Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-07-04 · Byla Nr. TS-50-564/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-04
Bylos Nr.
TS-50-564/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Nuteistasis
D. L.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-50-564/2023
Teisminio proceso numeris:1-01-1-31189-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje,rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl 2023 m. birželio 8 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-4682 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo peržiūrėti 2023 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad Komisijos nutarimas yra formalus, prieštaraujantis įstatymams, pažymi, kad netaikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš tiesų atskleidžiamas prastas pataisos įstaigos darbuotojų, kurių pareiga paruošti nuteistąjį lygtiniam paleidimui, darbas, vertina, kad jis nereikalingas ir betikslis. Nuteistasis pažymi, kad ilgą laiką kalintys asmenys degraduoja, sunkėja jų socialinės adaptacijos galimybė. Pažymi, kad lygtinai paleistas asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, bausmė ir toliau vykdom,a tik asmuo turi galimybę nenutraukti savo socialinių ryšių. Nuteistasis pažymi, kad dirba, yra atlikęs jau 2/3 bausmės, mano, kad atitinka visus būtinus kriterijus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis teistas 7 kartus, praeityje yra pažeidęs teismo įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Mano, kad nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis nuteistas 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis pakeistas dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinta ir nuteistasis pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 4 mėnesių 11 dienų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pagal komentuojamo straipsnio nuostatas net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Komisija priimdama skundžiamą nutarimą, jį motyvavo tuo, kad nuteistasis baustas drausmine tvarka, nuobauda galioja. Nuteistasis teistas 7 kartus, kas rodo, kad jis nuolat pasirenka situacijas, kurios padidina nusikalstamumo riziką. Nuteistasis nesugeba paaiškinti savo elgesio priežasčių. Jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nustatyta, kad paskutiniu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme už dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau teistas 7 kartus, nuteistojo nusikalstamo elgesio modelis išlieka tas pats– smurtiniai nusikaltimai. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Be to, asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 1 kartą bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms bausmės atlikimo vietos taisyklėms.

Pažymėtina, kad būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą pakartotinio nusikalstamumo rizika (paskutiniais nuteistojo asmens bylos duomenimis-2022-07-15 nuteistajam nustatyti 97 balai). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, kriminogeniniai veiksniai: mąstymas, elgesys ir nuostatos, teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko. Teismas sutinka, jog uždaroje aplinkoje šie veiksniai buvo suvaldyti, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, ar esant apribotai galimybei vartoti alkoholį, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad išlieka rizikos faktorius dėl nuteistojo gyvenimo stiliaus laisvėje, kuris pasižymėjo įsitraukimu į rizikingas situacijas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistasis stokoja problemų sprendimų įgūdžių, elgdamasis nusikalstamai nevertino pasekmių, jo gyvenimo būdas ne visada dera su visuotinai pripažįstamomis vertybėmis. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus santykius su artimaisiais,o skunde nuteistasis nurodo, jog susirado darbą, akcentuoja socialinių ryšių išlaikymą, kas turėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai, įtakojantys pakartotinį nusikalstamumą, tačiau tai negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės kaip darbas, šeimos ir gyvenamosios vietos turėjimas, buvo aktualios ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai pakartotinio nuteistojo agresyvaus smurtinio elgesio neįtakojo.

Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Tai, kad nuteistajam ankstesni teistumai ir skirtos bausmės bei anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas poveikio nedaro, jo smurtinio elgesio nekeičia, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Pripažintina, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo tris kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė