Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Teikimas(Skundas)Nr.TS-42-564/2023 Teisminio proceso numeris:

2023 m. birželio 12 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės skundą dėl 2023 m. gegužės 18 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-3979 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Kirpienė prašo pakeisti 2023 m. gegužės 18d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorė nurodo, kad Komisija neįvertino visų reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui aplinkybių. Pažymi, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra itin minimali, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo metu vis dar kyla abejonė pakankama nuteistojo elgesio korekcija. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, šio metu neatlikęs dar nei pusės jam skirtos bausmės. Prokurorės nuomone, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad A. J. 2022 m. kovo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, paskiriant jam galutinę 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 8 mėnesiai 27 dienos.

2023 m. gegužės 18 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, stengiasi save realizuoti įsitraukdamas į vykdomas programas, drausmine tvarka nebaustas, 2023-06-07 skatintas, gauti duomenys, kad bus įdarbintas, palaiko ryšius su šeimos artimaisiais. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, mažėjanti, nustatyti 3 apsauginiai riziką nusikalsti įtakojantys veiksniai. Padaryta išvada, jog nuteistasis turi teigiamas nuostatas į priežiūrą ir pakankamai aukštą motyvaciją daugiau nebenusikalsti.

Nustatyta, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą bausmę už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusias disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti. Nuteistojo kriminalinio elgesio charakteristika leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalsta ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo ir išliko nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir elgesio padarinys, kuris einant laikui nekito. Nors su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Pateiktais papildomais duomenimis, nuteistasis po skundžiamo nutarimo priėmimo už elgesio pataisos programos lankymą buvo paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo pirminis pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas parodė vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką- 2022-12-09 nustatyta rizika 68 balai, vėliau nuteistajam nustatyta mažėjanti, tačiau vis dar išliekanti vidutinė rizika, teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesyje yra akivaizdi pažanga. Pažymėtina, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y. kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje. Todėl riziką pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobūdžio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mąstymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Taigi, pats nuteistojo dalyvavimas įvairiose programose ar priemonėse savaime rizikos veiksnių neįtakoja, iš esmės įtakoja nuteistojo asmenybės pokyčiai. Specialistai, nustatinėdami būsimo kriminalinio elgesio riziką, vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mąstymą ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti kriminalinį elgesį. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam vis dar nustatant vidutinę pakartotinio elgesio riziką bei keturis nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius (gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, elgesys ir mąstymas, psichotropinių medžiagų vartojimas) daryti išvadą, jog jau įvyko akivaizdi ir stabili nuteistojo elgesio korekcija, negalima. Teismas sutinka, kad šie kriminogeniniai veiksniai atliekant bausmę dėl bausmės atlikimo sąlygų ir tvarkos yra valdomi, tačiau teigiamų pokyčių stabilumu, teismui vis tik kelia abejonių atlikto socialinio tyrimo išvados apie tai, kad nuteistasis kaltę ir atsakomybę dėl nusikalstamų veikia perkelia aplinkai, kitiems asmenims, nesugeba identifikuoti kilusių problemų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, neieško pagalbos, nevertina anksčiau kilusių pasekmių tikėdamasis išvengti atsakomybės.

Nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais, turės gyvenamąją vietą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau pažymėtina, kad pagal teismui pateiktos medžiagos duomenis, šeiminės ir gyvenimo, darbinės aplinkybės, savanorystė buvo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais bausmės atlikimo metu, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija nėra susijusios. Todėl šias aplinkybes vertinti kaip neabejotinai įrodančias, kad nuteistajam jau šiuo metu taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,

Be to, likusi nuteistojo neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai 27 dienos iš paskirtosios 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių aplinkybių (per šiek tiek daugiau nei pusę metų atliekamos bausmės laikotarpį galiojančių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, paskatinimas) visuma, neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, negalima teigti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Eglės Kirpienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr.RV-20-3979 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.