Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) G. A. patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. patikslintą ieškinį atsakovui J. S., kurį atstovauja įstatyminis atstovas A. T., dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą panaikinimo, trečiasis asmuo G. A., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateikė išvadą, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas, įvertinus aplinkybę, kad uzufruktorė A. T. yra mirusi, o nepilnamečio J. S. gyvenamoji vieta yra nustatyta rūpintojo A. T. gyvenamojoje vietoje, nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

6. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. gruodžio 7 d. gautas atsakovo, kuriam atstovauja įstatyminis atstovas A. T., prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi (advokato) išlaidas, t. y. 1 200 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. papildomos nutarties, kuria iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Apeliantė kartu su patikslintu atskiruoju skundu pateikė darbo sutarties kopiją bei dviejų mėnesių algalapius.

16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, šalių dėstomais argumentais, sprendžia, kad apeliantės pateikiami įrodymai nėra prijungiami prie nagrinėjamos bylos, nes jie nėra reikšmingi sprendžiant iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą, o byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės

18. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildoma nutartimi, kuria teismas priteisė iš apeliantės atsakovo ir valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, ji savo teisėmis naudojosi sąžiningai, o teismas, nustatęs netinkamą ieškovės (apeliantės) procesinį statusą, nepagrįstai priėmė ieškinį.

19. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo turėtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės (apeliantės) nepagrįstai inicijuoto teisminio proceso dėl uzufrukto panaikinimo atsakovo atžvilgiu.

22. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovui teismo sprendimu nustatytą uzufrukto teisę naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovei pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, patikslintas ieškinys buvo priimtas 2023 m. spalio 10 d. ir nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. 2023 m. lapkričio 6 d. teisme gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo nesutinkama su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi pasiūlė ieškovei ir trečiajam asmeniui G. A. iki 2023 m. lapkričio 29 d. spręsti klausimą dėl šalies (ieškovės) pakeitimo nagrinėjamoje byloje, nes teismas nustatė, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), uzufruktorė, o savininkas – trečiasis asmuo. Ieškovė teismo nustatytu terminu neatliko nurodytų procesinių veiksmų, todėl teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 18 d. 2023 m. gruodžio 21 d. papildoma nutartimi teismas tenkino atsakovo prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo ir priteisė jam iš ieškovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 13,28 Eur valstybei.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti susidarymo priežastis yra apeliantės inicijuotas procesas, kurio pabaigą lėmė pačios apeliantės netinkamas procesinių pareigų vykdymas ir procesinis pasyvumas, pasireiškęs teismo nustatytu terminu nesprendus procesinio statuso keitimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovė (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Priešingo situacijos vertinimo nesuponuoja ir apeliantės nurodomi argumentai. Nors apeliantė teigia, jog ji buvo priversta kreiptis į teismą, nes ginčo nepavyko taikiai išspręsti su atsakovu dėl pastarojo neteisėtų siūlymų, pažymėtina, jog duomenų, patvirtinančių šiuos apeliantės teiginius, byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui (ar padidėjimui) įtakos turėjo pačio atsakovo netinkamas procesinių pareigų vykdymas (CPK 178 straipsnis).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turėjo būti atidi ir rūpestinga, sąžiningai naudotis turimomis procesinėmis teisėmis. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad iš ieškovės dėstomos pozicijos išplaukia, jog ji žinodama, kad nėra minėto buto savininkė, siekė ginti trečiojo asmens G. A., kaip buto savininko, atsakovui nustatytu uzufruktu galimai pažeidžiamas nuosavybės teises. Nors pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė, tačiau 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas nustatė terminą ieškovei spręsti dėl jos ir trečiojo asmens procesinio statuso pakeitimų. Taigi pirmosios instancijos teismas ėmėsi procesinių veiksmų, kuriais būtų sudaryta galimybė bylą nagrinėti toliau iš esmės, tačiau ieškovė nurodyto klausimo nustatytu terminu neišsprendė, neskundė 2023 m. gruodžio 6 d. teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta. Ieškovei inicijavus civilinę bylą, neturi reikšmės jos dėstomi argumentai, jog trečiasis asmuo nesutiko su procesinio statuso keitimu. Tuo tarpu tai, kad byla dėl ieškovės procesinio pasyvumo nebuvo išnagrinėta iš esmės, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas neteisėtai naudojasi uzufrukto teise ar nepatyrė bylinėjimosi išlaidų.

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą ir nekviečiant jų į teismo posėdį, todėl atsakovas neturėjo galimybės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti iki bylos nutraukimo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Tai, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, patvirtina byloje esanti 2023 m. spalio 25 d. PVM sąskaita-faktūra serija SAR Nr. 31025 ir 2023 m. spalio 25 d. atliktas mokėjimas. Tuo tarpu dėl procesinių dokumentų siuntimo bylos šalims, patirta 13,28 Eur išlaidų, kurios pagrįstai iš apeliantės priteistos valstybei.

26. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas jai itin apsunkins pragyvenimo sąlygas, nes šiuo metu ji gauna 400 Eur mėnesines pajamas, be to, augina 3 mažamečius vaikus. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji turi teisę kreiptis su prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo (papildomos nutarties) įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis), dėl to pagrįstai priėmė papildomą nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės G. A. patikslintą atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Išaiškinti apeliantei G. A., kad ji turi teisę kreiptis su prašymu į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo (papildomos nutarties) įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).