Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 294 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų,pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų, ją atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo R. Ž. priteista 1 207,11 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Iš nuteistojo R. Ž. priteista 538,20 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai L. B., 5 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam J. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kiekvienam po 10 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiesiems J. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), R. M., S. V., K. M. ir 28,95 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 12 d., laikotarpiu nuo 13.52 val. iki 14.10 val., U. seniūnijos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, sutikęs einančią J. B., pareikalavo jos grąžinti 10 Eur atlygį už atliktą darbą – malkų sunešimą, o jai nesutikus mokėti pinigų, panaudojo prieš J. B. fizinę prievartą – ją stipriai pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės bei atsitrenkdama į kietą pagrindą patyrė dešinės rankos riešo patempimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, o jai atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie U. seniūnijos pastate esančios ambulatorijos durų, R. Ž., neleisdamas J. B. užeiti į ambulatoriją ir kreiptis medicininės pagalbos, sugriebė ją už dešinio peties ir prievarta nutempė J. B. į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvedęs į butą užrakino įėjimo į butą duris bei liepė J. B. aiškintis dėl ginčijamos skolos su savo motina D. K., šiais veiksmais R. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą bet nerealizuotą savo tariamą teisę, padarė didelės žalos J. B. interesams – pažemino ją viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė jai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatą, tai yra, įvykdė savavaldžiavimą, panaudojant fizinę prievartą.R. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2016 m. spalio 14 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 14.30 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prikibo prie A. M., kuri iš parduotuvės nešėsi butelius alaus, šiai nesutikus jam duoti alaus, tyčia ranka sudavė vieną smūgį A. M. į veidą bei vieną kartą įspyrė jai į pilvą, šiais veiksmais padarė A. M. kairio skruosto sumušimą su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva ir pilvo sumušimą su kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos žiedo, kraujosruva žarnų pasaite ir dviem kraujosruvų židiniais plonžarnėje, didžiojoje žarnų taukinėje ir plonžarnės sienelėje, kas per kelias dienas komplikavosi visų pažeistų sluoksnių nekroze bei paburkimu, difuziniu pilvaplėvės uždegimu, sepsiu ir progresuojančiu mirtinu septiniu šoku, nuo kurio 2016 m. spalio 23 d., 2.10 val. A. M. VšĮ J. ligoninės intensyvios terapijos skyriuje mirė, tokiais veiksmais R. Ž. tyčia nužudė A. M..Nuteistasis R. Ž. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes serga epilepsija, kurią yra paveldėjęs, todėl negali dirbti, be to užjaučia nukentėjusiuosius. Jam neaišku, kodėl liudytojais gali būti šeimos nariai. Prokuroras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.Prokuroras nurodo, kad R. Ž. nurodyti motyvai, kad jis serga epilepsija, negali dirbti, buvo žinomi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir aptarti nuosprendyje. Iš R. Ž. motinos D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu matyti, kad epilepsijos priepuoliai R. Ž. įvykdavo išimtinai tik dėl to, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, jais svaiginosi. Byloje nebuvo gauta duomenų, kad R. Ž., būdamas suimtas, būtų patyręs epilepsijos priepuolius ar kitus didesnius sveikatos sutrikimus. Tai, rodo, kad sveikatos būklė netrukdo R. Ž. atlikti bausmę. Taip pat byloje negauta jokių duomenų, kad sveikatos būklė būtų kaip nors įtakojusi R. Ž. nusikalstamus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė sveikatos būkle, kaip aplinkybe, dėl kurios turėtų būti mažinama R. Ž. skiriama bausmė.Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko R. Ž. bausmės dydį ir tinkamai ją individualizavo, todėl nėra jokio pagrindo ją keisti. Dar labiau švelninti bausmes R. Ž. teismas neturėjo pagrindo, įvertindamas padarytų nusikaltimų sunkumą, R. Ž. asmenybę, neigiamą jo charakteristiką, sukeltas negrįžtamas pasekmes, jo poziciją dėl kaltinimo ir kitas aplinkybes, kurios yra aprašytos nuosprendyje. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių pagrindų, leidžiančių taikyti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę. Prokuroro nuomone, apelianto argumentai, kad jis buvo nuteistas tik pagal A. M. artimųjų parodymus, yra paneigtas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais, kuriais remiantis padarytos logiškos ir pagrįstos išvados dėl R. Ž. kaltės. Dėl šių priežasčių nuosprendžio keisti nėra jokio pagrindo.Nuteistojo R. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. Ž. padarė skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis sutinka su teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimu, bet prašo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 d. nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Ž. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis bei skirdamas R. Ž. bausmes įvertino ir nuteistojo sveikatos būklę. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė R. Ž. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančią aplinkybių. Teismas įvertino tai, jog nuteistasis įvykdė vieną apysunkį ir vieną labai sunkų nusikaltimus, praeityje neteistas, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, į jo sveikatos būklę – serga epilepsiją, kuri nesutrukdė jam daryti nusikalstamų veikų, tyčios formas – tiesioginės (savavaldžiavimas) ir netiesioginės (nužudymas) tyčios, nusikaltimų padarymo mechanizmą, aplinkybes ir pasekmes – vienos veikos pasekmės neatstatomos, nes mirė A. M., o J. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata (proceso dalyvių asmens duomenų tome, b. l. 3-13). Už jo nusikalstamas veikas, t. y. už BK 129 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų, o už BK 294 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštą. Taigi teismas įvertinęs jau aukščiau aptartas aplinkybes už BK 294 straipsnio 2 dalį, kurio sankcijoje numatytos dvi bausmių rūšys, t. y. areštas ir laisvės atėmimas, skyrė švelnesnę bausmės rūšį – areštą. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 (penkiolikos) iki 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Taigi nuteistajam paskirta arešto bausmė neviršija nustatytos ribos, nežymiai didesnė nė sankcijos vidurkis, kuris būtų apie 53 (penkiasdešimt tris) paras, ir adekvati R. Ž. padarytai nusikalstamai veikai. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų. Vadinasi bausmės vidurkis būtų laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Nuteistajam paskirta bausmė net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, jos rūšį. 2016 m. gruodžio 15-21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-335/2016 konstatuota, kad R. Ž., nepriklausomai nuo jam nustatytų sveikatos sutrikimų, gali būti ne tik apklaustas, stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, bet ir gali atlikti bausmę.Bausmės skyrimui neturi reikšmės, kas yra liudininkais baudžiamojoje byloje: šeimos nariai ar kiti asmenys. BPK 78 straipsnyje nurodyta, jog kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.