Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) logistikos vadybininke, gyvenanti ir deklaruota gyvenamoji vieta V(duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-02-07, apie 9.10 val., V. Krėvės pr., Kaune, kaltinamoji R. B. vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama antra eismo juosta nuo Kovo 11-osios g. link Birželio 23-osios g., ties namu Nr.8, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie kelio ženklais ir kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei sustojus prieš pėsčiųjų perėją, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to partrenkė iš dešinės pusės perėjoje į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją G. B., padarydama jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji R. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį „VW Polo“, kuris priklauso jos vyrui. Važiavo antra eismo juosta ir prieš perėją pirmoje juostoje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, ji nespėjo sustabdyti ir kliudė pėsčiąją. Pripažįsta savo kaltę. Civilinio ieškinio nepripažįsta, mananti, kad draudimo bendrovė žalą atlygino visiškai. Atsiprašė nukentėjusios, po įvykio domėjosi jos sveikata. Dėl įvykio labai gailisi, nukentėjusios ieškinį prašo atmesti.

Nukentėjusi G. B. parodė, kad buvo sužalota einant pėsčiųjų perėjoje. Tuomet mokėsi 11 klasėje. Buvo sužalota galva ir plyšo kelio raištis. Dvi dienas gulėjo ligoninėje. Pati pasiprašė išleidžiama iš ligoninės kadangi turėjo dalyvauti šimtadienyje. Ant kojos buvo uždėta langetė. Po šimtadienio mėnesį laiko nelankė mokyklos. Jai labai skaudėjo galvą ir iki šiol skauda, nemiega naktimis. Vartoja vaistus. Šiuo metu mokosi 12 klasėje. Lankosi pas psichologus, neurologus. Vartoja antidepresantus ir vaistus nuo nemigos. Labai smarkiai ją paveikė šis įvykis, nes po kelio traumos negali sportuoti. Gavo iš draudimo išmoką 2400 eurų. Nemano, kad tai mažai, bet dar prašo 2500 eurų neturtinės žalos ir nesvarbu iš ko būtų priteista. Dabar, po įvykio negali sportuoti, šokti pramoginių šokių, judėti. Bijanti dėl kelio traumos, buvo pasakyta, kad langetę nešioti tiek laiko, kol sugis. Mano, kad šis įvykis pakenkė mokslams, kadangi praleido daug pamokų, nepasirengė studijoms užsienyje.

Liudytoja E. L. parodė, kad yra nukentėjusios močiutė. Jos tėvas gyvena Anglijoje, mama Lietuvoje. Mama gyvena savo gyvenimą. Anūkę augina nuo mažų dienų. Iki avarijos G. mokslai gerai sekėsi, anksčiau ji dainavo, šoko, žaidė tenisą, o dabar su sveikata blogai. Blogai su atmintimi ir miegu. Anksčiau ji galvos skausmais nesiskundė. Nuo mažų dienų ją augina. Žino, kad po avarijos G. labai pergyvena. Mokykloje turėjo pataisą, galvojo, kad liks antriems metams. Blogai su galva buvo, neišlaikė pataisos. Mergaitė visada būdavo linksma. O dabar kardinaliai labai pasikeitė. Galvos skausmai, nuo depresijos jai išrašyti stiprūs vaistai. Po įvykio bijanti per gatvę eiti. Po tos avarijos prasidėjo problemos Ir dabar turi eiti pas trečio lygio neurologą. Viskas pasimato po ilgesnio laiko ir neaišku kaip bus ateityje. Lankėsi Anglijoje pas tėvą, pas privačius gydytojus. Anūkės savijauta po įvykio pablogėjo, iki įvykio lankė daug būrelių, mokėsi.

Ekspertas Dainius Tumėnas parodė, pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusiai nustatyta, kad raiščiai įplyšę. Toks plyšimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sutrenkimas, tokios neurologinės diagnozės po įvykio net nėra. Guldant į ligoninę, tikrino neurologiškai ir tokios diagnozės nėra. Parašyta, kad ligonė sąmoninga, reiškia simptomai yra normalūs, dėl to nebuvo parašytas smegenų sutrenkimas. Iš vėliau darytos kompiuterinės tomogramos yra matomas pakraujavimo ruoželis, bet diferencijuotinas su venine angioma ir tai nieko bendro neturi su trauma. Čia yra kraujagyslių anomalija. Po mėnesio daryto tyrimo radiologiniu vertinimu patologija nustatyta, bet ji tikrai nesusijusi su trauma. Galvos skausmai greičiausiai gali būti nuo hipoplazos. Hipoplaza yra įgimta ir su trauma nieko bendro neturi.

Kaltinamosios R. B. kaltę be jos visiško prisipažinimo, nukentėjusios G. B., liudytojos E. L. parodymų, eksperto Dainiaus Tumėno išvados įrodo ir kita byloje sutrinkta rašytinė medžiaga:

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, nuotraukos, kuriuose užfiksuotas 2018-02-07, apie 9.10 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 8 įvykęs eismo įvykis (b. l. 11-18).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. D. tarnybinis pranešimas kuriame nurodo, kad 2018-02-07, VPK budėtojo nurodymu, nuvyko į eismo įvykio vietą V. Krėvės pr. 8, Kaune Automobilio „VW Polo“ vairuotoja R. B. paaiškino, kad nesuspėjo sustabdyti transporto priemonės ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas R. B. blaivumas. Rezultatas – 0,00 promilių (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamoji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tai patvirtina eismo įvykio medžiaga, specialisto išvada, kuria nukentėjusiai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pačios kaltinamosios, nukentėjusios ir liudytojos parodymai.

R. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jos padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikalstamų veikų, ji anksčiau administracine tvarka nebausta, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašyta, todėl teismas mano, kad jai skirtina bausmė – bauda.

Civilinis ieškinys.

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusi-civilinė ieškovė G. B. pateikė 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos už sutrikdytą jos sveikatą. Nurodė, kad patyrė daugelį sužalojimų, kurių gydymas dar tęsiamas, autoavarijos metu buvo iškilęs realus pavojus jos gyvybei, o taip pat prašo priteisti 80,54 eurus turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas padengė 2400 eurų neturtinės žalos ir 78,17 eurų turtinės žalos, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 2600 eurų. Likusią 2000 neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamosios (b. l. 67-68) .

Kaltinamoji su ieškiniu dėl turtinės žalos nesutinka, nes mano, kad ją turi atlyginti draudimo įmonė. Draudimo įmonė raštu nurodo, jog atlygino nukentėjusiai 2400 eurų neturtinės žalos, 78,17 eurų turtinės žalos, 30 eurų už neurologo konsultaciją ir 47,17 eurus už vaistus (b. l. 112).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusi patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, kad jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusi nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, šoką,

Pagal teismų praktiką asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnį, yra 5000 eurų dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusių asmenų, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo G. B. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 4000 eurų, priteisiant ją iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės.

Kadangi iš byloje esančių dokumentų matyti, kad dalį – 2400 eurų neturtinės žalos nukentėjusiai draudimas atlygino, jai priteistina 1600 eurų žala.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąją padarius nusikalstamą veiką, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti (b. l. 82).

Kadangi šioje byloje nukentėjusiai G. B. advokato reikėjo savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš kaltinamosios R. B. priteistinos 78 eurų bylinėjimosi išlaidos už advokates Violetos Naujokienės civilinio ieškinio parengimą (b. l. 67-69) ir atstovavimą byloje, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ja 25 MGL (1250 eurų) dydžio bauda.

Nukentėjusios G. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti ir priteisti jai iš civilinio atsakovo AB „ADB Gjensidige“ 1600 eurų (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. B. 78 eurus už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus advokato teisines paslaugas, teiktas nukentėjusiai G. B. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank", AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (Laisvės al.103, Kaunas, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.