Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad „Swedbank“ AB ir atsakovas M. B. 2010 m. vasario 17 d. sudarė kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009174-EG bei 2010-03-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV, kurių pagrindu atsakovui suteikė minėtose sutartyse nurodyto dydžio kreditą: pagal 2010 m. vasario 17 d. kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009174-EG – 1000,00 Lt (289,62 Eur) su 25 proc. metine palūkanų norma; pagal 2010-03-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV (2011-12-30 susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo) – 11 000,00 Lt (3185,82 Eur) su 22 proc. metine palūkanų norma. Atsakovas įsipareigojo „Swedbank“, AB Sutartyse nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti bankui 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl „Swedbank“, AB kreipėsi į atsakovą įspėjimu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir Sutarčių nutraukimo, ragindamas padengti susidariusius įsiskolinimus pagal sutartis. Atsakovas su „Swedbank“, AB neatsiskaitė, todėl 2013 m. kovo 12 d. sutartis Nr. 10-009174-EG, o 2013 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. 10-016228-GV su atsakovu buvo nutrauktos, o „Swedbank“, AB įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl sutarčių pagrindu apskaičiuotų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirminis kreditorius „Swedbank“, AB ir ieškovė 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią 2013-04-24 bylų priėmimo perdavimo aktu Nr. 4 prie minėtos reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtas kredito sutartis Nr. 10-009174-EG ir Nr. 10-016228-GV.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Byloje esantis 2013 m. birželio 11 d. atsakovui adresuotas UAB ,,Gelvora“ raštas patvirtina, kad atsakovas M. B. apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei UAB ,,Gelvora“ buvo informuotas, todėl laikytina, kad ieškovė tinkamai perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą ir kitus mokėjimus pagal kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009174-EG bei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV su vėlesniais pakeitimais iš pradinio kreditoriaus ,,Swedbank“, AB ir turi reikalavimo teisę šioje byloje.

Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui „Swedbank“, AB, perleidus reikalavimą – ieškovei UAB ,,Gelvora”, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą pagal sutartis Nr. 10-009174-EG, Nr. 10-016228-GV būtų sumokėjęs (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei pagal 2010 m. vasario 17 d. kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009174-EG liko skolingas 143,23 Eur negrąžinto kredito, pagal 2010-03-08 vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV (2011-12-30 susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo) – 2003,72 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi atsakovas iš esmės sutinka, kad likusi negrąžinta pagrindinė skolos suma iš viso pagal abi Sutartis - 2146,95 Eur, todėl teismas priimdamas sprendimą plačiau pasisako tik dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų bei dėl priteistinos sumos išdėstymo dalimis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina - 2146,95 Eur (143,23 Eur + 2003,72 Eur) negrąžinto vartojimo kredito.

Dėl delspinigių ir palūkanų delspinigių priteisimo

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju, pagal 2010 m. vasario 17 d. kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutarties Nr. 10-009174-EG ir 2010-03-08 vartojimo kredito sutarties Nr. 10-016228-GV (2011-12-30 susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo) specialiosios dalies nuostatas atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datą ar kitus sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG turi mokėti 25,85 Eur delspinigius (0,10 procentų delspinigiai perduoti reikalavimo perleidimo sutartimi už laikotarpį nuo 2019-07-17 iki 2020-01-13), pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV – 386,78 Eur delspinigius (0,10 procentų delspinigiai perduoti reikalavimo perleidimo sutartimi už laikotarpį nuo 2019-07-17 iki 2020-01-13) bei 13,66 Eur palūkanų delspinigius.

Pabrėžtina ir tai, kad VKĮ buvo priimtas 2010-12-23, o Sutartys pasirašytos 2010-02-17 ir 2010-03-08. Dėl minėtos priežasties teismui nėra aišku, kodėl atsakovas atsiliepime remiasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi (galiojusi suvestinė įstatymo redakcija 2012-01-01 - 2014-12-31). Įstatymas atgal negalioja, todėl nurodyto įstatymo normos šiuo atveju negali būti taikomos.

Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiškai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali būti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikštų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190 2003). Teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443 2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401 2008; kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad Sutartyse yra numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai, kurie mokami už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Sutarties Nr. 10-009174-EG 11.4 punktas, Sutarties Nr. 10-016228-GV 7.2 punktas), teismas konstatuoja, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 25,85 Eur delspinigius pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG už laikotarpį nuo 2019-07-17 iki 2020-01-13 ir 386,78 Eur delspinigius pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV už laikotarpį nuo 2019-07-17 iki 2020-01-13 ir 13,66 Eur palūkanų delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Juo labiau kad nagrinėjamu atveju atsakovas skolos negrąžino pakankamai ilgą laiką (apie 7 metus po sutarčių nutraukimo), per kuriuos kreditorius negalėjo naudotis paskolintomis lėšomis, o atsakovas neginčijo Sutarčių sąlygų.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su „Swedbank“, AB 2010 m. vasario 17 d. sudarytą kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 10-009174-EG atsakovas įsipareigojo mokėti 25 procentų dydžio metines palūkanas, pagal 2010 m. kovo 8 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV (2011-12-30 susitarimas dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo) atsakovas įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pagal sudarytą sutartį Nr. 10-009174-EG – 241,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (25 proc. sutartinės palūkanos perduotos reikalavimo perleidimo sutartimi už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. sausio 13 d.) bei pagal sutartį Nr. 10-016228-GV – 3098,38 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (22 proc. sutartinės palūkanos perduotos reikalavimo perleidimo sutartimi už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. sausio 13 d.)

Atsakovas savo atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė sumažinti ieškovės prašomą priteisti palūkanų dydį pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-009174-EG nuo 25 % iki 12,5 %, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 10-016228-GV nuo 22 % iki 11 % ir taikyti ieškinio senatį, palūkanas priteisti už 5 metus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018 nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos - palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taigi šalys, nustatydamos sutarties sąlygas, yra laisvos tiek, kiek nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų. Teismas atkreipia dėmesį, jog įstatyme esant aiškiai reglamentuotam kompensuojamųjų palūkanų dydžiui, taip pat esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, nėra jokio pagrindo mažinti, šalių laisva valia sulygtų, ieškovei priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydį.

Pelno palūkanos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 25 proc. palūkanos pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG ir 22 proc. palūkanos pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV, buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.

Teismas sprendžia, kad nustatyta 25 proc. metinė palūkanų norma pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG bei 22 proc. metinė palūkanų norma pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV negali būti pripažinta nesąžininga ir dėl to mažinama priteista palūkanų suma. Pažymėtina, kad šios palūkanų normos sutartyse yra išreikštos aiškiai ir suprantamai (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis); prie sutarčių pridėti palūkanų mokėjimo grafikai, pasirašyti atsakovo, kuriuose matosi kiekvieną mėnesį mokėtinos palūkanų sumos; palūkanų dydis yra įprastas tuo metu rinkoje vyraujančioms palūkanų normoms, todėl tokio dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimas, jų nemažinant, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Šiame sprendime teismas anksčiau pažymėjo, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs Analogiškomis nuostatomis reikia vadovautis taikant ieškinio senatį mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosioms palūkanoms. Šiuo atveju, iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog prašomos priteisti palūkanos buvo paskaičiuotos daugiau negu už 1800 dienų, t. y. viršijant 5 metų terminą.

Taigi atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį mokėjimo (pelno) palūkanoms, ieškovės ieškinys dalyje dėl 241,73 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinos 25 proc. sutartinės metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (143,23 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d. (už 5 metus) – 179,04 Eur palūkanų bei ieškovės ieškinys dalyje dėl 3098,38 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV tenkintinas iš dalies, ieškovei priteistinos 22 proc. sutartinės metinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (2003,72 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 13 d. (už 5 metus) – 2204,09 Eur palūkanų. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti (pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG – 62,69 Eur, pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV – 894,29 Eur) mokėjimo funkciją atliekančias palūnas atmestinas, nes ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui sumokėti palūkanas pareikšti. Be to, ieškovei iš atsakovo priteistina 25 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (143,23 Eur) pagal Sutartį Nr. 10-009174-EG bei 22 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (2003,72 Eur) pagal Sutartį Nr. 10-016228-GV nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 31 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistas (143,23 Eur ir 2003,72 Eur) sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 133,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 500,00 Eur sumokėti advokatei už atsiliepimo parengimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Ieškinys patenkinamas iš dalies – 83,82 proc. (4956,37 x 100 : 5913,35), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 112,00 Eur žyminis mokestis, o iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 80,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (teisinės pagalbos išlaidos). Valstybės patirtos išlaidos (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) šioje byloje sudaro – 1,79 Eur, kurios valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis, negu teisės aktuose nustatytos minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą išdėstyti spredimą grindė sunkia finansine padėtimi, nurodydamas, kad jis turi paskolų, moką išlaikymą vaikui, draudimus ir pateikė dokumentus: banko išrašų kopijų fragmentus atsakovo pasirinktais laikotarpiais (bendras išrašų fragmentų laikotarpis nuo 2010-03-12 iki 2013-01-18), vartojimo kredito ir paskolų sutarties kopijas, draudimų sutartis. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą dalimis, nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, nes tenkinus atsakovės prašymą būtų pažeisti jos, ieškovės UAB „Gelvora“ interesai. Tokiu būdu atsakovui būtų sudaryta galimybė ieškovės interesų sąskaita, nepatiriant jokių neigiamų pasekmių, piktnaudžiauti jam palankiu teismo procesiniu sprendimu.

Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Tuo pagrindu, teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. siekia maždaug nuo 1722,00 Eur iki 2936,00 Eur per mėnesį. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad šiuo laikotarpiu atsakovas gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus – bendra išmokėta suma per laikotarpį nuo 2019-01-01 – 2020-04-03 – 2555 Eur. Vidutiniškai per mėnesį atsakovo gautos pajamos, aukščiau nurodytu laikotarpiu, sudaro apie 2550,00 Eur.

Atsižvelgus į skolos dydį ir prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį ir tai, jog jis nepateikė duomenų, kad dėl turimų įsiskolinimų prašoma priteisti suma yra jam per didelė, teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas, o sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, todėl atsakovo prašymas atmestinas.

Kiti ieškinyje nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai

- pagal sutartį Nr. 10-009174-EG: 143,23 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 23 ct) skolą, 179,04 Eur (vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 04 ct) palūkanas, 25,85 Eur (dvidešimt penkių eurų 85 ct) delspinigius, 25 (dvidešimt penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (143,23 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (348,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei

- pagal sutartį Nr. 10-016228-GV: 2003,72 Eur (dviejų tūkstančių trijų eurų 72 ct) skolą, 2204,09 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturių eurų 09 ct) palūkanas, 386,78 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 78 ct) delspinigius,13,66 Eur (trylikos eurų 66 ct) palūkanų delspinigius, 22 (dvidešimt dviejų) procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2003,72 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos ((2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4607,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,00 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Gelvora”, juridinio asmens kodas 125164834, atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 80,90 Eur (aštuoniasdešimt eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.