Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. (G. K.) (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. K. skirta 30 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2023 m. spalio 25 d., 9.47 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Šiais savo veiksmais G. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Už šio už administracinio nusižengimo padarymą G. K. skirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

G. K. apeliacinis skundas atmestinas.

18. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas G. K. prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas iš esmės neginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto, tačiau kvestionuoja įrodymų, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, pakankamumą, surašyto protokolo ir priimto nutarimo teisėtumą, kelia abejones dėl nutarimą priėmusios vyriausiosios specialistės įgaliojimų nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Be to, pasak pareiškėjo, pažeista jo teisė į nešališką bylos nagrinėjimą. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo G. K. skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.

20. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Nagrinėjamu atveju G. K. nubaustas už tai, kad jis prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Šiais veiksmais G. K. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

21. ANK 590 straipsnyje įtvirtinti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 589 straipsnio 82 punkte įtvirtinta, jog pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo ir savivaldybių administracijų pareigūnai.

23. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Institucijoje buvo gautas asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) su nuotrauka apie padarytą KET pažeidimą. Pranešimas gautas interneto tinklapyje/programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 18-19). Šio pranešimo pagrindu G. K. Institucijos vyriausioji specialistė J. K. 2023 m. spalio 26 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) su administraciniu nurodymu, kuriuo pareiškėjui buvo siūloma sumokėti pusę minimalios ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos (15 Eur), už tai, kad jis 2023 m. spalio 25 d., 9.47 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taip pažeisdamas KET 150.5 punkto reikalavimus (b. l. 16-19). Nuotraukoje, pateiktoje kartu su pranešimu dėl administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo, kuris buvo siųstas G. K. elektroniniu paštu, matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. šoniniai kairieji ratai stovi ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams (b. l. 19). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką per interneto tinklapį/programėlę „(duomenys neskelbtini)“ bei prie pranešimo pridėta nuotrauka, kurios autentiškumu pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat kiti bylos duomenys (informacija apie administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir pan.(b. l. 18, 19)) yra leistini ir pakankami įrodymai, patvirtinantys administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, faktą bei G. K. kaltę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktas šioje byloje yra akivaizdus ir G. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

25. Pareiškėjo teigimu, pagal ANK 569 straipsnio 6 dalį skundžiamas nutarimas, administracinio nusižengimo protokolas yra grįsti vien tik asmens liudytojo, kuris nėra pareigūnas, kurio konfidencialumas yra užtikrintas, pateiktais parodymais. ANK 569 straipsnio 6 dalyje iš tikrųjų yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios administracinio nusižengimo teisenos metu liudytojų konfidencialumas nėra užtikrintas – asmens, pranešusio apie padarytą administracinį nusižengimą, duomenys yra nurodyti pranešime (b. l. 18), o pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis G. K. kaltę, yra ne parodymai, bet nuotrauka, kuri, kaip minėta, pagrįstai pripažinta įrodymu.

26. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad Institucijos 2023 m. spalio 26 d. surašytas administracinio nusi­žengimo protokolas neatitinka ANK 593, 594 straipsnių reikalavimų, o Institucijos 2024 m. sausio 4 d. priimtas nutarimas neatitinka įstatymo, t. y. ANK 618 straipsnio 2 dalies, reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti. ANK 593 straipsnis apibrėžia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, o ANK 594 straipsnis reglamentuoja tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą, tuo tarpu reikalavimus, keliamus surašomo protokolo turiniui, nustato kitas, t. y. ANK 609 straipsnis. Nustatyta, kad 2023 m. spalio 26 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17) atitinka ANK 609 ir 610 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus tiek protokolo turiniui, tiek ir administraciniam nurodymui. Iš Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) turinio matyti, kad jame yra nurodyta nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; nusižengimo padarymo vieta, laikas ir data; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Taip pat nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir įvertinti G. K. teikti paaiškinimai, kurie Institucijos registruoti 2023 m. gruodžio 19 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nutarimas atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o skundo argumentas, kad Institucijos pareigūnė netyrė jo (pareiškėjo) 2023 m. gruodžio 19 d. skundo aplinkybių yra paneigtas byloje surinkta medžiaga.

27. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, taikydamas įstatymus ir netenkindamas pareiškėjo skundo, buvo šališkas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Visgi, pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017).

28. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusio teisėjo šališkumu, teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą, savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

29. Nors pareiškėjas skunde išdėstė argumentus, susijusius su savivaldos institucijų funkcijų užtikrinant saugų eismą daugiabučių namų kiemuose, nevykdymu bei tuo, jog savivaldos institucijos savo atitinkamu veikimu (neveikimu) prisideda prie susidariusios situacijos, verčiančios asmenis pažeidinėti KET, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundai dėl savivaldos institucijų veiksmų, neveikimo bei sprendimų gali būti teikiami administraciniam teismui. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, automobilių stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių namų kiemuose, sudėtingas judėjimas kiemuose nesuteikia teisės daryti administracinius teisės nusižengimus.

30. Apeliacinio skundo motyvai, susiję su prašymu ištirti, ar Institucijos specialistė J. I., priėmusi 2024 m. sausio 4 d. nutarimą, turėjo įgaliojimą nagrinėti šią administracinę bylą, išreikštos abejonės dėl pareigūnės atsiliepime dėstomų argumentų, dėl bylų nagrinėjimo Institucijoje tvarkos, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį. Apeliacinė instancijos teismas nemato pagrindo abejoti vyriausiosios specialistės, nagrinėjusios bylą Institucijoje, įgaliojimais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie verstų manyti priešingai. Be to, jos įgaliojimus patvirtina užimamos pareigos, viešai prieinama informacija ir byloje suformuoti dokumentai (b. l. 12). Dėl tokio paties skundo argumento pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodydamas, kad šie G. K. teiginiai yra deklaratyvūs.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinis nurodymas, kuris yra įrašomas į administracinio nusižengimo protokolą, yra tik pasiūlymas asmeniui sumokėti baudą, kuri šiuo atveju yra lygi pusei minimalios baudos, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y. 15 Eur. Pažymėtina, jog tokia procesinė galimybė yra numatyta siekiant proceso efektyvumo, greitumo ir ekonomiškumo. Akcentuotina, kad pagal ANK 610 straipsnio 4 dalį administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su administraciniu nurodymu, administracinio nusižengimo byla yra nagrinėjama bendra tvarka. ANK 613 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir ne anksčiau kaip po penkių, bet ne vėliau kaip po dešimt darbo dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. administracinio nurodymo neįvykdė, toks nurodymas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą yra laikomas negaliojančiu, todėl pareiškėjui buvo paskirtas nuobaudos – baudos dydis pagal ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas ribas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas non reformatio in peius principas ir nepagrįstai pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis.

33. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią kasacinio teismo praktiką, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kadangi G. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

34. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos bausmės aspektu.

35. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

36. Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

37. Nagrinėjamu atveju G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda, kuri pirmosios instancijos teismo buvo sumažinta iki 30 Eur dydžio baudos.

38. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama G. K. administracinę nuobaudą, o vėliau pirmosios instancijos teismas sumažindamas Institucijos skirtą administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad G. K. už administracinių nusižengimų, pagal savo pobūdį analogiškų nagrinėjamam šios administracinio nusižengimo teisenos metu, padarymą nebuvo baustas, yra nustatyta G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą. Administracinė nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. K. Institucijos paskirta, sumažinta pirmosios instancijos teismo administracinė nuobauda – bauda, yra tinkamai individualizuota, ji neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl mažinti jam paskirtos baudos dydį, kuris ir taip yra minimalaus dydžio, nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

39. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta administracinio nusižengimo kvalifikacija (ne ta straipsnio dalis), laikydamas tai rašymo apsirikimo klaida, patikslina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyto administracinio nusižengimo kvalifikaciją, nurodant, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. K. skirti 30 Eur dydžio baudą“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą ir G. K. skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad „Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. K. skirti 30 Eur dydžio baudą“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.