- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- 2A-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Danutė Milašienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Afin Baltica“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Transmitto“
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla, Džiolana Tarvainytė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (pranešėjo),
dalyvaujant ieškovo ir trečiojo asmens atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. įmonės ,,Saulėtekis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1127-560/2009 patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Afin Baltica“ ieškinys atsakovui G. M. įmonei „Saulėtekis“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Transmitto“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Afin Baltica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. M. įmonės „Saulėtekis“ 29 385,20 eurų (101 461,21 Lt) skolą; 3 579,35 eurų (12 358,78 Lt) palūkanų; 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Estijos Respublikoje registruota lizingo bendrovė AS „Afin Baltica“ 2004 m. vasario 5 d. su atsakovu sudarė lizingo sutartį, pagal kurią AS „Afin Baltica“ (lizingo davėjas) nupirko atsakovo (lizingo gavėjo) nurodytas transporto priemones - vieną naują vilkiką IVECO STRALIS AT190S40 bei vieną naują autovežį ROLFO SIRIO-L ir jas perdavė atsakovui naudotis lizingo pagrindais. Vadovaujantis lizingo sutarties sąlygomis atsakovas įsipareigojo po transporto priemonių priėmimo, pagal šalių suderintą grafiką, 5 metus kas mėnesį mokėti lizingo įmokas po 2 474,51 eurus (8 543,99 Lt). Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ir transporto priemonių draudimo įmokas, kurių dydis pirmaisiais metais po transporto priemonių perdavimo sudarė po 275,97 Lt kiekvieną mėnesį, o vėliau buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į draudimo kompanijos taikomus įkainius. 2005 m. gruodžio mėnesį atsakovo įsiskolinimas pasiekė beveik 25 000 eurų, todėl lizingo davėjas padarė išvadą, kad atsakovas negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o lizingo santykių tęsimas tik didina lizingo davėjo nuostolius. Todėl AS „Afin Baltica“ nuo 2006 m. sausio 5 d. nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo grąžinti abi lizinguotas transporto priemones. Transporto priemonės buvo sugrąžintos 2006 m. balandžio 3 d., tačiau skola liko neapmokėta. AS „Afin Baltica“ ir ieškovas UAB „Afin Baltica“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius AS „Afin Baltica“ visas iš lizingo sutarties kylančias kreditorines reikalavimo teises į atsakovą perleido naujajam kreditoriui UAB „Afin Baltica“. Kartu buvo perleistos teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių, palūkanų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovo 101 461,21 Lt skolos, 12 358,78 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendime teismas išdėstė tokius argumentus:
Atsiliepimas
1. Atsakovas neginčijo skolos ir palūkanų dydžio, nurodė, kad lizinguojamos transporto priemonės nuolat gedo, todėl jis 2005 m. birželio 23 d. lizingo sutartį nutraukė. Tačiau CK XXX skyriuje (Lizingas) nėra numatyta lizingo gavėjo (atsakovo) teisė nutraukti lizingo sutartį, todėl atsakovas sutartį galėjo nutraukti tik bendrais sutarčių nutraukimo pagrindais. Tarp šalių pasirašytoje lizingo sutartyje tokia lizingo gavėjo teisė numatyta nebuvo (CK 6.217 str. 5 d.). Atsakovas negalėjo vienašališkai nutraukti lizingo sutarties, tinkamai apie tai iš anksto nepranešęs lizingo davėjui, kaip tai numatyta CK 6.218 straipsnyje, o atsakovo siųstas registruotas laiškas į Estijos Respubliką neįrodo, kad buvo siunčiamas pranešimas apie sutarties nutraukimą.
2. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl ko lizingo davėjas ir nutraukė lizingo sutartį. Atsakovas teiginių, jog lizinguojamos transporto priemonės nuolat gedo ir buvo nuolat remontuojamos, dėl ko atsakovas patyrė didelius nuostolius, neįrodė (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas G. M. įmonė „Saulėtekis“ padavė apeliacinį skundą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovai prašė skundžiamą sprendimą pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 4 487,61 eurų. Skunde išdėstyti tokie argumentai:
1. Iki ginčo sutarties pasirašymo atsakovui nebuvo suteikta galimybė tinkamai susipažinti su lizingo sutarties sąlygomis.
2. Ieškovas, neigdamas lizingo sutarties nutraukimą atsakovo iniciatyva, elgiasi nesąžiningai. Atsakovui ginčo sutarties pagrindu perduota transporto priemonė buvo su esminiais trūkumais, neatitiko kokybės reikalavimų. Negalėdamas naudotis transporto priemone ir teikti pervežimo paslaugas, atsakovas patyrė didelių nuostolių.
3. Pirkti transporto priemonę siūliusi UAB „Transmitto“ atsisakė pratęsti nuolat remontuojamos priemonės garantinio aptarnavimo laikotarpį, todėl atsakovas pranešė apie sutarties nutraukimą, prašydamas pranešti kur ir kada gali grąžinti transporto priemones. 2005 m. birželio 23 d. registruotu laišku atsakovas Estijos bendrovei „Afin Baltica“ išsiuntė pranešimą apie lizingo sutarties nutraukimą.
4. UAB „Transmitto“ teismui pateiktas transporto priemonių gedimų sąrašas nėra išsamus, trūksta didelės dalies atliktų remonto darbų užsienio šalyse esančiuose IVECO servisuose. Atsakovas šių duomenų gauti negali, kadangi yra registruotas tik kaip transporto priemonių naudotojas.
5. 2006 m. gegužės 30 d. AS „Afin Baltica“ ginčo transporto priemones pardavė kitam pirkėjui už 103 000 eurų. Ginčo sutarties nutraukimo metu atsakovas lizingo davėjui buvo skolingas 107 487,61 eurus, todėl AS „Afin Baltica“ nuostolis sudaro 4 487,61 eurus. Tenkinus ieškinį atsakovas nepagrįstai praturtėtų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Afin Baltica“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad atsakovo nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo tinkamai susipažinti su ginčo sutarties sąlygomis, neturi reikšmės sprendžiant ginčą. Atsakovas pretenzijų dėl sutarties sąlygų nereiškė, į lizingo davėją ir UAB „Transmitto“ dėl sutarties nutraukimo nesikreipė.
Trečiasis asmuo UAB „Transmitto“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad daikto trūkumų klausimai, remiantis ginčo sutartimi, turėjo būti sprendžiami derybų keliu arba kreipiantis į sutartyje nurodytą arbitražą. Atsakovas niekada jokių pretenzijų UAB „Transmitto“ nereiškė.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl lizingo (finansinės nuomos) sutarties vykdymo, dėl jos nutraukimo ir dėl atsiskaitymų po tokios sutarties nutraukimo. Byloje nustatyta, kad AS „Afin Baltica“ (lizingo davėjas) iš UAB „Transmitto“ (pardavėjo) nupirko transporto priemones (vilkiką su autovežiu) ir lizingo sutartimi Nr. AAIVLIT/003/2004 perdavė jas atsakovui G. M. įmonei „Saulėtekis“ (lizingo gavėjui). Ieškovas UAB „Afin Baltica“ (lizingo davėjo AS „Afin Baltica“ teisių perėmėjas) nurodo, kad lizingo sutartis buvo nutraukta lizingo davėjo iniciatyva dėl to, kad atsakovas (lizingo gavėjas), nevykdė sutartinių įsipareigojimų - nemokėjo sulygtų lizingo įmokų. Prašo iš atsakovo priteisti susidariusią skolą. Atsakovas su ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad lizingo sutartį nutraukė pats atsakovas, nes jam buvo perduotos nekokybiškos transporto priemonės. Dėl tos pačios priežasties atsakovas nesutinka mokėti skolos (nesumokėtų įmokų) pagal lizingo sutartį.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nuo 2005 m. gegužės mėnesio mokėjimai nebeatitiko lizingo sutarties priedo – mokėjimo grafiko, o vėliau ir visai nutrūko, kad transporto priemonės lizingo davėjui buvo grąžintos 2006 m. balandžio 3 d., kad atsakovo skola pagal lizingo sutarties sąlygas yra 29 385,20 eurų (101 461,21 Lt) kredito ir 3 579,35 eurų (12 358,78 Lt) palūkanų. Lizingo sutarties 4 straipsnio 4.3 dalyje įrašyta: jeigu lizingo gavėjas nesumoka ilgiau kaip 45 dienas nuo tos dienos, kai suėjo mokėjimo terminas, lizingo davėjas turi teisę nutraukti šią sutartį pagal jos 14 straipsnį. Paminėtame straipsnyje reglamentuojamas sutarties nutraukimas: 14.2 dalies 5 punkte pakartojama 4 straipsnio 4.3 dalies nuostata, o 14.1 dalyje įrašyta, kad tokiu atveju lizingo davėjas gali nutraukti šią sutartį iš anksto neįspėjęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - ieškovo surašytos skolos apskaičiavimo lentelės, neapmokėtos komercinės sąskaitos, paties atsakovo pripažinimas bei jo pateiktas mokėtinų ir sumokėtų sumų sąrašas, įrangos grąžinimo aktai su įrašu, kad lizingo sutartis buvo nutraukta dėl lizingo gavėjo nesugebėjimo vykdyti pinigines prievoles, pavirtina ieškovo teiginį, kad lizingo sutartis nutraukta lizingo davėjo iniciatyva, dėl lizingo gavėjo padaryto sutarties sąlygų pažeidimo – įmokų nemokėjimo. Lizingo davėjas sutartį nutraukė laikydamasis joje nustatytų sąlygų. Tuo tarpu atsakovo teiginys, kad lizingo sutartis nutraukta ne lizingo davėjo, o būtent atsakovo (lizingo gavėjo) iniciatyva, neįrodytas bylos medžiaga, neatitinka sutarties sąlygų ir įstatymų nuostatų. Aptariamoje lizingo sutartyje nenumatyta atsakovo teisė ją nutraukti, Civilinio kodekso Šeštosios knygos IV dalies XXX skyriuje (lizingas (finansinė nuoma)) tik 6.570 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas vienintelis atvejis, kuomet lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį – kai daiktas (lizingo sutarties dalykas) neperduodamas lizingo gavėjui. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės atsakovui buvo perduotos. Kadangi sutartyje nenumatyta galimybė lizingo gavėjui vienašališkai nutraukti sutartį, kilus sutarties šalių nesutarimams lizingo gavėjas privalėjo laikytis sutarties 15 straipsnio nuostatų - spręsti ginčą derybų būdu arba kreiptis į teismą. Įrodymų, kad atsakovas laikėsi šių nuostatų, byloje nėra. Atsakovo pateikta Akmenės pašto 2007 m. gruodžio 12 d. pažyma, kurioje įrašyta, kad iš Akmenės pašto skyriaus 2005 06 23 buvo išsiųstas vienas registruotas laiškas į Estijos Respubliką, Talino miestą, nepatvirtina, kad tuo laišku atsakovas lizingo davėjui išsiuntė lizingo sutarties nutraukimo protokolą, ir nepatvirtina, kad tokį protokolą lizingo davėjas gavo. Tačiau net ir įteikus lizingo davėjui minimą atsakovo surašytą sutarties nutraukimo protokolą, nebūtų pagrindo pripažinti, kad lizingo sutartis nutraukta lizingo gavėjo iniciatyva. Kaip minėta, į teismą šiuo klausimu atsakovas nesikreipė. Vienašališkas sutarties nutraukimas nesikreipiant į teismą reglamentuotas CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įrašyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ši bendroji norma netaikytina nagrinėjamu atveju, nes specialiame, lizingo teisiniams santykiams skirtame CK Šeštosios knygos IV dalies XXX skyriuje, nenumatyta lizingo gavėjo teisė nutraukti sutartį po daikto jam perdavimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje lizingo davėjas sutarties nepažeidė ir prisiimtą prievolę apmokėti transporto priemonių įsigijimą bei perduoti jas atsakovui, įvykdė. Todėl negalima pripažinti, kad nagrinėjamą lizingo sutartį nutraukė atsakovas. Sprendžiant šią bylą svarbu išanalizuoti visų trijų dalyvaujančių byloje asmenų – lizingo davėjo (dalyvauja jo teisių perėmėjas), lizingo gavėjo ir pardavėjo UAB „Transmitto“ tarpusavio santykius. Ieškovas prašo už nuomos laikotarpį iš atsakovo priteisti lizingo sutartimi sulygtas įmokas. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka ir ginasi remdamasis tuo, kad pagal lizingo sutartį jam perduotos transporto priemonės buvo nekokybiškos, jas naudodamas atsakovas gavo ne pelną, o nuostolį. Tą pačią priežastį – blogą transporto priemonių kokybę – atsakovas yra įrašęs lizingo davėjui adresuotame 2005 m. birželio 23 d. sutarties nutraukimo protokole. Vadinasi nuo lizingo davėjo reikalavimo mokėti lizingo įmokas, lizingo gavėjas ginasi netinkama lizingo būdu įsigyto daikto kokybe. CK 6.573 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta: „jeigu ko kita nenumato lizingo sutartis, lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už tai, kad pardavėjas netinkamai vykdo savo prievoles, išskyrus atvejus, kai pasirinkti pardavėją buvo lizingo davėjo pareiga“. Tokios pat prasmės norma įtvirtinta CK 6.571 straipsnio 3 dalyje: „jeigu ko kita nenustato lizingo sutartis, tai lizingo davėjas neatsako lizingo gavėjui už sutarties dalyko trūkumus, išskyrus atvejus, kai lizingo gavėjas pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, taip pat kai lizingo davėjas darė įtakos lizingo gavėjui, kai šis rinkosi pardavėją ir sutarties dalyką.“ Vadinasi lizingo gavėjas pretenzijas dėl daikto kokybės ar reikalavimus bei atsikirtimus, pagrįstus daikto kokybe (ar nekokybe) lizingo davėjui gali reikšti tik tokiu atveju, jei lizingo davėjas parinko daiktą ar pardavėją, arba bent darė įtakos šiam procesui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, teigdamas, jog neprivalo mokėti įmokų lizingo davėjui ir gindamasis netinkama įsigytų transporto priemonių kokybe, nurodo, kad pirkti transporto priemones pasiūlė UAB „Transmitto“ – pardavėjas, kad būtent su šios bendrovės atstovais vyko visos derybos ir su jais buvo atliktos visos pirkimo procedūros, kad būtent pardavėjas kategoriškai nurodė lizingo davėją. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo teiginys atsiliepime, kad jis pasitikėjo lizingo davėju, gali būti suprantamas, kad bendrove AS „Afin Baltica“, atsižvelgiant į UAB „Transmitto“ rekomendacijas, buvo pasitikima kaip lizingo davėju, bet ne kaip juridiniu asmeniu, turinčiu patirtį parinkti pardavėją ir lizingo dalyką. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad būtent pardavėjas parinko lizingo davėją. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įmonės ,,Saulėtekis“ atstovas G. M. paaiškino, kad visos derybos dėl transporto priemonių parinkimo ir pirkimo vyko su UAB „Transmitto“ ir atsakovo atstovui asmeniškai pažįstamu šios bendrovės vadovu. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad nėra CK 6.573 straipsnio 3 dalyje ir 6.571 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių, kurioms esant lizingo davėjas privalėtų atsakyti už lizingo dalyko kokybę. Lizingo davėjui neatsakant už sutarties dalyko kokybę (CK 6.573 str. 3 d., 6.571 str. 3 d.), lizingo gavėjas negali įsigytų transporto priemonių trūkumais (ir tokių trūkumų pasekmėmis) gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Tokius argumentus lizingo gavėjas gali panaudoti tik siekdamas pardavėjo atsakomybės pagal CK 6.573 straipsnį.
Atsakovas teigia, kad neturėjo galimybės susipažinti su lizingo sutartimi iki ją pasirašant, tačiau nenurodo, kurios konkrečios sutarties sąlygos yra nepalankios lizingo gavėjui, pažeidžia jo teises ir buvo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo priežastimi. Apeliantas taip pat teigia, kad sprendžiant bylą nebuvo atskleisti tikrieji sutarties šalių ketinimai ir išaiškinti sutarties tikslai. Atsakovas nurodo, kad tikrasis jo ketinimas buvo įsigyti kokybiškas transporto priemones. Tačiau šioje nutartyje jau konstatuota, kad nagrinėjamu atveju lizingo davėjas neatsako už sutarties dalyko kokybę ir atsakovas negali įsigytų transporto priemonių trūkumais (ir tokių trūkumų pasekmėmis) gintis nuo reikalavimo sumokėti lizingo įmokas. Todėl šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
Konstatavus, kad lizingo sutartį nutraukė ne atsakovas, kad atsakovas šioje byloje negali gintis įsigytų transporto priemonių trūkumais ir nesant kitokių atsakovo atsikirtimų į ieškinį, daroma išvada, kad lizingo sutartį teisėtai, laikydamasis CK 6.574 straipsnyje numatytos tvarkos, nutraukė lizingo davėjas AS „Afin Baltica“ dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas nemokėjo sutartimi sulygtų įmokų ir tuo pažeidė sutarties nuostatas. CK 6.574 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Transporto priemonės lizingo davėjui buvo sugrąžintos 2006 m. balandžio 3 d. Lizingo sutarties 14 straipsnio 14.5 dalyje nustatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas nutraukimo dieną sumoka visas pagal šią sutartį nesumokėtas įmokas. Tokia sutarties sąlyga sukonkretina CK 6.574 straipsnio nuostatą apie lizingo davėjo grąžinimą į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Turint omenyje tai, kad lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kurią lizingo davėjas suteikia lizingo gavėjui daiktą (lizingo dalyką) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį (CK 6.567 str. 1 d.), ieškovo reikalavimas sumokėti sulygtas įmokas už visą laikotarpį, kurio metu atsakovas turėjo galimybę naudoti lizingo gavėjo įsigytas ir jo nuosavybe esančias transporto priemones savo tikslams, negali būti pripažintas nesąžiningu. Priešingai, ir pagal nuomos instituto esmę, ir pagal aptariamos lizingo sutarties sąlygas atsakovas privalo sumokėti lizingo davėjui už lizingo dalyko naudojimą, nes būtent visų įmokų sumokėjimas grąžina lizingo davėją į tokią padėtį, kurioje šis būtų, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį t. y. tinkamai mokėjęs visas įmokas. Kaip jau minėta, atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis negalėjo tinkamai naudotis transporto priemonėmis dėl jų trūkumų, neatleidžia atsakovo nuo nuomos įmokų mokėjimo. Sąlyga, jog sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 str. 1 d.), yra papildoma nuomos sutarties sąlyga, skirianti finansinę nuomą nuo kitų nuomos rūšių. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 str.), tiek ir pagal aptariamos lizingo sutarties sąlygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grąžinamas lizingo davėjui. Atlyginus lizingo davėjo nuostolius – sumokėjus visas įmokas daikto grąžinimo dienai – sutarties teisinė įtaka jos šalims baigiasi, o atgavęs lizingo sutarties dalyką lizingo gavėjas įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiūra. Kadangi AS „Afin Baltica“ susigrąžintas transporto priemones kitam juridiniam asmeniui pardavė už aptariamos lizingo sutarties ribų, apelianto argumentas, kad lizingo davėjas nepagrįstai praturtėjo, yra atmestinas. Pažymėtina, kad susigrąžinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklauso nuo daugelio faktorių, nesusijusių su lizingo sutarties šalių tarpusavio teisiniais santykiais – nuo paklausos ir pasiūlos rinkoje, daikto būklės, pardavėjo įgūdžių marketingo srityje ir kt. Be to, apeliantas skunde nurodydamas, kad įmonė „Saulėtekis“ lizingo davėjui buvo skolinga 107 487,61 eurus, pateikia klaidingus skaičiavimus. Kaip matyti iš ieškovo pateikto lizingo sutarties priedo Nr. 3 „mokėjimo grafikas“ ir iš paties atsakovo pateiktos skaičiuotės (t. 2, b. l. 126) atsakovas įsipareigojo lizingo gavėjui pagal sutartį iš viso sumokėti 147 282,82 eurus (neskaitant anksčiau sumokėtų avansinių mokėjimų ir sutarties administravimo mokesčio). Ši suma susideda iš paskolos (125 457 eurai) ir palūkanų (21 825,62 eurai). Iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovas lizingo davėjui sumokėjo 24 726,29 eurus. Apeliaciniame skunde nurodomą skolą lizingo davėjui - 107 487,61 eurus, apeliantas gauna savo sumokėtą sumą atimdamas tik iš paskolos sumos, t. y. nesumokėtų palūkanų atsakovas nelaiko skola. Tačiau lizingo sutartis prilygintinas kreditui, kurį naudodamas lizinguojamam daiktui įsigyti, lizingo gavėjas privalo mokėti sutartyje nustatytas palūkanas už lizingo davėjo lėšas, panaudotas lizingo gavėjo naudojamam daiktui įsigyti. Sudarydamas lizingo sutartį, t. y. perduodamas naudoti savo įsigytą daiktą, būtent palūkanų, kaip naudos iš komercinės sutarties ir siekia lizingo davėjas. Todėl atsakovo nesumokėtos palūkanos pripažintinos lizingo davėjo negauta nauda, t. y. jo nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Vadinasi, skaičiuojant atsakovo skolą, jo sumokėtą sumą reikia atimti ne iš likusios nesumokėtos paskolos sumos, o iš visos pagal sutartį lizingo gavėjui mokėtinos sumos, į ją įskaičiavus ir transporto priemonių grąžinimo dieną nesumokėtas palūkanas. Suskaičiavus tokiu būdu atsakovo skola lizingo davėjui yra 122 526,53 eurai (147 282,82 – 24 756,29). Vadinasi lizingo davėjas, pardavęs susigrąžintas transporto priemones už 103 000 eurų, negavo tos naudos, kurią planavo gauti sudarydamas sutartį su atsakovu. Pažymėtina, kad ieškiniu prašoma priteisti ne visą lizingo sutartyje sulygtą įmokų sumą, o tą dalį, kuri turėjo būti sumokėta iki transporto priemonių grąžinimo. Tai dar kartą parodo, kad atsakovo argumentas dėl lizingo davėjo nepagrįsto praturtėjimo yra klaidingas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Netenkinant apeliacinio skundo iš atsakovo trečiajam asmeniui ieškovo pusėje priteisiamos jo patirtos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo G. M. įmonės „Saulėtekis“ trečiajam asmeniui UAB „Transmitto“ priteisti 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.