- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1527-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12533-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- L. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo L. Š. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosprendis įsiteisėjo) atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu. Atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia trenkė ieškovui į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, kadangi bijojo atsakovo susidorojimo su juo, atsakovo psichologinio smurto, kurį jautė ir šiai dienai, todėl reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Dėl atsakovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų, ieškovui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia fiziniu skausmu, ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. Atsakovas sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, sulaužė nosį, pasekmės ir skausmas jaučiamas dar ir dabar praėjus metams po įvykio, ir dabar negali normaliai kvėpuoti, nuolatos vargina užgulusi nosis ir skausmas. Patirti sužalojimai turės dar ilgą laiką pasekmes bei įtakos ieškovo gyvenimo kokybei, jo gyvenimui. Ieškovas yra labai susirūpinęs dėl būsimų pasekmių, nes nosį gali tekti operuoti. Įvykio metu jis patyrė didelį stresą, ir šiandien negali dar atsigauti nuo patirtų didžiulių dvasinių išgyvenimų, negali ramiai miegoti nuo sukrėtimų, emocinio streso, negali ramiai vairuoti, nes bijo, kad atsakovas jo nepersekiotų, negali ramiai išeiti į gatvę, nes ir vėl bijo būti užpultas atsakovo, namuose net įsitaisė stebėjimo kameras. Tai, kad ieškovo pergyvenimai, baimės yra realios patvirtina ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi ieškovas 2019 m. balandžio 20 d. vėl buvo užpultas atsakovo, taip pat pateikė ir vaizdo įrašų kameras, kuriose matyti, kad atsakovas net ir pasibaigus baudžiamajai bylai, kurioje jis buvo nuteistas ir nuosprendis įsiteisėjęs, toliau persekioja ieškovą prie namų, stebi teritoriją, tuo dar labiau įbaugindamas ieškovą. Atsakovas ieškovą persekioja ne tik automobiliu, prie namų, tačiau ir prie ieškovo darbo vietų, siekdamas ne tik dar labiau įbauginti, suteikti emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, bet ir pakenkti ieškovo darbiniams santykiams, dėl ko ieškovas per metus laiko neteko darbo vietos dvejose darbovietėse, ką patvirtina ir VSDFV pažyma. Atsakovas atvykęs prie ieškovo darboviečių nuolatos jas stebėdavo, vaikščiodavo aplink darboviečių teritorijas, dėl ko ieškovas buvo priverstas išeiti iš darboviečių ir šiuo metu yra bedarbis, bei bijo kažkur įsidarbinti. Ieškovas yra dvasiškai palūžęs. Nuolatiniai prisiminimai apie atsakovo neteisėtą veiką ir ieškovo patirtus sužalojimus neleidžia jam jaustis saugiai. Ieškovas jaučiasi morališkai sužlugdytas. Kauno apylinkės teismo nuosprendis neginčytinai leidžia daryti išvadą, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovo patirti išgyvenimai, sukeltas skausmas yra realūs – visa tai yra ieškovo patirta neturtinė žala, kurią vertina 3 000 Eur. Neturtinė žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos: žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos. Nurodyta neturtinė žala yra protinga atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, patirtą skausmą, liekamuosius reiškinius, patirtus skaudžius išgyvenimus, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, kuriuos patiria dar ir dabar.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pareikštą civilinį ieškinį 3 000 Eur dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti arba sumažinti iki 500 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad vertinant žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turto ir piniginių lėšų (santaupų), į kurį būtų nukreiptas ieškinio išreikalavimas neturi, ieškovo prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma yra laikytina akivaizdžiai per didele ir neprotinga, todėl teismui sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo yra pagrindas civilinį ieškinį ženkliai sumažinti. Atsakovas sutiktų atlyginti nuo 500 iki 1 000 Eur neturtinės žalos, jeigu ieškovas pareikštą civilinį ieškinį įrodytų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad neva atsakovas jį persekioja, neleidžia dirbti ir t. t. yra niekuo nepagrįsti teismo klaidinimai, siekimas apšmeižti atsakovą. Tai, kad atsakovas ir ieškovas gali atsitiktinai susitikti vienur ar kitur neduoda teisinio pagrindo teigti, kad tai yra atsakovo siekis, kokiu tai būdu paveikti ieškovą, juo labiau, kad šioje civilinėje byloje neturtinė žala turi būti kildinama iš neteisėto kūno sužalojimo, o ne dėl šiuo metu atsakovo atliekamų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui M. M. iš atsakovo L. Š. 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 333,25 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyti tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš sąlygų jo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galią ir jų nereikia iš naujo įrodinėti. Pažymėjo, kad tokia neteisėta atsakovo veika buvo ne tik pažeisti įstatymai, bet ir ieškovo subjektyvioji teisė, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.246 straipsnis). Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju ieškovo neturtinė žala yra atsakovo elgesio rezultatas, todėl turi ją atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).
5. Teismas darė išvadą, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės. Pažymėjo, kad veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po įvykio ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tačiau atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra nustatytos kaip itin sunkios. Gydytojo rekomendacija dėl chirurginės nosies korekcijos patvirtina, kad reikalingas tolimesnis gydymas.
7. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštą patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sprendė tenkinti iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteisti 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir atsakovo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovo padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovas M. M. apeliaciniame skunde prašo 2020 m. liepos l d. Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai – priteisti iš atsakovo L. Š. ieškovo M. M. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti pažeistos vertybės pobūdį (sveikata - vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), atsiradusius padarinius dėl sveikatos sužalojimo (nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų kilę padariniai yra labai skaudūs bei ilgalaikiai) nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus bei neturtinės žalos kompensacinį tikslą, tačiau teisiškai reikšmingos aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos, teismas neatsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra per mažas.
8.2. Nors teismas ir nurodė, kad byloje yra pateikta, jog po įvykio ieškovas ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl apsukinto kvėpavimo per nosį, skausmo, pulsacijos nosies šaknies srityje, tačiau pirmos instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepripažino svarbiomis. Iki šios dienos ieškovas dar negali normaliai miegoti naktimis, kankina knarkimas, laisvai kvėpuoti, negali gyventi be vaistų ir patiria didelį diskonfortą, dėl nuolatinio skausmo bei apsunkinto kvėpavimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir tai, kad ieškovui dar reikės atlikti chirurginę nosies korekciją, po kurios apeliantui teks patirti vėl skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo patirtą žalą, nes nepakankamai įvertino dėl sveikatos sužalojimo kilusius neigiamus padalinus bei jų įtaką tolimesniam ieškovo gyvenimui.
8.3. Teismas nevertino ir kitų neturtinės žalos nustatytų kriterijų: dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, pažeminimų, kuriuos ieškovas ne tik patyrė iš karto po įvykio, bet ir patiria iki šių dienų.
8.4. Pirmos instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Priteisiant neturtinę žalą teismas turėjo vadovautis ir teismų praktika, kur priteisiama nuo 600 iki 3 000 Eur (2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013). Tačiau jei sveikatos sutrikdymas turi liekamųjų reiškinių ar dėl sveikatos sutrikdymo dabar ar ateityje reikalinga operacija ši suma didinama nuo 3 000 iki 5 000 Eur (2K-141/2013, 2K-200/2010, 2K-644/2012, 1A-251-348/2019, 1A-42-361/2019, 2K-258/2014, 2K232-507/2015, 2K-95- 22/2017,1A-921-417/2019).
8.5. Teismas neišsprendė ir savo sprendime, nieko nepasisakė dėl ieškovo, M. M., sumokėto teismo žyminio mokesčio – 75 Eur. Jeigu tokio pobūdžio bylose žyminis mokestis nėra mokamas, jis turėjo būti grąžintas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
11. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas iš dalies ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas 1 300 Eur. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po įvykio ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tačiau atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra nustatytos kaip itin sunkios, todėl 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas bei atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
13. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, ieškovas tiek ieškiniu, tiek pateiktu apeliaciniu skundu siekia, kad būtų priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
14. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2011, 2K-89-139/2016, 2K-129-976/2016, 2K-170-699/2016 ir kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia trenkė ieškovui į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nenustatyti ilgalaikiai dvasinio ar fizinio pobūdžio padariniai. Nors apelianto į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 27 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, jog dėl sulaužytos nosies (iškrypo nosies pertvara) apsunkintas ieškovo kvėpavimas, todėl gydytojas rekomenduoja chirurginę nosies korekciją, tačiau byloje jokių duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis pas šios srities specialistus nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų vartojęs kokius nors medikamentus nuo skausmo. Kaip teigia ieškovas, jam dar reikės atlikti chirurginę nosies korekciją, po kurios teks vėl patirti skausmus, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, tačiau pažymėtina, kad nors po ieškovo sužalojimo praėjo jau beveik dveji metai, tačiau, kaip jau minėta, iki šiol į šios srities specialistus ieškovas nesikreipė. Kita vertus, jei vis dėlto dėl patirto sužalojimo ieškovui ateityje reikės atlikti kokias nors medicinines procedūras, jam neužkirstas kelias kreiptis į atsakovą dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovo argumentai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, ką patiria iki šiol, nėra konstatuoti specialių žinių turinčių asmenų, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovui diagnozuotus psichikos sutrikimus, taikytą medikamentinį ar psichoterapinį gydymą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių didžiausio pavojaus visuomenei forma – veikdamas tyčia jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikaltimą ieškovo atžvilgiu, jį sužalojo, privertė išgyventi fizines ir dvasines kančias, todėl ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju atsakovas ieškovui sudavė vieną smūgį, nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, taigi, atsakovo naudotas smurtas nebuvo intensyvus, nuteistasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, nukentėjusiajam (ieškovui) nenustatyti ilgalaikiai sveikatos sutrikdymo, tame tarpe dvasinio pobūdžio, padariniai. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti 3000 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, teisinga kompensacija už apelianto patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus yra 1300 Eur suma.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo remtis apelianto nurodyta teismų praktika. Pažymėtina, jog teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje kasacinio teismo nutartyje suformuotu precedentu. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Apelianto nurodytose, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismų sprendimuose neturtinės žalos atlyginimo klausimai spręsti esant netapačioms kaip nagrinėjamu atveju faktinėmis aplinkybėms ir kartu vertinant kitokių teisiškai reikšmingų neturtinės žalos dydžiui teisingai nustatyti kriterijų visumą.
19. Esant pirmiau aptartų byloje nustatytų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui (nukentėjusiajam) iš atsakovo (nuteistojo) teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimas yra teisinga ir protinga kompensacija nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos vertinimu, teismo priteista 1300 Eur suma proporcinga byloje nustatytiems nuteistojo nusikalstamiems veiksmams ir dėl jų nukentėjusiajam atsiradusioms neigiamoms fizinio ir dvasinio pobūdžio pasekmėms, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
22. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 75 Eur žyminio mokesčio, tačiau bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl ieškovo sumokėtas žyminis mokestis jam grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 5 dalis). Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui M. M. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. liepos 23 d. „Perlo paslaugos“ terminale.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.