Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams R. G., V. G. ir A. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

8. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr.B2-1754-258/2014 iškėlė UAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Adminova“ (bylos teisminio proceso Nr.2-55-3-02839-2013-3). Nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 22 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskiruosius skundus civilinėje byloje Nr. 2-652/2014 ir panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties dalį dėl bankroto administratorės paskyrimo ir bankroto administratore paskyrus UAB „Top Consult“. 2014 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

10. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankrotą teismas pripažino tyčiniu, nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą 2-1634-157/2016.

24. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-1607-614/2020 ieškovės ies?kini? tenkino iš dalies ir: 1) pripažino negaliojančia atsakovų R. G. ir A. G. 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. G. buvo perleista: 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 3345/3172400 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 1/140 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 2) pripažino negaliojančia atsakovų A. G. ir V. G. 2018 m. lapkričio 29 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. G. buvo perleista: 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3345/3172400 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 1/140 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3) taikė restituciją ir grąžino šį turtą: 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3345/3172400 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 1/140 dalį požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. G. nuosavybėn; 4) priteisti iš atsakovo A. G. atsakovės V. G. nuosavybėn 44 750 Eur; 5) nukreipė išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1092-392/2016 ieškovės naudai į šiuo teismo sprendimu atsakovui R. G. priklausantį turtą; 5) priteisti iš atsakovų R. G., A. G. ir V. G. po 160,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai; 6) priteisti iš atsakovų po 146,67 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB „Šiaulių bankas“ naudai.

25. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovės V. G. apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-783-330/2020 panaikino Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. e2-1607-614/2020 ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, kad šis turi: 1) išanalizuoti bei įvertinti byloje ginčijamus sandorius kitais ieškovės ieškinyje nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais (ne tik actio Pauliana) – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio ir CK III knygos normų, reguliuojančių galimas vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygas; 2) įvertinti ginčijamo turto padalinimo sandorio sudarymo atitiktį viešosios tvarkos ir geros moralės principams (byloje nustačius, kad atsakovų R. G. bei V. G. sudaryta 2018 m. birželio 15 d. turto padalinimo ir vedybų (povedybinė) sutartis prieštarauja principinėms viešosios tvarkos ir / ar geros moralės nuostatoms, su to turto perleidimu susiję paskesni ginčo sandoriai būtų laikomi negaliojančiais vadovaujantis visuotinai pripažįstamu teisės principu, kad iš neteisės negali kilti teisė). Teismo vertinimu, nesant argumentų, kuriais būtų paneigti Vilniaus apygardos teismo anksčiau šioje byloje sprendime civiline?je byloje Nr. e2-1607-614/2020 nurodyti motyvai, susiję su actio Pauliana instituto taikymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais šiuo klausimu.

26. Konkrečiai, nagrinėjamoje byloje, kai actio Pauliana yra pareikštas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėms apginti ir atsakovo R. G. skolai išieškoti, būtina išsiaiškinti, ar atsakovo R. G. prievolė grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus statybos trestas“ skolą nėra atsiradusi jau po ginčijamų sandorių sudarymo.

27. Kaip matyti iš šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1092-392/2016 įsiteisėjusio 2017 m. spalio 13 d. sprendimo, o taip pat iš apeliacine tvarka išnagrinėtoje šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 15 d. priimtos nutarties, civilinės bylos Nr.2A-439-180/2018, teismai nustatė, jog 2013-03-20 tarp ieškovo UAB „Vilniaus statybos trestas“ ir atsakovo R. G. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ir perduoti ieškovui nuosavybėn perdangos klojinių komplektą „Bauma“, o pirkėjas įsipareigojo nupirkti ir priimti prekes bei už jas sumokėti. 2013-03-20 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašytas priėmimo perdavimo aktas. 2013-03-20 UAB „Vilniaus statybos trestas“ įgijo nuosavybės teises į prekes, kurių kaina yra 354 501 Lt, 2013-03-20 UAB „Vilniaus statybos trestas“ išmokėjo R. G. 2000 Lt avansą pagal sutartį. 2013 m. birželio 20 d. R. G. įsidarbino ieškovo komercijos direktoriumi. 2013-07-01 UAB „Vilniaus statybos trestas“ atliko 13.000 Lt mokėjimą į atsakovo R. G. sąskaitą. 2013-11-26 pareiškimu R. G. pranešė UAB „Vilniaus statybos trestas“, kad nutraukė sutarties galiojimą, o 2013-12-19 Kasos pajamų orderiu R. G. grąžino 15 000 Lt UAB „Vilniaus statybos trestas“. Šiuo apmokėjimu R. G. patvirtino, kad ginčijamo sandorio nutraukimo pagrindu susigrąžintas turtas jam buvo grąžintas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vilniaus statybos trestas“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilniaus statybos trestas“ įsiteisėjo 2014 m. balandžio 22 d. Teismas sprendė, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, be to, dalis atsiimto turto, kaip priklausančio UAB „Vilniaus statybos trestas“, buvo areštuota antstolio, todėl šios turto dalies atsiėmimas prieštarauja įstatymo imperatyvui dėl areštuoto turto perėmimo, kadangi juo atsakovas disponuoti negalėjo. Teismai konstatavo, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovui R. G. buvo žinoma sunki ieškovės finansinė padėtis, kad ji turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, kad jos turtui buvo taikytas turto areštas. Pripažinęs negaliojančiu pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimą CK 1.80 bei 1.81 straipsnių pagrindu, teismas taikė restituciją ir, kadangi ginčo turtas yra parduotas sąžiningam įgijėjui, ieškovui turto vertę – 33 300 Eur bei palūkanas priteisė iš atsakovo R. G.. Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, šios aplinkybės laikytinos prejudiciniais ir nereikalaujančiais pakartotino įrodinėjimo faktais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo R. G. prievolė grąžinti ieškovui UAB „Vilniaus statybos trestas“ Vilniaus apygardos teismo priteistą 33 300 Eur sumą atsirado atsakovui neteisėtai nutraukus šalių sutarties galiojimą, t. y. 2013 m. pabaigoje - iki ginčo sandorių 2018 m. sudarymo. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas BUAB „Vilniaus statybos trestas“ iš esmės įrodė esant pirmąją actio Pauliana taikymui reikalingą sąlygą, o būtent tai, kad kreditorius UAB „Vilniaus statybos trestas“ iki ginčo sandorių sudarymo 2018 metais turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui R. G. dėl prievolės 33 300 Eur sumoje įvykdymo, kadangi ši prievolė kilo dėl neteisėtų atsakovo R. G. veiksmų 2013-11-26 pareiškimu nutraukiant 2013-03-20 šalių sutartį. Teismo vertinimu, 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo metu 2013 m. atsiradusi prievolė buvo tik identifikuota, apskaičiuota ir aiškiai įvardinta kaip atsakovo R. G. prievolė ieškovui. Nors Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimas, kuriuo skola iš atsakovo ieškovui buvo priteista, įsiteisėjo 2018 m. spalio 15 d., pati prievolė atsirado iš atsakovo R. G. neteisėtų ir kaltų veiksmų iki ieškovo ginčijamų 2018 m. birželio 15 Turto pasidalijimo sutarties ir 2018 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutarties bei 2018 m. lapkričio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Todėl teismas daro išvadą, kad UAB „Vilniaus statybos trestas“ 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisė į atsakovą dėl 33 300 Eur sumos grąžinimo.

28. Pasisakant dėl antrosios būtinosios actio Pauliana sąlygos pažymėtina, kad ieškovas pateikė duomenis, kad šiuo metu atsakovo turto nėra tiek, kad pakaktų įvykdyti teismo 2017 m. spalio 13 d. teismo sprendimu nustatytą atsakovo R. G. prievolę, kuri kartu su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis bei procesinėmis palūkanomis sudaro 40 269,41 Eur. Tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai. Ieškovo pateikta antstolio D. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) raštais pateikta informacija patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog skolos išieškojimas iš skolininko R. G. nėra galimas. Antstolio D. Š. kontoros 2018-12-03 raštu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019-12-09 d. raštu dėl informacijos pateikimo, pateikta informacija apie išieškojimo eigą ir nurodoma apie išieškojimo negalimumą: antstolis vykdymo eigoje neišieškojo skolos ar skolos dalies. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas nedirba, registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos bankuose, tačiau jose jokio piniginių lėšų judėjimo nėra. Skolininkui priklauso 34 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, tačiau antstolio duomenimis įmonė veiklos nevykdo, nuo 2018 m. gegužės mėnesio neturi nei vieno samdomo darbuotojo, todėl skolininkui priklausančios akcijos yra nelikvidžios. Skolininkas turi individualią įmonę, tačiau antstolio pateiktais duomenimis R. G. individuali įmonė (j.a.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini)) taip pat neturi nei vieno darbuotojo, įmonė veiklos nevykdo, registruoto turto neturi, atidarytų sąskaitų įmonė neturi. Atsakovė byloje nurodė, kad 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi RUAB „Promlitsta“ (j.a.k. 133539643) restruktūrizavimo civilinėje byloje Nr. eB2-1995-781/2017 į šios įmonės kreditorių sąrašą buvo įtraukta R. G. individuali įmonė su 13 400,00 Eur trečios eilės kreditoriniu reikalavimu. Tačiau nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1296-330/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria RUAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo byloje patvirtintas R. G. individualios įmonės 13.400,00 Eur finansinis reikalavimas, pakeitė ir sumažino šį nutartimi patvirtintą R. G. individualios įmonės finansinį reikalavimą iki 3 000 Eur. Kaip matyti iš LITEKO duomenų (civilinė byla Nr. eB2-1427-661/2019), Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. tenkino prašymą dėl RUAB „Promlitsta“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, o 2019 m. lapkričio 20 d. įmonei iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjusi (bylos numeris eB2-1003-467/2020).

29. Atsakovų R. ir V. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovai iki 2018-06-15 Turto padalijimo sutarties, kurią ieškovas ginčija, sudarymo vedybinės ar povedybinės sutarties dėl atskiro turto teisinio režimo nebuvo sudarę, vadinasi vadovaujantis įstatymo įtvirtinta prezumpcija, sutuoktinių turto dalys iki ginčo 2018-06-15 sutarties sudarymo buvo lygios (CK 3 117 str. 1 d.) ir šia ginčo sutartimi sutuoktinių padalintas turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tarp šalių nekilo ginčo, dėl sutarties šalių Turto padalijimo ir vedybų (povedybine) sutartimi atsakovų pasidalinto turto verčių. 2019-05-20 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, jog pagal ginčo sutartį atsakovui R. G. ginčo sutartimi atiteko turto viso 181 672,00 Eur sumai, o atsakovei V. G. – 254 000 Eur sumai, taigi R. G. atiteko turto mažiau 7 .328,00 Eur sumos ekvivalentu pagal pačių sutarties šalių nurodytas vertes. Tačiau ieškovė vertino, jog jos skolininkui R. G. atitekusio turto vertė realiai yra mažesnė, nei sutartyje nurodyta, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė bei R. G. individualios įmonės vertė, o taip pat BAB banko SNORAS obligacijų vertė prilygintina 0 Eur. Atsakovės V. G. atstovas šios ieškovo nurodytos aplinkybės neginčijo, teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo minimame procesiniame dokumente išdėstyta pozicija, jog atsakovui R. G. Turto padalijimo ir vedybų (povedybine) sutartimi realiai atiteko turto viso už 95 608,00 Eur. Taigi, ieškovas ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog po minimo ginčo sandorio sudarymo realiai skolininkas R. G. turėjo turto, iš kurio buvo galima išieškoti 40 269,41 Eur skolos sumą. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovų 2018 m. birželio 15 d. ginčo sandoris neapribojo kreditoriaus (ieškovo) skolos išieškojimo, todėl tenkinti ieškinio ir panaikinti sutuoktinių R. ir V. G. 2018 m. birželio 15 d. sudarytą Turto padalijimo ir vedybų (povedybinę) sutartį pagal CK 6.66 straipsnį nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

30. Visgi, pasisakant dėl CK 1.81 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad šioje nuostatoje reglamentuojamas viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio straipsnio negaliojimas. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019 50 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ginčijamais sandoriais, tame tarpe ir sutuoktinių R. ir V. G. 2018 m. birželio 15 d. sudarytą Turto padalijimo ir vedybų (povedybinę) sutartimi siekta ir galiausiai pasiekta, kad R. G. tapo formaliu beturčiu, o visas turtas po keleto sandorių asmeninės nuosavybės teise atiteko jo sutuoktinei V. G.. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. birželio 15 d. sutartis sudaryta tuo metu, kai atsakovas R. G. jau buvo ieškovės skolininkas, Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. vasario 22 d. panaikinus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas vertina, kad visų byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad 2018 m. birželio 15 d. povedybinė sutartis sudaryta siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Analogiška situacija yra ir su Dovanojimo sutartimi – akivaizdu, jog kreditorių turinčio ir negalinčio su jais atsiskaityti asmuo sudaromas neatlygintinas sandoris savo sūnaus naudai negali būti suderinamas su gera morale. Pažymėtina, kad sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių sampratą, viena iš tokių vertybių – sąžiningumas; nagrinėjamu atveju teismui įvertinus ar sutarties šalys buvo sąžiningos, identifikavus tikruosius šalių tikslus ir ketinimus, sutarčių sudarymo aplinkybes ir ypatingai atkreipiant dėmesį į laikotarpį, kuomet buvo sudaryti ginčijami sandoriai, nekyla abejonių, jog sutartis sudarę asmenys pažeidė CK 1.81 straipsnį.

32. Atkreiptinas dėmesys, jog Ieškovas prašė Turto padalinimo ir vedybų (povedybinę) sutartį pripažinti negaliojančia CK 3 knygos pagrindu.

33. .Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Ši apibrėžtis įrodo, kad įstatymų leidėjas vedybų sutartį priskyrė prie civilinių sutarčių, tai reiškia, kad vedybų sutarčiai taikomos bendrosios sutarčių teisės nuostatos (CK 6.154–6.161 straipsniai), taip pat sutarčių sudarymo ir aiškinimo taisyklės (CK 6.162–6.188, 6.193–6.195 straipsniai), sutarčių formos ir turinio reikalavimai (CK 6.192, 6.196–6.199 straipsniai), bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96 straipsniai), sutarčių pabaigos nuostatos (CK 6.217–6.228 straipsniai) bei kitos teisės normos, taikytinos civilinėms sutartims tiek, kiek kitaip nenustatyta CK trečiojoje knygoje. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 14 punktas). Kadangi vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), tai sudaryti vedybų sutartį yra besituokiančių ar susituokusių asmenų teisė, bet ne pareiga. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). Taigi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius.

34. Tačiau vedybų sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises. Jeigu vedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 15 punktas). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Taip CK 1.78 straipsnis įtvirtina sandorio uždarumo principą, reiškiantį, kad sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra ginčijamos sutarties šalis, o savo teisinį suinteresuotumą grindžia tuo, kad atsakovų sudaryta povedybine sutartimi buvo iš anksto sudarytos sąlygos, jog būtų išvengta turtinių prievolių būsimiems kreditoriams įvykdymo, todėl, ieškovės manymu, toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis; 3.105 straipsnio 1 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje visų pirma turi būti nustatytas ieškovės teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Sandoris yra vienas iš asmenų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoris (sutartis) sukuria teises ir pareigas jį sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl sandorio nuginčijimo, privalo įrodyti, kokie jo teisėti interesai, egzistavę sandorio sudarymo metu, buvo pažeisti ginčijamu sandoriu. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, teigdama, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta turint tikslą išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, turėjo pareigą įrodyti, kokias galiojančias prievoles jai turėjo atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad povedybinės sutarties sudarymo metu (2018 m. birželio 15 d.) atsakovą R. G. ir ieškovę jau siejo prievoliniai santykiai, galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. G. jau buvo įgijusi nutraukus 2013 m. kovo 20 dienos pirkimo pardavimo sutartį ir Vilniaus apygardos teismui 2017 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1092-392/2016 priteisus ieškovei iš R. G. 33 300 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Nepriklausomai nuo to, kad šis sprendimas įsiteisėjo tik 2018 m. spalio 15 d., sutuoktiniams buvo žinomos (arba turėjo būti žinomos) visos sandorių sudarymo aplinkybės, taip pat ir 2016 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčijamos povedybinės sutarties sudarymo metu ieškovės teisėti interesai galėjo būti ir buvo pažeisti, todėl ieškovės reikalavimai, susiję su povedybinės sutarties sudarymu vertinant šį sandorį CK 3 knygos aspektu laikytini pagrįstais, todėl tenkintini. CK 6,145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tuomet, kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą pripažintas negaliojančiu ab initio. Nagrinėjamu atveju taikytina restitucija natūra, nes šalys į bylą nepateikė įrodymų, kuriems esant to padaryti nebūtų galima.

35. Teismas visiškai įrodytu laiko ieškovo ieškinį dalyje dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. R. G. ir A. G. sudarytos Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 29 d. A. G. ir V. G. sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėta ir pažeidžiančia ieškovo kaip kreditoriaus interesus. Minimi ginčo sandoriai akivaizdžiai apribojo kreditoriaus (ieškovo) galimybes išieškoti skolos sumą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų šią teismo išvadą (CPK 178 straipsnis).

36. Kaip matyti iš ginčo Dovanojimo sutarties bei Pirkimo – pardavimo sutarčių turinio, atsakovo R. G. dovanoto sūnui A. G. turto, kurį pastarasis perleido motinai V. G., vertė buvo 2018 m. lapkričio 29 d. sutartyje nurodyta 44 750 Eur. Ši vertė atitinka Turto vertės nustatymo pažymoje 2018 m. spalio 3 d. nurodytai viso turto 89 000 Eur vertės proporcijai bei hipotekos sandoryje nurodytai vertės proporcijai.

37. Teismo vertinimu, sudarydamas ginčo turto dovanojimo sutartį skolininkas R. G. buvo nesąžiningas, kadangi ginčo dovanojimo sandorius jis sudarė jau žinodamas, kad egzistuoja jo prievolė grąžinti skolą ir kad su kreditoriumi yra neatsiskaityta. Sudarydamas ginčo sandorį atsakovas neabejotinai suvokė prievolės vykdymo grėsmę ir mąstą ir dėl to turtą perleido, kad tokio prievolės vykdymo galėtų išvengti pilnai ar iš dalies. Darytina išvada, kad sudarydamas sandorį atsakovas žinojo ar privalėjo žinoti, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir skolininko šeimos nariams – sutuoktinei V. G. ir jų sūnui A. G.. Atsakovai nepateikė jokių logiškų argumentų, kurie leistų daryti kitokią išvadą dėl ginčo sandorių sudarymo priežasties. Atsakovai taip pat nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo sandorius dėl kokių nors aplinkybių jie privalėjo sudaryti, taigi, teismo vertinimu yra įrodytos ir trečios bei ketvirtos actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų buvimas. CK 6.67 straipsnis nustato prezumpciją, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais. Be to, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens (įgijėjo) sąžiningumo ar nesąžiningumo. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog vienas po kito sekantys atsakovų, kurie yra artimi šeimos nariai (sutuoktiniai) sudaryti ginčo sandoriai atsakovų sąmoningai sukūrė situaciją, kad skolininko R. G. prievolė ieškovui išieškoti skolą tapo neįmanoma. Šią teismo išvadą taip pat patvirtina aplinkybė, jog skolininko šeimos nariai žinojo arba privalėjo žinoti apie skolininko prievolę ieškovui, patvirtina taip pat areštų registre laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvęs išviešintas šeimos turto areštas. Teismui skolininko turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, areštą panaikinus, atsakovai per keturių mėnesių laikotarpį ėmėsi sudaryti sandorius vieną po kito, kurių pasėkoje skolininkas turto, iš kurio skolą galima išieškoti, faktiškai neteko, o visa sutuoktinių nuosavybė faktiškai sugrįžo skolininko sutuoktinės nuosavybėn. Tačiau, teismo vertinimu, actio Pauliana instituto tikslą – atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą, pakanka naikinti du pastaruosius šalių sandorius.

38. Minėta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu kreditorius turi pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas 2019-01-09 d. Taigi, vienerių metų ieškinio senaties termino reikšdamas actio Pauliana ieškinį ieškovas nepraleido.

39. Teismo vertinimu nepagrįstas atsakovės ir trečiojo asmens (banko) argumentas, kad ieškovas neturi teisės nukreipti actio Pauliana į hipoteka banko naudai įkeistą turtą. Teismas sutinka su trečiojo asmens AB Šiaulių bankas atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, jog bankas yra sąžiningas trečiasis asmuo ir hipoteka visų pirma skirta jo kaip kreditoriaus interesų apsaugai. Tačiau, kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo, ginant kreditoriaus interesus, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kaip hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Teismas pažymi, jog ieškiniu šioje byloje nei Būsto kredito sutartis, nei Maksimaliosios jungtinės hipotekos sandoris nėra ginčijamas, o bankui įkeisto turto vertė (89 000 Eur) yra gerokai didesnė nei hipotekos sandoriu užtikrintų banko interesų apimtis bei ieškovo išieškoma suma kartu sudėjus. Todėl teismas daro išvadą, kad ginčo dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis bei restitucijos taikymas šioje apimtyje niekaip nepažeis banko interesų, tuo labiau, kad ginčo sandoriais buvo perleista tik dalis banko naudai įkeisto turto, o įkeistų daiktų dalį grąžinus skolininko R. G. nuosavybėn, hipoteka seks paskui daiktą ir sąžiningam hipotekos kreditoriui liks galioti (CK 4.170 straipsnio 6 dalis, 4.197 straipsnio 6 dalis). Šią teismo išvadą pagrindžia ir CK 4.172 straipsnio 1 dalies įtvirtinta nuostata, jog padalijus įkeistą daiktą hipotekos reikalavimas nedalijamas ir liek galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams, vadinasi – ir daikto dalims, o taip pat CK 4.197 straipsnis, kuris hipotekos pabaigos nagrinėjamu atveju nenumato. Šalių sutartinės hipotekos Bendrųjų sąlygų 5 punkte numatyta, jog užtikrinta prievolė privalo būti skolininko vykdoma Kredito sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog užtikrinta prievolė bankui nėra tinkamai vykdoma, į bylą nėra pateikta. Minimame sandorio 6 punkte taip pat nustatyta, jog skolininkui pažeidus Kredito sutartį, sutarties ar įstatymo pagrindu kreditoriui įgijus teisę reikalauti skolininko įvykdyti užtikrintą prievolę, kreditorius turi teisę šį savo reikalavimą patenkinti iš įkeičiamo daikto vertės, nepaisant to, ar yra suėjęs šios sutarties punkte „Prievolė įvykdymo terminas“ nurodytas terminas.

40. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas pripažįsta, jog 2018 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. lapkričio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš esmės pažeistos kreditoriaus teises. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, minimi ginčo sandoriai naikintini, taikytina restitucija grąžinant turtą skolininko R. G. nuosavybėn, iš atsakovo A. G. priteisiant V. G. naudai jos pagal pirkimo – pardavimo sutartį A. G. sumokėtą 44 750 Eur sumą bei nukreipiant išieškojimą į skolininkui R. G. grąžinto turto dalį pagal teismo sprendimą.

41. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 7 240 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, trečiasis asmuo – 440 Eur. Teismo vertinimu, šios sumos neviršija 2015-03-19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. rugsėjo 12 d. sudarytą Dovanojimo sutartį Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. G. buvo perleistas: 1) 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 2); sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3) 3345/3172400 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 4) 1/140 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. lapkričio 29 d. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. G. buvo perleistas: 1) 1/2 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 2); sandėliukas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3) 3345/3172400 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 4) 1/140 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti šį turtą: 1) 1/2 dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 2); sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 3) 3345/3172400 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 4) 1/140 dalį požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. G. nuosavybėn. Priteisti iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 44 750,00 Eur (keturiasdešimt keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct).

Pripažinti niekine ir negaliojančia R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2018 m. birželio 15 d. sudarytą turto padalinimo ir vedybų (povedybinę) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 1) gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pl. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2) butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 3345/1586200 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) sandėliuką, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 4) 1/140 dalį požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); 5) 34 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų; 6) R. G. individualią įmonę (j. a. k. (duomenys neskelbtini)); 7) 900 vnt. BAB banko Snoras emisijos Nr. (duomenys neskelbtini) obligacijų. Priteisti iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 55 100 Eur (penkiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą eurų). Priteisti iš R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ½ sumos, gautos už parduotą transporto priemonę Ford Transit FT 120, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), WIN kodas (duomenys neskelbtini).

Nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1092-392/2016 kreditoriaus BUAB „Vilniaus statybos trestas“ (j. a. k. 302416573) naudai į šiuo teismo sprendimu atsakovui R. G. priklausanti turtą.

Priteisti iš atsakovų R. G., A. G. ir V. G. po 2 413,33 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trylika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB „Vilniaus statybos trestas“ naudai.

Priteisti iš atsakovų R. G., A. G. ir V. G. po 146,67 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt šeši eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ (j.a.k. 112025254) naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.