Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gegužės 10 d., apie 2.30 val., Prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, Jeruzalės g. 4, Vilniuje, kilusio žodinio konflikto metu su nukentėjusiuoju P. T., tyčia vieną kartą trenkė jam kumščiu į veido sritį, padarydamas jam kairės akies ir nosies sumušimą, pasireiškusį kairės akies abiejų vokų poodine kraujosruva, kairės akiduobės dugno lūžiu, kairės pusės nosikaulio lūžiu, kraujo patekėjimu kairės akies junginėje, t. y. tokiais savo veiksmais jis nesunkiai sutrikdė P. T.sveikatą. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.) nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar šios naujos redakcijos nuostatos nelengvina kaltinamojo E. P. teisinės padėties ir neturėtų būti taikomos šiuo atveju.

Šiuo metu galiojančioje BK 40 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte atsirado reikalavimas asmeniui būti bent iš dalies atlyginus ar pašalinus turtinę ir (ar) neturtinę žalą, ar įsipareigojus ją atlyginti per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, nors ankstesnėje redakcijoje reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, ar įsipareigojimo ją atlyginti per tam tikrą terminą, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusysis pareikštu civiliniu ieškiniu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad naujoji BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo konkrečiu atveju ne lengvina, o sunkina kaltinamojo E. P. teisinę padėtį, todėl šioje byloje turi būti taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio nuostatos (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2025 m. sausio 31 d.), kuriomis toliau ir remsis teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. P. yra anksčiau neteistas, savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pažymėtina, kad kaltinamasis pateikė duomenis, jog 2025 m. sausio 15 d. sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlyginti Valstybinei ligonių kasai padaryta 1 814,72 Eur turtinę žalą per 25 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (2 t., b. l. 58-59), taip pat duomenis, kad sumokėjo pirmąją pagal minėtą sutartį numatytą įmoką – 86,72 Eur (2 t., b. l. 60), taip pat duomenis, kad G. P. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 300 Eur sumą, kurią prašo priteisti kaip nukentėjusiojo P. T. patirtos žalos atlyginimą (2 t., b. l. 61), o dėl nukentėjusiojo P. T. pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad, jo nuomone, prašoma suma yra neadekvati, tačiau nurodė, kad sutinka atlyginti mažesnio dydžio žalą. Teismo vertinimu, iš pateiktų duomenų matyti, jog kaltinamasis savo turtinius įsipareigojimus vertina atsakingai, ėmėsi žingsnių atlyginti padarytą žalą, jis yra dirbantis (vykdantis individualią veiklą), todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą tokios apimties, kokią nustatys ir priteis teismas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti E. P. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 148), neteistas (1 t., b. l. 146), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje, nebaustas (1 t., b. l. 165). Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam nėra būdingas nusikalstamas ar kitaip įstatymus pažeidžiantis elgesys, ir kad šioje byloje aptariami nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neigiamo požiūrio į visuomenėje pripažintas elgesio normas išraiška. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą Ž. P.. Iš kaltinamojo E. P. ir galimo laiduotojo Ž. P. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei Ž. P. prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja artimi šeimyniniai ryšiai, nors jie kartu nuolatos ir negyvena, tačiau Ž. P. nurodė, kad sūnus E. P. su jais (tėvais) pagyvena kartais, reguliariai atvažiuoja, padeda buityje, jie nuolat bendrauja. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad Ž. P. yra pajėgus kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Ž. P. yra neteistas, teigiamai charakterizuojamas kolegų, dirbantis. Be to, nors savo prašyme taikyti laidavimą Ž. P. prašė laidavimą skirti be užstato, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad sutinka sumokėti teismo paskirtą užstatą, nes pasitiki sūnumi, kas vertintina kaip rimtas jo siekis prisiimti laiduotojo pareigas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Ž. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas E. P., jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi, savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. P., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, E. P., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Ž. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos bei daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 814,72 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro gydymo paslaugų, suteiktų nukentėjusiajam P. T. dėl jo patirtų sužalojimų, kaina, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 119).

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis E. P. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam P. T. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė kairės akies abiejų vokų poodinė kraujosruva, kairės akiduobės dugno lūžiu, kairės pusės nosikaulio lūžiu, kraujo patekėjimu kairės akies junginėje. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2024 m. spalio 22 d. gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 130) nurodyta, kad P. T. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos šios paslaugos: radiologinis ištyrimas už 50,27 Eur, Otorinolaringologo pagalba už 25,05 Eur, kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis už 71,47 Eur, burnos chirurgo paslauga už 25,05 Eur, radiologinis ištyrimas už 25,05 ir veido ir žandikaulių operacija kai būklė nesudėtinga – 1 617,83 Eur. Bendra suteiktų paslaugų kaina – 1 814,72 Eur. Tokiu būdu darytina išvada, kad tarp kaltinamojo šioje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. P. nurodė, kad ligonių kasos ieškinį pripažįsta, jau sudarė susitarimą dėl jo atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje gauti duomenys, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasa ir kaltinamasis E. P. susitarė dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo – 2025 m. sausio 15 d. sudarė „Žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuria E. P. įsipareigojo atlyginti 1 814,72 Eur žalą Privalomojo sveikatos fondo biudžetui per 25 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 72 Eur, pirmos įmokos suma – 86,72 Eur (2 t., b. l. 49) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa teismo prašo, vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, šią taikos sutartį patvirtinti.

Šis susitarimas neprieštarauja įstatymui ir gerai moralei, šalių interesų nepažeidžia, todėl susitarimas tvirtintinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Taip pat šioje byloje nukentėjusiojo P. T. atstovas advokatas Olegas Šibkovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš E. P. nukentėjusiojo P. T. naudai 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas atstovavimo išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti nagrinėjimo metu. Ieškinyje nurodyta, kad P. T. patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur. Jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirtas dėl iš esmės chuliganiškų kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusiajam konstatuotas kairės akies ir nosies sumušimas, kairės akies akiduobės dugno lūžis, kairės pusės nosikaulio lūžis, kraujo patekėjimas kairės akies junginėje, kraujosruvos po akimis. Po aptariamo įvykio jis buvo gydomas ilgą laiko tarpą, pasekmes dėl padaryto kūno sužalojimo jaučia iki šiol. Nurodytą neturtinės žalos įvertinimą suponuoja, pirma, tai, kad nukentėjusysis patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus – baimę, pergyvenimus dėl savo sveikatos, stiprų stresą. Patyrė ilgalaikes pasekmes, tokias kaip stiprius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą ir didelį stresą, kadangi be fizinio skausmo jis išgyveno ir nesaugumo jausmą. Jis iki šiol jaučia traumos pasekmes, turi prižiūrėti savo veido saugumą, dėl ko patiria nepatogumus kasdieniame gyvenime. Jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis žymiai sumažėjo, jis stengiasi nesilankyti viešose vietose ir renginiuose, negali tinkamai vykdyti kasdienių užsiėmimų (2 t., b. l. 36-39).

Byloje gautas Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo (toliau – ir Draudimo kompanija) 2025 m. sausio 21 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apdraustajam P. T. dėl 2024 m. gegužės 10 d. patirtos traumos ir nustatytų sužalojimų bei vadovaujantis gyvybės draudimo sutarčiai (poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) taikytinomis taisyklėmis buvo išmokėtą draudimo išmoka, kurios dydis 1 280 Eur (2 t., b. l. 52).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis P. T. dėl kaltinamojo E. P. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo padaryta kairės akies abiejų vokų poodinė kraujosruva, kairės akiduobės dugno lūžis, kairės pusės nosikaulio lūžis, kraujo patekėjimas kairės akies junginėje, nuo (duomenys neskelbtini) P. T. buvo gydomas stacionare, jam buvo atlikta operacija.

Nagrinėjamu atveju ieškinyje, motyvuojant neturtinės žalos padarymą, nurodyta, kad po aptariamo įvykio nukentėjusysis buvo gydomas ilgą laiko tarpą, pasekmes dėl padaryto kūno sužalojimo jaučia iki šiol, nukentėjusysis patyrė ilgalaikes pasekmes, tokias kaip stiprius dvasinius išgyvenimus, ilgalaikį psichologinį diskomfortą, nesaugumo jausmą ir didelį stresą, kadangi be fizinio skausmo jis išgyveno ir nesaugumo jausmą, jis iki šiol jaučia traumos pasekmes, turi prižiūrėti savo veido saugumą, dėl ko patiria nepatogumus kasdieniame gyvenime, jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis žymiai sumažėjo, jis stengiasi nesilankyti viešose vietose ir renginiuose, negali tinkamai vykdyti kasdienių užsiėmimų. Vis dėlto, teismas pažymi, jog į bylą nebuvo pateikta duomenų, galinčių patvirtinti šias ieškinyje nurodytas aplinkybes, nes byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, kad nukentėjusysis stacionare buvo gydomas 5 dienas, jam buvo atlikta nesudėtinga veido ir žandikaulių operacija, po ko nukentėjusysis buvo išrašytas iš stacionaro tolimesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau duomenų apie tai, ar asmuo buvo nedarbingas, jei taip, kokį laikotarpį, ar asmuo patyrė liekamuosius reiškinius, ar yra likę randai ir pan., į bylą nėra pateikta. Kadangi nukentėjusysis nepateikė teismui jokių duomenų apie jo patiriamas skaudžias, ilgą laiką trunkančias ar iš esmės neįmanomas pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes, reikalavimas priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti vertintinas kaip siekis materialinės naudos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis sudavė vieną smūgį bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie išskirtinai ilgą gydymosi laiką, su tuo susijusius nepatogumus, komplikacijas, liekamuosius reiškinius ir pan., bei į tai, jog Draudimo kompanija P. T. dėl 2024 m. gegužės 10 d. patirtos traumos ir nustatytų sužalojimų išmokėjo 1 280 Eur draudimo išmoką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog P. T. patirta neturtinė žala bendrai vertintina 2000 Eur ir, išskaičiavus draudimo jau sumokėtą sumą, iš civilinio atsakovo E. P. nukentėjusiajam P. T. priteistina neturinės žalos suma yra 720 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. P. T. atstovas advokatas Olegas Šibkovas civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš kaltinamojo E. P. P. T. naudai priteistina 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 300 Eur sumą, kurią prašo priteisti kaip nukentėjusiojo P. T. patirtos žalos atlyginimą (2 t., b. l. 61). Šios į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptinos nukentėjusiajam P. T. civilinio ieškinio atlyginimui.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo P. T. atstovas advokatas Olegas Šibkovas taip pat prašė nukentėjusiojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė 2024 m. rugsėjo 28 d. išankstinę sąskaitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą P. T. advokato Olego Šibkovo, už teisines paslaugas pagal 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį, atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 1 500 Eur (2 t., b. l. 63), taip pat pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad P. T. advokatui Olegui Šibkovui 2025 m. sausio 14 d. pervedė 500 Eur už teisines paslaugas pagal 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 62). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti pilnas išankstinėje sąskaitoje nurodytas išlaidas, nors ši ir nėra pilnai apmokėta.

Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusysis ir civilinis ieškovas), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau bet kokiu atveju šios išlaidos turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016).

Pažymėtina, kad tiek civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti turtinės žalos dydis, tiek procese patirtų išlaidų dydis, turi būti pagrįstas įrodymais, nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų ar vykusio teisminio proceso. Ieškovas privalo įrodyti ne tik patį žalos faktą, bet ir padarytos žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam ar patirta išlaidų. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, ar atlyginamos procesinės išlaidos, nepagrįstos jokiais duomenimis, pažeidžiami nuteistojo interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo P. T. atstovas advokatas Olegas Šibkovas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas pateikė 2024 m. rugsėjo 28 d. išankstinę sąskaitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą P. T. advokato Olego Šibkovo, už teisines paslaugas pagal 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį, atstovavimą ikiteisminiame tyrime – 1 500 Eur (2 t., b. l. 63), taip pat pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad P. T. advokatui Olegui Šibkovui 2025 m. sausio 14 d. pervedė 500 Eur už teisines paslaugas pagal 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 62). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti pilnas išankstinėje sąskaitoje nurodytas išlaidas, nors ši ir nėra pilnai apmokėta. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje esančiuose procesiniuose dokumentuose nėra duomenų, kad advokatas Olegas Šibkovas atstovavo nukentėjusįjį P. T. šiame ikiteisminiame tyrime, taip pat pažymėtina tai, kad pateikta išankstinė sąskaita išrašyta 2024 m. rugsėjo 28 d., tai yra prieš mėnesį iki sudarant šioje sąskaitoje nurodytą 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutartį. Akcentuotina tai, kad išankstinė sąskaita-faktūra nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto, nes atlikus paslaugas reikia išrašyti sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau nei sąskaitos faktūros, nei 2024 m. spalio 30 d. teisinių paslaugų sutarties ar sutarties išrašo teismui nepateikta, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju negali įvertinti už kokias konkrečiai advokato Olego Šibkovo suteiktas paslaugas buvo atliktas mokėjimas. Esant šių aplinkybių visumai, priteisti nukentėjusiojo P. T. patirtas išlaidas nagrinėjamoje situacijoje teisinio pagrindo nėra, jos šiuo konkrečiu atveju iš kaltinamojo nepriteistinos. Minėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnieji teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo Nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-468/2021.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Ž. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti kaltinamojo E. P. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2025 m. sausio 15 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria E. P. įsipareigojo atlyginti žalą Privalomojo sveikatos fondo biudžetui per 25 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 72 Eur, pirmos įmokos suma – 86,72 Eur, įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta Sutartis, paskutinės dienos, ir procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nukentėjusiojo P. T. atstovo advokato Olego Šibkovo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. P. nukentėjusiojo P. T. naudai 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl nukentėjusiajam P. T. padarytos neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

G. P. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas – 300 Eur (tris šimtus eurų), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiajam P. T. civilinio ieškinio atlyginimui.

Nukentėjusiojo P. T. prašymą priteisti patirtas atstovavimo išlaidas atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. P. ir Ž. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti E. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.