- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-251-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11620-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. (toliau – ir apeliantė) ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – civilinis atsakovas) atstovo apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL (1250 eurų) dydžio bauda.
Nukentėjusios G. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista jai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 1600 eurų (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš R. B. 78 (septyniasdešimt aštuoni) eurai už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas, teiktas nukentėjusiai G. B., už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. B. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2018 m. vasario 7 d., apie 9.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie kelio ženklais ir kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei sustojus prieš pėsčiųjų perėją, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to partrenkė iš dešinės pusės perėjoje į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją G. B., padarydama jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad R. B. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jos kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajai bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistosios asmenybę, teigiamas ir neigiamas asmenybės savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į į CK 6.250 straipsnio kriterijus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertino Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. B. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 4000 eurų, priteisiant ją iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės. Kadangi dalį – 2400 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai draudimas atlygino, nuosprendžiu iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės, teismas priteisė likusią - 1600 eurų dydžio sumą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo sumažinti teismo nuosprendžiu jai paskirtą baudą ir pakeisti nuosprendį dėl G. B. naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos 1600 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti.
3.1. Apeliantė teigia, kad teismas, skirdamas jai 25 MGL baudą, neįvertino jos asmenybės ir kitų svarbių bylai aplinkybių, kad neatsargiai nusikalto pirmą kartą, yra nebausta, teigiamai charakterizuojama. yra susituokusi, augina vaiką, turi prievoles bankui už bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigytą butą, gauna nedidelį darbo užmokestį. Paskirta bauda yra pernelyg griežta ir didelė, ji sudaro jos trijų mėnesių pajamas, neskiriant lėšų šeimos poreikių tenkinimui, vaiko išlaikymui, prievolės banko vykdymui. Apelianės nuomone, jai paskirta bauda neatitinka BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties.
3.2. R. B. skunde teigia sutinkanti su civilinio atsakovo draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, kad teismas be pagrindo neturtinės žalos dydžio sumą padidino nuo 2400 eurų iki 4000 eurų. Jos vertinimu, atsakingas draudikas, sumokėdamas 2400 eurų neturtinės žalos atlyginimą, įvertino, jog eismo įvykio metu nukentėjusi patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, kad jai padaryta neturtinė žala ir ją atlygino. Mano, nėra didinti šios sumos nebuvo pagrindo, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji nesilaikė gydytojų rekomendacijų dėl gulimo režimo, nesinaudojo gydytojų nurodytomis gydomosiomis procedūromis, kas patvirtina, kad ji nesijautė taip blogai, kad gydytojų rekomenduotos procedūros jai būtų realiai reikalingos.
4. Civilinis atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nuosprendžio dalį, kuria teismas iš dalies patenkino nukentėjusios G. B. civilinį ieškinį ir jos naudai iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1600,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują procesinį sprendimą - ADB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
4.1. Skundo autoriaus vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu, taip pat netinkamai vadovavosi teismų praktika, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sužalojimui, priteisiamos ženkliai mažesnės sumos neutinei žalai atlyginti, nei tai padarė teismas skundžiamame nuosprendyje, (pvz., 2K-459-511/2015 - neturtinei žalai atlyginti priteista 1 448,10 Eur; 2K-35-895/2017 - neturtinei žalai atlyginti priteista 1 500 Eur; 2K-95-222/2017 - neturtinei žalai atlyginti priteista 1 600 Eur).
4.2. Skunde civilinis atsakovas pažymi, kad 3000 Eur ir išimtiniais atvejais didesnės (ar net mažesnės) sumos nei priteista skundžiamu nuosprendžiu neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems nukentėjusiųjų sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, tokie, kaip galva ir pan., kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, liko pasekmės, pvz., 2K-44/2008 priteista 10 000 Lt;; 2K-68/2008 priteista 40 000 Lt ; 2K-382/2008 priteista 10 000 Lt; 2K-423/2008 priteista 10 000 Lt ; 2K-179/2009 priteista 9 726,40 Lt , 2K-200/2010 priteista 10 000 Lt, ir kt). Skunde teigiama, kad, įvertinus teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai nukentėjusiajam asmeniui buvo nustatytas nesunkus sužalojimo mastas ir esant sunkesniems sužalojimams (neperžengiant nesunkaus sveikatos sužalojimo masto), kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, liko pasekmės, priteisimų sumų vidurkis, net įskaičiavus išimtiniais atvejais priteistas didžiausias sumas – 20 000 Lt ir 40 000 Lt), yra apie 3200 Eur, o šių maksimalių sumų neįvertinus, priteistų sumų vidurkis būtų apie 2300 Eur.
4.3. Skundo autorius nurodo, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“, nustatydama neturtinės žalos dydį, vertino teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visumą, t. y.: kad nukentėjusiajai G. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t.y. kairio momens sumušimo, kairio kelio medialinio kolateralinio raiščio plyšimo, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei nenustatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, kad būtų daugybiniai kūno sužalojimai ar, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, dėl ko būtų pagrindas nukrypti nuo priteisiamų sumų vidurkio, ir nukentėjusiajai išmokėjo 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, apelianto nuomone, visiškai atlygino jos eismo įvykio metu patirtą neturtinę žalą. Ši suma atitinka teismų praktikoje suformuotas priteistinas sumas neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusieji patiria panašius ar analogiškus sužalojimus, suformuotus neturtinės žalos dydžio kriterijus, taigi, yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl, apelianto teigimu, nebuvo jokio teisinio bei faktinio pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir G. B. iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai priteisti 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė jos ginamosios ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo gynėja taip pat prašė teismo taikyti R. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ nuostatas, nes jos ginamoji atitinka jame nurodytus kriterijus. Prokuroras šio prašymo nepalaikė, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistosios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Civilinio atsakovo skundas tenkinamas.
7. Apeliaciniuose skunduose keliami paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio dydžio klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinių skundų ribose.
Dėl paskirtos bausmės
8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Keisti nuosprendį galima tik tada, kai bausmė paskirta pažeidžiant baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytus bausmės skyrimo ir paskirtų bausmių bendrinimo principus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus.
9. Už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą arbą areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertino nuteistosios asmenybę bei kitas bylos aplinkybes. Teismas nustatė vieną R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių - nenustatė. Įvertino tai, kad R. B. teisiama pirmą kartą, kad jos padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikalstamų veikų, ji anksčiau administracine tvarka nebausta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptartų aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta bausmės paskirtis, teisingumo principo įgyvendinimas bus užtikrinti paskyrus R. B. švelniausią, su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
10. Už neatsargų nusikaltimą asmeniui gali būti paskirta nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda.( BK 47 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. dirbanti, gauna pastovias pajamas, gyvena šeimoje su vyru, augina vieną mažametį vaiką, apie kokius nors jos įsiskolinimus ar kitus finansinius įsipareigojimus duomenų nėra. Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau aptartas bausmės skyrimui ir jos dydžiui reikšmingas aplinkybes, paskyrė apeliantei minimaliam bausmės dydžiui artimą bausmę, todėl laikyti, kad paskirta bausmė yra per griežta, nėra objektyvaus pagrindo. Konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
11. Nuteistosios gynėja apeliacinės instancijos teisme prašė taikyti jos ginamajai Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl amnestijos akto taikymo“ (2018 m. lapkričio 15 d. Nr. XIII-1640, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.) nuostatas, todėl teisėjų kolegija dėl šio prašymo pasisako nagrinėdama nuteistosios skundą. P. B. gynėja tokį prašymą argumentavo tuo, kad jos ginamoji atitinka Įstatyme numatytas sąlygas, t. y., pagal Įstatymo 9 straipsnio, 3 dalį, amnestijos aktą taiko amnestijos komisijos ir teismai, <...> 2), to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad amnestija taikoma asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis ir, jeigu nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Šios gynėjos nurodytos aplinkybės šiuo atveju nėra aktualios, nes, kaip buvo paminėta aukščiau, P. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta bauda, aukštesniojo teismo konstatuota, kad ši bausmės rūšis jai parinkta tinkamai, o minėtas Įstatymas reglamentuoja galimybę sumažinti tik neatliktos arešto ar laisvės atėmimo bausmės dalį arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems (Įstatymo 1 str.), todėl taikyti nuteistajai P. B. šio Įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Dėl neturtinės žalos dydžio
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje nustatė neteisingą nukentėjusiajai G. B. padarytos neturtinės žalos dydį.
13. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusi-civilinė ieškovė G. B. pateikė 5 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos už sutrikdytą jos sveikatą. Nurodė, kad patyrė daugelį sužalojimų, kurių gydymas dar tęsiamas, autoavarijos metu buvo iškilęs realus pavojus jos gyvybei, dėl galvos sumušimo jai atsirado pastovūs skausmai, kiti neurologiniai negalavimai. Kadangi draudimo bendrovė jai padengė 2400 eurų neturtinės žalos ir 78,17 eurų turtinės žalos, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino iki 2600 eurų (b. l. 67-68) .
15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. B. klausimą, nurodė, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką, taip pat pažymėjo, kad pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis, ir įvertinęs tai, kad dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus kūno sužalojimo, nukentėjusioji G. G. patyrė skausmą, išgąstį, šoką, bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendė, kad neturtinės žalos dydis šiuo atveju nustatytinas 4000 eurų dydžio, dėl ko nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės dar papildomai 1600 eurų, kadangi kitą dalį – 2400 eurų neturtinės žalos nukentėjusiai draudimas jau atlygino.
16. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė esminius neturtinės žalos priteisimo kriterijus, visgi netinkamai įvertino būtent šioje konkrečioje situacijoje nukentėjusiajai G. B. padarytos žalos dydį, neanalizavo sužalojimo pobūdžio, gydymosi proceso bei liekamųjų reiškinių buvimo, neatsižvelgė ir į nusikalstamos veikos pobūdį, neįvertino R. B. turtinės padėties, bei kitų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
17. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, patvirtina, kad G. B. konstatuota kairio momens sumušimas, kairio kelio medialinio kolateralinio raiščio plyšimas, tačiau pažymėtina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas jai nustatytas tik dėl kairio kelio medialinio kolateralinio raiščio plyšimo, o galvos sumušimo pobūdis ir stiprumas nesunkaus sveikatos sutrikdymo nesukėlė (b. l. 26). Iš ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo matyti, kad jai padarytą neturtinę žalą nukentėjusioji grindė dėl po eismo įvykio atsiradusiais galvos skausmais, kas neigiamai įtakojo mokymosi rezultatus, bendrą savijautą, ji kentėjo nuo skausmo, patyrė išgąstį, išgyvenimus, nepatogumus, lankėsi pas psichologą. Taigi, liekamieji reiškiniai atsirado išimtinai tik dėl galvos sumušimo. Prie ieškinio pateikti medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, kad medikų teikiama pagalba buvo susijusi tik su G. B. kilusiai neurologiniais negalavimais (galvos skausmais, nemiga, nerviniu jautrumu ir pan.). Teismo posėdyje apklaustas medicinos ekspertas Dainius Tumėnas parodė, kad pagal byloje esančius medicininius duomenis matyti, jog po įvykio nukentėjusioji buvo tikrinta neurologiškai, ligonė sąmoninga, simptomai yra normalūs, dėl to nebuvo konstatuotas smegenų sutrenkimas. Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiajai medicininių tyrimo metu nustatyta galvos kraujagyslių patologija, dėl kurios galimai ir kilo aukščiau paminėti negalavimai, yra visiškai nesusijusi su patirta trauma. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji G. B. nurodė, kad koja dėl traumos 3 savaites buvo langetėje, po įvykio praėjus dviem dienoms, 2019 m. vasario 9 d. ji dalyvavo mokykloje vykusioje šimtadienio šventėje. Vėliau pas traumatologą konsultuotis nėjo, į reabilitacijos specialistus nesikreipė, nesportuoja, nes bijo. Apie kokius nors liekamuosius reiškinius dėl sužalotos kojos civiliniam ieškinyje taip pat nepasisakyta. Dėl kelio traumos ekspertas Dainius Tumėnas parodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusiai nustatyta tik kelio raiščių įplyšimas, kuris vertinamas kaip žaizda, kuri labai greitai sugyja, toks plyšimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl nukentėjusiosios baimė sportuoti nepagrįsta ir ji pilnai turi šią galimybę. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo jai būtų sukelti kokie nors padariniai.
18. Aukštesniojo teismo vertinimu, esant šių duomenų visumai ir sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą yra akivaizdu, jog įvykusio eismo įvykio metu sukeltos kelio traumos, kuri buvo vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir ko pagrindu R. B. patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusioji G. B. nesigydė ilgą laiką, vėliau, po pirminės medicininės pagalbos suteikimo, į specialistus ir reabilitologus nesikreipė, kad suponuoja išvadą, kad potrauminių pasekmių nebuvo. O, kaip minėta, visi kiti negalavimai, kuriuos nukentėjusioji sieja su eismo įvykio metu patirtomis traumomis ir tuo grindžia civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio, nesusiję su neteisėtais R. B. veiksmais. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymo objektyvumui įtakos turi ir padarytos turtinės žalos dydis, kuris šioje byloje sudaro tik 78,18 eurų.
19. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad nors R. B. partrenkė nukentėjusiąją pėsčiųjų perėjoje, tačiau vis tik nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, padarytas dėl neatsargumo, kaltinamoji sąmoningai nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, vairavo blaivi, gailisi dėl padaryto. Be to, apylinkės teismas visiškai neanalizavo kalto asmens turtinės padėties, kuri taip pat svarbi neturtinės žalos dydžio nustatymui. Sutiktina, kad asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žalą atlyginęs Draudikas iš kalto asmens įgyja regreso teisę, pastarojo turtinė padėtis taip pat turi būti įvertinta. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. gaunamos pajamos nėra didelės ( b. l. 117), ji turi šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus apeliantės turtinę padėtį bei minėtą regreso teisę, nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis.
20. Vertinant aptartas konkrečios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, kadangi pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai padaryta atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y.į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.
21. Taigi, aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai G. B. 4 000 Eur neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio eismo įvykio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir netinkamai taikė CK 6.250 str. nuostatas, kadangi priteista piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl civilinio atsakovo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinimo tenkinamas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusios G. B. naudai 1600 eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.