- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- e2-1464-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12533-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- L. Š.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Kristina Varanavičienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. Š. (toliau – atsakovas) 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2762-917/2018 (nuosprendis įsiteisėjo) atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu. Atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia trenkė ieškovui į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė, kadangi bijojo atsakovo susidorojimo su juo, atsakovo psichologinio smurto, kurį jautė ir šiai dienai, todėl reiškia ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Dėl atsakovo kaltės, jo neteisėtų veiksmų, ieškovui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia fiziniu skausmu, ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija. Atsakovas sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, sulaužė nosį, pasekmės ir skausmas jaučiamas dar ir dabar praėjus metams po įvykio, ir dabar negali normaliai kvėpuoti, nuolatos vargina užgulusi nosis ir skausmas. Patirti sužalojimai turės dar ilgą laiką pasekmes bei įtakos ieškovo gyvenimo kokybei, jo gyvenimui. Ieškovas yra labai susirūpinęs dėl būsimų pasekmių, nes nosį gali tekti operuoti. Įvykio metu jis patyrė didelį stresą, ir šiandien negali dar atsigauti nuo patirtų didžiulių dvasinių išgyvenimų, negali ramiai miegoti nuo sukrėtimų, emocinio streso, negali ramiai vairuoti, nes bijo, kad atsakovas jo nepersekiotu, negali ramiai išeiti į gatvę, nes ir vėl bijo būti užpultas atsakovo, namuose net įsitaisė stebėjimo kameras. Tai, kad ieškovo pergyvenimai, baimės yra realios patvirtina ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi ieškovas 2019 m. balandžio 20 d. vėl buvo užpultas atsakovo, taip pat pateikė ir vaizdo įrašų kameras, kuriose matyti, kad atsakovas net ir pasibaigus baudžiamajai bylai, kurioje jis buvo nuteistas ir nuosprendis įsiteisėjęs, toliau persekioja ieškovą prie namų, stebi teritoriją, tuo dar labiau įbaugindamas ieškovą. Atsakovas ieškovą persekioja ne tik automobiliu, prie namų, tačiau ir prie ieškovo darbo vietų, siekdamas ne tik dar labiau įbauginti, suteikti emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, bet ir pakenkti ieškovo darbiniams santykiams, dėl ko ieškovas per metus laiko neteko darbo vietos dvejose darbovietėse, ką patvirtina ir VSDFV pažyma. Atsakovas atvykęs prie ieškovo darboviečių nuolatos jas stebėdavo, vaikščiodavo aplink darboviečių teritorijas, dėl ko ieškovas buvo priverstas išeiti iš darboviečių ir šiuo metu yra bedarbis, bei bijo kažkur įsidarbinti. Tai, kad ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, patvirtins ir liudytoja A. S.. Ieškovas yra dvasiškai palūžęs. Nuolatiniai prisiminimai apie atsakovo neteisėtą veiką ir ieškovo patirtus sužalojimus neleidžia jam jaustis saugiai. Ieškovas jaučiuosi morališkai sužlugdytas. Už patirtą žalą atsakingas tik atsakovas. Kauno apylinkės teismo nuosprendis neginčytinai leidžia daryti išvadą, jog dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovo patirti išgyvenimai, sukeltas skausmas yra realūs – visa tai yra ieškovo patirta neturtinė žala, kurią vertina 3 000,00 Eur. Neturtinė žala padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl yra visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinosios sąlygos: žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos. Nurodyta neturtinė žala yra protinga atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, patirtą skausmą, liekamuosius reiškinius, patirtus skaudžius išgyvenimus, emocinį stresą, dvasinius išgyvenimus, kuriuos patiria dar ir dabar.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pareikštą civilinį ieškinį 3 000,00 Eur dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti arba sumažinti iki 500,00 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad vertinant žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turto ir piniginių lėšų (santaupų), į kurį būtų nukreiptas ieškinio išreikalavimas neturi, ieškovo prašoma priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos suma yra laikytina akivaizdžiai per didele ir neprotinga, todėl teismui sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo yra pagrindas civilinį ieškinį ženkliai sumažinti. Atsakovas sutiktų atlyginti nuo 500,00 iki 1 000,00 Eur neturtinės žalos, jeigu ieškovas pareikštą civilinį ieškinį įrodytų. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad neva atsakovas jį persekioja, neleidžia dirbti ir t. t. yra niekuo nepagrįsti teismo klaidinimai, siekimas apšmeižti atsakovą. Tai, kad atsakovas ir ieškovas gali atsitiktinai susitikti vienur ar kitur neduoda teisinio pagrindo teigti, kad tai yra atsakovo siekis, kokiu tai būdu paveikti ieškovą, juo labiau, kad šioje civilinėje byloje neturtinė žala turi būti kildinama iš neteisėto kūno sužalojimo, o ne dėl šiuo metu atsakovo atliekamų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2762-917/2018 (nuosprendis įsiteisėjo) atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu. Atsakovas buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. apie 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia trenkė ieškovui į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovas nuosprendžio neskundė, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė.
Dėl žalos atlyginimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nustatyti tyčiniai neteisėti atsakovo veiksmai, o tai yra viena iš sąlygų jo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, turi prejudicinę galią ir jų nereikia iš naujo įrodinėti. Pažymėtina, kad tokia neteisėta atsakovo veika buvo ne tik pažeisti įstatymai, bet ir ieškovo subjektyvioji teisė, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.246 straipsnis). Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovui buvo sutrikdyta sveikata. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirta neturtine žala. Nagrinėjamu atveju ieškovo neturtinė žala yra atsakovo elgesio rezultatas, todėl turi ją atlyginti (CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, dėl patirtų išgyvenimų ir atsiradusių neigiamų ir sunkių įvykio padarinių, atlyginti. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą jis grindžia tuo, kad ieškovui atsakovo veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryto nusikaltimo įvykio pasekmes ieškovas jaučia iki šiol. Nurodo, kad ieškovas jaučia didelius dvasinius išgyvenimus, yra dvasiškai palūžęs. Nuolatiniai prisiminimai apie atsakovo neteisėtą veiką ir ieškovo patirtus sužalojimus neleidžia jam jaustis saugiai. Ieškovas jaučiuosi morališkai sužlugdytas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos dydžio minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į suformuotą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas sprendžia dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).
Vertinant neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijus, atsižvelgtina į nusikalstama veika sukeltas pasekmes ir šių pasekmių įtaką ieškovo psichologinei būsenai, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sukeltą nuolatinį nerimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai jo atžvilgiu buvo panaudoti bendradarbių akivaizdoje, buvo pažemintas, išsigandęs, patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo sužalota sveikata. Konfliktas su atsakovu įvyko po to, kai ieškovas pradėjo artimai bendrauti su atsakovo drauge, šios bylos liudytoja A. S., todėl bijo, jog atsakovas gali susidoroti su juo.
Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl atsakovo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau jis nepateikė duomenų, kad po įvykio jam buvo reikalingas ilgalaikis gydymas, liko nepataisomų liekamųjų sveikatos sutrikdymo reiškinių, sumažėjo darbingumas, pasikeitė bendravimo kokybė ir galimybės.
Akivaizdu, kad veikos padarymo metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, o po įvykio ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, tačiau atsakovo veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra nustatytos kaip itin sunkios. Gydytojo rekomendacija dėl chirurginės nosies korekcijos patvirtina, kad reikalingas tolimesnis gydymas (1 t., el. b. l. 58).
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas patikslintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir atsakovo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus atsakovo padarytai neteisėtai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Ieškovas byloje sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir patyrė 700,00 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Patikslintas ieškinys tenkinamas 43 proc. Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 333,25 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (775,00 Eur × 43 proc. / 100 proc.). Atsakovas savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos, skaičiuojant šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 333,25 Eur (trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 25 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.