Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programose.

A. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo P. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš A. S. priteista 652 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt du eurai) turtinei žalai ir 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo P. S. naudai iš A. S. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) atlyginimo už nukentėjusiojo P. S. patirtas teisines išlaidas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas tenkinamas

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio pateikė nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis, nesutikdamas su A. S. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, prašydamas A. S. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinio skundo argumentais, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes ir pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatytos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, neleidžia neabejotinai spręsti, kad A. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. S. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalis) nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant inkriminuoti nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnyje būtina nustatyti šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymius. Esminiam subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tyčinė kaltės forma. Tai yra kaltininkas supranta, kad smurtauja prieš kitą asmenį, numato pavojingas tos veikos pasekmes ir jų nori. Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

9. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019). Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295- 507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-215-387/2024).

10. A. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 15 d. apie 1.40 val., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, veždamas keleivį P. S. nuo (duomenys neskelbtini), ir pavažiavus apie 500 metrų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žodinio konflikto metu, tyčia griebė už striukės P. S. ir išvilkęs iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į galvos sritį, nuo suduotų smūgių P. S. nukritus veidu ant žemės, padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žande, pareinant į smilkinį ir pažandę, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande, pereinant į smilkinį ir kairės akies apatinį voką, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame momenyje, tuo P. S. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog nukentėjusiajam P. S. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nėra, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai (poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame žande, pareinant į smilkinį ir pažandę, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žande, pereinant į smilkinį ir kairės akies apatinį voką, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas kairiame momenyje) nebuvo nulemti kaltinime nurodytų priešingų teisei A. S. veiksmų. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti P. S. kaltinime nurodyti sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais, aštuoniais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek jų visumą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, jog odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame skruoste, pereinant į smilkinį ir kairės akies apatinį voką, odos nubrozdinimas kairiame momenyje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiame kelyje galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota (1 t., b. l. 75-77). Apeliaciniame nuteistojo gynėjo skunde buvo keliamas klausimas, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklaustas teismo medicinos specialistas pateikęs aukščiau aprašytą specialisto išvadą siekiant išsiaiškinti ar nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo susidaryti krentant. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė Marija Kolcovaitė. Ekspertė parodė, jog teiktą specialisto išvadą palaiko. Ekspertė Marija Kolcovaitė paaiškino, kad nukentėjusysis P. S. buvo apžiūrėtas praėjus keturioms dienoms po įvykio, t. y. 2023 m. sausio 19 d. bei nurodė, jog aprašyti nukentėjusiojo sužalojimai negalėjo būti padaryti anksčiau nei kaltinime nustatyta įvykio data. Nustatytų nukentėjusiajam sužalojimų susidarymo mechanizmas yra kieti, buki daiktai. Ekspertė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad dėl nukentėjusiajam P. S. nustatytų sužalojimų atsiradimo yra išsamiai pasisakyta specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei papildė, jog ekspertė vertina kaip sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti tuo pat metu vieno griuvimo metu. Visi sužalojimai, kuriuos ekspertė Marija Kolcovaitė nustatė, t. y. visuma, nebūdinga griuvimui. Visi nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti vieną kartą griūnant, nes nustatytos per daug skirtingos anatominės lokalizacijos, o duomenų apie tai, kad nukentėjusysis P. S. krito dukart byloje nėra. Aptariant kiekvieną nustatytą sužalojimą atskirai, beveik visi iš jų galėjo atsirasti krentant, tačiau sužalojimai dešinės akies vokuose nebūdinga griuvimui, nes akis yra tokia anatominė lokalizacija, ji yra įdubusi ir tai jau turi būti kažkoks ribotas daiktas, kad paveikti. Dažniausiai tai kumštis, spyris koja ar dar su kokiu nors daiktu. Ekspertė apeliacinės instancijos teisme taip pat paaiškino, kad nagrinėjamu atveju kraujosruvos buvo konstatuotos dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke. Šios kraujosruvos susidaryti dėl vieno trauminio poveikio susidaryti negalėjo, nes viena lokalizacija išskirta tik dešinės akies vokai, kita lokalizacija – kairiame skruoste pereinant į smilkinio sritį 8*3 cm, nehomogeniškas gana gilus pakilusių šašų odos nubrozdinimas su aplinkine pereinančia į kairės akies apatinį voką poodine kraujosruva. Tai rodo du trauminius poveikius. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas pateikė nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismo 2024 m. lapkričio 12 d. protokoline nutartimi buvo prijungta prie baudžiamosios bylos (2 t., b. l. 177-185). 2025 m. sausio 14 d. vykusiame teismo posėdyje apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker palaikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog nubrozdinimai, nustatyti ekspertės Marijos Kolcovaitės rengtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam P. S. padaryti prieš daugiau nei parą iki apžiūros, o taip pat ekspertės Marijos Kolcovaitės pateiktoje specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytos kraujosruvos, turinčios gelsvą atspalvį, padarytos prieš daugiau nei aštuoniolika valandų iki jų nustatymo teismo medicinos apžiūros metu. Gelsvas atspalvis, kaip nurodo mokslinė literatūra, yra vienintelė spalva arba atspalvis, kuris rodo sužalojimo padarymo laiką, tiksliau kitos kraujosruvų spalvos nerodo laiko, tik gelsvas atspalvis. Apklausiamas ekspertas taip pat nurodė, jog visi nukentėjusiojo P. S. sužalojimai, aprašyti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyti (duomenys neskelbtini) priėmimo metu. Ekspertas Gregoire Abi Chaker nurodė, jog ekspertės Marijos Kolcovaitės rengtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog minėti sužalojimai galėjo būti padaryti griuvimo metu iš karto priimant pacientą po galimo įvykio, tačiau kituose išvados punktuose teigė, jog sužalojimai negalėjo būti padaryti griuvimo metu. Ekspertas Gregoire Abi Chaker specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai, kurie buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) priėmimo metu, galėjo būti padaryti griuvimo metu. Eksperto Gregoire Abi Chaker pateiktoje išvadoje neatmetama sužalojimų atsiradimo aplinkybė nukentėjusiajam krentant, kadangi sužalojimai neatspindi žalojusių daiktų formos, todėl negalima nustatyti tikslaus mechanizmo. Nagrinėjamu atveju sužalojimai yra krumplio, kelio srityse, t. y. atsikišusiose kūno dalyse, ten, kur kai žmogus griūva, būna kontaktas su kitais daiktais ir paviršiais. Dėl kitų sužalojimų eksperto rengtoje specialisto išvadoje, t. y. dėl sužalojimų, kurie nustatyti teismo medicinos apžiūros metu, pagal jų vaizdą, pobūdį, pagal vietą kūne bei remiantis medicininių dokumentų duomenimis kaip kad jie neaprašyti medicininiuose dokumentuose gydymo įstaigos priėmimo metu, kai visas kūnas buvo apžiūrėtas, rodo, kad jie galėjo būti padaryti tarp galimo įvykio, vykusio 2023 m. sausio 15 d. ar 14 d. vidurnaktį, ir teismo medicinos apžiūros 2023 m. sausio 19 d. Tokiu būdu ekspertas Gregoire Abi Chaker padarė išvadą tiek apie sužalojimus, nustatytus teismo medicinos apžiūros metu, jų vaizdo, pobūdžio, vietos kūne, jokiu būdu neprieštarauja jų padarymo laikui tarp galimo įvykio ir teismo medicinos apžiūros. Ekspertas nurodė, kad sužalojimas teismo medicinos apžiūros galėjo būti padarytas prieš nemažiau pavyzdžiui dešimties dienų, todėl eksperto teigimu, sužalojimas negalėjo būti padarytas tarp galimo kaltinime nurodyto įvykio ir teismo medicinos apžiūros, nes yra penkios paros tarp galimo įvykio ir teismo medicinos apžiūros, bet visi eksperto išvardinti sužalojimai rodo, kad jie galėjo būti padaryti prieš daugiau nei parą iki medicinos teismo proceso apžiūros ir prieš daugiau nei aštuoniolika valandų iki teismo medicinos apžiūros metu, kas telpa į tą intervalą tarp galimo įvykio ir teismo medicinos tyrimo, apžiūros. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiajam P. S. nustatytų sužalojimų vaizdas, pobūdis, vieta kūne rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti skirtingu metu (2 t., b. l. 183). Taigi, kaip matyti iš aptartų specialistų išvadų, nei vienoje jų nėra neginčijamai nurodyta, jog P. S. patirtų sužalojimų atsiradimą sąlygojo A. S. veiksmai, priešingai, net apeliacinės instancijos teisme apklausti ekspertai nurodė, jog vertinamu atveju tikėtina, jog nukentėjusiojo sužalojimai atsirado jam krentant.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M., kuris parodė, jog prisimena, kad gavus pranešimą apie įvykį, tarnybiniu policijos pareigūnų automobiliu vyko prie (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios prie vadinamo pilies žiedo. Pareigūnus pasitiko moteris ir sužalotas asmuo - neblaivus vyriškis, kuris atsisakė atvykusiems pareigūnams pasakoti kažkokias įvykio aplinkybes ir nurodė, kad pareigūnų pagalba nereikalinga, todėl nebuvo pradėtas tyrimas. Apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešė nukentėjusiojo sutuoktinė. Liudytojas nurodė, kad kaip atrodė P. S., ar ant jo buvo sužalojimai, atsakyti negalėjo, nes praėjo daug laiko po aptariamo įvykio, tačiau tikrai atsimena, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. To paties teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad prisimena, kad galimai pas nukentėjusįjį atvažiavo sutuoktinė į įvykio vietą, į kurią atvyko policijos pareigūnai. Kiek liudytoja prisimena, nukentėjusysis lyg neturėjo jokių pretenzijų. Ant nukentėjusiojo matėsi sužalojimai, tačiau pats P. S. jokių pretenzijų tuo metu nereiškė. Kokie sužalojimai tiksliai matėsi liudytoja nurodė neatsimenanti, bet pats nukentėjusysis jokių pretenzijų tuo metu nereiškė. Liudytoja E. B. taip pat nurodė, kad sužalojimai matėsi ant veido, tačiau neatsimena kokiose tiksliai vietose. Apklausiama liudytoja pažymėjo, kad pats nukentėjusysis buvo aiškiai neblaivus. Pretenzijų turėjo tik pareiškėja, t. y. nukentėjusiojo sutuoktinė, todėl policijos pareigūnai išaiškino, jog ji pareiškimo rašyti negali, o kadangi nukentėjusysis neblaivus, jis rašyti pareiškimo negalėjo. Pačios įvykio aplinkybės taip pat atvykusiems pareigūnams buvo neaiškios, kadangi P. S. jų aiškiai nurodyti nesugebėjo. Atvykę pareigūnai taip pat paaiškino, jog pareiškėja bei nukentėjusysis turi teisę vykti į gydymo įstaigą, kadangi įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Liudytoja taip pat apklausiama nurodė, kad nukentėjusysis jokių pretenzijų neturėjo, neminėjo, kad buvo užpultas ar sužalotas. Kiek liudytoja E. B. prisimena, nukentėjusysis P. S. net nenorėjo, kad atvažiuotų policija. Ikiteisminis tyrimas iškart pradėtas nebuvo, kadangi nukentėjusiojo pareiškimo nebuvo, taip pat nebuvo jokių pretenzijų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog iš policijos ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja L. S., kuri nurodė, jog jos manymu, jos sutuoktinis sumuštas. Ar tikrai P. S. kažkas užpuolė moteris nurodyti negalėjo, kadangi sutuoktinis su ja apie tai nekalbėjo, viską neigė, o pati moteris įvykio nematė, nežino kas galėjo jį matyti. Pareigūnams bendraujant su P. S., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, o jo paklausus kas įvyko, jis nurodė, kad nieko, niekas jo neužpuolė, jokio tyrimo nenori, pretenzijų niekam neturi. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, P. S. atsisakė nurodyti savo asmens duomenis, asmens kodą, o taip pat nurodė, kad medicinos darbuotojų pagalbos jam nereikia, gydymo atsisakė. Apžiūrėjus nukentėjusįjį vizualiai ant jo veido bei rankų riešų matėsi nubrozdinimai ir patinimai. P. S. neigė, kad jį kažkas sumušė, minėjo, kad galėjo nukristi ir pats, tačiau detalizuoti įvykio aplinkybes atsisakė. Policijos pareigūnams taip pat nepavyko patikrinti P. S. neblaivumo, kadangi jis kategoriškai atsisakė pasitikrinti (1 t., b. l. 11-13).

13. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nors teismas procesiniame sprendime pats nurodė, kad itin atidžiai vertino liudytojų L. Š.-S., E. M., D. B. parodymus, kadangi minėti asmenys turi teigiamą ryšį su nukentėjusiuoju P. S. ir gali turėti suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau jais vadovavosi konstatuojant A. S. kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja L. Š.-S., kuri yra nukentėjusiojo P. S. sutuoktinė, nurodė, kad nukentėjusiojo P. S. veidas buvo kruvinas, matėsi sužalojimai, o sutuoktinio paklausus kas nutiko, jis pasakė, kad jį sumušė „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjas. Matėsi, kad jis buvo didelio šoko būsenoje, iš skausmo perkreiptu veidu. Iš pažiūros atrodė, kad sutuoktinis kažkiek neblaivus, tačiau tikrai nebuvo toks neblaivus, kad nesiorientuotų aplinkoje. Liudytoja apklausos metu taip pat nurodė, kad nukentėjusysis policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes, tačiau dėl stresinės būsenos nenorėjo detaliau aiškinti įvykio aplinkybių. Apklausiama pirmosios instancijos teisme 2023 m. lapkričio 29 d. teisiamajame posėdyje L. Š.-S. dėl anksčiau įvardintų aplinkybių nurodė skirtingai – vyras buvo sumuštas, visas mėlynas, raudonai mėlynas buvo jo veidas, kraujas nebėgo. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjas nutraukė kelionę, galimybės su juo susisiekti telefonu nebeturėjo, tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja nurodė priešingai, t. y. teigė, kad pavežėjui įvykio naktį, apie 04.00 val., paskambino ir pasakė, kad jos sutuoktinis sumuštas. Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, t. y. teigė, kad su P. S. tikrai nekonfliktavo, gal tik garsiai kalbėjo. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas priešingai nei teigė pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kitos dienos rytą paskambinęs P. S. jam nurodė, kad buvo pavogti jo pinigai. Liudytoja D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, t. y., jog jos vyras E. M. ir P. S. draugai. Kai ji rado P. S. ant gatvės, jis buvo sumuštas, veidas buvo kruvinas. Šioje vietoje pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo dešinėje veido pusėje buvo kažkoks guzas, o kairė veido pusė buvo nubrozdinta. Kaip matyti iš aptarto, iš esmės liudytojų E. M. ir D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nesiskyrė. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog liudytoja L. Š.-S. apie įvykį nurodė nevienodas aplinkybes skirtingose proceso stadijose – ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad sutuoktinis iškart jai pasakė, kad buvo sumuštas „(duomenys neskelbtini)“ pavežėjo, taip pat skirtingai nurodė nukentėjusiojo sužalojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog šios nutarties 16 punkte aprašytame policijos ataskaitų žiūryklės išraše nurodyta, kad aplinkybės, ar tikrai P. S. kažkas užpuolė, pranešėja L. Š.-S. nurodyti negali, kadangi sutuoktinis su ja apie tai nekalbėjo ir viską neigė. Aukštesnysis teismas šiame kontekste pažymi, jog minėtos liudytojos, ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes akivaizdžiai paneigia anksčiau aptartas policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, ataskaitos žiūryklės išrašas. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame 2023 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše/siuntime fiksuota, jog pacientas (P. S.) elgiasi neadekvačiai, nuolat pertraukia, atsakinėja klausimus, į klausimus neatsakinėja, pagal prasmę, neatsako iš pirmo karto. Paklausus kur skauda, atsako, kad visą kūną (1 t., b. l. 135). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame medicininiame dokumente fiksuota informacija apie nukentėjusįjį bei jo būklę paneigia liudytojos L. Š.-S. nurodytą, jog sutuoktinis P. S. iš pažiūros atrodė, kad yra kažkiek neblaivus, tačiau tikrai nebuvo toks neblaivus, kad nesiorientuotų aplinkoje. Priešingai, tiek minėtas medicininio dokumento išrašas, tiek šio nuosprendžio 16 punkte aptarti liudytojų policijos pareigūnų parodymai patvirtina, jog P. S. įvykio naktį buvo stipriai neblaivus.

14. Apeliaciniame skunde A. S. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašė peržiūrėti jo ginamojo baudžiamojoje byloje pateiktą taksi automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ esančio registratoriaus vaizdo įrašą. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje buvo peržiūrėti minėti vaizdo įrašai, esantys 1 t., b. l. 138. Iš kompaktiniame diske esančio vaido įrašo „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „Bolt“ automobiliui atvykus prie nuosavo namo, už tvoros laukia vyras, kuris yra tik su kojinėmis, šalia jo ant žemės guli batas bei vyriška rankinė. Taksi „Bolt“ automobiliui sustojus prie minėto vyriškio, šis į automobilį nelipa, taksi automobilis pavažiuoja į priekį ir apsisuka. Taksi automobiliui priartėjus prie minėto vyriškio, šis keikdamasis, keiksmai akivaizdu, jog skirti už namo tvoros esantiems asmenims, nešinas vienoje rankoje batu ir vyriška rankine, įlipa į taksi automobilį ir šis pradeda važiuoti. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matomas važiuojančio automobilio vaizdas. Keleivis klausia: „kur važiuojam?“, vairuotojas atsako: „(duomenys neskelbtini)“, keleivis atsako: „važiuojam (necenzūrinis žodis) vapše“, toliau girdima keleivio necenzūrinių žodžių lavina, po ko automobilio salone tylu, matomas važiuojančio automobilio vaizdas. Vaizdo įrašo 0:01:28-0:01:34 (registratoriaus 01:49:15-01:49:19) girdimas žiaugčiojimas. Automobilio vairuotojas vaizdo įrašo 0:01:35 (registratoriaus 01:49:22) klausia: „nevemsi tu čia?“, vaizdo įrašo 0:01:37-0:01:39 (registratoriaus 01:49:23-01:49:25) keleivis atsako: „vemsiu, vemsiu, kas yra?“, vaizdo įrašo 0:01:40 (registratoriaus 01:49:26) vairuotojas sako: „neprivemk mašinos“, vaizdo įrašo 0:01:41 (registratoriaus 01:49:27) keleivis atsako: „kas blogai?“, vaizdo įrašo 0:01:42 (registratoriaus 01:49:28) vairuotojas atsako: „ta prasme kas blogai?“, vaizdo įrašo 0:01:43-0:01:44 (registratoriaus 01:49:29-01:49:30) keleivis atsako: „išsivalysi (necenzūrinis žodis)“, po ko automobilis iškart sustoja ir vaizdo įrašo 0:01:47 (registratoriaus 01:49:33) vairuotojas pasako: „lipk iš mašinos“, po ko keleivis pradeda juoktis. Vairuotojas pakartoja keleiviui lipti iš mašinos, o keleivis ginasi, jog juokavo. Matyti, jog automobilis sustojo ir įjungė avarinį signalą. Vairuotojas toliau kartoja, kad keleivis išliptų, po ko vaizdo įrašo 0:02:00 (registratoriaus 01:49:47) keleivis jam atsako: „žinai kur aš dirbu?“. Toliau girdimas automobilio durelių atidarymo garsas, uždarymo garsas bei mobilaus telefono skambėjimas. Fone girdisi pokalbis: „tu rimtai (necenzūrinis žodis), būk geras pavežk. „Ar tu supranti mane ar ne? (necenzūrinis žodis) kiek nori. Lipk iš mašinos“. „Būk geras pavežk žmogišką keleivį“. Automobiliui pradėjus važiuoti, girdimas uždaromų automobilio durelių garsas, mobiliojo telefono skambučio garsas, matomas važiuojančio automobilio vaizdas. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matomas važiuojančio automobilio vaizdas, vaizdo įrašo 0:00:05 (registratoriaus 01:50:52) automobilis sustoja, toliau girdimas mobiliojo telefono skambėjimo garsas, automobilis stovi vietoje. Vaizdo įrašo 0:00:52 (registratoriaus 01:51:39) vairuotojas atsiliepia mobiliuoju telefonu“ „alio, laba diena, ką padaryti? Taip. Ne, neįmanoma“ ir matomas važiuojančio automobilio vaizdas. Vaizdo įrašo 0:01:39 (registratoriaus 01:52:26) automobilis sustoja, girdimas durelių atidarymo garsas, vaizdo įrašo 0:02:26 (registratoriaus 01:53:13) girdima: „batus palikau čia“ ir toliau matomas važiuojančio automobilio garsas. Aukštesnysis teismas, atsižvelgiant į aptartą baudžiamosios bylos medžiagoje esantį, vaizdo įrašo iš taksi „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo šiame kontekste argumentais dėl A. S. nekaltumo. Pažymėtina, jog anksčiau aprašytas vaizdo įrašas, patvirtina, jog jokios jėgos ar prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo, o iš girdimo pokalbio matyti, jog taksi automobilio vairuotojas mandagiai ir ramiu tonu ragina keleivį išlipti, tačiau pastarasis pradžioje keikdamasis, o vėliau nuleidęs toną, prašo taksi vairuotojo toliau jį vežti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su apelianto tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nurodytomis aplinkybėmis, jog esant situacijai, jeigu keleivį P. S. A. S. būtų ištempęs iš taksi automobilio ir jo atžvilgiu vartojęs smurtą, kas konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis būtų ramiu tonu prašęs vairuotojo toliau jį vežti, t. y. tęsti kelionę, priešingai, nukentėjusysis vengtų jo atžvilgiu fizinį smurtą vartojusio asmens bei tolimesnio kontakto turėjimo su juo. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip nurodyta anksčiau, vaizdo įrašai iš taksi „(duomenys neskelbtini)“ automobilio patvirtina, kad A. S. P. S. atžvilgiu neatliko kaltinime nurodytų veiksmų.

15. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog A. S. viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. kovo 22 d., 2023 m. birželio 6 d. įtariamojo apklausos protokolai, 2023 m. kovo 28 d. akistatos protokolas), tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir nurodė vienodas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje esančioje internetinės svetainės „(duomenys neskelbtini)“ ekrano nuotraukoje matyti, jog grupėje „(duomenys neskelbtini)“ A. S. aprašė lygiai tokias pat vykusio įvykio aplinkybes, kurias teigė ir viso proceso metu (1 t., b. l. 99). Vertinant nukentėjusiojo P. S. parodymų turinį viso proceso metu pirmiausia pažymėtina, jog portale „ePolicija“ jis parašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog taksi vairuotojas elgėsi agresyviai pastarojo atžvilgiu, įžeidinėjo, atrodė neblaivus ir neadekvatus, pavažiavus 3 km nuo paėmimo vietos, vairuotojas P. S. griebė už striukės ir išvilko iš automobilio, nuo suduoto smūgio kumščiu į veido sritį nukentėjusysis nukrito ant žemės, vairuotojas jį spardė kojomis į pilvo, kojų ir veido sritis. Vėliau įsėdo į taksi automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Įvykio vietoje nukentėjusysis liko gulėti iki ten atvykstant jo sutuoktinei, kuri nukentėjusįjį ten ir rado. 2023 m. sausio 18 d. apklausiamas nukentėjusysis teigė, kad pats nukritęs tikrai nebūtų, nes nebuvo tiek neblaivus, kad nepastovėtų ant kojų. Niekas prie jo nei įvykio metu, nei po jo nepriėjo. Po įvykio praėjus neilgam laikui, prie P. S. privažiavo E. draugė D., kuri nuvežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini), kur jis susitiko su sutuoktine (1 t., b. l. 51-54). Nukentėjusysis P. S. apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jokio pokalbio su taksi „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nebuvo, nukentėjusiajam tik buvo pasakyta, kad jis neprivemtų, tada automobilis sustojo ir vairuotojas nukentėjusįjį ištempė iš automobilio už kapišono, smūgiavo į veido sritį, tikrai tris smūgius. Po suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės, o taksi automobilis nuvažiavo. Neužilgo prie palikto nukentėjusiojo privažiavo D. ir nuvežė prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip matyti iš aptarto, nukentėjusiojo P. S. parodymai skirtingose proceso stadijose skirtingi tiek dėl smūgių mechanizmo, tiek dėl jo paėmimo iš įvykio vietos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tikėti aukščiau aptartais P. S. parodymais pagrindo nėra dėl anksčiau įvardintų aplinkybių.

16. Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą, t. y. į tai, kad aptarti liudytojų bei specialistų parodymai, o taip pat bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai, dėl P. S. patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybių, kaip ir paties A. S. parodymai bei kita aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nukentėjusiojo P. S. patirtų sužalojimų atsiradimo nepagrįstai rėmėsi pavieniais (ir netgi dėl kitų, esminių bylos aplinkybių, prieštaringais) nukentėjusiojo P. S. bei liudytojos jo sutuoktinės parodymais. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju joks trečiasis asmuo įvykio nematė, todėl vis dėlto pagrindinis įrodymų šaltinis nagrinėjamu atveju – A. S., P. S. parodymai bei vaizdo registratoriumi fiksuotas taksi „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vaizdo įrašas. Pažymėtina, kad nagrinėjant situaciją, kurią galbūt reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231976/2017). Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų ir aptartų įrodymų visumą, neturi visiškai jokio pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nenustačius, kad A. S. žodinio konflikto metu, tyčia griebė už striukės P. S. ir išvilkęs iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė ne mažiau tris kartus į galvos sritį, nuo suduotų smūgių P. S. nukritus veidu ant žemės, padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniame žande, pareinant į smilkinį ir pažandę, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande, pereinant į smilkinį ir kairės akies apatinį voką, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą kairiame momenyje, A. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas.

Dėl civilinio ieškinio

18. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. S. P. S. naudai priteisti 652 Eur turtinės žalos bei 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 55-57).

19. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju A. S. išteisintinas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų, todėl pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms atlyginti

21. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiojo P. S. atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas byloje buvo pateikęs prašymą iš A. S., pripažinus jį kaltu, priteisti nukentėjusiajam 1 000 Eur patirtų išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, ši suma detalizuota, pridėti apmokėjimą patvirtinantys duomenys (2 t., b. l. 107-108), bei skundžiamu nuosprendžiu ši suma buvo priteista iš A. S.. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį bei priima A. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o tokiu atveju iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti patirtas išlaidas už jam advokato suteiktas teisines paslaugas nėra teisinio pagrindo (BPK 106 straipsnis). Pažymėtina, jog tokia pati teisės norma galioja ir dėl nukentėjusiojo P. S. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

22. A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

23. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai (1 t., b. l. 138; 2 t., b. l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktinius diskus (1 t., b. l. 138; 2 t., b. l. 83), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti P. S., kad jis turi teisę savo interesus apginti pareiškiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.