Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2971 nutarta taikyti nuteistajam R. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebima, jog asmuo aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, nuteistasis yra dalyvavęs prevencinėse konsultacijose pas psichologą, gilinosi į problemas susijusias su alkoholio vartojimu, 2023 m. lapkričio 29 d. baigė grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, bausmės atlikimo metu mokėsi ir baigė 10-tą klasę, turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su mama ir sese, buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, kurios metu taisyklių nepažeidė, todėl toks nuteistojo elgesys Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. Ž. nuteistas 2017 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. spalio 31 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Ž. yra atlikęs jam paskirtos atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, kurį savo nutarime nurodė ir Komisija. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, faktas, kad asmuo atliko jam įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą privalo vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda reikšmingas ir akivaizdžias pastangas, jog ši rizika būtų mažinama.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis R. Ž. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, nuteistasis yra dalyvavęs prevencinėse konsultacijose pas psichologą, gilinosi į problemas susijusias su alkoholio vartojimu, 2023 m. lapkričio 29 d. baigė grupinius užsiėmimus rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenims, bausmės atlikimo metu mokėsi ir baigė 10-tą klasę, turi pastovią deklaruotą gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su mama ir sese, buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus, kurios metu taisyklių nepažeidė, tačiau teismas pažymi, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, be to, toks nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos ­ už gerą elgesį nuteistasis 2024 m. sausio 16 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę ir jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka.

Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika, ir ji nėra pasikeitusi nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 27 d., be to, nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti viso net šeši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir visų metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui BVK 82 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas siekiant sumažinti aukščiau nurodytą riziką ir nustatyti ar jo elgesio pokyčius galima laikyti akivaizdžiais ir nuosekliais. Vis tik šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja itin daug (penkiolika) dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), ir šie kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad galėjo, tačiau pataisos proceso metu, dar ir privalėjo būti koreguojami, o šiai dienai nestebimas akivaizdus ir maksimalus pokytis siekiant minėtus veiksnius koreguoti ir eliminuoti nuteistojo pataisos proceso metu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo R. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau analizuojamu atveju teigiami nuteistojo veiksmai minimalizuojant nurodytų veiksnių įtaką nėra stebimi, o nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nėra tokios akivaizdžios ir teismą įtikinančios, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 9553,39 Eur, išieškota – 197,39 Eur. Vertinant tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2016 m., toks pasyvus ir nesavanoriškas turimų įsiskolinimų dengimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, be kita ko, nuteistąjį finansiškai remia artimieji, o duomenų apie patvirtintą darbo vietą galimo lygtinio paleidimo atveju nėra, o bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistajam trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos, kadangi gavęs atlyginimą įsigydavo kažkiek maisto, o likusius išleisdavo alkoholiniams gėrimams, ir nors nuteistajam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau siekiant sėkmingos resocializacijos byloje nėra fiksuota duomenų apie pagal galimybes galimą dirbti darbą galimo lygtinio paleidimo atveju, kas palengvintų nuteistojo reintegraciją į visuomenę. Nuteistojo požiūris į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir visuomenėje įtvirtintas elgesio normas, suponuoja išvadą jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio, todėl šios aplinkybės teismui dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, maksimaliai ir disciplinuotai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais.

Byloje esanti 2024 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma Nr. RV-22-2117 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus pagrindžia aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstaigoje numatytų vidaus tvarkos taisyklių ir savo elgesį kreipti išimtinai teigiama linkme. Iš minėtos pažymos duomenų nustatyta, jog R. Ž. net 14 kartų pažeidė nustatytą tvarką ir režimo reikalavimus, o paskutinį kartą pažeidimas padarytas 2022 m. gruodžio 12 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienas iš nuteistojo padarytų pažeidimų, kuris buvo fiksuotas 2022 m. gegužės 24 d. yra susijęs su apsvaigimu, ir nors tuo kartu nuobauda neskirta, ir apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje, tačiau tai atskleidžia nuteistojo akivaizdų prieštaravimą įstatymų laikymusi paremtu elgesiu, ir nors nuteistasis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. gegužės 22 d. buvo skatintas septynis kartus, tačiau šios aplinkybės, net ir vertinant teigiamo pokyčio perspektyvoje, yra itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir tik atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymo įtvirtintas taisykles bei nuteistajam taikomus apribojimus. Pažymėtina, kad nuteistasis už padarytus pažeidimus buvo baustas, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytos elgesio taisyklės jam jau buvo itin gerai žinomos, ir nors drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs nuosekliai laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, o tai atskleidžia asmens nepakankamą ryžtą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu, ko neneigia ir pats nuteistasis vertinimo metu, kas turėjo įtakos ir nusikaltimo padarymui. Be kita ko, ši probleminė sritis turi įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, o būtent – mąstymui, lėšų tvarkymui, emocinei gerovei, gyvenimo stiliui. Ir nors nuteistasis įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, yra motyvuotas elgtis tinkamai, tačiau akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pasielgti impulsyviai ir nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, R. Ž. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo R. Ž. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia įtikinanti, kad būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2971.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2971 taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.