Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 2.4.6.1

2024 m. balandžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „T“) – 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (svetimo UAB „T“ turto sugadinimas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „L“) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „N“) – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė restorane „G“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš UAB „Ž“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę iš UAB „D“) – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (vagystė iš UAB „I“) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (UAB „I“ turto sugadinimas) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „T“) ir 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo UAB „T“ turto sugadinimas) numatytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. J. už BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė UAB „I“) ir 187 straipsnio 3 dalyje (UAB „I“ turto sugadinimas) numatytas nusikalstamas veikas skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. J. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 punktu, paskirta 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. J. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. J. priteista UAB „T“ naudai 1 384,58 Eur turtinei žalai atlyginti, R. U. naudai 18,20 Eur turtinei žalai atlyginti, MB „N“ naudai 331,98 Eur turtinei žalai atlyginti, I. V. naudai 250 Eur turtinei žalai atlyginti, K. M. naudai 400 Eur turtinei žalai atlyginti, MB „Ž“ naudai 2 230 Eur turtinei žalai atlyginti, M. M. S. naudai 275,99 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „L“ naudai 1 017,28 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „N“ naudai 680,59 Eur turtinei žalai atlyginti, V. B. naudai 100 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „I“ 421,69 Eur naudai turtinei žalai atlyginti, UAB „Ž“ naudai 175 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 10 d., apie 22.20 val., neturėdamas leidimo, įėjo pro magnetine spyna rakinamas duris į (duomenys neskelbtini) esančias UAB „T“ patalpas, kuriose išlaužęs spintelės dureles, 100 Eur vertės, iš vidaus pagrobė 120 vnt. praėjimo kontrolės kortelių, kurių vieneto vertė yra 1,08 Eur, bendros 129,60 Eur vertės, taip pat nulaužė praėjimo kortelių skaitytuvą, taip padarydamas 220 Eur turtinę žalą, apgadino pirmame aukšte esančias avarinio išėjimo ir antrame aukšte esančias praėjimo į B korpusą duris, taip padarydamas 200 Eur turtinę žalą, po ko apie 23.36 val. iš patalpų pasišalino, tačiau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 11 d. apie 4.19 val., neteisėtai pasinaudojęs pagrobta UAB „T“ priklausančia praėjimo kontrolės kortele, užėjo į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, iš kurių pagrobė UAB „T“ priklausančią žaidimų konsolę „PlayStation 5“ su pulteliu, bendros 599 Eur vertės, du žaidimų konsolės „PlayStation 5“ pultelius, kurių kiekvieno vertė yra 67,99 Eur, bendros 135,98 Eur vertės, MB „N“ priklausančias ausines „Sennheiser PXC 550-II BT BL“, 249 Eur vertės, ir belaidę kompiuterinę pelę „Logitech MX Master 3 Grey“, 82,98 Eur vertės, R. U. priklausantį sportinį krepšį „L&M”, 18,20 Eur vertės, I. V. priklausančias belaides ausines „Sony WH-1000xm4“, 250 Eur vertės, K. M. priklausančius keturis išorinius diskus, kurių kiekvieno vertė yra 100 Eur, bendros 400 Eur vertės, MB „Ž“ priklausančias ausines „Razer ultimate“, 130 Eur vertės, išorinę vaizdo plokščių sistemą „Razer Core X“ su „Radeon 6900 XT“ vaizdo plokšte, 2 000 Eur vertės, M. M. S. priklausančias belaides ausines „Sony WH-1000XM4“, 275,99 Eur vertės, šiuos daiktus sudėdamas į savo kuprinę bei laikydamas rankose išnešė iš bendrovės patalpų, taip pagrobė svetimą 864,58 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „T“, 331,98 Eur vertės turtą, priklausantį MB „N“, 18,20 Eur vertės turtą, priklausantį R. U., 250 Eur vertės turtą, priklausantį I. V., 400 Eur vertės turtą, priklausantį K. M., 2 130 Eur vertės turtą, priklausantį MB „Ž“, 275,99 Eur vertės turtą, priklausantį M. M. S., bei sugadino 520 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „T“.

2. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d., apie 22.20 val., būdamas prekybos centro „Hyper Rimi“, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 64, patalpose, atstūmęs prekystalį ir taip neteisėtai patekęs į UAB „L“ prekybos salelę, paėmė bendrovei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9A Green“, 104,03 Eur vertės, kasos aparato „KKA ALTERAEJ4“ stalčių, 72,60 Eur vertės, su jame buvusiais 840,65 Eur grynųjų pinigų, po to pasišalino iš patalpų, taip pagrobė svetimą 1 017,28 Eur vertės turtą, priklausantį UAB „L“.

3. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) dėl to, kad jis 2023 m. vasario 12 d., nuo 13.39 iki 14.42 val., būdamas prekybos centro „Panorama“, esančio Vilniuje, Saltoniškių g. 9, patalpose, neturėdamas teisėto pagrindo užėjo į UAB „N“ tarnybines patalpas, kuriose nuo stalo paėmė tris skaitmenines ausines „Sennheiser HD400BT“, kurių vieneto vertė yra 138 Eur, bendros 414 Eur vertės, belaidę kompiuterių klaviatūrą „Apple Magic“, 96,80 Eur vertės, įkroviklį „Apple 30 W USB-C“, 47,19 Eur vertės, belaidę kompiuterinę pelę „Apple Magic Mouse“, 72,60 Eur vertės, dovanų kuponą „Gera dovana“, 50 Eur vertės, bei po to pasišalino iš patalpų, tokiu būdu pagrobė 680,59 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį UAB „N“.

4. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) dėl to, kad jis 2023 m. vasario 12 d., nuo 14.49 iki 14.58 val., būdamas prekybos centro „Panorama“, esančio Vilniuje, Saltoniškių g. 9, patalpose, neturėdamas teisėto pagrindo užėjo į restorano „G“ tarnybines patalpas, kuriose iš spintelėje esančios nukentėjusiajai V. B. priklausančios piniginės paėmė 90 Eur grynųjų pinigų bei po to pasišalino iš patalpų, taip pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausančius 90 Eur.

5. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 8 d., apie 15.12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prekybos centre „CUP“, esančiame Vilniuje, Upės g. 9, įėjęs ir taip neteisėtai patekęs į UAB „Ž“ prekybos salelę „CBD Home“, rado už kasos aparato stalčiaus paslėptą raktą, juo atrakino kasos aparato stalčių, paėmė jame buvusius 175 Eur grynųjų pinigų, po ko užrakino stalčių ir pasišalino iš prekybos centro, bei taip pagrobė UAB „Ž“ priklausančius 175 Eur grynųjų pinigų.

6. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. rugsėjo 26 d., apie 8.12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas prekybos centre „CUP“, esančiame Vilniuje, Upės g. 9, atstūmęs prekystalį, neteisėtai pateko į UAB „D“ priklausančią „K“ prekybos salelę, kur paėmęs ant prekybos salelės spintelės paliktą raktą, juo atrakino kasos aparato stalčių ir iš jo paėmė 549,36 Eur grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, bei taip jis iš saugyklos pasikėsino pagrobti UAB „D“ priklausančius 549,36 Eur.

7. Be to, A. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. 14.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. 5.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs prisuktas medines fanieras, kurių vertė 60,50 Eur, ir atitraukęs stiklines įėjimo duris, pateko ir taip įsibrovė į UAB „I“ priklausančios kepyklos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė raktus, kurių vertė 7 Eur, 6 Eur grynųjų pinigų, lipnios juostos klijavimo aparatą, kurio vertė 15,50 Eur, bei sugadino kepykloje esantį UAB „I“ priklausantį turtą: žaliavą „petražolių lapeliai“, kurios vertė 150,77 Eur, žaliavą „džiovintas raudonėlis“, kurios vertė 87,66 Eur, bei žaliavą „svogūnų milteliai“, kurios vertė, 94,26 Eur, taip sugadino UAB „I“ priklausančio nedidelės vertės turto už 393,19 Eur ir pagrobė turto už 28,50 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo skirti jam švelnesnę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis skunde nurodo, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimai yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, o padaryta materialinė žala nėra labai didelė, veikas padarė vienas, o ne organizuota grupė, visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, jos atlikimo metu suprato savo netinkamą elgesį ir jo pasekmes, stengiasi pasikeisti, pradėjo dengti padarytą materialinę žalą, į ką galėjo atsižvelgti teismas, skirdamas jam bausmę. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskyrė jam per griežtą subendrintą bausmę.

9. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Viktorija Baradinskaitė prašo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, į tai, kad šešios nusikalstamos veikos buvo baigtos, viena veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimais padaryta žala. A. J. praeityje teistas, tarp jų ir už nusikaltimus, susijusius su svetimo turto pagrobimu, baustas administracine tvarka. Teismas nustatė vieną A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas ne visiškai atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai priskirtini nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau skundžiamu 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. J. yra pripažintas kaltu padaręs tiek baudžiamąjį nusižengimą, tiek nesunkų nusikaltimą, tiek apysunkius nusikaltimus.

9.2. Bausmės už A. J. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laikantis BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes. Paskirtos bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis, jos buvo tinkamai suderintos tarpusavyje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

11. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teisingai kvalifikavo A. J. veiksmus. Nuteistasis A. J. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutine subendrinta bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo skirti švelnesnę galutinę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

13. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

14. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. J. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. J. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 ir 63 straipsnių reikalavimų.

15. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) ir 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas A. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „T“), padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo UAB „T“ turto sugadinimas), padarymą paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „L“), padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė iš UAB „N“), padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (vagystė restorane „G“), padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš UAB „Ž“), padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas padaryti vagystę iš UAB „D“), paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje (vagystė iš UAB „I“), padarymą paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje (UAB „I“ turto sugadinimas), padarymą paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismas A. J. paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes ir paskyrė subendrintą 4 (ketverių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir A. J. paskyrė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėdamas 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir A. J. paskyrė galutinę 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. J. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikaltimus paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, jo dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui.

17. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Antai, teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. J. pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, o kitos jo padarytos aštuonios nusikalstamos veikos yra baigtos (skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad šešios veikos yra baigtos). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad vertinamas ir A. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir padarė aštuonias nusikalstamas veikas, iš kurių viena veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, viena – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir šešios nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šiuos duomenis, nuteistojo A. J. apeliacinio skundo teiginys, kad jo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikaltimais padaryta žala, kad yra nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), ir viena A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamas veikas padarė recidyvistas). Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo tai, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų jis kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Tačiau pažymėtina, jog į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių skyrimą, nors, kaip minėta, teismas nustatė ne tik A. J. atsakomybę lengvinančią, bet ir sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Be to, A. J. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę vienu trečdaliu, kurią dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

18. Spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į A. J. charakterizuojančius duomenis – praeityje jis vienuolika kartų teistas (5 t., b. l. 141-151, LITEKO sistemos duomenys), dauguma jo nusikalstamų veikų buvo analogiško turtinio pobūdžio, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam A. J. buvo skirtos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. J. baustas administracine tvarka, tiek veikų padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo daugybę galiojančių administracinių nuobaudų (5 t., b. l. 135-140). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nėra linkęs mokėti jam paskirtų baudų (nes informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra), manytina, kad nuteistojo skundo teiginiai apie ketinimą atlyginti civilinius ieškinius taip pat yra deklaratyvūs. Pažymėtina, kad apeliantas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, dalies veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo (5 t., b. l. 133, 133), kas, vertinant su sistemingai daromų nusikalstamų veikų pobūdžiu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. J. pragyvenimo šaltinis susijęs su nusikalstamomis veikomis. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas įvertino ir tai, kad, A. J. teigimu, bausmės atlikimo metu jis pergalvojo savo veiksmus, neigiamai juos vertina, nevartoja narkotinių medžiagų, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo tam tikrą jo gyvenimo būdo pasikeitimą, sutinka atlyginti civilinius ieškinius, grįžęs iš įkalinimo įstaigos planuoja dirbti. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad skunde nuteistasis A. J. akcentuoja pastarąsias jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir nurodo, kad į jas galėjo atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo A. J. dėmesį į tai, kad visos jo skunde nurodytos aplinkybės skundžiamame nuosprendyje buvo įvertintos, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jų vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. J. skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog veikas jis padarė vienas, o ne dalyvaudamas organizuotoje grupėje, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad nuteistasis A. J. veikas padarė ne vienas, o veikdamas kokia nors bendrininkavimo forma (BK 25 straipsnio 1 dalis), ši aplinkybė sudarytų pagrindą nustatyti papildomą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1, 2 punktai) arba veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę už svetimo turto pagrobimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta nebuvo būtent dėl to, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas A. J. padarė ir pasikėsino padaryti vienas. Švelninti paskirtos bausmės neduoda pagrindo ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 132).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės A. J. už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisingos ir proporcingos tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežtos. Aktualu pažymėti, kad nors byloje esantys duomenys A. J. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį, vis tik teismas jam skyrė mažesnes, už vidurkį, laisvės atėmimo bausmes ir arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Nuteistąjį ir jo padarytas veikas charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistojo A. J. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnių bausmių paskyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam A. J. paskirto dydžio laisvės atėmimo bausmės už padarytus tyčinius nusikaltimus ir paskirto dydžio arešto bausmė už padarytą baudžiamąjį nusižengimą negali būti laikomos aiškiai per griežtos.

20. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam A. J. paskirtas bausmes, sudarančias idealiąją sutaptį, subendrino jam palankiu bausmių apėmimo būdu, o po to, taikydamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį švelnesnių bausmių ir paskyrė subendrintą 4 (keturių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios, be kita ko, numato, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių bausmių bendrinimo taisyklių laikėsi ir nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. J. skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, padarė iki jo atžvilgiu priimto ir neįvykdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant 9 punktą; kadangi šis rašymo apsirikimas neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas šia nutartimi) ir pagrįstai prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, t. y. 2 (dvejus) metus (skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant, kad iš dalies pridėta 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; kadangi šis rašymo apsirikimas neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas šia nutartimi) ir paskyrė A. J. galutinę subendrintą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmę įskaitydamas pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmės dalį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis ir prie nuteistajam A. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas dalį 3 (trejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. J. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis A. J. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. rezoliucinės dalies 14 pastraipoje ir ją išdėstyti taip:

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės – 5 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę A. J. paskirti 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.