- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- 2S-312-340/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34446-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 3.3.2.2Pirmosios instancijos teismo teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas R. J. skunde nurodė, kad pagal LR CPK 668 str. 1 d., išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Skundžiamu atveju yra išieškomos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija, ar ne MMA, todėl neliks jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), mokėti už elektrą, tel. pokalbius; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. su skundu nesutiko, 2016-08-26 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad LR CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti ir įstatymų saugomus interesus. CPK 688 str. 1 d. reglamentuoja, kad išieškojimas nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą esančias pas kitus asmenis (šiuo atveju laisvės atėmimo vietos įstaigoje), taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, 2015-07-08 patvarkymu areštuotos lėšos, reikalingos išieškotina ir vykdymo išlaidoms išieškoti. Skolininkas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad gaunamos lėšos patenka į LR CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Taigi, teisinio pagrindo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų tenkino iš dalies - panaikino antstolio I. G. 2016-05-05 patvarkymą dalyje dėl išieškojimo iš R. J., nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA; atmetė pareiškėjo R. J. prašymą panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria prašoma sugrąžinti išieškotas lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė, kokios paskirties lėšas, neskaitant darbo užmokesčio, jis gauna į antstolio areštuotą banko sąskaitą. Kadangi nėra aišku, kokios paskirties lėšos yra piniginės lėšos, kurias pareiškėjas gauna į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kaip asmeniniams poreikiams skirtas lėšas, laikytina, kad jos nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 str. ar 739 str. nurodytų piniginių sumų, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Tačiau LR CPK 668 str. 1 d. taip pat reglamentuoja, kad negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA.Teismas pažymėjo, kad antstolis nukreipė išieškojimą į visas lėšas, esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepaisant to jos viršija 1 MMA, ar ne. Todėl 2016-05-05 antstolio patvarkymą teismas panaikino dalyje nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA. Kadangi nei pats pareiškėjas, nei antstolis nepateikė duomenų apie sumas, kurios buvo nuskaitytos vykdant išieškojimą, teismo nuomone, iš pareiškėjo sąskaitos nuskaičiavimas nebuvo atliktas, todėl atmetė pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, kad nesant nuskaičiuotų sumų, negalimas jų grąžinimas ar naikinamas areštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Antstolis I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį ir palikti galioti 2016-05-05 patvarkymą (b. l. 23).Nurodė, kad šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Skolininko turima asmeninė sąskaita laisvės atėmimo įstaigoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui, nes valstybė yra suteikusi laikinai skolininkui visas sąlygas, reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti (b. l. 25). Nurodė, kad skundas yra teisiškai nepagrįstas, pažeidžiantis įstatymus. Pažymėjo, jog antstolis klaidingai nurodė, kad pareiškėjas yra ligoninėje ir yra aprūpinamas, pabrėžė, kad dirba, tačiau neatlygintinai, nes pataisos namai neturi galimybės įdarbinti visų norinčių ir mokėti atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo R. J. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Byloje nustatyta, kad vykdydamas išieškojimą antstolis nustatė, jog skolininkas R. J. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. 2016-05-05 buvo priimtas patvarkymas Nr. B-19289 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-08-26 antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje iš išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antstolis I. G. 2016-08-26 patvarkymu skundo netenkino, kadangi skolininkas nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kad gaunamos lėšos patenka į LR CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolų išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo R. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų tenkino iš dalies - panaikino antstolio I. G. 2016-05-05 patvarkymą dalyje dėl išieškojimo iš R. J., nustatant, kad yra draudžiama vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje esančios sąskaitos nukreipiant išieškojimą į sumą, neviršijančią 1 MMA, tačiau paliekant teisę vykdyti išieškojimą iš sumų, kurios viršija 1 MMA; atmetė pareiškėjo R. J. prašymą panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria prašoma sugrąžinti išieškotas lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad LR CPK 668 str. 1 d. reglamentuoja, jog negalima nukreipti išieškojimo į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Teismas pažymėjo, kad antstolis nukreipė išieškojimą į visas lėšas, esančias pareiškėjo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepaisant to jos viršija 1 MMA, ar ne. Nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, antstolis skunde nurodė, jog šiuo atveju skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų negauna, todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies norma netaikoma. Pasak apelianto, skolininko turima asmeninė sąskaita laisvės atėmimo įstaigoje negali būti vertinama kaip lėšos, reikalingos asmenims pragyvenimui, nes valstybė yra suteikusi laikinai skolininkui visas sąlygas, reikalingas pragyvenimui – gyvenamąją vietą, maitinimą, komunalines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su kitais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, todėl konstatuotina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Byloje iš esmės kilo klausimas dėl to, ar antstolio vykdomam išieškojimui iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir SVI 93.6 punkte numatytas apribojimas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimu pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri numato, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, todėl apelianto argumentai atmetami. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2016 m. spalio 31 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.