Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, registruotas Darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2018 m. gegužės 17 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., kilusio konflikto metu, vieną kartą tyčia trenkė kakta nukentėjusiajam M. M. į veidą tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė ir paaiškino, kad netrenkė nukentėjusiajam M. M.. Kaltinamajame akte nurodomu laiku buvo susitikę su M. M. ir aiškinosi tarpusavio problemas, kodėl M. M. kaltinamojo būsimą žmoną A. S. laikė pas save užsidaręs. M. M. iki tol nepažinojo. Nuvyko kartu su pusbroliu N. B. į M. M. darbą su savo asmeniniu automobiliu Volkswagen Golf, raudonos spalvos. M. M. pats priėjo prie mašinos ir pasakė, kad A. bus dabar jo. Pokalbis buvo draugiškas. Konflikto tarp jų nekilo. Teritorijoje prie rūkomojo kažkas sėdėjo. Pusbrolis tuo metu buvo mašinoje. Gal kokį necenzūrinį žodį M. M. ir pasakė. Nepamena, ką M. M. atsakė, kai jis pasakė, kad A. bus jo. M. M. negrasino. Prie M. M. net ranka nebuvo prisilietęs, kalbėjosi per metrą atstumu, gal net daugiau. Įvykio dieną vilkėjo džinsus, džemperį, kepurę su snapeliu. Konflikto metu prie jo su M. M. niekas nebuvo priėjęs. Fizinės jėgos M. M. atžvilgiu nenaudojo. Vienu tarpu prie jo kepurės M. M. prisilietė ir kepurė nukrito, tai kepurę pasikėlė ir užsidėjo. Vienas tarpas buvo, kai su M. M. buvo suartėję, tai buvo viena sekundė. Tačiau smūgio nebuvo. Su Ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Vadovaujantis BPK 253 str., 276 str. teismas balsu perskaitė kaltinamojo L. Š. dalį parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2018-05-17 apie 10 val. nuvyko į M. M. darbo vietą, adresu, (duomenys neskelbtini). Vyko automobiliu VW Golf, raudonos spalvos, valstybinių numerių nepamena, šis automobilis priklauso jam. Kartu su juo vyko jo draugas, kuris nežinojo, kur jie vyksta. Jie tą rytą buvo susitikę pasikalbėti dėl darbo, nes jis yra bedarbis, ieško darbo. Pasinaudos savo teise neatsakyti į tam tikrus klausimus ir nenurodys draugo vardo, pavardės bei kontaktinių duomenų su kuriuo tuo metu buvo atvykęs pas M. M. į jo darbo vietą. Atvykęs, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., įvažiavo į įmonės teritoriją, kaip įmonė vadinasi, nežino. Lauke, įmonės teritorijoje pamatė einantį M. M.. Pastarasis, pamatęs, kad jis atvyko, ėjo link jo automobilio. Kiek toliau įmonės teritorijoje buvo suoliukas, prie jo stovėjo keletas asmenų, kiek jų buvo, nežino, jis į juos dėmesio nekreipė, tad nežino ar jie matė įvykį. M. M. priėjus prie automobilio, jis užgesino automobilio variklį ir išlipo iš jo, atsistojo prie automobilio, M. M. stovėjo priešais jį. Jo draugas, kuris atvyko kartu su juo, išlipo iš automobilio tik po kelių minučių, kai pamatė, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau draugas liko stovėti prie automobilio, dešinės pusės priekinių keleivio durelių, į konfliktą jis nesikišo, nieko nekalbėjo, jis stebėjo tarp jo ir M. M. vykusį žodinį konfliktą. Kadangi M. M. jis asmeniškai nepažįsta, tačiau yra matęs jį keletą kartų, bet tuomet nežinojo, kas jis toks, apie tai, kaip jis atrodo jam apibūdino pažįstami, tad kai pamatė jį įmonės teritorijoje, suprato, kad tai jis. Kai jis išlipo iš automobilio, M. M. jam pasakė - ,,tau bus pizda". Jis M. M. atsakė - ,,noriu išsiaiškinti, kodėl tu mano būsimą žmoną užsidaręs laikei?". Tuomet M. M. pradėjo agresyviai kalbėti, pakeltu tonu, mosikuodamas rankomis, pasakė, kad A. S. dabar jo, sakė jam - "atsiknisti, nes A. S. dabar jo". Jis M. M. niekuo negrasino, tik prašė jo, kad paliktų A. S. ramybėje. M. M. elgėsi neadekvačiai, tuo metu jie vienas prie kito priėjo labai arti. Tą rytą jis dėvėjo kepurę su snapeliu, kepurė buvo baltos spalvos. Jie buvo labai arti vienas kito, tad jo kepurės snapelis atsirėmė M. M. į veidą, į kurią tiksliai veido dalį, nurodyti negali, nepamena. Tuomet jie toliau žodžiu konfliktavo, kontakto metu jam buvo nukritusi kepurė, tačiau M. M. jis netrenkė, prieš jį nesmurtavo, fizinės jėgos nenaudojo, kontakto tarp jų nebuvo, matė, kad konflikto išspręsti nepavyks, todėl nusprendė išvykti. M. M. tikrai jokių sužalojimų nepadarė. Tuomet nusisuko nuo M. M., sėdo į savo automobilį ir išvyko namo (1 t., b. l. 118-119).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis L. Š. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitų įrodymų, ištirtų teisiamajame posėdyje, visuma.

Nukentėjusysis M. M. teisme apklausiamas parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu išėjo į lauką parūkyti, kai pamatė atvažiuojant L. Š., kolegos buvo toliau. Teritorijoje rūkė ne vienas. L. Š. pasikvietė jį ir pradėjo grasinti, kodėl su A. S. bendrauja ir reikalavo, kad ją paliktų. Sakė, kad po darbo atvažiuos ir užmuš, nes bendrauja su A. S.. Žinojo, kad A. bendrauja su L. Š., o kad jie žadėjo tuoktis, nežinojo. Š. į darbovietę atvyko raudonu golfu, jis buvo ne vienas, tas kitas asmuo buvo tolėliau, nieko nesakė ir nesikišo. Su L. Š. kalbėjo garsiai. Grasino L. Š. agresyviu tonu. Kai jis su L. Š. kalbėjosi, tai L. Š. priėjo prie jo artyn ir savo kakta trenkė nukentėjusiajam į nosį. L. Š. elgėsi agresyviai. Po šio smūgio L. Š. kepurė nukrito. Kepurė buvo su snapeliu. Smūgio nesitikėjo gauti, L. Š. neprovokavo. Po smūgio pasijuto prastai, šiek tiek skaudėjo, tad nuėjo, nebuvo nukritęs ar nualpęs. Po smūgio prie jo niekas nebuvo priėjęs. Po konflikto grįžo į darbą, išsikvietė policiją, po to medikus. Įvyko metu nosies kaulo lūžis, kurį jaučia iki šiolei.

Liudytoja S. M. teisme parodė, kad pamena, jog įvykio dieną išėjo parūkyti prie kolegų, prieš išeidama matė, kad stovėjo M. M. ir kaltinamasis su draugu, tad pagalvojo, kad tai M. draugai ir tiesiog nuėjo lauke prie suoliuko. Berūkant išgirdo šaukimus, atsisuko pažiūrėti, tuo metu M. M. apsižodžiavo su kaltinamuoju ir kaltinamasis M. M. trenkė iš galvos į veidą, tada jie dar apsižodžiavo, M. grįžo pas juos į tarnybą, o kaltinamasis su kitu vyru išvažiavo. Kaltinamasis buvo atvykęs su raudonu automobiliu, automobiliu atvyko dviese. Jų pokalbis vyko prie gamybos pastato, prie kampo, netoli automobilio, pokalbio negirdėjo. Pamena, kad kaltinamasis ant galvos turėjo kepurę su snapeliu, lygtais tamsiai buvo apsirengęs. Kai pakeltu balstu pradėjo kalbėti, suprato, kad vyksta konfliktas, M. M. kažką pasakė ir kaltinamasis greitai priėjo ir trenkė iš galvos M. M. į veido sritį. Kraujo žymių nematė ant M. M.. Po įvykio su M. M. nebendravo, jis pats nesipasakojo nieko. Matė vieną smūgį. Kai sudavė smūgį, kaltinamojo kepurė nukrito. Su ja kartu lauke rūkė M. J., T. ir dar vienas kolega M.. M. nelabai matė, nes buvo nusisukęs.

Liudytojas T. N. teisme apklausiamas parodė, kad tuo metu buvo parūkymo pertraukėlė, viskas įvyko 20-30 metrų nuo rūkymo vietos, tiesiog buvo privažiavusi mašina raudonos spalvos, berods. Mašinoje buvo du vyriškiai, kaltinamojo iš arti nėra matęs. Vienas žemesnis vyras iš mašinos išlipęs pradėjo garsiai rėkti ant M. M.. M. M. stovėjo ir lygtais jie patys prie jo prisistatė. Negirdėjo apie ką kalbėjo, bet buvo rėkimai, po kiek laiko vienas vyriškis su kepure smogė M. į veidą, kepurė nukrito ant žemės. M. M. buvo smogta iš galvos į galvą. Vienas smūgis buvo. Po smūgio M. M. nebuvo nukritęs. Po smūgio parėkavo lygtais ir M. nuėjo į įmonės pastatą, o tie vyriškiai sėdo į mašiną ir išvažiavo. Ceche prasilenkė su M. M., jo akys buvo vandeningos, lyg būtų sutrenkta į nosį. Jo akys atrodė kitaip nei įprastai, šiek paraudę aplink akis, nosį. Nematė, kad M. būtų sudavęs atgal.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad praktiškai nieko nematė, tik, kad atvažiavo mašina, buvo šviesus dienos metas, išlipo du žmonės. Galėjo vienas iš jų būti kaltinamasis. Girdėjo, kad kažką jie ginčijosi, nes stovėjo jie du atvažiavę su mašina ir M. M.. Apie ką kalbėjo, negali pasakyti, nes ėjo toliau dirbti. Buvo aukštas balso tonas, ne taip kaip paprastai žmonės kalbasi. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo užsiėmęs savo darbais.

Liudytojas N. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. 2018-05-17 atvažiavo pas jį į namus ir abu važiavo į Garliavą, L. Š. vairavo raudonos spalvos Volkswagen Golf. Užvažiavus į kažkokią įmonę, L. Š. susitiko su kažkokiu žmogumi ir tarp jų prasidėjo ginčas. Pradžioje nieko nežinojo apie ką, o eigoje išsiaiškino, kad M. M. kimba prie pusbrolio būsimos žmonos. Pradžioje šnekėjosi normaliai, po to ginčijosi. Pradžioje kalbėjosi per mašinos langą, po to 5-8 metrų atstumu, po to jie buvo priėję vienas prie kito. Fizinio kontakto tarp M. M. ir L. Š. nebuvo. Nepamena, kaip Š. buvo apsirengęs įvykio metu. Š. turėjo kepurę su snapeliu. Ginčo metu galvos apdangalas buvo nukritęs, vėjas nupūtė ar kaip. Nematė, kad kuris nors iš jų būtų sužalotas. Jie išsiskyrė, pusbrolis sėdo į mašiną, o tas kitas žmogus nuėjo į sandėlius. Matė ir kitų žmonių prie suoliuko, ten gal kiti bendradarbiai buvo. Tai buvo rytas, buvo šviesu, nelijo, nesnigo, matomumas, regimumas buvo aiškus. Ne visada į L. Š. ir M. M. įtemptai žiūrėjo, negali patvirtinti, ar buvo fizinis kontaktas.

Teismo med. specialisto išvada Nr. G1522/2018(02) nustatyta, kad, M. M. nustatyta: nosies kaulų lūžis, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu viršutinės lūpos kraujosruva laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis) (1 t., b. l. 74).

2018-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r. Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 12-18).

2018-06-29 objektų apžiūros protokolu su pokalbio stenograma nustatyta, kad apžiūrėtas (perklausytas) CD su garso įrašu, darytu "2018-05-17 10:31:05 val.", gautu iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus. Užfiksuota, kad pagalbą kvietė M. M., kuris paaiškino, kad prieš dvi minutes per pertraukėlę išėjo parūkyti į įmonės "(duomenys neskelbtini)" teritoriją, atvažiavo du žmonės ir jam trenkė. Greitojo med. pagalba nereikalinga, bet nosį skauda. (1 t., b. l. 83-87).

2018-06-28 UAB "(duomenys neskelbtini)" rašte nurodyta, kad 2018-05-17 UAB "(duomenys neskelbtini)" teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Garliava, Kauno r., nebuvo stebima. Pastaruoju metu vaizdo įranga stebėjimui nėra naudojama (1 t., b. l. 80).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Nukentėjęs M. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pakankamai nuosekliai parodė, jog jam vieną smūgį galva į nosį konflikto metu sudavė būtent L. Š.. Tokias nukentėjusiojo M. M. nurodomas aplinkybes parodė ir teisme apklausti liudytojais S. M., T. N., M. J.. Jie visi nurodė iš esmės tapačias apie tai, kad tarp M. M. ir L. Š. buvusį konfliktinį pokalbį rodė pakeltas kaltinamojo tonas, šio pokalbio metu L. Š. priartėjo prie M. M. ir pastarajam savo galva trenkė į veido sritį taip, kad kaltinamajam nuo galvos nukrito jo dėvėta vasarinė kepurė su snapeliu. Liudytojų S. M., T. N., M. J. parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei vieni kitus papildo. Teisme nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima paminėtų asmenų parodymais netikėti arba juos laikyti nepatikimais. Pažymėtina ir tai, kad iš dalies šiuos parodymus patvirtina ir teismo med. specialisto išvada Nr. G1522/2018(02), kuria nustatyta, kad M. M. nustatyta: nosies kaulų lūžis, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu viršutinės lūpos kraujosruva laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu, galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į veido sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis) (1 t., b. l. 74). Be to, kaip matyti iš pokalbio stenogramos dėl garso įrašo, daryto 2018-05-17 10:31:05 val. ir gauto iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, jame M. M. nurodo, kad prieš dvi minutes per pertraukėlę išėjo parūkyti į įmonės "(duomenys neskelbtini)" teritoriją, atvažiavo du žmonės ir jam trenkė. Greitojo med. pagalba nereikalinga, bet nosį skauda. (1 t., b. l. 83-87).

Nors kaltinamasis L. Š. neigė savo kaltę, jo parodymus teisme patvirtino apklaustas liudytoju N. B., tačiau pastebėtina, jog pastarasis liudytojas yra kaltinamojo giminaitis, taigi, galimai suinteresuotas būtent kaltinamajam palankia bylos baigtimis. Be to, kaip matyti iš jo parodymų teisme, N. B. ne itin atidžiai stebėjo vykusį konfliktą, todėl dviejų vyrų būtent fizinio kontakto galėjo ir nepastebėti. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis sutiko su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu. Taigi, esant tokiai situacijai, kaltinamojo L. Š. parodymai laikytini pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors L. Š. nesiekė nukentėjusiajam M. M. padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas vieną smūgį į veido sritį M. M. ), gali jį sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė M. M. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje L. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam M. M. teiktų gydymo paslaugų atlyginimo bendroje sumoje 20,08 eur. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti (1 t., b.l. 91-96). L. Š. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

L. Š. nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 105), neteistas, nėra registruotas nei psichiatro, nei narkologo įskaitose (1 t., b.l. 108, 111). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo laikotarpiu taikant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD, esantis byloje (1 t., b.l. 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu L. Š. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ar mokslu.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš L. Š. priteisti 20,08 eur (dvidešimt eurų ir aštuonis centus) (dėl nukentėjusiajam M. M. teiktų gydymo paslaugų atlyginimo).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).