- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-27-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. M., J. E.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei V. K., tretieji asmenys A. M., J. E., dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 673,97 Eur žalos atlyginimo, 67,49 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-04-30 vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. M.. Vyresnysis žalų ekspertas S. S. nustatė, kad užpylimo metu per perdangą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulietos buto Nr. (duomenys neskelbtini) tapetuotos svetainės lubos. Įvykio metu A. M. priklausantis butas buvo apdraustas Būsto draudimu AB „Lietuvos draudimas“, o įvykęs įvykis pripažintas draudiminiu. Ieškovė paskaičiavo ir išmokėjo būsto remonto išlaidas, kurias sudaro 673,97 Eur. Užliejimo priežastis kilo dėl užliejimo vandeniu iš viršuje esančių gyvenamųjų patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso V. K.. Ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-07 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės V. K. 673,97 Eur žalos atlyginimą, 67,49 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 741,46 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-22 iki sprendimo visiško įvykdymo bei 573,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad draudiminis įvykis – užliejimas įvyko būtent ieškinyje nurodytą dieną ir draudiminiu įvykiu buvo pripažintas pagrįstai. Nurodė, kad ieškovės draudėjai atsirado žala; iš atsakovės buto buvo užlietos A. M. priklausančio buto svetainės kambario lubos, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra ir priežastinis ryšys. Padarė išvadą, kad atsakovė atsakinga už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės draudėjai padarytą žalą. Konstatavo, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1967- 980/2015 ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti. Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog trečiasis asmuo A. M. kreipėsi dėl tariamai atsiradusio draudiminio įvykio (duomenys neskelbtini), t.y. dar iki šventinio Motinos dienos savaitgalio, praėjus 2 darbo dienoms po įvykio, todėl trečiojo asmens atstovės J. J. parodymai, kad draudiminis įvykis įvyko šventinį Motinos dienos savaitgalį ir dėl to negalėjo apie jį nedelsiant pranešti, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Be to, turto sugadinimo akte nurodoma visiškai kita kreipimosi data į UAB „Debreceno valda“ - t.y. (duomenys neskelbtini), nors minėtos bendrovės pranešimuose nurodoma visiškai kita kreipimosi data, kas vėlgi verčia abejoti sudaryto akto patikimumu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas to nevertino ir neįsigilinęs į ieškovės pusėje esančio trečiojo asmens bei liudytojų parodymų tikrumą, formaliai konstatavo, kad butas buvo aplietas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės pateikta sąmata, kuria išimtinai vadovaujasi teismas, buvo sudaryta iki faktiško darbų atlikimo, taip pat nevertinant nei sunaudotų medžiagų, nei darbus atlikusių darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio, ar skaičiuojama pagal analogiškas medžiagas, kainas, tuo labiau, mažai tikėtina, jog draudimo kompanijos specialistui skaičiavusiam sąmatą, būtų žinomos aplinkybės apie 2012 metais darytą remontą ir naudojamas medžiagas. Vertinant faktą, kad apdraudžiamas turtas buvo sugadintas dar iki draudimo sutarties sudarymo ir šio fakto niekas neginčija, tampa visiškai nebeaišku, iki kokios konkrečiai turto būklės, teismo nuomone, buvo siekiama atstatyti draudėjai priklausantį turtą. Teigia, kad neaišku, kokia turto būklė buvo tiek draudimo sutarties sudarymo dieną (2013-04-08), tiek tariamo užliejimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir kaip ji buvo objektyviai nustatyta, todėl skundžiamu sprendimu teismas objektyviai negalėjo nustatyti realaus padarytos žalos dydžio, kurį ir turėjo kompensuoti ieškovė tuo atveju, jeigu būtų neabejotinai nustatyta, jog paskutinis užliejimas iš tiesų įvyko 2013-04-30. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar ieškovės pateikti įrodymai patvirtina padarytos žalos dydį bei laiką ir ar ieškovė veikdama nepamatuota rizika neišmokėjo išmokos dėl įvykio, įvykusio iki draudimo sutarties sudarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, to apskritai nevertino. Net ir nustačius, jog draudiminis įvykis iš tiesų įvyko nurodomomis aplinkybėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo patikimai nustatyti, koks yra realus žalos dydis, nes nei ieškovė, nei užlieto buto savininkė sudarant draudimo sutartį iki sutarties sudarymo dienos atsiradusių turto sugadinimų neužfiksavo, todėl teismo išvados apie padarytos žalos dydį yra objektyviai nepagrįstos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo taisykles pažeidė.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-07 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad draudiminis įvykis – užliejimas įvyko būtent ieškinyje nurodytą dieną ir draudiminiu įvykiu buvo pripažintas pagrįstai. Priežasties teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Vien aplinkybė, kad teismo išvados neatitinka apeliantės požiūrio, savaime nelemia sprendimo neteisėtumo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė, būdama draudiku ir mokėdama išmokas už atliktus remonto darbus, vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis ir Aplinkos ministro patvirtinta žalos apskaičiavimo sistema programoje „SISTELA“ ir siekia, kad draudėjos turtas būtų maksimaliai atstatytas į tokią padėtį, kuri buvo iki sugadinimo, be to, ieškovės byloje pateikta lokalinė sąmata yra paskaičiuota pagal faktiškai atliktų darbų vertę objekte darbų atlikimo laikotarpiu. Teigia, kad atsakovės atstovo pateiktos lokalinės sąmatos sudarytos ne pagal faktiškai atliktus darbus ir sunaudotas medžiagas, iš jų nėra galimybės nustatyti, ar buvo įvertinti visi kriterijai, kaip pvz. darbus atlikusių darbuotojų skaičius ir jų darbo užmokestis, be to, iš jų nėra galimybės nustatyti, ar skaičiuojant sąmatas buvo vertinamos ir analogiškos sunaudotos medžiagos, jų kainos, atsižvelgta į tai, kad remontuotoje svetainėje remontas buvo atliktas 2012 metais.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. E. prašo skundą tenkinti.Nurodo, kad ieškovė yra verslininkė ir savo srities profesionalė, todėl turi daugiau pajėgumo ir galimybių nustatyti įvykio aplinkybes. Ieškovė savo tiesiogines pareigas atliko nerūpestingai: neįvertino objekto būklės iki draudimo sutarties sudarymo, nors turėjo tokią teisę, neįvertino remonto darbų sąmatos pagrįstumo, neinformavo atsakovės apie įvykusią buto apžiūrą (jeigu tokia iš tiesų buvo), taip pat vilkino žalos atlyginimo procesą. Žalos paskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis maksimaliais sistemos įkainiais, tačiau ieškovė nesigilindama viską apmokėjo, puikiai suprasdama, kad išieškos nuostolius regreso tvarka. Toks formalus ir neatsakingas požiūris yra ydingas, svarbiausiai, kad jis kenkia paprastam vartotojui ir suteikia galimybę nesąžiningiems asmenims pasipelnyti svetima sąskaita. Priimtas sprendimas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, nes teismas vadovavosi prieštaringais aplieto buto savininkės ir jos atstovės parodymais, o V. K. pateikti dokumentiniai įrodymai ir jos paaiškinimai liko nepastebėti. Liko neaišku, kodėl teismui nesukėlė jokių įtarimų keistas draudėjos elgesys ir ieškovės aplaidumas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjai A. M. išdavė Būsto draudimo liudijimą LD Nr. 237343808, kuriuo nuo gaisro, vandens, gamtinių jėgų ar kitų rizikų buvo apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustas A. M. priklausantis turtas buvo aplietas. Nustatyta, kad įvykio priežastis buvo užpylimas iš viršutiniame to paties gyvenamojo aukšte, esančio gyvenamojo buto, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas, iš kurio aplietas AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas turtas, įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei V. K.. Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena ir šiuo turtu naudojasi jos dukra – J. E., įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Nustatyta ir tai, kad draudimo sutartį su ieškove atsakovės vardu sudarė jos dukra – J. J., kuri ir sumokėjo draudimo įmoką. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir UAB „Infranet“ atlygino 673,97 Eur už atliktus remonto darbus apgadintame bute. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė atsakinga už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovės draudėjai padarytą žalą ir konstatavo, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą, yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir neįsigilinęs į ieškovės pusėje esančio trečiojo asmens bei liudytojų parodymų tikrumą, formaliai konstatavo, kad butas buvo aplietas (duomenys neskelbtini). Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų. Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 str. 2 d. reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius.Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą, teisę ir nurodytą teismų praktiką nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistas CPK 177 arba 185 straipsnis, tačiau turi būti patikrinta, ar teismo išvada yra pagrįsta visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Iš byloje esančių 2013-05-03 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, UAB „Debreceno valda“ išrašo matyti, kad užpylimas įvyko (duomenys neskelbtini), taigi bylą nagrinėjęs teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis – užliejimas įvyko būtent ieškinyje nurodytą dieną ir draudiminiu įvykiu buvo pripažintas pagrįstai.Atsakovė iš esmės neginčija, kad iš jos buto buvo užliejamas trečiojo asmens A. M. butas ne vieną kartą, taigi bet kokiu atveju atsakovei atsirado pareiga atlyginti žalą ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kuris asmuo, ar draudikas, ar trečiasis asmuo reikalauja šią žalą atlyginti. Be to, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad butas buvo užlietas būtent ieškovės nurodytu metu, šią aplinkybę patvirtina draudimo agento atlikta buto apžiūra, šiuo apžiūros aktu teisėjų kolegija netikėti neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantė argumentuoja, kad ieškovės pateikta sąmata, kuria išimtinai vadovaujasi teismas, buvo sudaryta iki faktiško darbų atlikimo, taip pat nevertinant nei sunaudotų medžiagų, nei darbus atlikusių darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio, ar skaičiuojama pagal analogiškas medžiagas, kainas, tuo labiau, mažai tikėtina, jog draudimo kompanijos specialistui skaičiavusiam sąmatą, būtų žinomos aplinkybės apie 2012 metais darytą remontą ir naudojamas medžiagas. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita — abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2009).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė, būdama draudiku ir mokėdama išmokas už atliktus remonto darbus vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis ir Aplinkos ministro patvirtinta žalos apskaičiavimo sistema programoje „SISTELA“ ir siekė, kad draudėjos turtas būtų maksimaliai atstatytas į tokią padėtį, kuri buvo iki sugadinimo, be to, ieškovės byloje pateikta lokalinė sąmata yra paskaičiuota pagal faktiškai atliktų darbų vertę objekte darbų atlikimo laikotarpiu, tai yra, šios išlaidos yra realiai patirtos, todėl spręsti, kad remontą galimas atlikti už mažesnę kainą nėra pagrindo. Apeliantė teigia, kad neaišku, kokia turto būklė buvo tiek draudimo sutarties sudarymo dieną (2013-04-08), tiek tariamo užliejimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir kaip ji buvo objektyviai nustatyta, todėl skundžiamu sprendimu teismas objektyviai negalėjo nustatyti realaus padarytos žalos dydžio, kurį ir turėjo kompensuoti ieškovas tuo atveju, jeigu būtų neabejotinai nustatyta, jog paskutinis užliejimas iš tiesų įvyko (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija pažymi, kad esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi aplinkybės, kad trečiojo asmens A. M. butas buvo užlietas dėl atsakovės kaltės ir kad ieškovė atlygino A. M. dėl užliejimo patirtus nuostolius, tai yra, apmokėjo jau atliktus remonto darbus, taigi pirmosios instancijos teismui nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, žala iš atsakovės priteista pagrįstai (CK 6.246–6.249 straipsniai).Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų buvęs šališkas, pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 105,14 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. K. 105,14 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.