- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- II-312-990/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- G. K.
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-312-990/2024
2024 m. birželio 28 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-284-2024, kuriuo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I., nustačiusi, kad 2023 m. spalio 25 d. 9.47 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), G. K. nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimų - vairuodamas transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-284-2024 G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 50 eurų dydžio baudą (bylos lapai 11-12).
II. Skundo argumentai
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn ne įstatymo nustatyta tvarka, nesivadovaujant teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Nagrinėjant ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą jis pateikė prašymą Nr. A50-47904/23, kurį išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės patarėjas V. B. ir suformavo išankstines nuostatas. Pareigūnė J. I. prašymo aplinkybių nenagrinėjo, pateiktų įrodymų netyrė, prašymų atlikti vietos apžiūrą, eksperimentą, skirti ekspertizę nesprendė, taip pat neatliko tyrimo veiksmų, administracinio nusižengimo neužfiksavo, t. y. priimant administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu nebuvo nurodyti tyrimo veiksmai ir kaip pareigūnas užfiksavo tariamą nusižengimą. Skundžiamas nutarimas ir administracinio nusižengimo protokolas yra grįsti vien tik liudytojo, kuris nėra pareigūnas ir kurio konfidencialumas yra užtikrintas, pateiktais parodymais. Pareiškėjas mano, kad skundžiamu nutarimu pažeistas negalimumo pabloginti asmens padėtį dėl jo paties paduoto skundo principas bei proporcingumo principas, nes pareigūnė J. I. skyrė daugiau nei tris kartus didesnę (50 eurų) baudą už pirminę (15 eurų) siūlytą sumokėti baudą. Pareiškėjo manymu, paskirta 50 eurų dydžio bauda yra neadekvačiai didelė. Taip pat savivaldybės administracija neprisiima atsakomybės už vietovėje susidariusią situaciją (už kurią pati savivaldybė yra atsakinga), vietovėje vairuotojai turi atsakingai parkuotis, atsižvelgiant į visų eismo dalyvių - tiek į transporto priemonių eismo, tiek į pėsčiųjų eismo interesus, tačiau vietovėje apriboti pravažiavimai ir išvažiavimas-įvažiavimas į kvartalą, o dėl ankšto neapriboto išvažiavimo-įvažiavimo transporto priemonės sunkiai prasilenkia arba neprasilenkia. Pareiškėjas prašo: 1) skirti ir atlikti vietovės apžiūrą tam, kad būtų nustatyta, jog gyvenamojoje zonoje yra užtverti projektu numatyti pravažiavimai „D“ ir „E“ (ir išvažiavimas-įvažiavimas „C“ pareiškėjo vietovės gyventojams); 2) skirti ir atlikti eksperimentą - eismo intensyvumo nustatymui išvažiavime-įvažiavime į kvartalą „A“; 3) skirti ir atlikti ekspertizę, siekiant nustatyti automobilių prasilenkimo galimybes išvažiavime- įvažiavime į kvartalą „A“ priklausomai nuo eismo intensyvumo, nuo to koks srautas automobilių vienu metu siekia įvažiuoti į kvartalą ir iš jo išvažiuoti, nuo to, kokioje išvažiavimo-įvažiavimo į kvartalą vietoje jiems tenka prasilenkti, nuo to, kaip priparkuoti automobiliai, nuo priparkuotų automobilių gabaritų; 4) atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. 17.45 val. jis padarė analogišką administracinį nusižengimą, už kurio padarymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. G. 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-291-2024 jam skirta administracinė nuobauda – 50 eurų dydžio bauda, pareiškėjas prašo analogiškas bylas nagrinėti vienoje byloje (bylos lapai 3-5)
III. Atsiliepimo į skundą argumentai
3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė J. I. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę https://tvarkaumiesta.lt/ dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų 2023 m. spalio 25 d. buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas (reg. Nr. 330187) su fotonuotraukomis apie transporto priemonę „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Pranešimo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupėje buvo pradėtas tyrimas ir nustačius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo pradėta administracinė teisena. Dėl 2023 m. spalio 25 d. gauto asmens pranešimo ir atsiųstų fotonuotraukų priėmimo ir administracinio nusižengimo proceso inicijavimo sprendė pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, vėliau šiuos duomenis vertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas. Buvo įvertintas asmens atsiųsto pranešimo, pateiktų fotonuotraukų pateikimo leistinumas ir teisėtumas. Pagrindo nepripažinti pranešimo ir fotonuotraukų kaip įrodymų nebuvo nustatyta. Fotonuotraukos kaip faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka sprendžia dėl padaryto administracinio nusižengimo, yra tiesiogiai įvardinti ir ANK 569 straipsnyje. Iš byloje pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotas stovintis G. K. automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilis dviem ratais užvažiavęs ant šaligatvio, tačiau ženklo, leidžiančio tokiu būdu statyti automobilius nėra. Institucija pažymi, kad atlikti nusižengimo vietos apžiūrą (eksperimentą, ekspertizę) neturėjo jokio pagrindo. Kelių eismo taisyklės draudžia automobilį statyti ant šaligatvio, nepriklausomai nuo važiuojamosios dalies pločio, išimtis numatyta tik tais atvejais, kai tokį automobilio statymo būdą leidžia kelio ženklai ar specialus leidimas. Nusižengimo faktas yra akivaizdus, įrodytas nuotraukomis, todėl pareiškėjo reikalavimai minimu atveju buvo pertekliniai. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas G. K. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. G. K. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas yra teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose už padarytą nusižengimą (bylos lapai 48-51).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
4. Teismo posėdžio metu G. K. pakartojo skundo argumentus ir papildomai paaiškino, kad jeigu savivaldybė yra atsakinga už daugiabučio namo kiemo įvažiavimus ir išvažiavimus, kurie yra uždaryti, pareigūnai pripažindami jį kaltu padarius administracinį nusižengimą turėjo į šią aplinkybę atsižvelgti. Taip pat jis iš savivaldybės gavo dokumentą – pranešimą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nėra registracijos duomenų, datos, be to, medžiaga, kurios pagrindu buvo paskirta administracinė nuobauda, nebuvo pridėta prie administracinio nusižengimo protokolo. Jis mano, kad galbūt patys pareigūnai nėra įsitikinę, ar įrodymai, kurių pagrindu jam skirta nuobauda, yra gauti teisėtu būdu. Įrodymai buvo gauti panaudojant programėlę „Tvarkau Vilnius“, o tai, jo nuomone, pareigūnams trukdė užfiksuoti nusižengimą pagal įstatymą. Jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nes nutarimą priėmęs pareigūnas neturi įgaliojimo nagrinėti administracinių nusižengimų bylas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. ANK 641 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos: teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. G. K. yra nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
7. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
8. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 150.5 punkte nurodyta, kad stovėti ir sustoti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
9. G. K. neginčija pastatęs automobilį ant šaligatvio, tačiau ginčija įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kelia abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. įgaliojimų nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir nesutinka su jam skirta administracine nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
11. ANK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
12. Ši administracinė teisena pradėta gavus pranešėjos pranešimą Nr. 330187 apie padarytą administracinį nusižengimą, t. y. apie tai, kad asmuo, vairuodamas automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, pažeidimas padarytas 2023 m. spalio 25 d. 9.47 val. (duomenys neskelbtini), prie pranešimo pateikta nuotrauka, kurioje pavaizduotas pastatytas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienu ratu užvažiavęs ant šaligatvio. Pranešimas gautas interneto tinklapyje/programėlėje „Tvarkau Vilnių“ (bylos lapai 18-19). Teismas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostata, administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, o vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pateiktas pranešimas apie administracinį nusižengimą, pateiktas per interneto tinklapį/programėlę „Tvarkau Vilnių“, ir prie pranešimo pateikta administracinio nusižengimo nuotrauka yra leistini įrodymai, įrodantys G. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
13. ANK 569 straipsnio 6 dalyje iš tikrųjų yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais, tačiau teismas pažymi, kad šios administracinio nusižengimo teisenos metu liudytojų konfidencialumas nėra užtikrintas – asmens, pranešusio apie padarytą administracinį nusižengimą, duomenys yra nurodyti pranešime, o pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis G. K. kaltę, yra ne parodymai, bet nuotrauka, kuri, kaip minėta, pagrįstai pripažinta įrodymu.
14. Nors G. K. savo skunde išdėstė daug argumentų, susijusių su savivaldos institucijų funkcijomis užtikrinant saugų eismą daugiabučių namų kiemuose, ir prašo atlikti veiksmus, jo nuomone, galinčius įrodyti, kad savivaldos institucijos šių funkcijų nevykdo, tačiau teismas pažymi, kad skundai dėl savivaldos institucijų veiksmų bei sprendimų gali būti teikiami ne apylinkės, bet administraciniam teismui. Kita vertus, automobilių stovėjimo vietų trūkumas daugiabučių namų kiemuose, komplikuotas judėjimas kiemuose nesuteikia teisės daryti administracinius teisės nusižengimus, taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė pagrįstai atsisakė atlikti G. K. prašomus atlikti veiksmus.
15. Vertinant G. K. argumentą dėl to, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I. neturi įgaliojimų ne teismo tvarka nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir priimti administracinio nusižengimo nutarimą, teismas pažymi, kad šie G. K. teiginiai yra deklaratyvūs: G. K. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo nurodytas prielaidas.
16. Spręsdamas dėl G. K. skirtos administracinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo teismas pažymi, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą gali būti skiriama nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų bauda.
17. ANK 34 straipsnyje nurodyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
18. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad spręsdama dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo G. K. skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nustatė G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir G. K. skyrė administracinę nuobaudą – baudą artimą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui – 50 eurų dydžio baudą. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. už administracinių nusižengimų, pagal savo pobūdį analogiškų nagrinėjamam šios administracinio nusižengimo teisenos metu, padarymą nebuvo baustas (bylos lapai 23-25), yra nustatyta G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-284-2024 keistinas: už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. K. skirtina sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda – 30 eurų dydžio bauda.
19. Nors G. K. teigia, kad jam skiriant baudą, didesnę už nurodytą administracinio nusižengimo protokole surašytame administraciniame nurodyme, buvo pažeistas non reformatio in peius principas, draudžiantis bloginti pareiškėjo teisinę padėtį dėl jo paduoto skundo, tačiau teismas pažymi, kad, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 1 dalimi, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, kuris, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, vadovaujasi jau minėtomis ANK 34 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą baudos dydį nustato pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. G. K. nesumokėjo administraciniu nurodymu jam siūlytos sumokėti 15 eurų dydžio baudos, dėl ko administracinio nusižengimo byla buvo perduota pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, kuris G. K. galėjo skirti tik ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose įtvirtintą baudą. Minėta, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis - trisdešimt eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės J. I. 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-284-2024 pakeisti:
už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. K. skirti 30 eurų dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.