- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-632-368/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR FM
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties, kuria suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM įpareigotas perimti konfiskuotą turtą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti įgaliotą antstolį perduoti VMI prie LR FM konfiskuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti VMI prie LR FM iš įgalioto antstolio perimti konfiskuotą transporto priemonę jos realizavimui. Nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1090-674/2012 buvo konfiskuotas K. M. priklausantis automobilis. Pareiškėjas iš VMI 2013 m. vasario 26 d. gavo raštą, ir jame nurodoma, kad VMI nusprendė neapskaityti teismo sprendimu konfiskuoto automobilio, nes jis netinkamas realizuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą tenkino. Įpareigojo įgaliotą antstolį perduoti VMI prie LR FM konfiskuotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo VMI prie LR FM iš įgalioto antstolio perimti šią konfiskuotą transporto priemonę. Sprendė, kad CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti VMI, nepaliekant kitokios alternatyvos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį, apeliantas (suinteresuotas asmuo) VMI prie LR FM prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – išaiškinti, kad tais atvejais, kai AVMI neperima į apskaitą pripažinto nerealizuotinu konfiskuoto turto, institucijos, kurių žinioje yra šis turtas, Taisyklių nustatyta tvarka privalo tokį turtą apskaityti ir organizuoti jo pripažinimo atliekomis ir panaudojimo arba šalinimo (utilizavimo) procedūras. Atskirajame skunde teigiama, kad LR CPK 692 straipsnio normoje įtvirtinta tik bendroji taisyklė ir ši norma nereglamentuoja konkrečios konfiskuoto turto perėmimo tvarkos. Tvirtinama, kad konfiskuotas turtas nebuvo perduotas VMI realizuoti, kadangi, dalyvaujant antstolei, pripažintas nerealizuotinu ir neperimtas į VMI apskaitą. Apelianto vertinimu, į VMI apskaitą neperimtus nerealizuotinus automobilius privalo perimti į apskaitą ir atlikti su šių automobilių panaudojimu (utilizavimu) susijusias procedūras institucija, kurios žinioje automobiliai yra, šiuo atveju Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Atsiliepdamas į atskirąjį skundą, pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad teismo nutartis atitinka suformuotą teismų praktiką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (suinteresuoto asmens) VMI prie LR FM atskirasis skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teisme jau buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas savo teisine problematika atskirasis skundas (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-667-357/2013). Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad esant LR CPK 692 straipsnio ir Vyriausybės nutarimu patvirtintose „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse“ įtvirtintų teisės normų kolizijai, turi būti vadovaujamasi įstatymo viršenybės prieš poįstatyminį teisės aktą principu. Konstatavo, kad sistemiškai aiškinant minėtas taisykles, atkreiptinas dėmesys į Taisyklių 5 punkto nuostatą, numatančią, jog valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Teismas pažymi, kad prieš tai minėtas teismo išvadas patvirtina teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-109-611/2011; 2010 m. kovo 3 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2SA-33-345/2010 ir Nr. 2SA-34-520/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika patvirtina išvadas, jog teismo nuosprendžiu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent atitinkamai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2010; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2010; ir kt.).
Esant šioms aplinkybės, atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.