Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. Ž., 2016-10-12, laikotarpiu nuo 13.52 val. iki 14.10 val. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, sutikęs einančią J. B., pareikalavo jos grąžinti 10 eurų atlygį už atliktą darbą – malkų sunešimą, o jai nesutikus mokėti pinigų, panaudojo prieš J. B. fizinę prievartą – ją stipriai pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės bei atsitrenkdama į kietą pagrindą patyrė dešinės rankos riešo patempimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jai atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate esančios ambulatorijos durų, R. Ž., neleisdamas J. B. užeiti į ambulatoriją ir kreiptis medicininės pagalbos, sugriebė ją už dešinio peties ir prievarta nutempė J. B. į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvedęs į butą užrakino įėjimo į butą duris bei liepė J. B. aiškintis dėl ginčijamos skolos su savo motina D. K., šiais veiksmais R. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą savo tariamą teisę, padarė didelės žalos J. B. interesams – pažemino ją viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė jai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą, tai yra, įvykdė savavaldžiavimą, panaudojant fizinę prievartą.

Šiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis R. Ž., 2016-10-14, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prikibo prie A. M., kuri iš parduotuvės nešėsi butelius alaus, šiai nesutikus jam duoti alaus, tyčia ranka sudavė vieną smūgį A. M. į veidą bei vieną kartą įspyrė jai į pilvą, šiais veiksmais padarė A. M. kairio skruosto sumušimą su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva ir pilvo sumušimą su kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos žiedo, kraujosruva žarnų pasaite ir dviem kraujosruvų židiniais plonžarnėje, didžiojoje žarnų taukinėje ir plonžarnės sienelėje, kas per kelias dienas komplikavosi visų pažeistų sluoksnių nekroze bei paburkimu, difuziniu pilvaplėvės uždegimu, sepsiu ir progresuojančiu mirtinu septiniu šoku, nuo kurio 2016-10-23, 02.10 val. A. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės intensyvios terapijos skyriuje mirė, tokiais veiksmais R. Ž. tyčia nužudė A. M..

Šiais veiksmais, R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Ž. dalyje dėl savavaldžiavimo kaltu prisipažino ir parodė, jog dėl nuolatos pasikartojančių epilepsijos priepuolių visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, jog kažkuriuo tai metu, jo motinai D. K. paskambino J. B. ir paprašė ateiti padėti sunešti malkas. Kartu su motina nuėjo pas J. į namus, kur už pastarosios pasiūlytą 10 eurų atlygį, kartu su T. ir A., pravarde „S.“ sunešė malkas. J. pažadėjo už darbą sumokėti vėliau. Nesulaukęs žadėto užmokesčio, pro buto virtuvės langą pamatė gatve einančią J., todėl nubėgo prie jos. Pribėgęs paklausė J., kada ji atiduos skolą. Pastarajai atsakius, jog yra neskolinga, jis J. pastūmė ir ši nugriuvusi ant žemės pradėjo šaukti, jog jai sulaužė ranką. Prašė jos eiti ir apie skolą pasakyti jo mamai. Daugiau dėl pasikartojančių epilepsijos priepuolių nieko neprisimena, pilnai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 103-106), jog J. prašymu sunešus malkas, J. jam ir mamai pasakė, kad 2016-10-12 gavusi pašalpą, jam ir mamai duos10 eurų už atliktą darbą. 2016-10-12, būdamas išgėręs alaus, pro namo virtuvės langą pamatė einančią J., todėl pribėgęs prie jos, pareikalavo atiduoti skolą, nes žinojo, jog jį pašalpą jau buvo gavusi. J. paprašius palaukti, susinervinęs ir sakydamas, jog eitų ir tai pasakytų jo motinai, jis J. pastūmė į petį ir ši pargriuvusi susitrenkė ranką. Po to pamena, jog su J. grįžo į savo namus, ar ją tempė, nepamena. Čia buvo jo mama ir A. R.. Sakė J. kalbėti su jo motina, nes pats bijojo ką nors daryti. Ar J. įėjus į namus užrakino duris nepamena, tačiau galėjo jas užrakinti, kad nepabėgtų šunys. Dar prisimena, kad paskui jo mama kartu su J. nuėjo pas pastarosios mamą. Grįžo mama iš J. be pinigų. Sekančią dieną, būdamas balkone, pamatė einančią J., kurią pakvietė prieiti. Pastaroji jam priekaištavo, jog jis ją pastūmė ir ji nugriuvusi išsinarino ranką, todėl jokių pinigų neduos, nes dėl to turėjo išlaidų. Pasakęs, jog jos pinigų jam ir nereikia, paprašė atsiimti iš policijos pareiškimą. Be to sakė J., jog jam su mama viso už darbą turėjo sumokėti 10 eurų, o ne kiekvienam po 10 eurų, pastaroji jį ne taip suprato. Dėl padaryto sužalojimo J. atsiprašė ir labai gailisi.(t. 3, b.l. 103-106)

Dėl inkriminuojamo tyčinio nužudymo, kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2016-10-14 buvo namuose, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi jo namo kitoje gatvės pusėje nuėjęs nebuvo, A. M. alaus neprašė ir jos nesužalojo. Iš žmonių alaus neatiminėdavo ir iš parduotuvių savavališkai jo neimdavo. Kartais parduotuvių pardavėjos alaus jam duodavo skolon. Visi apklausti liudytojai dėl to meluoja. Kodėl R. ir K. M. jį apkalba, jog jis sužalojo jų motinai akį paaiškinti negali, su jais nebuvo piktuoju. Kad sužalotu A. M., tai turėjo būti visiškai girtas.

Kaltinamojo R. Ž. kaltė pilnai įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2016-10-08 jos mama S. R. L. kaimo gyventojų A., pravarde „S.“ ir T. paprašė sunešti malkas iš kiemo į garažą bei kambarį. Mama su jais abiem sutarė, kad už atliktą darbą bei po to, kai dar maždaug po savaitės laiko sukraus atvežtus birketus, kiekvienam sumokės po 10 eurų. 2016-10-08 po pietų į jų kiemą atėjo A. ir T. ir pradėjo nešti malkas. Kažkuriuo metu, jau A. ir T. kraunant malkas, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino D., R. Ž. mama ir paklausė kaip sekasi „S.“ ir T. krauti malkas. Pastarajai pasakė, kad sunkiai, nes malkų nemažai, jie dviese, plius lyja lietus. Netrūkus pas ją į kiemą atėjo D. ir jos sūnus R. Ž. ir pasisiūlė padėti ir jos sutiko. Mama už darbą buvo pažadėjusi po 10 eurų tik T. ir A.. Jos motina nežadėjo mokėti už darbą D. ir R. Ž., ji pati tik jiems pasakė, jog kai gaus po mėnesio 12 dienos pašalpą, tai sumokės, tačiau konkrečios sumos nebuvo įvardinusi, o kalbos, jog jiems abiem mokės po 10 eurų, nebuvo. D. su tuo sutiko ir visi per 3-4 valandas sukrovė malkas. Žinojo, jog D. ir R. nedirba darbų be alkoholio, tai už jos duotus 5 eurus, galimai T. nupirko alaus ir cigarečių. 2016-10-12, apie 13.30 val., kartu N. buvos sutarusi susitikti prie seniūnijos ir kartu nueiti pas V. sutvarkyti gėlių darželio. Beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, išgirdo vyrišką balsą rėkiant „alio, alio“. Pačioje pradžioje nesuprato kas čia kam sako, nes aplinkui buvo daug žmonių, tačiau atsisukusi pamatė R. Ž., kuris buvo piktas ir neadekvatus, jo akys buvo kaip stiklinės, atrodė, lyg jis būtų kažko prisigėręs. Beeinant toliau, R. Ž. ją pasivijęs sugriebė už striukės, prievarta atsuko į save ir grubiai pasakė, jog ji jau gavo pinigus ir paliepė eiti pas jo motina pasiaiškinti, kodėl jam už malkų sukrovimą neduoda pinigų. Ji bandė R. Ž. aiškinti, jog jokio konkretaus susitarimo dėl pinigų mokėjimo tarp jų nebuvo, jų neprivalo jam mokėti, be to šiuo metu pinigu su savimi neturi, tačiau R. Ž. ją labai stipriai stūmė ir ji atbula nukrito pusiau ant šono, pusiau nugaros ir nukritusi susižalojo dešinę ranką. Pakilusi nuo žemės pajuto didelį skausmą dešinėje rankoje, todėl pamaniusi, jog ji lūžo, nusprendė nueiti į ambulatoriją, kad jai būtų suteikta medicininė pagalba. Tačiau R. Ž. ranka ir koja užrėmė ambulatorijos duris, neleido jai įeiti į ambulatoriją ir rėkė, kad ji eis pas jo mamą ir viskas. R. Ž. buvo labai agresyvus, o ji buvo labai išsigandusi. Dirbę darbus žmonės, bei N. matė tokį R. Ž. elgesį, tačiau nesikišo, nes jo bijojo. Po to R. Ž., paėmęs ją už striukės, partempė į namus. Įėjus į landynę primenantį butą, R. Ž. vėl ją stipriai įstūmė į kambarį bei užrakino buto duris. Bute pamatė D., kuriai pasakė, kad R. sulaužė jai ranką ir paprašė atrakinti buto duris, nes jai reikia į ambulatoriją, o vakare galės susitikti ir aptarti klausimą dėl pinigų sumokėjimo už krautas malkas. Tada D. pasakė, jog pinigų jai reikia dabar. Pastarajai sakė, jog neduos tų 10 eurų kiekvienam, nes šią sumą jie susigalvojo patys ir susitarimo tokio nebuvo. Tuo metu R. Ž. namuose šūkavo, jog pinigų jiems reikia dabar. Jai buvo baisu, o kadangi durys buvo užrakintos, tai pabėgti iš buto nebuvo jokios galimybės. R. namuose prabuvo kelias minutes, po to D. apsirengusi atrakino duris ir ji skubiai nuėjo į ambulatoriją. Ten jai buvo suteikta med. pagalba ir seselėms R. ir A. papasakojo kas jai nutiko. R. jai suleido analgino nuo skausmo ir sutvarstė ranką. Po med. pagalbos suteikimo, lydima D. ir N. nuėjo į savo namus. Namuose iš karto telefonu Nr. 112 iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją Dėl smurtinių R. Ž. veiksmų jai buvo padaryta didelė žala, nes ji buvo stumdoma ir tampoma kitų žmonių akivaizdoje, tuo buvo pažeminta, jautė skausmus, pirko nuskausminamuosius vaistus, įtvarą, dėl ko prarado visas santaupas, be to neteko galimybės dirbti viešuosius darbus, dėl ko stipriai nukentėjo materialiai.

Kaip buvo sužalota moteriškė, vardu A. nematė, tik draugė N. sakė, kad A. mirė dėl to, kad ją užmušė R. Ž.. Kad R. Ž. galėjo užmušti A. pilnai tiki, nes jis yra labai stiprus. Kaime be R. Ž. nėra nei vieno žmogaus, kuris užpuldinėtų ir skriaustų žmones.

Nukentėjusioji J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad 2016-10-12 su drauge N. apie 13,30 val. susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos tam, kad eitų pas kaimynę V. tvarkyti gėlių darželio. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji į susitikimo vietą ėjo iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) seniūnijos, t. y., (duomenys neskelbtini). Eidama link (duomenys neskelbtini), pamatė ateinančią per kiemą N., kuri ėjo link (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato. Pamatė N. tik truputį. J. B. parodė, kad einant keliu link (duomenys neskelbtini) namo, ji išgirdo vyro balsą, sakantį „alio, alio“. Atsisukusi pamatė, kad tai R. Ž.. Parodė, kad R. Ž. pribėgo prie jos ir ranka sugriebė už kairio peties, bei kairės rankos ir atsuko ją į save, bei nurodė eiti jai pas jį namus aiškintis dėl nesumokėtų jam pinigų už atliktus buities darbus t. y., malkų krovimą. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji ėjo toliau link (duomenys neskelbtini) kaime įsikūrusios ambulatorijos, tačiau R. Ž. vėl ją tempė už kairio peties ir vėl liepė eiti pas į namus aiškintis dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus. J. B. parodė, kad ji priėjo prie ambulatorijos, ranka įsikabino į metalinį turėklą ir sakė R. Ž., kad ją paleistų, kad ji niekur neis, nes apie jokią konkrečią pinigų sumą už krautas malkas jie nesitarė. Tuomet J. B. parodė, kad jai stovint prie ambulatorijos ir laikantis kaire ranka už turėklų, R. Ž. ją „nusviedė“, t. y., būdamas jai iš už nugaros stipriai ją stūmė, dėl ko ji nukrito ant žolės. J. B. parodė, kad pati nesuprato, kaip nukrito ant žolės. Parodė, kad kai ji nuo stūmimo krito, tai krito pusiau ant nugaros ir dešinio šono, krisdama matė (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastatą ir šalia dirbančius darbininkus, tarp kurių tikrai buvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai T. ir J.. J. B. parodė, kad kai ji nukrito, tai stipriai užsigavo dešinę ranką, ranka buvo su „guzais“. Parodė, kad kai nukrito, jos galva buvo nukreipta link (duomenys neskelbtini) namo, o kojos į (duomenys neskelbtini) seniūnijos kiemo pusę. Po to, kai nukrito ant žolės, tai atsikėlė ir ėjo į ambulatoriją, nes jai labai skaudėjo dešinę ranką. J. B. parodė, kad jai atsikėlus nuo žemės ir einant link ambulatorijos invalidams skirtu užvažiuoti į ambulatoriją keliuku, pirmas prie įėjimo į ambulatoriją durų pribėgo R. Ž., kuris ranka ir koja laikė duris, tokiu būdu neleisdamas jai užeiti į ambulatoriją. J. B. parodė, kad prašė R. Ž. įleisti ją į ambulatoriją, rodė jam sužalotą ranką, sakė, kad jai labai skauda sužalotą ranką, tačiau R. Ž. jos vis tiek neleido ir sakė jai: „tu niekur neisi“. J. B. parodė, kad R. Ž. ranka suėmė jai už dešinio peties ir nurodė jai eiti pas jį namus, pas jo mamą D. aiškintis dėl nesumokėtų pinigų. J. B. parodė, kad ji nuo ambulatorijos durų, nulipo laipteliais žemyn ir kartu su R. Ž. ėjo tiesiai link (duomenys neskelbtini) namų, priėję (duomenys neskelbtini) namą, suko dešinėn ir R. Ž. ją įvedė į šio namo vidurinę laiptinę, nusivedė į butą, kuriame jis gyvena, esantį pirmame aukšte, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Parodė, kad ją R. Ž. vedėsi į savo namus laikydamas už dešinės rankos peties, kartkartėmis vis ją pastumdamas į priekį. Vesdamas ją pas save į namus vis kartojo, kad ji turės jo mamai D. pasiaiškinti dėl nesumokėtų pinigų, sakė, kad ji turi sumokėti pinigus už krautas malkas jos kieme, duoti tiek jam, tiek jo mamai po 10 eurų, pinigų reikia jo mamai, kad ji galėtų sumokėti už jo vaistus. J. B. parodė, kad kai R. Ž. įstūmė ją į savo butą, užrakino įėjimo į butą duris ir ją, būnančią bute, įstūmė į kambarį. Nuo stūmimo į kambarį ji nenukrito, tačiau susvirduliavo ir atsisėdo ant kambaryje esančios lovos. J. B. parodė, kad būdama R. Ž. bute labai bijojo, baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, galvojo, kad R. Ž. ją savo „šunims sušers“, prašė R. Ž. leisti jai eiti į ambulatoriją, kvietėsi D.. Netrukus į kambarį atėjo D., tuomet ji jos prašė ją išleisti. D. jai nurodė atiduoti 20 eurų už atliktus darbus, sakė, kad reikia R. už vaistus sumokėti. J. B. sakė D. ir R. Ž., kad tokios pinigų sumos jie nesitarė ir, kad jiems kiekvienam po 10 eurų nemokės, vėl kartojo, kad ją išleistų iš jų namų, nes skauda ranką, D. rodė sužalotą savo dešinę ranką, sakė, kad R. ją stūmė, sakė, kad turbūt ranka sulūžo, kartojo, kad jai reikia eiti į ambulatoriją, o D. jai atsakė, kad tu ką R. nežinai?. J. B. parodė, kad po kelių prašymų ją išleisti iš namų, D. atrakino buto duris ir ji staigiai iš buto išėjo bei nuėjo į ambulatoriją. Paskui ją į ambulatoriją ėjo ir D.. Ambulatorijoje buvo ir jos draugė N.. J. B. parodė, kad įvykio metu R. Ž. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to tai matėsi iš jo veido. (t. 1, b.l. 108-110)

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad ji yra mirusiosios A. M. sesuo. Su seserimi ir jos šeima visada palaikė glaudžius ryšius. Sesuo buvo ištekėjusi du kartus, pirmą kartą už A. V., o antrą kartą - už J. M., su kuriuo turi tris pilnamečius vaikus. A. su vyru darbo neturėjo, gyveno gaudami socialines pašalpas, dirbdami seniūnijoje viešuosius darbus. Taip pat turi nedidelį ūkį, iš to išsilaikė. Be to, A. padėdavo kaime žmonėms nudirbti ūkio darbus ir taip šiek tiek užsidirbdavo. Pas juos namuose lankydavosi socialinė darbuotoja, nes šeima kartais išgerdavo. Kažkur prieš tris metus iki įvykio, J. M. buvo mėgėjas parėkauti ir smurtauti, tačiau vėliau jis pasiligojo, todėl nebeturi jėgų, vos paeina. Dėl sveikatos būklės, žmonos jis negalėtu nei pavyti, nei pastumti, o tuo labiau sumušti. Jeigu pakelia vieną koją, tai iš karto krenta. Įspirti žmonai jis tikrai negalėjo. 2016-10-21, apie 14 val., jai paskambino sesers A. dukra K. ir pasakė, kad mama skundėsi stipriais pilvo skausmais, todėl greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Nuvyksi į ligoninę, dėl sveikatos būklės su seserimi pabendrauti negalėjo, o sekantį rytą sužinojo, jog sesuo mirė. Sesers vaikai pasakojo, jog motiną 2016-10-14, norėdamas atimti alų, prie parduotuvės suspardė „Ž.“. Po to ji visą savaitę skundėsi skausmais, buvo nuėjusi į ambulatoriją, tačiau kai jau nebegalėjo paeiti, tai paprašė vaikų iškviesti greitąją med. pagalba. Kodėl ji nesikreipė į policiją, nežino. Sesuo pagal savo būdą buvo labai uždara, jeigu kas nors nutikdavo, tai retai kam pasiguosdavo, viską nuo visų slėpdavo. Prašo patenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodė, kad jis buvo mirusiosios A. M. vyras ir kartu su ja užaugino 3 vaikus. Jis pats niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turi invalidumą dėl kojų sąnarių, todėl sunkiai vaikšto. Ankščiau tarp jo ir A. M. kildavo žodiniai konfliktai, tačiau paskutiniu metu juodu sugyveno taikiai. 2016 m. spalio 14 d. žmona, kartu su sūnumi R. M. ir dukra K. M., pas kaimynę J. S. nuiminėjo runkelius, o jis pats buvo likęs namuose. Vakare abu vaikai grįžo į namus, o žmona dar buvo nuėjusi į parduotuvę. Kai žmona grįžo namo, jis tuo metu jau miegojo. Sekančios dienos ryte pas žmoną po kaire akimi pamatė nemažą mėlynę, todėl paklausė, kas nutiko. Pastaroji tik pasakė, kad ją prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ po pietų užpuolė R. Ž., kurį kaime vadina trumpiau „Ž.“. Pastarasis iš jos reikalavo arba pinigų, arba alaus, o jų negavęs, sumušė. Buvo nuėjęs pas draugą J. R., pastarasis patvirtino, jog žmona apie savo sužalojimą jam pasakojo tą patį. 2016-10-15 žmona dar dirbo pas jo brolį, kur ją pradėjo krėsti šaltis, todėl, nebaigus darbų, brolis ją su traktoriumi parvežė į namus. Tos pačios dienos vakare, žmonai pradėjo stipriai skaudėti pilvą, todėl paklausus, ji jam pasakė, jog R. Ž. jai dar ir įspyrė į pilvą, tačiau kiek kartų, neminėjo. Sekančią dieną, tai buvo ketvirtadienis, žmonai toliau skaudėjo pilvą žemiau juosmens, matė, jog jis yra išpūstas, todėl iškvietė gydytoją ir tą pačią dieną ją išvežė greitoji med. pagalba į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo operuota, tačiau ten mirė. R. Ž. pažinojo jau daug metų, paskutiniu metu jis tapo agresyvus, puldinėja žmones, atiminėja pinigus arba alkoholį. Vakarais jis būdavo prie parduotuvės, todėl būdavo baugu į ją nueiti. Civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2016 m. spalio 14 d., nuo 9 val., kartu su savo motina A. M. ir seserimi K., pas kaimynę J. S. nuiminėjo runkelius. Dirbo iki 21.30 val. ir už darbą visi trys gavo po 20 eurų. Mama į darbą atėjo sveika, nesužalota. Pirmą kartą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), apie 300 metrų atstumu nuo jų darbo vietos, mama nuėjo apie 10 val. ryto, iš kur parnešė du litrinius butelius alsus ir cigarečių. Alų išgėrė tik abu su mama. Po to, dienos eigoje, apie 14 val., mama vėl nuėjo į tą pačią parduotuvę nupirkti alaus. Grįžusi po 10 minučių, mama parnešė vėl du butelius alaus, pastaroji atrodė kaip nesava, pasimetusi, tačiau jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė. Paklausus kas nutiko, mama pasakė, kad prie parduotuvės prisikabino „Ž.“, kuris pareikalavo atiduoti alų, tačiau mamai nesutikus, šis trenkė jai į akį. Tai girdėjo ir sesuo K.. Iš pradžių po akimi pas ją mėlynės nesimatė. Apie tai, kad R. Ž. jai įspyrė ir į pilvą, mama nesakė. Padirbę darbus, jis su seserimi į namus grįžo pirmi, o mama grįžo vėliau. Sekančią dieną, tai yra šeštadienį, pastebėjo, kad pas mamą po kaire akimi išryškėjo mėlynė, paklausus ši patvirtino, jog čia yra R. Ž. darbas. Tą pačią dieną jis su mama dar važiavo pas tėvo brolį V. M. padėti prie mėšlo. Čia mamą pradėjo krėsti šaltis, todėl neleido jai dirbti. Dėl pilvo skausmų mama jam pasiskundė praėjus maždaug 4 dienoms po įvykio, ar tai trečiadienį, ar tai ketvirtadienį, tai yra, ar spalio 19 d., ar 20 d.. Kiek žino, tėvas dar važiavo pirkti jai nuo skausmo vaistų, tačiau vaistai nepadėjo. Po paros į namus atėjo šeimos gydytoja, kuri išrašė mamai siuntimą į ligoninę, bei pasakė, kad kviestų greitąją kuri atvykusi mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Čia jai buvo atlikta pilvo operacija, tačiau mama mirė. R. Ž. pažįsta kaip kaimo gyventoją. Išgėręs jis tapdavo agresyvus. Tėvo pykčiai su mama pasibaigė prieš tris metus. Jis mamos sumušti negalėjo, nes silpnai vaikšto, yra neįgalus.

Nukentėjusioji K. M. parodė, kad 2016-10-14, apie 9 val., kartu su mama A. M., broliu R. M. nuėjo pas J. S. rinkti burokų. Visi buvo blaivūs. Berenkant burokus, apie 10 val., R. paprašė mamos nueiti į parduotuvę parnešti alaus. Tada mama nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir po 15 minučių grįžusi atnešė 2 butelius 1 litro talpos alaus, kurį jie abu išgėrė. Mama jautėsi gerai, jokių nusiskundimų sveikata nebuvo. Apie 14 val. R. parašius, mama vėl išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ parnešti alaus. Grįžusi po 20 min., mama vėl parnešė 2 butelius po 1 litrą talpos alaus ir pasakė, jog prie parduotuvės prikibo R. Ž., kuris norėjo atimti alų ir sudavė jai su „kuloku“ į akį. Mama tuo metu bloga savijauta nesiskundė. Apie 19-19.30 val., baigę darbą, ji su broliu grįžo į namus, o mama dar pasiliko pas J. S., nes ji buvo paruošusi pietus ir pastačiusi alaus. Kuriuo metu mama grįžo į namus nematė, nes miegojo. 2016-10-15 ryte, kartu su tėčiu ir broliu R. pamatė, kad pas mamą po kaire akimi yra mėlynė. Paklausus iš kur ta mėlynė, mama vėl pasakė, jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, R. Ž. jos prašė alaus, ji jam alaus nedavė ir tuomet R. Ž. jai „davė iš kuloko į antakį“. Tą pačią dieną mama, nors ir gėdydamasi mėlynės, ėjo pas tėvo brolį vežti mėšlo. Grįžusi vakare mama skundėsi, jog skaudą pilvą, tačiau nieko nesakė, jog jai būtų į jį įspirta. Mama ir ankščiau pasiskųsdavo, jog jai skauda skrandį. Po to viskas lyg tai buvo gerai, tačiau 2016-10-20 mama pasijuto blogai, sakė, kad jai skauda skrandį, todėl tėvas norėjo mamai kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau mama atsisakė, sakė, kad išgers vaistų nuo skrandžio ir jai praeis. Tada tėvas nuėjo į vaistinę ir nupirko mamai kažkokių vaistų. Skausmams nepraėjus, 2016-10-21 tėvas į namus iškvietė šeimos gydytoją I., kuri apžiūrėjusi mamą, iš karto parašė siuntimą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, bei pasakė, kad mamai į ligoninę reikia dėl pilvo. Gydytojai išėjus, tėvas iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri mamą nuvežė į ligoninę. Tos pačios dienos vakare mama buvo išoperuota, tačiau neužilgo mirė. Paskutiniu metu mama su tėvu pykdavosi tik žodžiais, tačiau nesimušdavo. Mama buvo mėgėja išgerti, tačiau išgėrusi negriuvinėdavo. Prašo civilinį ieškinį patenkinti.

Nukentėjusysis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodė, kad 2016-10-14 ryte motina A. M., kartu su seserimi K. M. ir broliu R. M. išėjo pas J. S. rauti runkelių, o jis pats išėjo į mokyklą. Grįžęs apie 15 val. į namus, rado tik tėvą J. M.. Kiek pamena, tai vakare pirma į namus grįžo mama, kuri nuėjo tiesiai į vaikų kambarį. Ji buvo gerokai išgėrusi, tačiau buvo visiškai sąmoninga ir ant kojų pastovėjo. Pamatė mamos paakyje mėlynę, todėl jos paklausė, kas yra, tačiau mama atsakiusi, jog nieko nesakys. Netrūkus į namus grižo K. ir R.. Sekančią dieną mama su R. ėjo pas tėvo brolį V. suvežti mėšlo. R. vėliau pasakojo, jog bedirbant, mamą pradėjo krėsti šaltis, todėl V. ją parvežė į namus. Tos pačios dienos vakare, mamai pradėjo skaudėti pilvą, tačiau dėl ko, nežino. Po to kelias dienas mama gulėjo lovoje. Kažkurią tai dieną, galimai penktadienio ryte, jis motinai padavė vaistų nuo skausmo ir išvažiavo į mokyklą, o grįžęs jos neberado, nes buvo išvežta į ligoninę. Mama mirė 2016-10-23 naktį. Tiki kaimo žmonių kalbomis, jog motiną galėjo sumušti R. Ž., kuris užpuldinėja žmones, atiminėja iš jų pinigus, iš parduotuvės pasiimdavo prekių ir nesusimokėjęs išeidavo, kažkokiai moteriškei yra sulaužęs ranką. Jo bijo viskas kaimas. Anksčiau R. Ž. prieš kokius 3-4 metus irgi buvo užpuolęs jo mamą. Tą kartą iš mamos irgi reikalaudavo pinigų arba alaus. Prieš kokius 2 metus jį patį R. Ž. taip pat buvo užpuolęs ir reikalavo pinigų arba dviračio, bet jam pavyko nuo jo pasprukti. Jeigu jį R. Ž. užpuldavo, tai jis jam atiduodavo pinigus ir pabėgdavo. Civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad yra A. M. sūnus ir su ja atskirai gyveno jau apie 5 metus laiko. Tikslai datos neprisimena, tačiau tai buvo po burokų kasimo, mama su R. buvo atėjusi pas jį su J. R. į namus su mėlyne po akimi, lyg dešinės pusės. Tada J. R. mamos paklausė, kas jai mėlynę įstatė. Mama atsakė, jog „Ž.“, tai yra R. Ž.. Mama papasakojo, jog „Ž.“ jos paprašė pinigų arba alaus, tačiau ji nei pinigų, nei alaus jam nedavė. Daugiau mama nieko nepasakojo, ką jai „Ž.“ padarė, tik sakė, kad šis ją mušė už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Tiki mamos pasakojimu, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai R. Ž. prie jos kibo. Ir anksčiau R. Ž. yra iš mamos kažką tai buvo atėmęs, nes girtas jis prie visų kabinėjosi. Civilinį ieškinį palaiko pilnai.

Liudytoja N. M. parodė, kad 2016-10-12, apie 13 val., sėdėdama prie savo namo laiptinės ant suolelio, pamatė ateinančią J., o jai iš paskos, 2-3 metrų atstumu, einantį R. Ž.. Išgirdo R. Ž. sakant: „palauk, palauk, J.“. J. sustojo ir atsisukusi į R. Ž. pasakė: „ko nori?“. R. Ž. tada jai pasakė: „skoloj 10 eurų, atiduok 10 eurų“. J. jam atsakė: „aš tikrai tau nieko neskolinga, neduosiu tau jokių pinigų“. Tuomet R. Ž. sugriebė J. iš nugaros pusės už striukės pečių, labiau link kaklo pusės ir stumdamas atgal, parvertė ją ant žemės. Po to, kai J. nukrito, R. Ž. sugriebė savo ranka J. už dešinės rankos ir tuomet išgirdo J. sakant: „R., paleisk, man labai skauda ranką“. Tai sakydama, J. vis dar buvo ant žemės ir besimuistydama bandė savo dešinę ranką ištraukti iš R. Ž. rankos. J. pavykus tai padaryti, ji atsistojusi nubėgo į ambulatoriją, o R. nusivijo ją iš paskos. J. pribėgusi prie ambulatorijos durų ketino jas atidaryti, tačiau R. savo ranką uždėjo ant ambulatorijos durų ir neleido J. į ją įeiti. Po to R. pasakė J. : „einam iki mano namų, pas mano mamą, išsiaiškinsim. Tu skolinga 10 eurų“. Tuo tarpu J. verkė ir kalbėjo, kad jai labai skauda ir laikėsi susiėmusi už dešinės rankos. Tada J. pasakė: „R., einam pas mamą išsiaiškinsim“. Jiems beeinant į R. Ž. namus matė, kaip R. J. vedė laikydamas suėmęs jos kairę ranką už striukės. J. įėjus į R. namus, ji pasiliko laukti kieme. Po 10 minučių, J. verkdama išėjo iš R. namų ir paprašė ją palydėti iki jos namų. Prieš eidamos į J. namus, kartu užėjo į ambulatoriją, kur seselė V. M. J. suleido vaistų nuo skausmo ir apibintavo dešinę ranką. J. namuose dėl stipraus rankos skausmo, išsikvietė greitąją med. pagalbą. R. Ž. pažįsta apie 8 metus. Jis iš žmonių tai pinigus atiminėja, gąsdina visus, parduotuvėje nesąmones daro. Baisu vakare ar pavakary per jį išeiti į lauką, ar nueiti į parduotuvę. Yra girdėjusi kalbant, kad R. Ž. kibdavo prie pensinio amžiaus moteriškių, vietinių girtuoklių, iš kurių atimdavo alų, ar įėjęs į parduotuvę savavališkai pasiimdavo prekes.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2016 metų spalio mėnesį, datos tikslai nepamena, kartu su T. R., R. Ž. mama D., pas J. namuose krovė malkas. J. už darbą jam ir T. R. žadėjo sumokėti po 10 eurų, kai po spalio 12 dienos gaus pašalpą. Po kiek tai laiko atėjo ir R. Ž.. Pastarajam, kaip suprato, niekas pinigų už darbą nesiūlė, nes jis atėjo padėti savo mamai. Po kurio tai laiko, datos nepamena, apie 12-13 val. dirbant viešuosius darbus priešais (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, išgirdo apie kažkokius pinigus rėkaujantį R. Ž.. Kadangi priešais buvo eglės, tai jis ten buvusių asmenų neįžiūrėjo. Po 10 minučių nuėjęs pažiūrėti, prie ambulatorijos jau nieko nerado. Vėliau matė J., kartu su R. Ž. mama ir S. žmona, susiėmusią už rankos einančią į ambulatoriją. Iš kartu dirbusių darbininkų sužinojo, jog R. Ž. J. pastūmė. R. Ž. praeityje ir iš jo buvo atėmęs alų, tačiau vėliau atidavė. Ar jis atiminėdavo alų ir iš kitų asmenų, nežino.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. spalio mėn., datos neatsimena, dirbant (duomenys neskelbtini) netoli ambulatorijos viešuosius darbus išgirdo, kaip kažkas rėkauja prie ambulatorijos. Atsisukęs pamatė prie ambulatorijos stovinčius R. Ž. ir J.. R. Ž. rėkavo dėl kažkokios skolos, todėl suprato, kad J. jam buvo skolinga, o pastaroji tylėjo. Matė, kaip R. Ž. J. pastūmė, nuo ko ši nukrito ant žolės, po to besikeliant, R. Ž. ją antrą kartą pastūmė ir ji vėl nukrito ant žolės. Visą laiką į juos nežiūrėjo. J. atsikėlus nuo žemės, girdėjo kaip R. Ž. rėkė ant jos ir liepė eiti pas jo motiną išsiaiškinti. Po to matė, kaip jiedu praėjo pro ambulatoriją ir įėjo į R. Ž. namo laiptinę.

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje bendruomenės slaugytoja. 2016-10-12, trečiadienį, apie 14 val., į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją kartu su N. M. atėjo J. B. ir pasakė, jog jai skauda ranką. J. B. suleido vaistus nuo skausmo ir ranką apibintavo, bei pasakė, kad jai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pasidaryti rankos nuotrauką. Po to J. B. iš procedūrinio išėjo. A. M. pažinojo. 2016-10-21, apie 8.15 val., į ambulatoriją atėjęs A. M. vyras J. M. pasakė, kad A. skauda skrandį ir paprašė parduoti vaistų nuo skrandžio skausmo. Ji jam pardavė „(duomenys neskelbtini)“ pakelį ir angliuką, taip pat jam pasakė, kad jeigu skausmas nepraeis, būtinai kviestųsi gydytoją. Tą pačią dieną, apie 13 val., gydytoja I. R. pagal iškvietimą nuvažiavo pas M. į namus, nes A. nepraėjo skaudėti skrandžio. Vėliau, jau po A. M. mirties, gydytoja I. R. sakė, kad A. pilvas buvo labai kietas ir ji įtarė jai peritonitą. Kaime žmonės kalbėjo, jog A. M. sumušė R. Ž..

Liudytoja A. Š. parodė, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje bendrosios praktikos slaugytoja ir odontologo padėjėja. 2016-10-12, apie 14.00 val., į ambulatoriją atėjo susijaudinusi J. B. ir parodžiusi sutinusią dešinę ranką pasakė, jog ją sumušė R. Ž.. Apžiūrėjusi J. B. ranką pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir pasidaryti rentgeno nuotrauką. Po to J. užėjo į procedūrinį kabinetą, kuriame buvo slaugytoja R. V.. Į ambulatoriją kartu su J. buvo atėjusios N. M. ir D. K.. Apie R. Ž. gali pasakyti, kad jis yra neprognozuojamas asmuo. Vieną dieną jis gali būti nuotaikoje, o kitą dieną žiūrėk eina gatve rėkia, keikiasi ir pan. R. Ž. jos niekada nėra užkabinęs, nėra su juo turėjusi jokių konfliktų. Yra girdėjusi vietinius gyventojus ambulatorijoje kalbant, kad R. Ž. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atiminėja iš gyventojų krepšius. Pažinojo A. M., tačiau nuo ko ji mirė, nežino. M. šeimą pažįsta apie 30 metų, tačiau, kad J. M. būtų mušęs A. M., negirdėjusi.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios pagalbos slaugos specialiste. 2016-10-12, apie 14.30 val., gavo iškvietimą, jog adresu (duomenys neskelbtini) moteriai, kuriai sužalota ranka, reikalinga pagalba. Nuvykusi nurodytu adresu rado J. B., kurį skundėsi, jog ją sužalojo kažkoks vyriškis. Jos ranka buvo skausminga ir apibintuota. Pastarajai pasakė, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir pasidaryti rankos rentgeno nuotrauką. Vykstant į ligoninę, daugiau J. B. apie ją sužalojusį asmenį neklausinėjo ir kitų sužalojimų ant jos kūno nepastebėjo.

Liudytoja I. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) GMP stoties specialiste. 2016-10-21, 13.04 val., gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą pervežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę sergančią moterį. Atvykusi nurodytu adresu, juos pasitiko jauna moteris, kaip sužinojo ligonės dukra, kuri palydėjo juos į kambarį, kuriame pamatė ant sofos sėdinčią A. M.. Pastarajai ji pamatavo kraujo spaudimą, kuris buvo žemiau normos ribų, taip pat pamatavo deguonies įsisotinimą plaučiuose, kuris buvo ženkliai sumažėjęs, bei išmatavo gliukozės kiekį kraujyje, kuri buvo žemesnis normos ribų. Kadangi A. M. sveikatos būklė buvo sunki, jos pilvas išpūstas, skausmingas, tai ją gulimoje padėtyje įsikėlė į GMP automobilį ir prisijungę deguonį, transportavo į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Transportavimo metu, A. M. į raumenis suleido 2 ampules vaistų nuo skausmo. Kadangi buvo gydytojo siuntimas, tai išoriniais ligonės veiksniais ji nesidomėjo. A. M. berods kairėje veido pusėje, po akimi matė kraujosruvą, kuri buvo susidariusi maždaug kelių dienų laikotarpyje, lyg gelstelėjusi. Kraujosruva tikrai nebuvo susidariusi ką tik. A. M. neklausė nieko apie kraujosruvą. Pastaroji apie patirtą pilvo traumą nieko nesakė, tik skundėsi skausmu.

Liudytojas V. M. parodė, kad yra J. M. brolis, o A. M. buvo jo brolio žmona, kuri 2016-10-23 (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl pilvo traumos mirė. 2016-10-14 A. M. su vaikais pas J. P. rovė runkelius, o jis buvo iš anksto sutaręs, jog 2016-10-15 A. su vaikais ateis pas jį padėti sutvarkyti mėšlą. 2016-10-15, apie 10 val., A. pas jį atėjo su dviem savo sūnumis ir jis iš karto pamatė A. paakyje mėlynę. Paklausus kas ją sumušė, A. M. atsakė, jog ją, 2016-10-14 vidurdienį, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, sumušė Ž.. A. sakė taip: „ėjau iš parduotuvės, sutikau Ž.. Jis man pasakė, atiduok alų. Jam atsakiau, čia ne mano alus, mane atsiuntė jo nupirkti. Tuomet Ž. tvojo man“. Kai A. pasakė šiuos žodžius, tai rankos mostu parodė, kad Ž. jai trenkė į akį. Pastebėjo, kad A. jautėsi prastai, ją krėtė šaltis. Pastarajai pasakė, kad, jeigu ji prastai jaučiasi, tai gali eiti į namus, o ji atsakė, kad priešingai, galbūt padirbs, išsijudins ir viskas jai bus gerai. Tačiau šaltis A. vis tiek krėtė, todėl, kad ji pasišildytu, užkūrė traktorių ir pasodino ją į kabiną. A. dirbo iki maždaug 14 val. Po to ją su vaikais parvežė pas save į namus. Žmona V. davė visiems pavalgyti, bei sumokėjo už darbą 70 eurų. Po to jie pėsčiomis išėjo į namus. Tą dieną alkoholio niekas nevartojo.

Liudytoja L. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūne. 2016-10-19, apie 14-15 val., kartu su socialine darbuotoja M. M., buvo nuvykusi į M. sodybą, kur pastebėjo ant A. M. veido, ties viena akimi mėlynę. M. M. paklausus A. M., iš kur pas ją veide mėlynė, pastaroji nenoriai pasakė, kad savaitgalį kasė runkelius ir Ž., jai išėjus iš parduotuvės, reikalavo pinigų ir tada sumušė. M. M. pasiūlė A. M. dėl to sumušimo parašyti pareiškimą, tačiau, kaip vėliau sužinojo, pareiškimo policijai ji taip ir neparašė. Kaime apie šį įvykį buvo kalbama, kad R. Ž. sumušė A. M. prie parduotuvės, kad jai spyrė į pilvą ir ją sumušė tą dieną, kai J. sulaužė ranką. Kadangi seniūnijos teritoriją stebima 14 vaizdo kamerų, kurių įrašus galima peržiūrėti ne vėliau, kaip po 15 dienų, todėl nuo 2016-10-14, 16 val. peržiūrėjo vaizdo kameros, esančios ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus. Matė, kaip 2016-10-14, 17:59 val., R. Ž. įeina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir po vienos minutės iš jos išeina. A. M. tuo metu prie parduotuvės nebuvo matyti. 2016-10-14, nuo 14:00 val. iki 16 val. vaizdo įrašų neperžiūrėjo, nes buvo gauta informacija, jog A. M. buvo sumušta pavakaryje ir tai buvo spalio 12 d, o vėliau peržiūrėti vaizdo įrašų nebuvo galimybės, nes jie jau buvo išsitrynę. Taip pat peržiūrėdama vaizdo įrašus matė, kaip 2016-10-12, 13.52 val. R. Ž. nuo savo namo pusės ateidinėjo link ambulatorijos. Kadangi buvo įdomu nuo kur ėjo R. Ž., tai ji žiūrėjo ir kitų kamerų vaizdo įrašus. Kamera Nr. 1, kuri stebi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, užfiksavo R. Ž., ateinantį nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link seniūnijos pastato. Kai R. Ž. prieidinėjo prie seniūnijos pastato ir kai jis ėjo pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią priešais įėjimą į ambulatoriją, matė, kaip jis tarsi susitiko su J. ir jie dviese užsuko už pastato kampo t. y., į seniūnijos kiemą, link pastato dalies, kuriame yra įėjimo į seniūniją durys. Kai jie užsuko už pastato, jie abu iš stebėjimo lauko dingo, nes seniūnijos kiemas ir įėjimas į seniūniją nėra filmuojamas. Vaizdo įraše matėsi, kad šalia stovėjo keli žmonės, tačiau kas jie tokie, nepažinojo. Ką konkrečiai tie stovintys žmonės darė, nelabai kreipė dėmesio, jai tik buvo susidaręs įspūdis, kad jie kaip ir stebisi, lyg skeryčioja rankomis. Iš kur J. atsirado prie ambulatorijos, nežino, bet stebint vaizdo įrašą atrodė, kad ji tiesiog ėjo į ambulatoriją, ar pro ambulatoriją. R. Ž. ir J. tuo metu, kai juos pamatė vaizdo įraše, atrodė, kad tiesiog nuėjo į seniūnijos kiemą. Nematė, kad R. Ž. būtų J. stumdęs ar kaip kitaip netinkamai su ja elgęsis. 13.56 val. matė, kaip J. grįžta atgal iš už kampo ir lipa laiptukais į ambulatoriją, paskui ją išnyra R. Ž., kuris ir užremia ranka ambulatorijos duris, kad J. nepatektų į ambulatoriją. Vaizdo įraše matėsi, kad J. nepavykus įeiti į ambulatoriją, ji nulipa laipteliais žemyn į priešingą pusę t. y., link R. Ž. namo, nulipusi laipteliais žemyn ji abejomis rankomis įsikimba į turėklą, o R. Ž. ją atplėšia nuo turėklų ir nusiveda link savo namo. Kadangi seniūne dirbo neilga laiko tarpą, tai R. Ž. charakterizuoti negali.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK VPS PP vyresniuoju tyrėju. Laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-10-24, vadovaudamasis LR BPK 168 str., atliko aplinkybių patikslinimą pagal 2016-10-12 gautą tyrėjo J. M. tarnybinį pranešimą dėl kūno sužalojimo. Patikslinimo metu apklausė J., kurios pavardės nepamena ir Ž.. Patikslinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra filmuojama, todėl, siekdamas nustatyti, ar apie sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji J. sako tiesą, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, seniūnės kabinete peržiūrėjo 2016-10-12 vaizdo įrašus, laikotarpio nuo 13.50 val. iki 14.10 val. Vaizdo įraše matė, kaip iš už pastato kampo ateina nukentėjusioji J.. Ji ateidinėjo iš kiemo pusės ir ėjo link ambulatorijos, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini) namo gale t.y., tame pačiame pastate, kuriame yra įsikūrusi ir (duomenys neskelbtini) seniūnija. Įraše matė, kaip J. laiptukais palipo ir ketino įeiti į ambulatoriją, tačiau jai iš paskos atėjo jaunuolis, kuris uždėjo ranką ant įėjimo į ambulatoriją durų ir neleido atidaryti J. durų bei įeiti į vidų. Kas buvo tas jaunuolis nežinojo, tačiau kadangi įrašą žiūrėjo kartu su seniūnijos darbuotojais, tai jie pasakė, kad šis jaunuolis yra Ž.. Kiek pamena, J. ambulatorijos duris norėjo atidaryti su kaire ranka, o dešinę ranką, kiek pamena, ji laikė pusiau sulenktą ir pridėtą arčiau krūtinės. Įraše nesimatė, kad J. būtų sužalota, nes vaizdas buvo iš gana toli, todėl aiškiai asmenų veidų nesimatė. Kai Ž. uždėjo savo ranką ant įėjimo į ambulatoriją durų, J. nuo durų atsitraukė. Tuomet J. su Ž. kažką kalbėjosi, pokalbis truko iki minutės ir po to Ž., suėmęs J. už kairės rankos tarp žasto ir alkūnės, nusivedė. Kai J. ir Ž. nulipo laipteliais žemyn, jiems paėjus apie 10 metrų, vaizdo įraše jų nebesimatė, jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) namo. Tuos apie 10 metrų, kol matė J. ir Ž. einančius, Ž. buvo įsikabinęs J. į parankę. J. ėjo pati, o Ž. ėjo šalia jos. Vaizdo įrašo prie patikslinimo medžiagos nepridėjo todėl, kad vaizdo įraše nematė J. žalojimo fakto, todėl jam proceso sprendimui priimti šis vaizdo įrašas buvo nereikalingas. Kadangi pati J. Ž. pretenzijų neturėjo ir rašyti pareiškimą atsisakė, tai dar ir dėl to vaizdo įrašo neėmė. Atlikdamas patikslinimą nustatė tik nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius, kitų nusikaltimų sudėčių neįžvelgė, J. pareiškimo negavo, todėl 2016-10-24 priėmė proceso sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai klausė J. ar ji rašys pareiškimą, ji sakė, kad ne, nes dovanoja Ž. ir nieko nenori, nes pažįsta Ž. ir jo mamą

Liudytoja M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) raj. socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) padalinio socialine darbuotoja. M. šeima pažysta, ji yra įrašyta į (duomenys neskelbtini) raj. socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl alkoholio vartojimo ir netinkamo gyvenimo būdo. 2016 m. spalio viduryje, gal 18 dienos pietų metu, užsuko ir pas M.. Pas A. M. prie kairės akies pastebėjo mėlynę, todėl paklausė, kas nutiko. Pastaroji nebuvo linkusi atvirauti, todėl pasakė, kad nieko. Tuomet ji pajuokavo ir pasakė „ar asfaltas pasikėlė“. A. atsakė, kad šį kartą ne. Paklausus, ar susipyko su sutuoktiniu J., pastaroji atsakė, kad tikrai ne. Paklausė dar kartą kas nutiko, bei pasakė, kad neišvažiuos kol nesužinos. Tada A. pasakė, kad ją prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sumušė Ž.. Paklausus dėl ko, A. atsakė, kad ėjo iš parduotuvės, tuomet ją užpuolė R. Ž. ir liepė duoti ką ji neša maišelyje arba pinigų. Tačiau, kadangi ji nieko nedavė, todėl jis ją sumušė. Kad Ž. jai būtų sudavęs dar kur kitur, A. nieko neminėjo. Paklausus A., ar rašys pareiškimą policijai, ši atsakė, kad nerašys, nes Ž. yra miestelyje daug kam padaręs skriaudos ir niekas jo nenubaudžia, jis nepakaltinamas ir daro ką nori. Ji A. pasakė, kad pagalvotų, o ji atvyks kitą dieną. Kitą dieną vėl užsuko pas A. į kartu su seniūne L. N., tačiau A. vėl atsisakė rašyti pareiškimą. Po to pas A. M. lankėsi ketvirtadienį, 2016-10-20 ryte, namuose ji tvarkėsi, darėsi valgyti. Ji vėl paklausė, ar rašys pareiškimą policijai, tačiau ši atsakė, kad ne. R. Ž. pažinojo kaip miestelio gyventoją, kurio visi bijojo. Jis būdavo labai agresyvus, vaikščiodavo su šunimis ir juos siundydavo ant žmonių, atiminėdavo iš jų alkoholį.

Liudytoja A. K. parodė, kad kartu su M. M. dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) padalinio socialine pedagoge. A. ir J. M. šeima įtrauka į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2016 m. spalio 18 d., apie 11 val., į Centrą pas M. M. buvo atėjusi A. M. pasiimti dalies socialinės pašalpos pinigų. Matė jos paakyje mėlynę. A. M. išėjus, nuėjo į kolegės kabinetą ir tada M. M. papasakojo, jog ji klausinėjusi A. M., iš kur pas ją ši mėlynė, klausė, ar ne vyras ją sumušė. A. M. pasakė, kad ne vyras sumušė ir nenorėjo pasakoti, kas nutiko. Tačiau M. M. primygtinai klausiant, A. M. papasakojo, kad penktadienį, 2016 m. spalio 14 d., dienos metu, ją sumušė to paties kaimo gyventojas Ž. R., kuris prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iš A. reikalavo pinigų, ji nedavė ir dėl to ją sumušė. Vėliau tą pačią dieną M. M. minėjo, kad kartu su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūne L. N. vyko pas A. M. į namus pasikalbėti dėl to sumušimo ir paraginti, kad dėl sužalojimo ši turi kreiptis su pareiškimu į policiją. Per laidotuves J. M. sakė, kad jam žmona irgi mažai apie įvykį pasakojo, tik paminėjo, kad ją sumušė R. Ž., kuris prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), reikalavo iš jos pinigų, o ji nedavė, todėl ją sumušė. Apie žmonos sumušimą daugiau detalių J. M. nepasakojo.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. spalio 21 d. ir 28 d., R. Ž. jam talkino pjaunant kiaules. 2016-10-21 jis atėjo apie 9 val. ir buvo pas juos ūkyje iki pavakarių, maždaug iki 18 val. 2016-10-28 šis atėjo dirbti pas juos nuo 13 val. ir dirbo iki maždaug 17 val. 2016-10-14 R. Ž. jų ūkyje nedirbo.

Liudytojas M. T. parodė, kad datos tikslai neatsimena, eidamas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, sutiko iš parduotuvės išeinančią pažystamą A. M. su dviem sūnumis R. ir S.. Pamatęs A. M. paakyje mėlynę paklausė, ar ne vyras J. jai sudavė. Tačiau A. M. tai paneigė sakydama, jog R. Ž. paprašė jos alaus, o kadangi alaus jam nedavė, tai jis jai sudavė į akį ir įspyrė. Sakė, jog tai įvyko tą dieną, kai ji lyg kažką tai dirbo su bulvėmis. Tai pasakiusi, A. M. greitu žingsniu nuėjo.

Liudytoja G. M. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėja. 2016-10-14 parduotuvėje dirbo nuo 8 iki 17 valandos kabinete arba sandėlyje ir A. M. atėjusios į parduotuvę nematė. Niekas iš tą dieną parduotuvėje dirbusių pardavėjų nematė, jog į parduotuvę būtų atėjęs ir R. Ž.. Parduotuvės viduje yra įrengta vaizdo kamera, tačiau kai peržiūrėjo vaizdo įrašą, tai 2016-10-14 vaizdo įrašas jau buvo nebeišlikęs. R. Ž. į parduotuvę ateidavo dažnai ir elgdavosi baisiai. Būdamas neblaivus, išplūsdavo ją ir pardavėjas necenzūriniais žodžiais, bandė vogti iš parduotuvės prekes, skriausdavo silpnesniuosius, prašydavo senesnių žmonių alkoholio, o kartais jį iš jų ir atimdavo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ R. Ž. į dieną ateidavo po kelis kartus, tačiau iš kur jis gaudavo pinigų alkoholiui pirkti, nežino. Kaime, apart R. Ž., nėra daugiau tokių probleminių žmonių.

Liudytoja T. V. parodė, kad dirba vadinamoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja. R. Ž. pažįsta daugiau kaip 14 metų. Nuo R. Ž. elgesio pati yra nukentėjusi ne kartą. Nebūdavo dienos, kad jis ko nepridarytų blogo. R. ateidavo į parduotuvę kaip į savo namus. Kai būdavo jaunesnė, tai su juo ir mušdavosi kieme, neleisdavo jam prekių vogti, o dabar tik aiškina jam, kad negalima taip elgtis, sakydavo, kad jis eitų dirbti ir užsidirbti, kad neimtų prekių, nes jos kainuoja pinigus, bet jam būdavo tas pats. Jis pasakydavo, kad jam nerūpi, iškoliodavo ją necenzūriniais žodžiais, pasiimdavo ko jam reikia ir išeidavo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes. R. ateiti į parduotuvę ir pasiimti alaus, cigarečių ar bet ko kito, ko jam tuo metu reikia ir ko jis nori, būdavo normalu. Paskutiniu metu jo pradėjo bijoti, jis būdavo girtas ateina į parduotuvę, jo akys pasidaro baltos ir išpūstos, jis nieko negirdi, kas jam sakoma, atsidaro šaldytuvą pasiima cigarečių, alaus ir išeina. Kartą kai jam paprieštaravo, kad jis nevogtų, tai jis nuo šaldytuvo ranka tiesiog nušlavė ant jo stovėjusius produktus, išvertė viską, iškoliojo ją ir apsisukęs išėjo. Matė, kaip prieš 2 metus R. Ž. buvo sumušęs parduotuvės pardavėją V. G.. R. skriausdavo ne tik pardavėjas, bet ir kaimo žmones. Pro parduotuvės langą matydavo, kaip R. iš žmonių atimdavo jų pirkinius, tai yra atsegdavo žmonių krepšius ir pasiimdavo iš jų ką tik nori. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai įsibauginę ir R. bijo, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie negalėdavo jam pasipriešinti. Kaime turbūt mažai yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie nebūtų nukentėję nuo R.. Apie tai buvo pranešama policijai, tačiau jie nieko nepadarydavo.

Liudytojas J. R. parodė, kad pas jį namuose gyvena A. M. sūnus S. V.. Datos tiksliai neprisimena, tačiau tą dieną A. M. su vaikais pas J. P. rinko burokus, apie 19-20 val., A. M. su sūnumi R. užėjo pas jį su S. į svečius. Tiek A., tiek R. buvo išgėrę, bet girti nebuvo. Pamatęs pas A. M. paakyje mėlynę, iš karto jos paklausė, kas ją „įstatė“. A. atsakė, jog „Ž., kas gi daugiau“. „Ž.“ - tai R. Ž.. A. papasakojo, kad R. Ž. paprašė jos pinigų arba alaus, o kadangi jų jam nedavė, tai jis ją nusitempė už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kampo, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų ir niekas nemato, bei sudavė kumščiu į akį. R. Ž. pažįsta daug metų, pastarasis yra žiaurus, turintis daug jėgos jaunuolis, kuris pastoviai prie parduotuvės „Aibė“ laukdavo aukų ir jas skriausdavo. Tai centų prašydavo, tai vėl ko nors, iš silpnesnių pastoviai atiminėdavo tai, ko jam reikdavo. Buvo girdėjęs, kad R. Ž. mušdavo silpnesnius už save, tačiau pats to nėra matęs, bet apie tai kalbėjo viskas kaimas. Yra girdėjęs, kad R. ateidavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pasiimdavo alaus ir išeidavo nesusimokėjęs. Be R. Ž. kaime daugiau nėra kitų asmenų, kurie skriaustų žmones.

Liudytoja D. K. parodė, kad ji yra R. Ž. mama. Kai sūnui buvo 17 metų, tai jam kirviu buvo sužalota galva, nuo ko jam pradėjo pasireikšti epilepsijos priepuoliai. Per juos sūnus krisdavo, o po neprisimindavo kas buvo prieš tai. Būdavo atvejų, kai sūnus iš parduotuvės savavališkai pasiimdavo prekes, tačiau vėliau už jas atsiskaitydavo. Yra girdėjusi, kad sūnus savavališkai paimdavo daiktus ir iš žmonių, juos pastumdavo, tačiau nėra girdėjusi, jog juos sumuštu. Sūnus imdavo „chuliganavoti“ tik tada, kai būdavo išgėręs. 2016-10-08 jai paskambinusi J. pakvietė ateiti padėti sukrauti malkas. Atėjusi su sūnumi pas J., rado ten A. R. ir T. J.. Už malkų sukrovimą J. konkrečios atlygio sumos nepasakė, bet pažadėjo jiems abiem sumokėti iki 10 eurų. Sukrovus malkas, J. pinigus pažadėjo sumokėti po 2016-10-12, kai gaus pašalpą. Su kitais minėtais dviem vyriškiais dėl užmokesčio buvo susitarusi J. mama. Kas 2016-10-12 įvyko lauke tarp J. ir R. nežino, tačiau, kai sūnus parsivedė J. į namus, tai pastaroji skundėsi, jog R. ją pastūmė ir dejavo, jog skauda ranką, bei priekaištavo, kodėl ją tampo. Namuose sūnus, būdamas išgėręs, pradėjo aiškintis su J. dėl skolos, klausinėjo, kada ši atsikaitys, nes jam trūko 10 eurų. Sūnus sakė, jog J. jam skolinga 10 eurų, tačiau galimai J. pagalvojo, jog jai reiks jiems sumokėti iš viso 20 eurų. Kadangi J. skundėsi, jog jai skauda ranką, tai nuėjo į ambulatoriją, o ji tikėdamasi, jog J. jai duos pinigų, nuėjo kartu su ja. Suleidus J. vaistų nuo skausmo, kartu su ja nuėjo į pastarosios namus, kur J. paprašė mamos pinigų. Tačiau pastarajai pradėjus šaukti, ji apsisukusi išėjo į namus.

Taip pat liudytoja parodė, jog gyvena 20-30 metrų atstumu nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl A. M. sužalojimo nieko nežino, apie tai sužinojo tik 2016-10-20, kai pas juos dėl A. M. ir J. sužalojimo atvykę policijos pareigūnai pasakė, jog tai R. darbas. 2014-10-14 ryte išėjo dirbti viešųjų darbų, o sūnus liko namuose. Grįžusi apie 12 val. į namus, rado sūnų kartu su A. R. geriančius alų. Kiek alaus juodu buvo išgėrę nežino, nes nebuvo namuose. A. R. kartais išeidavo iš namų, tai vėl sugrįždavo, o sūnus iki 19.30 val. visą laiką buvo namuose. Į teisėjo klausimą, kaip liudytoja galėtų paaiškinti, jog liudytoja L. N. vaizdo įraše matė, kaip R. Ž. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ įėjo 2016-10-14, 17:59 val., liudytoja D. K. paaiškino, jog ji nebent sumaišė valandas arba galėjo nepastebėti, kaip jis išėjo į parduotuvę. Kai policijos pareigūnas atėjęs pasakė, jog sūnus sumušė ir dar vieną moterį, tai pastarasis sakė, jog jos net nematė. Ankščiau pati matydavo A. M. sumuštą.

Liudytojas A. R. parodė, jog su R. Ž. draugauja nuo vaikystės, kartu eidavo žvejoti, grybauti. Galimai spalio mėnesio 8 ar 9 dienomis, datos tikslai neprisimena, (duomenys neskelbtini) km., kartu su T. į mašinos priekabą prikrovė malkų ir nuvežė jas pas J. į namus. Čia J. paskambino D. K. ir paprašė ateiti padėti sukrauti malkas. Atėjo D. K. su R. Ž. ir jie keturiese sunešė malkas į butą ir garažą. Jam ir T. J. pažadėjo sumokėti už darbą po 10 eurų po spalio 12 dienos. Buvo kalbėta su jais ir dėl birketų sukrovimo, tačiau jau už atskirą užmokestį. Už malkų krovimą jam J. neatsiskaitė iki šiol.

2016-10-14, 8 val. ryto, D. K. išėjus dirbti viešųjų darbų, jis atėjo pas R. Ž. į svečius. Čia dviese gėrė jo atsineštą alų ir į namus išėjo apie 12 val., kai D. K. sugrįžo pietų. Išeinat R. Ž. buvo normaliame stovyje. Po to pas R. Ž. buvo sugrįžęs apie 19-20 val. pažiūrėti filmo. Kas atsitiko A. nežino, kaime sklido įvairios kalbos. R. Ž. sakė, jog jis čia niekuo dėtas. Pats nematė, tačiau iš kalbų girdėjo, jog R. Ž. iš parduotuvės mėgdavo pasiimti alus, pastarasis nebuvo mušeika, tačiau kartais pasikoliodavo ir draugiškai pasistumdydavo.

Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. mirties priežastis - pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos, didžiojoje žarnų taukinėje ir plonžarnės sienelėje. Sumuštos žarnos sienelėje kraujosruvos vietoje per kelias dienas išsivystė visų sluoksnių nekrozė bei prakiurimas, davęs difuzinį pilvaplėvės uždegimą, sepsį ir progresuojantį mirtiną septinį šoką. A. M. mirties faktas konstatuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2016-10-23, 02.10 val. A. M. kūne konstatuota kairio skruosto srities sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva ir mirties priežastimi tapęs pilvo sumušimas su kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos žiedo, kraujosruva žarnų pasaite ir dviem kraujosruvų židiniais plonžarnėje. Kairio skruosto ir pilvo sienos sumušimai, įvertinus audinių ėminių histologinio tyrimo rezultatus, yra vienodo padarymo, 5-10 parų senumo, padaryti smūgiuojant į kairį skruostą ir pilvą bent du kartus kietu buku riboto paviršiaus daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar panašių savybių įrankis, nors pilvo traumai labiausiai tikėtinas mechanizmas yra spyris koja (apauta pėda). Pagal histologinį audinių ėminių vaizdą, plonžarnės sienelės defektas sumuštoje vietoje atsirado ne iš karto po smūgio, bet per kelias dienas (3-5 paras), kraujosruvos vietoje išsivysčius žarnos visų sluoksnių audinių nekrozei, kuri prakiuro veikiama žarnų turinio. Plonžarnės turinio išsiliejimas į pilvo ertmę sukėlė grėsmingą, sunkų difuzinį pilvaplėvės uždegimą, sepsį ir progresuojantį mirtiną septinį šoką. Kairio skruosto ir pilvo sumušimai, nesant jokių sužalojimų kitose kūno vietose, nepaaiškinami griuvimu. Žalojusysis asmuo turėjo būti veidas prie veidą su A. M.. A. M. galėjo būti sužalota kaip stovinti, taip ir gulinti. Kovai ar savigynai priskirtinų sužalojimų A. M. kūne nerasta. A. M. mirė nuo pilvo sumušimo, tai yra, nuo vieno smūgio padarinių. A. M. pradžioje, kelias dienas po pilvo sumušimo, galėjo jaustis sąlyginai sveika ir jausdama tik skausmą pilvo sienoje, būti darbinga, vaikščioti, kalbėti ir panašiai. Tik vėliau, po kelių dienų, kai prakiurus sumuštai žarnai išsivystė pilvaplėvės uždegimas, sveikatos būklė turėjo blogėti labai sparčiai. Pilvo ir tuo pačiu plonžarnės sužalojimas su vėliau sekusiu žarnos prakiurimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Izoliuotai vertinant kairio skuosto sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 3, b.l. 1-5)

Ekspertas J. V. pilnai patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad prieštaravimų nėra, jog nukentėjusioji sužalota buvo 2016-10-14, o mirė 2016-10-23. Pilvo sumušimo modelis nepasiduoda įspraudimui į jokius laiko rėmus, nes yra daug individualių veiksnių: valgymo gausa, gyvenimo būdas, kurie galėjo įtakoti atidėtą ar greitą sveikatos blogėjimą. Buvo padarytas žarnos sienelės sumušimas, tačiau vientisumas tiesiogiai nebuvo pažeistas. Kraujosruva persisunkė per visus sluoksnius, tačiau žarnyno turinys yra nesterilus, tai yra virškinimo terpė. Negyvą audinį pradėjo virškinti pats žarnyno turinys. Tuo metu nukentėjusioji jautėsi santykinai gerai. Vėliau žarnos sienelė prakiuro, turinys išsiliejo ir sekė audringa uždegiminė reakcija, dėl ko sparčiai ėmė blogėti sveikata. Per sureagavusį taukinės sluoksnį ir pilvaplėvę pateko toksinai ir bakterijos. Vertinant nukentėjusiosios gyvenseną, tokio krūvio ji nebepakėlė. Dvi dienos intensyvaus stacionaraus gydymo nepadėjo, nes jau buvo per vėlu. Į skruostą žuvusioji gavo ne mažiau vieną smūgį, o pilve nustatytas tik vienas židinys. Buvo padarytas vienas lemtingas smūgis į veidą ir vienas - į pilvą. Asmenys turėjo stovėti veidas į veidą. Pilvo sužalojimo padarymo mechanizmo pobūdis atspindi greitą smūgį, kuriame vyrauja masės komponentas ir greitis. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtinas spyris koja, t.y. pėdos dalimi. Tai yra didžiausia švytuoklė. Kuo didesnis atstumas nuo klubo, tuo didesnis greitis. Spiriant keliu vyrautų stiprus masės komponentas, bet būtų trumpesnė eiga. Žarnyne esantys skysčiai atreagavo į smūginį komponentą ir nubangavo kaip banga. Plyšimo pobūdis rodo, kad žarnynas smūgio metu nebuvo tuščias. Smūgis kumščiu būna kitokios išraiškos, tada plyšta blužnis. Šiuo atveju tai buvo greitojo smūgio savybės. Ar sužalojimai kairiame skruoste ir pilve galėjo būti padaryti vienu metu, tai gali paaiškinti, kad tiriant mikroskopiškai sankaupose uždegiminio komponento išsiskyrimų neparodė. Kai darė autopsiją, tai ji rodė įsisenėjusį uždegimą, organizmo gynybines reakcijas, buvo standus patinimas, buvo perkopta savaitė. Pagal gynybines reakcijas ir ląstelių komponentų išsidėstymą, toks uždegimas atrodė savaitės ar dviejų senumo. Vienodus vaizdus matė pilvo sienos kraujosruvoje ir skruosto audiniuose. Jie rodė hemolizę, o tam yra reikalinga bent savaitė. Tvirtina, kad po sumušimo žuvusioji dar galėjo eiti ir dirbi, kas visiškai natūraliai paaiškinama. Autopsijos metu atvėrus visą žarnyną, rado identišką pažaidą žarnos sienelėje, kur dar nebuvo įvykęs prakiurimas. Visa sienelė buvo persisunkusi krauju, bet dar nebuvo įvykęs atsivėrimas. Pagal tokį sužalojimo pobūdį, nukentėjusiąją galėjo krėsti šaltis, nes žarnų taukinėje buvo kraujosruvos. Kai įvyksta pažaida su kraujo įsiliejimais į bet kokius audinius, organizmas greitai mobilizuoja kraujo ląstelių klasterius ir pradeda atsistatinėti, griauti ir tirpinti kraujosruvą. Toksinų grįžimas į biologinę apyvartą duota bendruosius gripoidinius uždegiminius sindromus. Tada būna negera, trūksta jėgų, krečia šaltis, jaučiamas silpnumas. Žmogus tai gali painioti su peršalimu, nes ima jausti bendruosius negalavimo simptomus. Žuvusioji galėjo skųsti skrandžio skausmais, nes taukinė atrodė masyviai pasruvusi krauju. Pastoviai būnant apsvaigus nuo alkoholio, savikritika būna sumažinta. Vidiniai sužalojimai būna beskausmiai iki tol, kol neįsivysto uždegimas. Sužalojimai veide ir pilve yra būdingi tiesioginiam smūgiui.

Iš specialisto išvadoje Nr. G 2843/2016(02) matyti, kad R. Ž. kūno paviršiuje, lūpose sužalojimų nėra. (t. 3, b.l. 14)

Iš specialisto išvados matyti, kad J. B. konstatuota dešinio riešo raiščių patempimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2016-10-12. Dešinio riešo raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo J. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (t. 3, b.l. 10-11)

Savavaldžiavimas

Kaltinamasis R. Ž. tvirtina, jog už darbą jam ir D. K., J. B. buvo pažadėjusi 10 eurų dydžio atlygį, todėl laiku negavęs pažadėto užmokesčio, jo siekdamas, pavartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Liudytojas T. J. tvirtina, jog, kartu su A. R., D. K. pas J. B. krovė malkas. Jam ir A. R. J. B. buvo pažadėjusi už darbą sumokėti po 10 eurų atlygio, ką patvirtino ir liudytojas A. R., tačiau, jo teigimu, R. Ž. niekas už darbą pinigų nesiūlė, nes jis atėjo padėti savo motinai. Liudytoja D. K. teigia, jog už malkų sukrovimą J. B. jai konkrečios užmokesčio sumos nenurodė, tačiau mano, jog jai su R. Ž., J. B. turėjo sumokėti iki 10 eurų atlygio. Nustatyta, jog pagal susitarimą, už 10 eurų atlygį kiekvienam, T. J. ir A. R. turėjo atlikti ženkliai didesnę apimtį darbų, tai yra turėjo pasikrauti į sunkvežimį malkas, po to jas atvežus sukrauti į garažą ir butą. Nukentėjusiosios tvirtinimu, su T. J. ir A. R. buvo sutarta atsiskaityti tik tada, kai šiedu už minėtą atlygį sukraus dar ir atvežtus birketus. Nukentėjusioji taip pat tvirtina, jog D. K. ir R. Ž. už darbą konkrečios piniginės sumos nebuvo įvardijusi, tik buvo pasakiusi, jog su jais atsiskaitys, kai gaus pašalpą. Kalbos, jog jiems abiem mokės už darbą po 10 eurų, nebuvo. Iš paminėto seka, jog kaltinamajam R. Ž., net ir už bendrai su motina atliktą darbą, 10 eurų dydžio piniginis atlygis nebuvo pažadėtas, pastarojo parodymai šioje dalyje vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl R. Ž. pretenduoti nukentėjusiajai priklausančius10 eurų, neturėjo pagrindo.

Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog J. B. nesutikus mokėti pinigų, R. Ž. panaudojo prieš pastarąją fizinę prievartą bei padarė didelės neturtinės žalos nukentėjusiosios interesams, tai yra ją stipriai pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės bei atsitrenkdama į kietą pagrindą, patyrė dešinės rankos riešo patempimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jai atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastate esančios ambulatorijos durų, jis, neleisdamas J. B. užeiti į ambulatoriją ir kreiptis medicininės pagalbos, sugriebė ją už dešinio peties ir prievarta nutempė J. B. į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvedęs į butą užrakino įėjimo į butą duris bei liepė J. B. aiškintis dėl ginčijamos skolos su savo motina D. K., tokiais veiksmais pažemino ją viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė jai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Antra, kaltinamasis R. Ž. dėl įvykio aplinkybių davė prieštaringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. 2016-10-31 apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjai, pastarasis parodė, jog 2016-10-14, nuo 10 val. iki tamsos, pas A. K. pjovė kiaules (t. 3, b. l. 92-95). Tuo tarpu liudytojas A. K. minėtą aplinkybę paneigė tvirtinamas, jog R. Ž. jam talkino pjauti kiaules 2016-10-21 ir 2016-10-28. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. 2017-01-20 apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjai, pastarasis jau parodė, jog dėl pasikartojančių epilepsijos priepuolių praranda atminti, todėl neprisimena ką veikė 2016-10-14, nepamena, jog tą dieną būtų matęs ir sužalojęs A. M. (t. 3, b. l. 103-106).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.