Teisora
Registruotis

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-579/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-11-21Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-04-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
1A-176-579/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00151-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis
V. S.
Advokatai
Arūnas Alekna, Gintaras Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-579/2023

Teismo proceso Nr. 1-04-5-00151-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.4.6.4.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Pašilio ir Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,nuteistajam V. S. (V. S.) ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. (V. S.) ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskiriant 30 parų arešto bausmę, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam paskiriant 30 parų arešto bausmę, ir BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su nuosprendžiu paskirta arešto bausme už veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. S. paskirta subendrinta 3 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. paskirta galutinė 2 metų 14 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. S. neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorija gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: 2022 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, įsisodinęs į jo (V. S.) vairuojamą automobilį ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos piliečius: N. H., gim. (duomenys neskelbtini) (M), H. L., gim. (duomenys neskelbtini) (V), A. L., gim. (duomenys neskelbtini) (V), H. L., gim. (duomenys neskelbtini) (V), N. F., gim. (duomenys neskelbtini) (M), Z. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (M), F. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (M), Z. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (M), M. A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (M), juos neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki Kalvarijos savivaldybės, Trakėnų kaimo ir pasikėsino neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2022 m. liepos 7 d. 2 val. 40 min. Kalvarijos savivaldybėje, Trakėnų kaime, kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, iki valstybės sienos likus apie 7 km., išvykstant iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų.

2. Be to, V. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. iki 2022 m. liepos 7 d. 2 val. 40 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo – nusipirko 2,8269 g amfetamino miltelių (0,748 g gryno amfetamino), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu sąrašu Nr. 1 yra narkotinė medžiaga, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė automobilyje ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jas neteisėtai gabeno nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos iki Kalvarijos sav., Trakėnų kaimo, kol 2022 m. liepos 7 d. 2.40 val. kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai jį sulaikė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, V. S., ankščiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijęs ir neteisėtai laikydamas 2,8269 g amfetamino miltelių (0,748 g gryno amfetamino), kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintu sąrašu Nr. 1 yra narkotinė medžiaga, 2022 m. liepos 7 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, vairuojamu automobiliu ,,Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šias narkotines medžiagas neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir V. S. atžvilgiu pritaikyti BK 54 arba 62 straipsnių nuostatas, sumažinti laisvės atėmimo bausmę arba paskirti kitą bausmės rūšį.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. S. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (to nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta). Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta. V. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino nuoširdų gailėjimąsi ir nuoširdų prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis iki nusikaltimų padarymo dirbo, yra vedęs, augina mažametį vaiką ir yra saistomas šeiminiais ir socialiniais ryšiais.

4.2. Nuteistojo V. S. gynėjo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir turėtų būti pakeistas, nes V. S. paskirta bausmė (pagal BK 292 straipsnio 1 dalį) aiškiai prieštarauja teisingumo principui, ji yra neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. V. S. turi tvirtus socialinius ryšius Latvijos Respublikoje su savo šeima, turi žmoną, vienerių metų mažametį vaiką, kuriuos jis vienas išlaiko, nutrūkus šiems šeiminiams saitams didelę moralinę traumą bei materialinę žalą netekusi maitintojo patirs šeima, nutrūks tėvo socialinis ryšys su mažamečiu vaiku, žmona, todėl teismo paskirta bausmė aiškiai neproporcinga nuteistojo padaryta veikai. Gynėjas taip pat nurodo, kad narkotinių medžiagų kiekis, kuris buvo pergabentas per Lietuvos sieną, yra labai mažas, tik 0,748 g gryno amfetamino, ir buvo skirtas tik savam (V. S.) vartojimui.

4.3. Apeliaciniame skunde pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose baudžiamosiose bylose suformuoti išaiškinimai, susiję su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir išimtinių aplinkybių samprata. Taip pat nurodoma, kad pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės skyrimo ir parinkimo klausimus turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės paskyrimas ir parinkimas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017). Apeliacinio skundo autoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje prokuroras savo baigiamojoje kalboje, siūlydamas V. S. bausmę, įvertino visas nuteistojo atsakomybę švelninančias aplinkybes ir siūlė paskirti daug švelnesnę (laisvės atėmimo) bausmę.

5. Nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir pernelyg griežtas nuteistojo veiksmų atžvilgiu. V. S. teigimu, jis savo kaltę pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, gailisi dėl to, ką padarė. Kadangi Latvijoje turi šeimą ir 1 metų kūdikį, kurį šiuo metu prižiūri žmona, esanti dekretinėse atostogose, nuteistasis teigia esąs vienintelis šeimos maitintojas. Atsižvelgdamas į tai, V. S. prašo teismo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam švelnesnę ir humaniškesnę bausmę.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas Arūnas Alekna prašė nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinius skundus tenkinti. Valstybinį kaltinimą nagrinėjamoje byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo V. S. skundas tenkinamas visiškai

4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacinių skundų argumentais bei apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu pateiktais nuteistąjį charakterizuojančiais bei nuteistojo baudžiamojo proceso metu nurodytas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, sprendžia, jog baudžiamojoje byloje yra pagrindas nuteistajam švelninti bausmę, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sumažinant už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę.

5. Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-259/2011, 2K-199-303/2018, 2K-169-458/2020).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis ir BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Individualizuojant baudžiamąją atsakomybę reikia nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

7. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. dvi ar daugiau), bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

8. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, remiantis BK 62 straipsniu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų (2 t., b. l. 75-84), nuteistasis V. S. savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai – nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje, buvo sustabdytos jį sulaikius Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnams. V. S. padarytomis nusikalstamomis veikomis taip pat nebuvo sukelta žala, kuri galėtų būti pašalinta ar atlyginta. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Byloje taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, būtinų siekiant švelninti nuteistajam paskirtą bausmę BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu (nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sutrumpinti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kaip jau minėta, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017).

10. Nuteistasis V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas yra priskiriamas nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis), vienas – apysunkių (BK 292 straipsnio 1 dalis) ir vienas – sunkių (BK 199 straipsnio 4 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3-5 dalys). Tačiau vertinant nuteistojo V. S. padarytą nusikaltimą, už kurį kylančią baudžiamąją atsakomybę reglamentuoja BK 199 straipsnio 4 dalis, konstatuotinas žymiai mažesnis rūšinis aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumas. Nuteistasis iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai pervežė tris užspaudžiamus plastiko maišelius su psichotropine medžiaga – amfetamino milteliais. Cigarečių pakelyje „Marlboro“ rastame užspaudžiamame plastiko maišelyje ir užlydytame pakete esančiame užspaudžiamame plastiko maišelyje rastų amfetamino miltelių masė yra 0,8857 g ir 1,4305 g, juose atitinkamai rasta 0,2750 g ir 0,4442 g gryno amfetamino (bazės pavidalu). V. S. piniginėje rastų plastiko maišelyje esančių amfetamino miltelių masė yra 0,5107 g, juose yra 0,1634 g gryno amfetamino (bazės pavidalu) (1 t., b. l. 84-87). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. S. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad psichotropinę medžiagą – amfetaminą, įsigijo ir per Lietuvos Respublikos sieną pervežė tam, jog kelionės automobiliu iš Latvijos į Lenkiją (per Lietuvą) metu amfetaminą suvartotų ir tai padėtų jam neužmigti, t. y. draudžiama medžiaga disponavo ir kontrabanda per Lietuvos Respublikos sieną pervežė siekdamas ją suvartoti savo reikmėms (2 t., b. l. 24-28, 108-112). Aptariamą nuteistojo poziciją patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1397/2022(01), kurioje nustatyta, kad nuteistojo šlapime, paimtame 2022 m. liepos 7 d., t. y. sulaikymo dieną, rasta amfetamino (1 t., b. l. 79). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas V. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas leidimo gabeno psichotropinės medžiagos kiekį, kuris tik nežymiai viršijo nedidelį tokių medžiagų kiekį (gabeno 0,748 g amfetamino, tuo tarpu nedidelis kiekis šios medžiagos – ne daugiau kaip 0,2 g, o didelis 20 g). Teismų praktika rodo, jog narkotinių ar/ir psichotropinių medžiagų kontrabanda paprastai daroma dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pasipelnyti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuteistasis psichotropinę medžiagą neteisėtai gabeno, neturėdamas tikslo gauti pelno, ją ketino suvartoti pats. Byloje nustatytos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybės, gabenimo tikslas neabejotinai mažina tokios veikos pavojingumą.

11. Byloje esančiais Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis Lietuvos Respublikoje per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas nebuvo (2 t., b. l. 3), Lietuvos Respublikoje taip pat nėra teistas (2 t., b. l. 4-5). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (2 t., b. l. 35-39, 108-113). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nustatė V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis V. S. būtų dalyvavęs kokioje nors organizuotos grupės, užsiimančios nelegalių migrantų gabenimu, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabanda, veikloje, kas didintų tokio asmens pavojingumą. Galima daryti ir išvadą, kad nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nuteistojo banko sąskaitos išrašai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 18 d. patvirtina nuteistojo parodymus, kad iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju (3 t., b. l. 16-30). Aptartų nuteistojo asmenybę iš esmės palankiai (teigiamai) charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia spręsti ir apie mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad į bausmę yra būtina pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizmę, bet ir atkreipti dėmesį į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

13. Nuteistojo V. S. asmens dokumento duomenimis nuteistasis turi vieną mažametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 5-9). Nuteistasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad su faktine sutuoktine taip pat augina vienerių metų vaiką. Nors V. S. į bylą nepateikė pastarąją aplinkybę patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistojo nuoširdų prisipažinimą ir duotų parodymų nuoseklumą nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, neturi pagrindo abejoti nuteistojo V. S. nurodomos aplinkybės, susijusios su nuteistojo šeimine padėtimi, tikrumu ir patikimumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. S. dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, esant atskirtam nuo mažamečių vaikų daugiau nei devynis mėnesius (nuteistasis sulaikytas 2022 m. liepos 7 d.), yra nutraukti šeiminiai V. S. ryšiai su faktine sutuoktine ir vaikais, ypač vienerių metų vaiku, su kuriuo dėl jauno vaiko amžiaus nuteistasis negali kurti ir plėtoti socialinių ryšių nuotoliniu būdu.

14. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas nuteistojo V. S. asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, kurios leidžia spręsti apie mažesnį kaltininko asmenybės pavojingumą ir mažesnį padarytos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija taip pastebi, kad BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmės ribos, nenumatant alternatyvių bausmių rūšių, yra nukreiptos, pirmiausia, į organizuoto nusikalstamumo, kuomet kontrabanda yra gabenami dideli kiekiai narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių), turint tikslą jas platinti, o neteisėtas minėtų medžiagų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo jas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykdomas konspiruojantis, užkardymui. Atsižvelgus į tai, nuteistojo V. S. padarytą nusikalstamą veiką ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad net minimalios BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos trejų metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neproporcingas nuteistojo asmenybės pavojingumui ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau aptartas aplinkybes, vertina, kad yra pagrindas nuteistajam V. S. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, sumažinant laisvės atėmimo bausmės terminą iki vienerių metų. Švelnesnės, nei BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimas yra tinkamiausias norint pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, įskaitant 5 punkte įtvirtintą teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą.

16. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl šioje byloje patirtų 190 Eur išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. S., priteisimo valstybės naudai iš nuteistojo (3 t., b. l. 11-15).

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).

18. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis V. S., taip pat apeliacinį skundą nuteistojo vardu pateikė nuteistojo gynėjas advokatas Gintaras Platūkis, gynęs V. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinis procesas vyko nuteistojo ir jo gynėjo iniciatyva. Apeliantų reikalavimai buvo pagrįsti – nuteistojo V. S. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, o jo (V. S.) gynėjo advokato Gintaro Platūkio apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinimo būtina atsižvelgti ir į tai, kad V. S. nemoka valstybinės proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę – nuteistasis buvo sulaikytas 2022 m. liepos 7 d. ir yra laikomas suimtas iki šiol (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl gynėjo paskyrimas nuteistajam ir gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, buvo būtinas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad V. S. daugiau kaip devynis mėnesius esant suimtam byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis turėtų pastovių pajamų, iš kurių galėtų atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad nuteistasis turi išlaikytinių – vaikų, kuriais privalo finansiškai rūpintis.

20. Atsižvelgdama į dviejų nuteistojo gynėjo dalyvavimo būtinumą baudžiamajame procese pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo V. S. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo rezultatą – apeliacinių skundų tenkinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajam V. S. (V. S.) už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmes, paskirtas už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir V. S. (V. S.) paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su nuosprendžiu paskirta arešto bausme už veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, V. S. (V. S.) paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam V. S. (V. S.) subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo V. S. (V. S.) sulaikymo dienos – 2022 m. liepos 7 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi įskaityti į V. S. (V. S.) paskirtos bausmės laiką sulaikyme ir suėmime praleistą laiką nuo 2022 m. liepos 7 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 26 d. Laikyti, kad V. S. (V. S.) atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis