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Nors Komisija savo nutarime nurodė, kad nuteistasis turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nėra pateikęs patvirtinančių duomenų, kad mama jį priims gyventi jo ankstesnės gyvenamosios vietos adresu. Be to, net ir pastovios gyvenamosios vietos aplinkybė, šiuo atveju, neturėtų jokios įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi ir darydamas nusikalstamas veikas, nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos, tačiau tai neapsaugojo nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Tuo tarpu šiuo metu fiksuojamas nuteistojo įsitraukimas į pozityvią veiklą, dar nėra toks stabilus ir ilgalaikis, jog leistų spręsti, kad nuteistojo ankstesnės nuostatos, dažnu atvejuparemtos asocialiais veiksniais, jau yra pakitusios ir asmuo yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo. Juo labiau, kad Komisijos, tvirtinti pateiktame nutarime, išskirtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tos aplinkybės dar nėra tiek išskirtinės, kad leistų teismui spręsti dėl lygtinio paleidimo aktualumo.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis R. Ž. dar yra neatlikęs net 3 metų 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos (2023 m. spalio 12 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar laikytina itin didele. Akcentuotina ir tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka vidutinė, koreguojamas nuteistojo elgesys kol kas dar stebimas sąlyginai trumpą laiką ir atsižvelgiant į tai, dar negalima daryti vienareikšmių išvadų, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, vis dar nepakanka daryti išvadai, kad R. Ž. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9961.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. spalio 16 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-9961 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.