- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- eB2-875-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00189-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino studija“ 2025 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino studija“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dizaino studija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Nidos energija“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d., 2024 m. gruodžio 5 d., 2025 m. sausio 3 d. ir 2025 m. vasario 6 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir MB „Lendit“ su 619 448,33 Eur įkeitimu užtikrintu finansiniu reikalavimu. 2025 m. kovo 6 d. nutartimi bendrovę nutarta likviduoti dėl bankroto (civilinė byla eB2-393-1060/2025).
2025 m. kovo 10 d. gautas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) skundas (registracijos Nr. DOK-6073), kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. vasario 26 d. UAB „Dizaino studija“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais: 1) dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų sumos patvirtinimo; 2) dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo.
Skunde nurodoma, kad pareiškėja nemokumo administratoriaus pranešimą apie 2025 m. vasario 26 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą gavo 2025 m. vasario 11 d. Elektroniniame laiške, kuriuo atsiųstas pranešimas apie kreditorių susirinkimą, nurodyta: „siunčiame kvietimą, kitus duomenis atsiųsime vėliau“. Pareiškėja susipažino su informacija iš Nemokumo procesų informacinio portalo (toliau – NPIP) apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą. NPIP išraše matyti, kad kalendorinio įvykio sukūrimo data – 2025 m. vasario 17 d., taigi nuo paskelbimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą NPIP iki kreditorių susirinkimo buvo likusios 9 dienos. NPIP išrašo duomenimis, registruojant pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, buvo pridėti šie dokumentai: balsavimo biuletenis, administravimo išlaidų padidinimo projektas bei pasiūlymas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo. Nemokumo administratorius kreditorei susirinkimo medžiagą pateikė tik 2025 m. vasario 24 d., t. y. likus 2 dienoms iki kreditorių susirinkimo. Negana to, nemokumo administratoriaus pasiūlymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų projektų patalpintas NPIP ir atsiųstas kreditorei skiriasi. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo medžiagos nepateikė kartu su pranešimu apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kreditorė visais darbotvarkės klausimais balsavo „Prieš“. Akivaizdu, kad šaukiant kreditorių susirinkimą buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos dėl šaukiamo kreditorių susirinkimo tvarkos.
Pareiškėja pažymi, kad kreditoriai 1-uoju darbotvarkės klausimu nepritarė nemokumo administratoriaus siūlomam administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimui. Tuo tarpu dėl antrojo darbotvarkės klausimo MB „Lendit“, turinti didžiausią ir lemiamą kreditorinį reikalavimą tarp balsavusių 2025 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkime, 2-uoju darbotvarkės klausimu pateikė pasiūlymą „pardavinėti visą nekilnojamąjį turtą kaip vieną vienetą laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą laisvu pardavimu“. Todėl 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti šį pasiūlymą. Pareiškėjos manymu kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir interesus. Bendrovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, adresu Kaunas, Savanorių pr. 3-17, negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, adresu, Kaunas, Savanorių pr. 3-16, žemės sklypo su statiniais, Kaunas, J. Puzino g. 8, 761/1024 dalis, trys patalpos – butai adresu Kaunas, J. Puzino g. 8A-2, 8-2, 8-1. Kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė visą bendrovės turtą pardavinėti kaip bendrą turto kompleksą laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą. Toks nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi nenustatyta šio turto pardavimo tvarka – kiek laiko vyks pardavimas, kur bus skelbiama apie parduodamą bendrovės turtą, ką nutarta daryti nepardavus turto laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą ir pan. Be to, sprendimas turtą pardavinėti kaip bendrą turto kompleksą nėra ekonomiškai naudingiausias pačiai įmonei ir jos kreditoriams. Tik dalis bendrovei priklausančio turto galbūt galėtų būti vertinama kaip turtinis kompleksas, pavyzdžiui: kūrybinės dirbtuvės, esančios Savanorių pr. 3-16 ir Savanorių pr. 3-17, Kaune; žemės sklypas su statiniais, esantis J. Puzino g. 8, Kaune, ir patalpa – butas, esantis J. Puzino g. 8A-2, Kaune; butai, esantys J. Puzino g. 8-1 ir J. Puzino g. 8-2, Kaune. Tokių funkciniu požiūriu skirtingų turto objektų dirbtinis sujungimas ir pardavimas kaip vieno vieneto mažina potencialių pirkėjų skaičių ir negali užtikrinti konkurencijos bei didžiausios kainos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos prašymą UAB „Dizaino studija“ nemokumo administratorė UAB „Nidos energija“ prašo skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus palikti galioti (reg. Nr. DOK-7758). Nemokumo administratorė nurodo, kad turtas, kurį nutarta pardavinėti, didžiąja dalimi yra įkeistas kreditoriui MB „Lendit“. Nemokumo administratorė pateikė savo nutarimo projektą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, tačiau už projektą niekas nebalsavo. Pagal kreditorės MB „Lendit“ siūlymą buvo priimtas sprendimas įmonės turtą pardavinėti sekančia tvarka: kaip vieną vienetą laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą laisvu pardavimu. Nutarimas priimtas pritarus jam 95,96 proc. susirinkime dalyvavusių teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų. Nemokumo administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, įkėlė turto pardavimo skelbimą į skelbimų portalus – skelbimą dėl turto pardavimo, kuris susilaukė daug interesantų ir buvo parduotas pirkėjui (duomenys neskelbtini), kuris pasiūlė net didesnę nei skelbime nurodytą kainą – 365 000,00 Eur. 2025 m. kovo 17 d. su pirkėju buvo sudaryta sutartis dėl turto įsigijimo. Turtas buvo parduotas greitai – rinkos kaina bei laikantis apyvartos greičio principo, todėl buvo patirta mažiau turto apsaugos išlaidų, ir didesne dalimi bus padengtas kreditoriaus MB „Lendit“ finansinis reikalavimas. Kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimas užvilkintų turto pardavimo procesą ir nebūtų teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 55 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012, kt.).
Kaip matyti iš skundo argumentų, nagrinėjamoje byloje vienas iš keliamų klausimų yra susijęs su JANĮ nuostatų laikymusi, šaukiant ginčo susirinkimą, ir to įtaką susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui: apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos (JANĮ 47 straipsnio 1 dalis); pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, be kita ko, turi būti nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius, ir siūlomi sprendimų projektai (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos argumentais, kad aptariamos JANĮ nuostatos yra imperatyvios ir šaukiant UAB „Dizaino studija“ 2025 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimą buvo pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Tačiau kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022). Taigi, nuosekliai formuojama teismų praktika įpareigoja panaikinti nutarimą tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-919-577/2023).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriams apie 2025 m. vasario 26 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą nemokumo administratorės elektroniniu laišku buvo pranešta 2025 m. vasario 11 d. Pranešime nurodyta: „2025-02-26 10:00 val. įvyks bankrutuojančios UAB ,,Dizaino studija“ kreditorių susirinkimas adresu Liepų g. 83, Klaipėda. Prašome užpildytus balsavimo biuletenius iki 2025-02-26 10:00 val. atsiųsti el. paštu nagliss@gmail.com. Jūsų balsavimai bus įskaityti į kreditorių susirinkimo priimamus sprendimus. Siūloma kreditorių susirinkimo darbotvarkė: 1. Dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų sumos patvirtinimo. 2. Dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo“, pažymint, kad „kitus duomenis atsiųsime vėliau“.
2025 m. vasario 17 d. NPIP (nemokumo portale, kuris skirtas kompiuterizuotu būdu rinkti, kaupti, tvarkyti, apdoroti, sisteminti, saugoti, teikti duomenis, įskaitant asmens duomenis, informaciją ir dokumentus, apie nemokumo administratorius, įmonių restruktūrizavimo ir bankroto bei fizinių asmenų bankroto procesus, kreditorius, kitus proceso dalyvius ir teismus nemokumo byloje) UAB „Dizaino studija“ IB32058 buvo užregistruotas įvykis – kreditorių susirinkimas. Kalendoriaus įvykio data ir laikas – 2025 m. vasario 26 d. 10:00 – 11:00 val. Sistemoje patalpintas nutarimo „Dėl administravimo išlaidų padidinimo“ projektas, parengtas 2025 m. vasario 10 d. Jame nurodyta, kad bankroto procese patirta administravimo išlaidų suma yra viršijusi kreditorių susirinkimo patvirtintą bankroto administravimo išlaidų ir sudaro iš viso 5 380 Eur + PVM. Nemokumo administratorius siūlo patvirtinti kreditoriams papildomą administravimo išlaidų sumą, kurią sudaro 30 200,00 Eur (bendra suma – 37 520,00 Eur). Sistemoje patalpintas ir nutarimo „Dėl turto pardavimo tvarkos patvirtinimo“ projektas, parengtas 2025 m. vasario 7 d. Jame nurodyta informacija apie UAB „Dizaino studija“ teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai priklausantį turtą: Negyvenamoji patalpa – Kūrybinės dirbtuvės, adresu Kaunas, Savanorių pr. 3-17, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1940 m., plotas 91,85 kv. m; Negyvenamoji patalpa – Kūrybinės dirbtuvės, 29/50 patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu, Kaunas, Savanorių pr. 3-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1940 m., plotas 69.,95 kv. m.; žemės sklypas su statiniais, Kaunas, J. Puzino g. 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti dalis: 761/1024 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis; Patalpa – Butas, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8A-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2022 m., plotas 89,12 kv. m (įkeistas sutartinė hipoteka Nr. 20120210033572); Patalpa – Butas, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2022 m., plotas 89,61 kv. m (įkeistas sutartinė hipoteka Nr. 30000121504050); Patalpa – Butas, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2022 m., plotas 89,61 kv. m (įkeistas sutartinė hipoteka Nr. 30000121504050). Siūloma įmonei priklausantį nekilnojamą turtą pardavinėti atskirai be varžytynių remiantis administratoriaus motyvuotu prašymu dėl didelių ilgo turto pardavimo proceso. Pažymėta, jog nemokumo administratorė kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus dėl kainų pasiūlymų gavimo, tačiau nekilnojamojo turto vertinimo kainos yra itin didelės: 750,00 Eur + PVM – 2 300,00 Eur + PVM, o UAB ,,Dizaino studija“ neturi lėšų vertinimo atlikimui, todėl siūloma turto pardavimo kainą nustatyti vadovaujantis rinkos kaina skelbimuose. Nemokumo administratorė nurodė pasiūlymą nustatyti tokias pradines pardavimo kainas pagal rinkos kainą skelbimuose objektų: Žemės sklypo su statiniais, Kaunas, J. Puzino g. 8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti dalis: 200,00 Eur; Patalpos – Buto, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8A-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 120 000,00 Eur; Patalpos – Buto, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 120 000,00 Eur; Patalpos – Butos, adresu, Kaunas, J. Puzino g. 8-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 2022 m., plotas 89,61 kv. m (įkeistas sutartinė hipoteka Nr. 30000121504050) – 120 000,00 Eur; Negyvenamosios patalpos – Kūrybinių dirbtuvių, adresu Kaunas, Savanorių pr. 3-17, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 145 000,00 Eur; Negyvenamosios patalpos – Kūrybinių dirbtuvių, 29/50 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 110 000,00 Eur. Siūloma pardavimo tvarka: turtą pardavinėti dvejose varžytynėse; nustatyti pirmųjų varžytynių kainą pagal aukščiau pateikiamas kainas; nepardavus turto I varžytynėse, II varžytynių kainą nustatyti 20 proc. mažesnę; nepardavus turto dvejose varžytynėse, toliau turto pardavimą vykdyti laisvu pardavimu apie pardavimą skelbiant skelbimų portaluose už 20 proc. mažesnę kainą; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti dar 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti dar 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti dar 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti dar 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 14 d., turto pardavimo mažinti dar 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 14 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 30 d., turto pardavimo mažinti 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 30 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka per 30 d., turto pardavimo mažinti 20 proc. bei nurodoma kaina padavinėti turtą dar 30 d.; nepardavus turto nurodoma tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą naujai turto pardavimo tvarkai nustatyti.
Nemokumo administratorė, žadėtus „kitus duomenis“ apie 2025 m. vasario 26 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą kreditoriams elektroniniu paštu atsiuntė tik 2025 m. vasario 24 d. Be to, pridėti dokumentai apie siūlomus nutarimų projektus savo turiniu iš esmės skyrėsi nuo dokumentų. Kaip matyti iš elektroniniu paštu atsiųsto 2025 m. vasario 21 d. rengto nutarimo „Dėl administravimo išlaidų padidinimo“ projekto, siūloma patvirtinti papildoma administravimo išlaidų suma ne 30 200,00 Eur, kaip buvo išviešinta NPIP, o 1 940,00 Eur. Kaip matyti iš elektroniniu paštu atsiųsto 2025 m. vasario 21 d. rengto nutarimo „Dėl turto pardavimo tvarkos patvirtinimo“ projekto, siūloma nustatyti patalpų – butų kaina ne 120 000,00 Eur kiekvieno vieneto, tačiau 70 000,00 Eur, o Patalpos – Kūrybinių dirbtuvių kainos ne 145 000,00 Eur ir 110 000,00 Eur, tačiau 65 000,00 Eur ir 59 800,00 Eur. Pastebėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Kauno skyrius, dalyvavęs kreditorių susirinkime pastebėjo susiklosčiusią ydingą situaciją ir 1 ir 2 darbotvarkės klausimais nurodė: „Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) valdybos Klaipėdos skyrius ir Fondo valdybos Kauno skyrius nepritaria nemokumo administratoriaus pateiktam nutarimo projektui, nes Nemokumo procesų informaciniame portale (NPIP) patalpinti ir Fondo valdybos Klaipėdos skyriui elektroniniu laiško adresu (duomenys neskelbtini) atsiųsti nutarimo projektai šiais darbotvarkės klausimais yra skirtingi. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Fondo valdybos Kauno skyrius teikia nutarimo projektą: „Atidėti sprendimų priėmimą ir pavesti nemokumo administratoriui pateikti šiais darbotvarkės klausimais nutarimo projektus, kurie būtų tapatūs tiek patalpinti į NPIP, tiek pateikti kreditoriams“.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš 2025 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, bendra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma susirinkimo dieną sudarė 955 441,90 Eur, bendra susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimo suma sudarė 647 652,27 Eur (67,78 proc.). 1-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu „Dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų padidinimo“ sąmatos padidinimui nepritarta, 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo“ nemokumo administratorės pateiktam turto pardavimo tvarkos projektui nepritarta, kreditoriaus MB „Lendit“ pateiktam siūlymui: „pardavinėti visą nekilnojamąjį turtą kaip vieną vienetą laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą laisvu pardavimu“ pritarta pačiam kreditoriui MB „Lendit“, turėjusiam 95,65 proc. balsų, balsavus už savo pasiūlytą nutarimo projektą, dėl ko nutarimas buvo priimtas.
Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 45 straipsnio 1 dalis). Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kreditorių interesams atstovaujantis kreditorių savivaldos organas, nes jame sudaroma galimybė dalyvauti ir balsuoti visiems juridinio asmens kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Tik kreditorių susirinkime juridinio asmens kreditoriai turi teisę pasisakyti jų kompetencijai priskirtais klausimais ir spręsti dėl nemokumo proceso eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, 18 punktas). Kreditorių susirinkimas jo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia priimdamas sprendimus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai, priimdami sprendimus kreditorių susirinkime, sprendžia, kaip turėtų būti vykdomas nemokumo procesas, kokia yra suderinta kreditorių valia dėl šio proceso eigos. Kreditorių kolektyvinių teisių (JANĮ 44 straipsnis) įgyvendinimas pasižymi ir kreditorių autonomija, kuri siejama su kreditorių teise laisvai nuspręsti dėl jiems suteiktų teisių įgyvendinimo. Remiantis JANĮ 51 straipsnio 2 dalimi, kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Įvertinus kreditorių susirinkimo nutarimų svarbą, ypač aktualu, kad nutarimai kreditorių susirinkime būtų priimami teisėtai, t. y. laikantis įstatyme numatytų imperatyvių reikalavimų.
JANĮ 47 straipsnio nuostatos dėl pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos yra imperatyvaus pobūdžio teisės normos. Įstatymų leidėjas, priimdamas JANĮ, siekė pakeisti iki šio įstatymo priėmimo galiojusio Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimą, kuriuo remiantis nebuvo įtvirtintos vienodos pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarkos. Tokiu būdu buvo siekiama, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą procedūra būtų vienoda ir veiksminga visiems juridiniams asmenims, kuriems iškelta nemokumo byla, taip užtikrinant kreditorių teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose efektyvų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-381/2021). Įvertinus tai, kas nurodyta, nustatyta, jog iš anksto siūlomi nutarimų projektai teisę dalyvauti kreditorių susirinkime turintiems asmenims siunčiami būtent tam, kad pagal JANĮ įstatymo 51 straipsnio 3 dalį būtų tinkamai įgyvendinta visų kreditorių teisė dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto nutarimo projekto balsuoti iš anksto, užpildant JANĮ 47 straipsnio nustatyta tvarka parengtą ir visiems kreditoriams pateiktą balsavimo iš anksto dokumento formą.
Teisminėje praktikoje, aiškinančioje aptartas JANĮ nuostatas, laikomasi vertinimo, kad iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, atitinkamai ir siūlomi nutarimų projektai, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015).
Kaip matyti, šioje byloje susiklostė situacija, kai faktiškai visi kreditoriai apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą buvo informuoti išlaikant 14 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos terminą, tačiau pranešimas neatitiko formalių JANĮ reikalavimų: prie jo nebuvo pridėti siūlomi sprendimų projektai (JANĮ 47 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai), nutarimų projektai, be kita ko, susiję su esminiais bankroto proceso klausimais (turto pardavimu), įkelti į NPIP ir atsiųsti kreditoriams elektroniniu paštu likus dviem dienoms iki susirinkimo, nutarimų projektai, skyrėsi savo turiniu. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad su vienokiais projektais kreditoriai buvo supažindinti per NPIP, o visai kitus projektus gavo kartu su balsavimo biuleteniais likus tik dviem dienoms iki kreditorių susirinkimo. Tai sąlygoja išvadą, jog kreditoriams iki 2025 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo pradžios negalėjo buvo žinomi ir aiškūs siūlomi nutarimų projektai, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu kreditoriams buvo apribota teisė pasisakyti dėl jų balsuojant. Nurodyti ginčijamų sprendimų priėmimo procedūriniai pažeidimai laikytini esminiais, pažeidžiančiais imperatyviąsias JANĮ 47 straipsnyje ir 51 straipsnyje numatytas pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkas.
Primintina, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, teismas įpareigotas nutarimą panaikinti tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024, 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-919-577/2023). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu (administravimo išlaidų sąmatos padidinimo), turinio, šiuo nutarimu atsisakius pritarti papildomoms administravimo išlaidoms, kai nutarimo pati nemokumo administratorė neskundžia, be to, atsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas kreditorių susirinkime gali būti sprendžiamas ne vieną kartą, teismo vertinimu panaikinti nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, prielaidų nėra. Tuo tarpu sprendžiant dėl nutarimo, priimto 2-uoju darbotvarkės klausimu (dėl turto pardavimo tvarkos), pareiškėjai keliant abejones dėl šio nutarimo turinio teisėtumo, teismas pasisako pareiškime nurodomais aspektais.
Dėl turto pardavimo tvarkos
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2-ju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo yra ydingas ne tik dėl jau aptartų procedūrinių pažeidimų, tačiau ir dėl to, kad turtas, kuris nesusijęs jokiais funkciniais ryšiais, nutartas pardavinėti kaip turtinis kompleksas, be to, nutarime netinkamai numatyta turto pardavimo tvarka: nenumatyta, kiek laiko vyks pardavimas, kur bus skelbiama apie parduodamą bendrovės turtą, ką nutarta daryti nepardavus turto laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą ir pan.
Nurodytina, kad juridinio asmens turto pardavimas reglamentuojamas JANĮ 86 straipsnyje. Juridinio asmens turtas gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis).
Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad JANĮ 86 straipsnio nuostatos dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto pardavimo tvarkos yra imperatyviosios, todėl negali būti pakeistos įmonės kreditorių ar kitų asmenų sprendimu. Įstatyme nustatytų teisės normų, susijusių su įmonės turto realizavimo tvarka, laikymasis yra veiksmingo įmonių nemokumo (bankroto) proceso sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 50 punktas).
Kaip jau nurodyta, remiantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
Įstatymas būtent kreditorių susirinkimui suteikia kompetenciją spręsti pagrindinius klausimus, susijusius su juridinio asmens turto pardavimu. Kreditoriai privalo vadovautis JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintais turto pardavimo bankroto procese principais, nepažeisti imperatyvių teisės normų, taip pat atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Įstatyme nustatytais atvejais neteisėtas kreditorių susirinkimo nutarimas teismo sprendimu yra panaikinamas.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022, 30 punktas). Sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo kaina ir tvarka nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 47 punktas).
Remiantis JANĮ 90 straipsnio 1 dalimi, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių. Taigi, pagal JANĮ nustatytą bankrutuojančio juridinio asmens turto pardavimo tvarką bendroji taisyklė yra ta, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas varžytynėse. JANĮ 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo ne varžytynių būdu turi būti aiškinama siaurai – turto pardavimas kitu būdu (ne varžytynėse) galimas tik tais atvejais, kai numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė negu turtą parduodant iš varžytynių. Šios išimties taikymas turėtų būti aiškiai ir konkrečiai pagrįstas, susiejant tokio turto pardavimo būdo taikymą su galimybe už turto pardavimą ne varžytynėse gauti didesnę sumą nei jį parduodant varžytynėse.
Kaip jau nurodyta, ginčo atveju didysis bendrovės kreditorius MB „Lendit“ pasiūlė nutarimo dėl turto pardavimo projektą: „pardavinėti visą nekilnojamąjį turtą kaip vieną vienetą laisvu pardavimu už ne mažesnę kaip 310 000,00 Eur sumą laisvu pardavimu“, su kuriuo kiti kreditoriai neturėjo galimybės susipažinti ir kuriam buvo pritarta pačiam kreditoriui MB „Lendit“, turėjusiam 95,65 proc. balsų, balsavus už savo pasiūlytą nutarimo projektą. Atitinkamai matyti, kad pasiūlant šį nutarimo projektą nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta pradinė siūlomo parduoti bendrovės nekilnojamojo turto kaina (liko neįvykdyta nemokumo administratoriaus pareiga pagrįsti siūlomą nustatyti pradinę turto kainą, kaip to reikalauja JANĮ 86 straipsnio 3 dalis), kuri savo sumine išraiška yra netgi mažesnė už nemokumo administratoriaus kreditoriams pateikto nutarimo projekte nurodytą bendrą turto kainą. Tai ypač svarbu šiuo atveju, kai pasiūlyta turtą parduoti kaip kompleksą. Pateikus tokį nutarimo projektą balsavimo metu, nei darbotvarkėje, nei informacijoje kreditoriams nebuvo pateikta visiškai jokių duomenų, kodėl siūloma bendrovės nekilnojamojo turto objektus parduoti ne kaip atskirus vienetus, o dalį kaip turto kompleksą. Taip pat nepateikta visiškai jokių argumentų ir (ar) duomenų, koks galėtų būti kainų skirtumas, jeigu turtas būtų parduodamas skyrium ir jeigu turtas būtų parduodamas kaip kompleksas bei kodėl nekilnojamojo turto objektai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų pardavimas kaip vientiso turto objekto atneštų didžiausią naudą. Taigi, kitiems kreditoriams nebuvo paaiškinti pasiūlymo parduoti turtą būtent tokia tvarka ir kaina motyvai ir kreditoriai neturėjo galimybės įvertinti tokio pasiūlymo ekonominio naudingumo tiek bendrovei, tiek jiems patiems ir balsuoti dėl tokio nutarimo projekto.
Iš didžiojo kreditoriaus pasiūlyto ir priimto nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos matyti, kad turtą nutarta parduoti kaip vieną vienetą, t. y. apjungiant visus nekilnojamojo turto objektus ir parduodant kaip turtinį kompleksą. Nurodytina, kad teisėje turtinis kompleksas suprantamas kaip visuma bendra paskirtimi pasižyminčių civilinių teisių objektų, kurie laikomi vientisu objektu ir turi turtinę vertę. Šiuolaikinėje privatinės teisės doktrinoje tiek civilinio teisinio santykio, tiek civilinių teisių objektu pripažįstama tai (tos gėrybės), dėl ko atsiranda teisinis santykis. Formuojant turtinius kompleksus į vieną visumą sujungiami skirtingi turto (tiek materialaus, tiek nematerialaus) vienetai, ir toks turtinių vienetų junginys yra laikomas vienu civilių teisių objektu. Tokiu būdu pozityvioji teisė, nustatanti galimybę formuoti turtinius kompleksus ir tokiems objektams dalyvauti civilinėje apyvartoje, sudaro prielaidas turto kapitalizacijai, nes turtiniai kompleksai suformuojami siekiant pridėtinės vertės. Ginčo atveju matyti, kad kaip vienas turtinis kompleksas nutartas pardavinėti turtas, kuris jokiomis sąsajomis (išskyrus žemės sklypą, ant kurios stovi patalpos – butai) nėra susijęs tarpusavyje nei funkcine, nei kitokia prasme, dėl ko darytina išvada, kad kūrybinės dirbtuvės, esančios Savanorių pr. ir atskiros patalpos – butai su žemės sklypu, kurie yra J. Puzino g., niekaip negali būti laikomi vienu turtiniu kompleksu teisine prasme.
Kaip jau nurodyta, didysis bendrovės kreditorius, kuris pasiūlė šį nutarimo projektą ir jo balsais šis nutarimas buvo priimtas, niekaip nepagrindė, kodėl turtą tikslingiau pardavinėti kaip turtinį kompleksą, o ne atskirais objektais, kai tam galimybė yra (tai patvirtinama ir paties nemokumo administratoriaus pasiūlytais nutarimo projektais, nepaisant to, kad juose nurodytos turto kainos skiriasi), todėl esminiu bankroto proceso klausimu priimtas nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų (prieštarauja įstatymams ir pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių kompetencijai priskirti klausimai, susiję su turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymu, yra susiję su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017). Tokiu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo sprendimu turi procesinę pareigą įrodyti, kad pasiūlyta turto pardavimo tvarka yra nustatyta neteisingai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto pardavimo tvarka pateikė argumentus dėl netikslingumo turtą parduoti kaip turtinį kompleksą, kuriems teismas iš esmės pritaria, kadangi akivaizdu, kad niekuo nesusiję turto vienetai, parduodami kartu, neabejotinai sumažina pirkėjų ratą ir užkerta kelią kiek įmanoma didesnei kainai už parduodamą turtą gauti. Teismo vertinimu, šiuo atveju nesant jokio tokio nutarimo projekto pagrindimo, kuo toks pardavimo būdas yra naudingesnis nei turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais ar juos, pavyzdžiui suskirsčius į kelias grupes, kas galimai padidintų ir potencialių pirkėjų ratą ir atitinkamai kainą, nėra galimybės įvertinti sprendimo visą turtą pardavinėti kaip vieną turto grupę (vieną turtinį objektą) racionalumo. Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nustatyta turto pardavimo tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti teisiniam reguliavimui. Tuo tarpu nenurodymas, kiek laiko turtas bus pardavinėjamas, kaip kis jo kaina, nelaikytinas imperatyviu įstatymo pažeidimu, kadangi įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo nurodyti ir iš karto nustatyti turto pardavimo terminus, kainos didinimo ir mažinimo intervalus, o ši aplinkybė laikytina tik kaip galinti sąlygoti kito kreditorių susirinkimo sušaukimą. Atitinkamai nemokumo administratorės pateikti argumentai, kad turtas jau yra parduotas ir už didesnę kainą, nei priimtas nutarimas, taip pat nesudaro prielaidų vertinti, kaip pateisinančius neteisėto kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimą.
Kaip jau minėta, įstatyme numatyti reikalavimai, pagal kuriuos juridinio asmens turtas turi būti parduodamas, be kita ko, vadovaujantis ir didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą, atsižvelgti į bankroto proceso paskirtį ir tikslus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių teisės ir įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo metu patvirtinta įmonės turto pardavimo tvarka, apie kurią nežinojo kiti kreditoriai ir neturėjo galimybės pasisakyti, naudinga tik pačiam nutarimo projektą pasiūliusiam įkaito turėtojui, tačiau iš esmės pažeidžia kitų kreditorių interesus ir pagrindinį bankroto proceso tikslą – kuo didesne dalimi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagal turimus duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijama turto pardavimo tvarka yra pagrįsta, atitinkanti JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą didžiausios kainos principą, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti tiek dėl esminių procedūrinių, tiek ir dėl turinio pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, 55 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2025 m. vasario 26 d. uždarosios akcinės bendrovės „Dizaino studija“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
Atmesti kitą skundo dalį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.