Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, atsakovo atstovui advokatui Nerijui Šmitui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. K. ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje pažymėta, kad, nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, M. K. K. neginčijo solidariosios atsakomybės ir nereiškė priešieškinio, tačiau, ieškovo nuomone, tai neatima jo teisės reikšti savarankišką ieškinį dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Ieškovo nurodyta, kad jis laiko pagrįstais atsakovo reikalavimus, pareikštus Laidavimo sutarties pagrindu, dėl pagal Lizingo sutartis lizingo gavėjo UAB „Bunastus“ nesumokėtų 7626,43 Lt įmokų ir 4700,75 Lt delspinigių, tačiau nesutinka su reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus realizavus lizinguotą turtą, nes Laidavimo sutartimi ieškovas neįsipareigojo atlyginti atsakovui pardavus lizingo dalyku buvusį turtą negautų pajamų. Ieškovo teigimu, sudarydamas Laidavimo sutartį, susipažinęs su Lizingo sutartimi, jis įsipareigojo atsakovui sumokėti už UAB „Bunastus“ įmokas, jeigu ši bendrovė tinkamai neįvykdys Lizingo sutarties, t. y. nesumokės atsakovui išperkamosios nuomos įmokų pagal patvirtintą grafiką. Ieškovo, kaip laiduotojo, įsipareigojimai detalizuoti Laidavimo sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose, juose nenustatyta, kad atsakovo, kaip lizingo davėjo, negautos pajamos yra Laidavimo sutarties dalykas ir kad ieškovas turi jas atlyginti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu; jeigu ieškinys būtų nagrinėjamas, tai turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina, nes dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2009-01-13 sudaryta Laidavimo sutartimi Nr. LS2007-050113 ieškovas M. K. K. (Laiduotojas), įsipareigojo atsakovui AB „SEB lizingas“ (Lizingo davėjui) atsakyti už UAB „Bunastus“ (Lizingo gavėjo) prievolių, kylančių iš Lizingo sutarčių Nr. 2007-050113, Nr. 2007-060316, Nr. 2007-090484, Nr. 2008-0200001, Nr. 2008-040385, Nr. 2008-070411, vykdymą. Lizingo gavėjui UAB „Bunastus“ netinkamai vykdant Lizingo sutartis, atsakovas jas nutraukė. UAB „Bunastus“ liko skolinga AB „SEB lizingas“ 7626,43 Lt nesumokėtų įmokų ir 4700,75 Lt delspinigių. Lizingo davėjas pardavė lizinguotą turtą. Remdamasis tuo, kad lizingo dalyku buvusių automobilių buhalterinės vertės ir pardavimo kainos skirtumas, taip pat papildomos išlaidos, susijusios su šio turto realizavimu, iš viso – 72 796,37 Lt, yra lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ nuostoliai, patirti dėl Lizingo sutarčių nutraukimo prieš terminą, AB „SEB lizingas“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš UAB „Bunastus“ ir M. K. K. 7626,43 Lt nesumokėtų įmokų, 4700,75 Lt delspinigių ir 72 796,37 Lt nuostolių; iš viso – 85 123,55 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-04 sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011, patenkino ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį ir priteisė iš atsakovų UAB „Bunastus“ ir M. K. K. solidariai 85 123,55 Lt, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 39-41).

Dėl byloje pareikšto reikalavimo tapatumo

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys laikosi skirtingos pozicijos dėl teisinės galimybės ieškovui reikšti reikalavimą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės po to, kai kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota solidarioji UAB „Bunastus“, kaip Lizingo gavėjo, ir ieškovo, kaip Laiduotojo, prievolė atlyginti Lizingo davėjui AB „SEB lizingas“ nuostolius, atsiradusius realizavus lizino dalyku buvusį turtą.

Atsakovo AB „SEB lizingas“ nuomone, ši civilinė byla turi būti nutraukta, nes šalių ginčas dėl nuostolių, lizingo davėjo patirtų dėl Lizingo sutarčių nutraukimo prieš terminą, yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-04 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus – ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; kt.). Kasacinio teismo pabrėžta, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; kt.).

Nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-918-600/2011 šalys yra tos pačios. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė išnagrinėtoje byloje atsakovu buvęs M. K. K., negali būti vertinama kaip naujas ieškinys, jeigu ginčijamas tas pats teisinis santykis. Dėl ieškinių dalyko aptariamu atveju darytina išvada, kad ginčijamas tas pats teisinis santykis, t. y. prievolė atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, atsiradusius pardavus lizingo dalyku buvusį turtą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Bunastus“ ir M. K. K. solidariai 7626,43 Lt nesumokėtų įmokų, 4700,75 Lt delspinigių ir 72 796,37 Lt nuostolių, iš viso – 85 123,55 Lt. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo AB „SEB lizingas“ grindė tuo, kad, susigrąžinus lizingo dalyku buvusius šešis automobilius bei juos pardavus, dėl automobilių buhalterinės vertės ir realizavimo kainos skirtumų patyrė 68 927,52 Lt nuostolių, taip pat turėjo 3868,85 Lt papildomų išlaidų dėl turto realizavimo, t. y. iš viso patyrė – 72 796,37 Lt nuostolių; M. K. K., kaip Laiduotojo, solidarioji atsakomybė buvo grindžiama Laidavimo sutarties 1.1, 1.2 punktų ir CK 6.81 straipsnio nuostatomis (civilinė byla Nr. 2-918-600/2011, b. l. 121-123).

Ieškovas pripažįsta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje neginčijo solidarios atsakomybės ir neteikė priešieškinio, tačiau, pasak, ieškovo, tai neužkerta jam kelio reikšti savarankišką ieškinį dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Teismas pažymi, kad Lizingo davėjui AB „SEB lizingas“ pareiškus ieškinį solidariems atsakovams – Lizingo gavėjui ir Laiduotojui, M. K. K., nesutikdamas, kad jis, kaip Laiduotojas, turi atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, patirtus pardavus lizingo dalyku buvusį turtą, turėjo nurodyti ir įrodyti savo nesutikimo su reiškiamu reikalavimu pagrindus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011, nesutikdamas su reikalavimu atlyginti nuostolius, M. K. K. nurodė, kad Laidavimo sutartį sudarė įtakotas kreditoriaus, tačiau neprisiėmė įsipareigojimų dengti kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (civilinė byla Nr. 2-918-600/2011, b. l. 113). Tačiau savo nesutikimui su AB „SEB lizingas“ ieškiniu pagrįsti atsakovas M. K. K. neteikė įrodymų, neįgyvendino teisės pareikšti priešieškinį ir pan.

Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindu išdėstytų argumentų darytina išvada, kad ieškovas iš esmės ginčija civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl 72 796,37 Lt nuostolių priteisimo. Pažymėtina, kad prievolę atlyginti Lizingo davėjo nuostolius ieškovas grindžia tuo, kad nei Lizingo sutartyse, nei Laidavimo sutartyje nenustatyta tokios pareigos. Tačiau iš civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 priimto teismo sprendimo turinio matyti, kad Lizingo gavėjo ir Laiduotojo solidarioji pareiga atlyginti Lizingo davėjo nuostolius konstatuota remiantis būtent nurodytų sutarčių sąlygomis, kurios iš esmės atitinka įstatymų nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys vertintinas kaip pažeidžiantis CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą kitoje civilinėje byloje iš naujo ginčyti faktus ir teisinius santykius, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai, be kita ko, nesuderinama su teisinio apibrėžtumo ir teisinių santykių stabilumo principu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš civilinės bylos medžiagos Nr. 2-918-600/2011 matyti, jog SEB Lizingas dar 2010-01-05 rašte M. K. K. nurodė, kad jis, kaip Laiduotojas, be kita ko, turi ir prievolę atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, patirtus realizavus lizingo dalyku buvusį turtą už mažesnę, negu buhalterinė vertė, kainą (civilinė byla Nr. 2-918-600/2011, b. l. 37). Taigi ieškovas dar iki civilinės bylos Nr. 2-918-600/2011 iškėlimo žinojo apie Lizingo davėjo jam reiškiamą reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius realizavus Lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą. AB „SEB lizingas“ pareiškus ieškinį nurodytoje civilinėje byloje, M. K. K. buvo solidarusis atsakovas. Nesutikdamas, kad jis, kaip Laiduotojas, turi atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, patirtus pardavus lizingo dalyku buvusį turtą, turėjo nurodyti ir įrodyti savo nesutikimo su reiškiamu reikalavimu pagrindus būtent civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 buvo sprendžiamas nagrinėjamos bylos šalių (Lizingo davėjo ir Laiduotojo) ginčas dėl materialiojo teisinio santykio, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą (dėl jo, kaip Laiduotojo, atsakomybės už Lizingo davėjo nuostolius, atsiradusius pardavus lizingo dalyku buvusį turtą), darytina išvada, jog ieškovas, manydamas, kad jam reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, turėjo galimybę pasinaudoti teismine gynyba civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011, išdėstydamas nesutikimo su AB „SEB lizingas“ reiškiamu reikalavimu pagrindus, kurie nurodomi šioje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaip ieškinio pagrindas nurodyti argumentai nesudaro savarankiško ieškinio. Tokie argumentai galėjo būti kaip atsikirtimai į civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 pareikštą ieškinį. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 ieškovas M. K. K. laikėsi pasyvios pozicijos ir neįgyvendino teisės į teisminę gynybą, negali būti pateisinamas pagrindas inicijuoti naują civilinę bylą dėl to paties teisinio santykio, formaliai remiantis aplinkybėmis, kurios galėjo būti nurodytos kaip nesutikimo su ieškiniu pagrindas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011. Savo civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, kiekvienas asmuo naudojasi savo nuožiūra (CK 1.137 straipsnio 1 dalis) ir turi prisiimti pasirinkto elgesio teisinius padarinius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011 ieškovas naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato – teisine pagalba.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas ieškinio tapatumui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pagrindu išdėstytos aplinkybės (kad Laiduotojas neįsipareigojo atlyginti Lizingo davėjo nuostolių, patirtų pardavus lizinguotą turtą) buvo teisminio nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011, kurioje dėl šio ginčo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad Laidavimo sutartimi M. K. K., kaip Laiduotojas, įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo davėjui ta pačia apimtimi, kaip ir Lizingo gavėjas; Lizingo davėjas, pardavęs Lizingo sutartyse nurodytą turtą, patyrė 72 796,37 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti Lizingo gavėjas ir Laiduotojas solidariai (civilinė byla Nr. 2-918-600/2011, b. l. 182-184). Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu išspręstas ginčas dėl ginčo materialinio santykio ir nustatytos ginčo šalių materialinės teisės ir pareigos. Šioje byloje ieškovas M. K. K., reikšdamas reikalavimą atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, siekia, kad tas pats ginčas dėl Lizingo davėjo nuostolių, pardavus lizinguotą turtą, būtų išspręstas kitaip, t. y. nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčija įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; kt.).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šalių ginčas dėl Laiduotojo atsakomybės Lizingo davėjui už šio nuostolius, atsiradusius nutraukus Lizingo sutartis ir pardavus jų dalyku buvusį turtą, išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu ginčo šalims tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, todėl pakartotinis šio klausimo kėlimas negalimas. Dėl to nagrinėjama civilinė byla nutrauktina (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 293 straipsnio 3 punktas).

Kartu pažymėtina tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems pagrindams atnaujinti procesą toje civilinėje byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 365, 366 straipsniai).

Dėl ieškovo argumentų, kuriais grindžiamas reikalavimas atleisti nuo civilinės atsakomybės

Nepaisant to, kad konstatuotas pagrindas nutraukti nagrinėjamą civilinę bylą, teismas, atsižvelgdamas į keliamo klausimo aktualumą, iš ieškovo įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų nuostolių sumą, pasisako dėl ieškovo argumentų, kuriais jis remiasi prašydamas atleisti jį, kaip Laiduotoją, nuo civilinės atsakomybės už nuostolius, patirtus Lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ dėl Lizingo sutarčių nutraukimo.

Ieškovo teigimu, Lizingo sutartyje, sudarytoje AB „SEB lizingas“ ir UAB „Bunastus“, nenustatyta lizingo gavėjo prievolės atlyginti AB „SEB lizingas“ nuostolius, atsiradusius realizavus lizingo dalyku buvusį turtą, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti tokių nuostolių atlyginimo ir iš Laiduotojo, t. y. ieškovo.

Tokie ieškovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Lizingo sutarčių 18.6.4 punktuose įtvirtintas Lizingo gavėjo įsipareigojimas sutarčių nutraukimo atveju grąžinti turtą Lizingo davėjui ir atlyginti nuostolius, kad šis būtų atstatytas į tokią padėtį, kurioje būtų buvęs, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis. Šia Lizingo sutarčių sąlyga pakartota CK 6.574 straipsnio nuostata dėl lizingo sutarties nutraukimo, lizingo gavėjui iš esmės ją pažeidus, padarinių.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad iš Laidavimo sutarties 4.1 punkto matyti, jog ieškovas, kaip Laiduotojas, pasirašydamas sutartį pareiškė ir patvirtino, kad jam yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo pasekmės, taip pat žinomos Finansinio lizingo sutarties sąlygos, įskaitant pagrindus, kada Lizingo bendrovė turi teisę pareikalauti grąžinti prieš Sutartyje nustatytus terminus visą ar dalį finansuojamos sumos ir (ar) nutraukti Finansinio lizingo sutartį prieš terminą. Ši Sutarties sąlyga paryškintu šriftu pakartota Sutarties pabaigoje, prieš šalių parašus (b. l. 7). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui M. K. K. turėjo būti žinomos Lizingo sutarčių sąlygos, pagal kurias Lizingo gavėjas įsipareigojo atlyginti Lizingo davėjo nuostolius tokio dydžio, kad Lizingo davėjas būtų grąžintas į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu Lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Ieškovas taip pat remiasi tuo, kad jo, kaip Laiduotojo, atsakomybės ribos apibrėžtos su atsakovu sudaryta Laidavimo sutartimi, kurios 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose įtvirtinta pareiga sumokėti tik Lizingo gavėjo nesumokėtas įmokas, tačiau nenustatyta pareigos atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, patirtus realizavus lizingo dalyku buvusį turtą.

Teismas pažymi, kad laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė – laiduotojo įsipareigojimas atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76, 6.78 straipsniai). Laiduotojo atsakomybės apimtį lemia asmens, už kurį laiduojama, atsakomybės apimtis. Skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtą prievolę, laiduotojas atsako kreditoriui už tai, ką skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.

Ieškovo ir atsakovo sudarytos Laidavimo sutarties 1.1 punkte, apibrėžiančiame sutarties dalyką, nustatyta, kad Laiduotojas laiduoja už Lizingo gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo bendrovei ta pačia suma, kaip ir Lizingo gavėjas, t. y. užtikrina tinkamą Finansuojamos sumos ar bet kurios jos dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų Finansinio lizingo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą, jeigu Lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys Lizingo bendrovei visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Finansinio lizingo sutartį (b. l. 4-7). Taigi, ginčo šalių sudarytoje Laidavimo sutartyje aiškiai įtvirtintas ieškovo, kaip Laiduotojo, įsipareigojimas atsakyti Lizingo davėjui ta pačia suma, kokia atsako Lizingo gavėjas, be kita ko, užtikrinant ir nuostolių atlyginimą. Dėl to ieškovo argumentai, kad Laidavimo sutartyje jam nėra nustatyto įpareigojimo atlyginti Lizingo davėjo nuostolius, yra nepagrįsti.

Lizingo davėjo teisė reikalauti iš lizingo gavėjo ir laiduotojo nuostolių, atsiradusių dėl likusios neišmokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realizavimo kainos skirtumo, pripažįstama teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013).

Reikalavimą atleisti pagal Laidavimo sutartį nuo nuostolių atlyginimo prievolės ieškovas grindžia ir tuo, kad atsakovas, kaip kreditorius, savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, veikė vienasmeniškai, realizavo automobilius už mažesnę nei jų rinkos kaina.

Pažymėtina tai, kad kreditoriaus kaltė, priešingai negu skolininko, nepreziumuojama. Dėl to ieškovas, remdamasis kreditoriaus kalte, kaip pagrindu atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnis), privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę (CPK 178 straipsnis). Teigdamas, kad automobiliai buvo realizuoti už mažesnę, negu jų rinkos kaina, ieškovas turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas, susigrąžinęs lizingo dalyku buvusius automobilius, nesiekė jų parduoti už kuo didesnę kainą ir kad šių automobilių pardavimo kaina neatitiko jų vertės pardavimo metu.

Ieškovas taip pat remiasi tuo, kad jo atsakomybė dėl atsakovo nuostolių, patirtų realizavus lizingo dalyku buvusį turtą, atsirastų tik tuo atvejui, jeigu jam būtų suteikta galimybė tiesiogiai įtakoti atsakovo turto pardavimą.

Teismas pažymi, kad ieškovas, būdamas suinteresuotas tuo, jog lizinguotas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, taip sumažinant tiek kreditoriaus nuostolius, tiek skolininko UAB „Bunastus“ bei ieškovo, kaip Laiduotojo, piniginės prievolės apimtį, galėjo domėtis turto pardavimu, ieškoti pirkėjų, tačiau nei nagrinėjamoje, nei prijungtoje bylose nėra duomenų, kad po Lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas M. K. K. kreipėsi į Lizingo davėją ir reiškė norą bendradarbiauti, siekiant lizinguotą turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

Ieškovo argumentai dėl nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lizingo davėjo AB „SEB lizingas“ nuostolių, patirtų nutraukus Lizingo sutartis ir realizavus jų dalyku buvusį turtą, pagrįstumo ir jų dydžio klausimas išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-918-600/2011, kurioje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas, todėl iš naujo šis klausimas negali būti keliamas (CPK CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ginčo šalys nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Nutraukus bylą, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 17 Lt (CPK 94, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 96, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, teismas

nutarė:

nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo M. K. K. ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Priteisti iš ieškovo M. K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17 (septyniolika) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė