- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-410-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- P. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krištoliniai vandenys“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Krištoliniai vandenys“ ieškinį atsakovui P. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 260,00 Eur skolos už automobilio nuomą, 579,25 Eur už penkias pavėluotas dienas grąžinti automobilį, 40 Eur išlaidų už automobilio transportavimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. spalio 5 d. ieškovė ir atsakovas sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti ir perduoti automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo automobilį priimti 2017 m. spalio 5 d., 14.00 val., ir grąžinti 2017 m. spalio 15 d., 14.00 val., bei sumokėti automobilio nuomą. Atsakovas sutartiniu laiku automobilio negrąžino ir nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovė susisiekė su atsakovu, kuris patikino, kad viskas gerai ir automobilis bus grąžintas ir nuompinigiai sumokėti į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė negavusi bankinio pavedimo iš atsakovo, kreipėsi į policiją, kurios pagalba automobilis buvo rastas vairuojamo kito asmens ir 2017 m. spalio 20 d. automobilis grąžintas ieškovei. Sutarties 5.7 punktas numato, jog nuomininkas pavėlavęs grąžinti automobilį nuomotojui, įsipareigoja už pavėlavimo laikotarpį mokėti nuomos mokestį, kurio dydis 115,85 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir išnuomojo atsakovui automobilį, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, t. y. laiku negrąžino automobilio bei nesumokėjo ieškovei automobilio nuomos mokesčio, todėl atsakovas liko ieškovei skolingas 260,00 Eur skolos už automobilio nuomą, 579,25 Eur už penkias pavėluotas dienas grąžinti automobilį ir 40 Eur išlaidų už automobilio transportavimą.
2. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo P. P. 260,00 Eur skolos už automobilio nuomą, 579,25 Eur už penkias pavėluotas dienas grąžinti automobilį ir 40,00 Eur išlaidų už automobilio transportavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – (2017-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Krištoliniai vandenys“.
4. Teismas nustatė, kad P. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžia 2017-05-23, bausmės pabaiga 2021-03-13. Nors atsakovas nurodė, kad sutartis galbūt buvo sudaryta neteisėtai panaudojant jo asmens duomenis, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo pametęs savo asmens dokumentą ir kad galimai kas nors šiuo dokumentu pasinaudojo.
5. Teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad atsakovas pats galėjo savo asmens dokumentą perduoti naudotis kitiems asmenims, be to, pats atsakovas nemini, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų dingęs, pavogtas ar kt., ir apie tai pranešta atsakingoms institucijoms.
6. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktos sutarties matyti, kad atsakovas P. P. pats asmeniškai pasirašė sutartyje, joje nurodytas jo asmens kodas.
7. Teismas akcentavo, jog nors atsakovas teigė, kad sutartyje ne jo parašas byloje skirti rašysenos ekspertizės neprašė,.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
9. Apeliantas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Atsakovas neturėjo jokių galimybių sudaryti automobilio nuomos sutartį, nes kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis tuo metu (ir iki šiol) atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose ir tai yra patvirtinta pirmosios instancijos teismui pateiktoje pažymoje iš minėtų pataisos namų.
9.2. Atsakovas nedisponavo asmens dokumentu ne dėl to, jog jis būtų prarastas, o dėl to, jog nuteistų asmenų asmens dokumentai atliekant bausmę yra paimami iš bausmę atliekančių asmenų.
9.3. Akivaizdu, jog ši sutartis jei ir galėjo būti sudaryta, ji galėjo būti sudaryta tik Marijampolės pataisos namuose, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nesidomėjo sandorio sudarymo aplinkybėmis, šių aplinkybių nenurodė, o ir nepagrindė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučiai neaišku, kokiu būdu sutartis galėjo būti sudaryta su bausmę atliekančiu asmeniu.
9.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nemotyvavo, kuo remiantis buvo nustatyta, jog automobilio nuomos sutartyje yra būtent atsakovo parašas ir visiškai nepagrįstai permetė šios aplinkybės įrodinėjimo naštą atsakovui, nurodydamas, jog „aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę nėra priežastis, kodėl teismas turėtų būti aktyvus ir už atsakovą rinkti bei teikti įrodymus“. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas ne tik nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, bei nedėjo jokių pastangų esminiam aspektui - nustatyti tiesą byloje ir vykdyti teisingumą.
9.5. Šiame procesiniame kreipimesi pateikti argumentai akivaizdžiai patvirtina tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą siekdama nesąžiningai bei piktavališkai pasipelnyti atsakovo sąskaita.
10. Ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Nagrinėjamoje byloje Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo P. P. 260 Eur skolos už automobilio nuomą, 579,25 Eur už penkias pavėluotas dienas grąžinti automobilį ir 40 Eur išlaidų už automobilio transportavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Krištoliniai vandenys“. Atsakovas P. P. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad jis negalėjo sudaryti sutarties su ieškove dėl automobilio nuomos, nes nuo 2017-06-01 iki 2021-04-07 atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose; sutartis galimai buvo sudaryta neteisėtai panaudojant jo asmens duomenis. 2018 m. gegužės 14 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi nutarė panaikinti 2018 m. kovo 26 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-640-1024/2018 ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. ieškovė ir asmuo, prisistatęs atsakovu sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 17/10/05 (toliau – sutartis), jos pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti ir perduoti automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), o asmuo, prisistatęs atsakovu, įsipareigojo automobilį priimti 2017 m. spalio 5 d., 14.00 val., ir grąžinti 2017 m. spalio 15 d., 14.00 val. bei sumokėti automobilio nuomą. Asmuo sutartu laiku automobilio negrąžino ir nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į policiją, kurios pagalba automobilis buvo rastas vairuojamas kito asmens ir 2017 m. spalio 20 d. automobilis grąžintas ieškovei. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės byloje pateiktas pakvitavimas, iš kurio matyti, kad ieškovės atstovas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato paėmė įmonei priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, teismui nurodė, kad jis negalėjo sudaryti sutarties su ieškove dėl automobilio nuomos, nes nuo 2017-06-01 iki 2021-04-07 atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, sutartis galimai buvo sudaryta neteisėtai panaudojant jo asmens duomenis. Iš teismui atsakovo pateiktos Marijampolės pataisos namų pažymos matyti, kad P. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžia 2017-05-23, bausmės pabaiga 2021-03-13.
16. Teisėjų kolegija, vertindama susidariusią teisinę situaciją, pažymi, jog šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, o šalys naudojasi kvalifikuota teisine pagalba (atsakovas naudojasi apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme atsakovas teisinės pagalbos nepageidavo). Taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pripažino, kad automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta naudojant teisingus jo asmens duomenis bei sutartyje pasirašant atsakovo vardu. Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui perkėlė įrodinėjimo naštą, taip pažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią atsakovui tenka pareiga paneigti sutarties sudarymo faktą, laikytini nepagrįstais, nes, kaip jau minėta, sutarties teisinių santykių egzistavimą pripažino pats atsakovas. Dėl tos pačios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių sutarties sudarymą.
17. Ieškovei disponuojant sutartimi, taigi dokumentu, patvirtinančiu sutarties faktą, bet nesutariant dėl to, kas buvo kita sutarties šalis – atsakovas ar kitas asmuo, pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė vadovaudamasis pirmiau nurodytomis CPK 12 ir 178 straipsnio nuostatomis. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutartis sudaryta su asmeniu, prisistačiusiu atsakovu, pateikusiu vairuotojo pažymėjimo skanuotą kopiją bei pasirašiusiu kaip atsakovas ir, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, jog atsakovas yra atsakingas už prievolės neįvykdymą. Apeliacinio skundo argumentai šių aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje esantys įrodymai, kurie, apelianto teigimu, neva patvirtina aplinkybę, kad jis fiziškai negalėjo sudaryti sutarties, nes nuo 2017-06-01 iki 2021-04-07 atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, atsakovo sutartinės atsakomybės nešalina. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad atsakovas nenurodo, kad jo vairuotojo pažymėjimas būtų dingęs, pavogtas ar kt., ir apie tai pranešta atsakingoms institucijoms. Kaip minėta, sutartyje asmuo pasirašė atsakovo P. P. vardu, sutartyje nurodytas jo asmens kodas. Jeigu atsakovas manė, kad jo asmens duomenys buvo neteisėtai panaudoti, jis galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė. Akcentuotina tai, kad atsakovas neprašė byloje skirti rašysenos ekspertizę. Taigi, byloje nėra įrodymų, moksliškai paneigiančių faktą, kad sutartyje yra ne atsakovo parašas.
18. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu daryti prielaidą, kad kitas asmuo atsakovo vardu sudarė sutartį su ieškove, tačiau, atsakovui nesiekiant šių aplinkybių paneigti (neprašant ekspertizės), neinicijuojant ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo duomenų panaudojimo, kt., atsakovui kyla pareiga atsakyti pagal ginčo sutartį. Įvertinus apelianto poziciją, tai vertinama kaip atsakovo valios išraiška.
19. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pinigine išraiška įvertino skolos dydį bei pagrįstai priteisė procesines palūkanas.
20. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.
21. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovui atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintinas, 20 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma 879,25 Eur) valstybės biudžetui priteistinas iš apelianto (CPK 84 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo P. P. valstybės biudžetui priteisti 20 Eur žyminio mokesčio.