- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-580-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01310-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 536,73 Lt skolos, 94,70 Lt delspinigių, 6727,69 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „DARVILDA“ su ieškovu 2006-08-08 sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-080151. Iš Lizingo sutarties kylančių UAB „DARVILDA“ prievolių įvykdymui užtikrinti 2006-06-24 AB „SEB lizingas“ ir atsakovas D. S. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS2006-080151, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis atsakyti ieškovui, jei skolininkas UAB „DARVILDA“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių. UAB „DARVILDA“ netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, o 2009-05-11 jai iškėlus bankroto bylą, ieškovas nuo 2009-06-10 vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Nei skolininkas, nei laiduotojas gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui neįvykdė, todėl susidariusius įsiskolinimus prašė priteisti teismine tvarka. Pažymėjo, kad reikalaujamos sumos priteistinos iš laiduotojo D. S., kadangi jis, pasirašęs laidavimo sutartį, tapo solidariuoju bendraskoliu bei buvo aiškiai atsisakęs CK 6.80 str. 2 d. teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į UAB „DARVILDA“ turtą.
Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad laidavimas pagal Laidavimo sutartį Nr. LS2006-080151 yra pasibaigęs, nes yra pasibaigusi ir juo užtikrinta prievolė. Kadangi ieškovas 2009-06-10 vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, todėl vienašaliu ieškovo pareiškimu baigėsi ir laidavimu užtikrinta prievolė. Ieškovo reikalavimas sumokėti 269,97 Lt skolos dalį, kurios mokėjimo terminas suėjo 2009-04-30, ir 266,76 Lt skolos dalį, kurios mokėjimo termino suėjo 2009-05-30, pateiktas praleidus 3 mėn. terminą ieškiniui pateikti [CK 6.88 str. 1 d.]. Atsakovas taip pat reikalavo taikyti 6 mėn. ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, nurodė ir tai, kad ieškovas prašo priteisti neprotingai didelius, t.y. 0,1 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius, kurie turėtų būti mažinami iki protingų 0,02 proc. delspinigių. Be to, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti ir delspinigius, ir nuostolius, kadangi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nurodė, kad ieškovas neteisingai skaičiuoja nuostolius. Dar daugiau, atsakovo teigimu, ieškovas nepatyrė nuostolių, kadangi grąžinto lizinguoto turto rinkos vertė buvo 33680,00 Lt, o likutinė automobilio vertė turto realizavimo metu buvo 27543,33 Lt. Tai, kad automobilį ieškovas pardavė ženkliai mažesne kaina [12664,36 Lt] nei automobilio rinkos vertė, rodo, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 200,00 Lt už automobilio valymą, kadangi nepateikia jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, o be to, automobilio valymo išlaidos nėra priskiriamos prie nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atmetė. Teismas nustatė, kad laidavimo sutartimi Nr. LS2006-080151, 2006-06-24 sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, buvo užtikrinta pagrindinė UAB „DARVILDA“ prisiimta prievolė pagal 2006-08-08 Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-080151. Vilniaus apygardos teismo 2011-02-28 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-03-31, UAB „DARVILDA“ buvo pripažintas pasibaigusiu dėl likvidavimo bei buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro. VĮ Registrų centro duomenimis, pasibaigusi dėl bankroto UAB „DARVILDA“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2011-04-08 registro įrašu. Teismas nurodė, kad laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo. Iš Juridinių asmenų registro išregistravus UAB „DARVILDA“, kuri buvo pagrindinis skolininkas, baigėsi pagrindinė prievolė pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-080151 [LR CK 6.128 str. 3 d.] ir tuo pačiu baigėsi šalutinė atsakovo (laiduotojo) prievolė pagal Laidavimo sutartį Nr. LS2006-080151. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas darė išvadą, kad ieškovo reiškiami reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika laidavimo pabaigos klausimais nesuponuoja išvados, kad tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, pasibaigus pagrindinei prievolei, nesvarbu koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas, laidavimas gali išlikti, nes toks aiškinimas neatitiktų laidavimo, kaip aksesorinės prievolės pobūdžio, esmės, kurios šalys savo susitarimu pakeisti negali. Šiuo atveju buvo pasirinktas laidavimas su visomis iš laidavimo, kaip aksesorinės prievolės, kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, todėl pagrindinės prievolės pasibaigimas lemia laidavimo negaliojimą, o tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laidavimo prievolės pabaigą, o tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teismo sprendime padarytos išvados dėl laidavimo pasibaigimo, pasibaigus pagrindinei prievolei, prieštarauja panašiose bylose teismų formuojamai praktikai. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009 yra išaiškinęs, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo panašiose civilinėse bylose formuojamos teismų praktikos, kurią bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovas ir kurios ratio decidendi yra analogiškos šiai bylai [Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-01 nutartis civ. b. Nr. 2A-390-524/2011]. Taigi, esant ieškovo ir atsakovo susitarimui, kad atsakovo D. S. laidavimas galios iki visiško prievolių pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-050151 įvykdymo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo duotas laidavimas pasibaigė BUAB „DARVILDA“ išregistravus iš Juridinių asmenų registrų. Atkreipė dėmesį į tai, kad į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovo D. S. ieškovas kreipėsi dar tada, kai nebuvo baigta BUAB „DARVILDA“ bankroto procedūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. S. nurodė, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas. Apeliantas neteisingai aiškina kasacinio teismo formuojamą praktiką, suformuotoms taisyklėms nepagrįstai suteikdamas platesnę reikšmę nei kasacinio teismo pasisakyta. Kasacinis teismas nei vienoje iš savo nutarčių nepasisakė, kad, esant laiduotojo ir kreditoriaus susitarimui, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, netaikomi LR CK 6.87 str. numatyti laidavimo prievolės pabaigos pagrindai. Susitarimu, kad laidavimas galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal pagrindinę sutartį įvykdymo, šalys pakeičia įstatyme įtvirtintus bendruosius laidavimo sutarties pabaigos terminus, t.y. nustato terminą, kuris yra neapibrėžtas konkrečia data, o siejamas su teisiniu veiksmu - prievolių įvykdymu. Tokiu atveju laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo, tačiau tik tol, kol galioja pagrindinė prievolė. Toks susitarimas nepaneigia laidavimo sutarties esmės - laidavimas yra siejamas su pagrindine prievole. Esant tokiam šalių susitarimui, pagrindinės prievolės pasibaigimas kitais, nei įstatyme numatytų terminų suėjimo pagrindais, lemia ir laidavimo pasibaigimą. Teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas, taip pat laikomasi nuostatos, kad pagrindinei prievolei pasibaigus dėl juridinio asmens likvidavimo, pasibaigia ir laidavimo prievolė. Apelianto argumentai, kad jis ieškinį padavė dar iki pagrindinio skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai. Pažymėjo, kad apeliantas skunde nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-01 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-390-524/2011, nes nurodyta byla savo faktinėmis aplinkybėmis nėra analogiška šiai bylai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl laidavimo pabaigos pasibaigus pagrindinei prievolei: bylos medžiaga patvirtina, kad AB SEB lizingas ir D. S. 2006-06-24 sudarė Laidavimo sutartį, kuria buvo užtikrinti pagrindinės prievolės AB SEB lizingo ir UAB „Darvilda“ 2006-08-08 sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-080151 įvykdymas. Laidavimo sutarties 6.2 p. ieškovas su atsakovu buvo susitarę, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo. 2011-04-08 pagrindinis skolininkas UAB „Darvilda“ likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. CK 6.76 str. 2 d. numatyta, kad laidavimas yra šalutinė prievolė, kai pasibaigia pagrindinė prievolė ar ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas [CK 6.128 str. 3 d.]. Lietuvos Aukščiausias Teismas Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 išaiškinta, kad užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro [ĮBĮ 32 str. 5-6 dalys], tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia [CK 6.128 str. 3 d.] ir tuo pačiu paprastai baigiasi laidavimas [CK 6.87 str. 1 d.]. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į laidavimo, kaip akcesorinės [papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios] prievolės, pobūdį, kuris lemia jog laidavimas yra priklausomas nuo jo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė pasibaigia ir laidavimas. 2011-04-08 registro įrašu išregistravus iš Juridinių asmenų registro pagrindinį skolininką UAB „Darvilda“, pagrindinė Finansinio lizingo sutartimi prisiimta prievolė pasibaigė [CK 6.128 str. 3 d.], todėl baigėsi ir šalutinė laiduotojo [atsakovo] prievolė pagal Laidavimo sutartį. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, kasacinis teismas savo praktikoje nėra pasisakęs, kad esant laiduotojo ir kreditoriaus susitarimui, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, netaikomi laidavimo prievolės pasibaigimo pagrindai [CK 6.87 str.]. Teisėjų kolegija pritaria ir atsakovo atsiliepime nurodytam argumentui, kad skiriasi laidavimo pabaigos terminų taikymas ir laidavimo prievolės pasibaigimo pagrindų taikymas. Prievolės termino pasibaigimas yra tik vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų [CK 6.124 str.]. Laidavimo pagrindų pabaigai taikomi bendrieji prievolių pabaigos pagrindai ir specialieji laidavimo pabaigos pagrindai [CK 6.87 str.]. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalys gali susitarti dėl laidavimo pabaigos netaikymo suėjus įstatyme nustatytiems terminams, tačiau šalys negali susitarti dėl tokių laidavimo pabaigos netaikymo pagrindų, kurie paneigtų pačios prievolės esmę. Toks susitarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms [CK 6.157 str. 1 d.]. Laidavimas galioja iki visiško prievolių įvykdymo, tačiau tik tol, kol galioja pagrindinė prievolė. Šiuo atveju pagrindinei prievolei pasibaigus dėl juridinio asmens likvidavimo, pasibaigia ir laidavimo prievolė.
Ta aplinkybė, kad ieškovas ieškinį pareiškė teismui iki BUAB „Darvilda“ bankroto procedūros pabaigos, teisinės reikšmės neturi. Laiduotojo atsakomybės klausimas ir teisinė situacija sprendžiama teismo sprendimo priėmimo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas skolininko prievolėms užtikrinti galėjo pasirinkti ir kitas užtikrinimo priemones, kurios nebūtų susijusios, kaip šalutinė prievolė su pagrindine prievole. Iš esmės sutiktina ir su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad pagrindiniam skolininkui bankroto byla iškelta [nutartis įsiteisėjo] dar 2009-05-22, ieškovas pagrindinę sutartį vienašališkai nutraukė taip pat 2009 metais, todėl ieškinio pateikimas laiduotojui šioje situacijoje vertintinas, kaip nevisiškai savalaikis.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo 2011-06-01 Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civ. byloje Nr. 2A-390-524/2011 priimta nutartimi, kurios ratio decidenti yra analogiška šiai bylai. Kaip jau pasisakyta aukščiau, pirmos instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes ir taikė materialines teisės normas, vadovavosi Kasacinio teismo praktika priimant sprendimą, kuris yra suformavęs teisminę praktiką dėl laiduotojo atsakomybės pasibaigus pagrindinei prievolei.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovas D. S. prašė priteisti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas advokado pagalbai apmokėti už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais, pagrįstas ir tenkintinas [CPK 93 str.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. S. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB SEB lizingas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.