Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš D. Š. nukentėjusiojo A. K. naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2019-09-29, apie 16.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu sudavė nukentėjusiajam 6 smūgius kumščiais į galvą, kaklą, plaštaką, dėl ko A. K. nukrito ant grindų, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimus nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes kairiojo žastikaulio galvos išnirimo gydymas užtruko ilgiau nei 10 dienų. Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo – atmestinas

Dėl įrodymų patikimumo

Dėl būtinosios ginties

12. Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant, ar D. Š. veikė būtinosios ginties sąlygomis, pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismo 2020-12-30 nuosprendžiu E. K. ir A. K. buvo pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-09-29 apie 16 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu su D. Š., veikdami kartu, kai A. K. tyčia sudavė metaliniu vamzdžiu nukentėjusiajam į galvos sritį, nukentėjusiajam nukritus, E. K. tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį D. Š. į veidą ir suėmė abejomis rankomis už kaklo bei jį prispaudusi laikė, kad nukentėjusysis negalėtų atsikelti, A. K. sudavė metaliniu vamzdžiu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą viršugalvyje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

14. Taigi, aukščiau paminėta Vilniaus apygardos teismo 2021-04-07 nutartimi buvo pripažinta, jog būtent liudytoja E. K. ir iš dalies nukentėjusysis A. K. nagrinėjamo įvykio metu (2019-09-29 apie 16 val.), dėl kurio abiem konflikto pusėms (ne tik jiems, bet ir D. Š.) buvo iškeltos baudžiamosios bylos, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nors teismų priimti teismo nuosprendžiai, sprendimai, nagrinėjant kitas bylas nėra kvestuonuojami ir turi prejudicinę galią, vienok, šioje situacijoje, kai bylos yra iškeliamos ir nagrinėjamos dėl abipusės kaltės, būtina itin kruopščiai įvertinti visas įvykio aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, motyvuotai dėl jų pasisakyti, atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, juos motyvuotai atmesti, ir/ar pripažinus, jog jie pagrįsti, pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

16. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl būtinosios ginties D. Š. veiksmuose nebuvimo nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp D. Š. ir nukentėjusiojo vykęs tarpusavio žodinis konfliktas peraugo į smurtinius veiksmus, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus. Apylinkės teismo vertinimu, D. Š. veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl jo netinkamo (neteisėto) elgesio, o pagal teismų praktiką, muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu D. Š. reikėjo gintis, nukentėjusysis pirmas neatliko jokių veiksmų, kėlusių tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę D. Š. sveikatai ar gyvybei, priešingai, pats nuteistasis būdamas neblaivus, pasižymėjo impulsyviu elgesiu, nes tris kartus ėjo pas nukentėjusįjį į namus prašyti, kad pastarasis patildytų, jo manymu, dienos metu per garsiai klausomą muziką, atėjęs trečią kartą trenkė pastarajam į akį, po ko prasidėjo grumtynės. Nors byloje nustatyta, kad nukentėjusysis metalinę lazdą paėmė į ranką dar prieš trečią kartą atidarydamas savo buto duris, tačiau, apylinkės teismo vertinimu, įvertinus minėtą paties nuteistojo elgesį, tokie nukentėjusiojo veiksmai nereiškia pradėto ir (ar) tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

17. Pagal teismų praktiką, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

18. Tiek D. Š., tiek nukentėjusysis A. K. nurodo, kad įvykio dieną tarp jų vyko konfliktas, kurio metu abu vienas prieš kitą naudojo smurtinius veiksmus, tačiau nurodo skirtingas tokio savo elgesio priežastis. D. Š. manymu, jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo sąlygoti išgąsčio dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei ir laikytini būtinąja gintimi, tuo tarpu, nukentėjusysis ir jo gynėjas advokatas S.Gedvilas nurodo, kad, jų vertinimu, būtent nukentėjusiojo A. K. veiksmai buvo gynybiniai, o D. Š. – tyčiniai ir puolamieji.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaususi D. Š. ir A. K., konstatuoja, jog pirmiausia būtent D. Š. pasirinko netinkamą elgesio modelį, du kartus nukentėjusiajam nereaguojant į prašymus patildyti muziką, dar kartą pats ėjo pas nukentėjusįjį, nors greičiausia ir suprato, kad savo prašymais jis vargu ar pasieks norimą rezultatą. Nors D. Š. neigia tyčia smūgiavęs nukentėjusiajam, jog neatmeta galimybės, kad sužaloti galėjo netyčia gindamasis/besispardydamas kojomis, tačiau iš 2019-10-01 specialisto išvados Nr. G 3466/2019(01) matyti, jog nukentėjusiajam A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje, su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimais, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu. Nustatyti sužalojimai padaryti šešių trauminių poveikių (t. 1, b. l. 38-39). Specialisto išvada konstatuoti sužalojimai iš esmės atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos E. K. nurodomą įvykių eigą, kad D. Š.: trenkė į veidą/galvą, traukė/smaugė megztiniu ir kt., taigi akivaizdu, jog sveikatos sutrikdymas padarytas ne vienu, o keliais trauminiais poveikiais.

20. Aukščiau minėtoje Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-898/2021 konstatavus, kad liudytoja E. K. ir iš dalies nukentėjusysis A. K. suduodamas pirmąjį smūgį metaline lazda D. Š. į galvą, nagrinėjamo įvykio metu veikė būtinosios ginties sąlygomis, D. Š. smurtiniai veiksmai ne tik, kad nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, tačiau ir neatitinka būtinosios ginties būtinų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš bylos aplinkybių matyti, kad D. Š. pas nukentėjusįjį ėjo net tris kartus, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pačiam D. Š. A. K. veiksmai rankoje laikant metalinę lazdą nebuvo jau tokie staigūs, neprognozuojami ir labai netikėti. Juo labiau, jog D. Š. pats nurodo, jog nukentėjusiajam atidarius buto duris pamatė A. K. rankoje metalinę lazdą, todėl, teismo vertinimu, stovėdamas prie laiptų turėjo galimybę pasišalinti, nes, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, nebuvo iš karto užpultas, jam atėjus trečią kartą duris atidarė A. K., kuris dešinėje rankoje laikė metalinę lazdą, į išsakytas pretenzijas, atsakė, kad jie gali klausytis muzikos iki 23 val., elgėsi agresyviai, taigi D. Š. šio pokalbio metu turėjo laiko tinkamai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą nutraukti konfliktą ir pasišalinti, todėl nebuvo netikėtai užpultas, dėl ko jis būtų turėjęs gintis. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio, o tik nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi. Tuo tarpu, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoti, jog A. K. būtų pradėjęs puolamuosius veiksmus D. Š. atžvilgiu ar kad toks puolimas buvo tiesiogiai gresiantis ir nuteistasis neturėjo kito pasirinkimo tik gintis smūgiuodamas nukentėjusiajam, nėra.

21. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. Š. tyčia konflikto su savo kaimynu nukentėjusiuoju A. K. metu, sudavė 6 smūgius į galvą, kaklą, plaštaką, dėl ko A. K. nukrito ant grindų ir jam buvo sutrikdyta sveikata. Dėl kitų skunde nurodomų aplinkybių (dėl proceso dalyvių vilkėtų drabužių, asmenų ūgio skirtumo, tikslios suduotų smūgių sekos ir pan.) kaip negalinčių šią išvadą paneigti, plačiau nepasisakoma.

Dėl D. Š. veikos kvalifikavimo

22. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į 2019-10-01 specialisto išvada Nr. G 3466/2019(01) (t. 1, b. l. 38-39) konstatuotų A. K. padarytų sužalojimų mastą (visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), D. Š. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

26. Papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas S.C., susipažinęs su apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktais (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. K. medicinos dokumentais bei išklausęs gydytojų G.V. ir E.P. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog A. K. dar iki traumos buvo nustatytas kairio peties nestabilumas bei daugkartiniai savaiminiai peties išnirimai, kaip nurodyta dokumentuose, net įprastinio judesio metu, dėl peties sąnarį supančių struktūrų laisvumo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nukentėjusiojo A. K. žastikaulio galvos patologijos, rekomenduoto jam operacinio gydymo iki inkriminuotos D. Š. veikos padarymo, pakeitė savo 2019-10-01 specialisto išvadoje Nr. G3466/2019(01) nurodytą nukentėjusiajam A. K. sveikatos sutrikdymo mastą iš nesunkaus sveikatos sutrikdymo į nežymų sveikatos sutrikdymą, neatsižvelgiant į gijimo trukmę.

27. Išklausiusi specialistų ir eksperto paaiškinimus, prokurorė apeliacinės instancijos teismo prašė D. Š. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, su tokia prokurorės pozicija sutiko ir kiti proceso dalyviai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog perkvalifikuojant D. Š. veiką iš esmės faktinės bylos aplinkybės nesiskiria, skiriasi tik teisinis padarytos veikos vertinimas, be to veika perkvalifikuotina į švelnesnę atsakomybę numatantį BK straipsnį, todėl toks procesinis veiksmas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra galimas ir teisėtas.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog D. Š. veiksmai iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į BK 140 straipsnio 1 dalį nes jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis, 2019-09-29, apie 16 val., prie buto, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, sudavė nukentėjusiajam 6 smūgius kumščiais į galvą, kaklą, plaštaką, dėl ko A. K. nukrito ant grindų; tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė A. K. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose; dešinio užausio srityje; kaklo kairėje; dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais; kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimais; odos nubrozdinimus nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl skiriamos bausmės

29. Perkvalifikavus D. Š. veiksmus iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. sušvelninus jo teisinę atsakomybę toliau pasisakoma dėl jam skirtinos bausmės.

30. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Skirdamas bausmę D. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas sveikatai), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertina nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo (t. 1, b. l. 114-115), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką (t. 1, b. l. 194).

31. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, pagal kurį yra teisiamas D. Š., alternatyviai su laisvės atėmimo ir arešto bausme yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu – viešieji darbai, laisvės apribojimas. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors D. Š. baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, D. Š. neteistas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai D. Š. gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, taikant laisvės apribojimą, kurio metu nuteistasis privalės laikytis nustatytų įpareigojimų.

Dėl civilinio ieškinio

32. Nagrinėjamoje byloje A. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 9 814 Eur žalos (3 814 Eur dydžio turtinė žala ir 6 000 Eur neturtinė žala) ir 1 000 Eur proceso išlaidų. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista 1 000 Eur neturtinės žalos bei pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka ir atmestas prašymas priteisti patirtas atstovavimo išlaidas. Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinės ligonių kasai pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo sprendimas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 1 170,98 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. K. gydymo (t. 1, b. l. 48-50) atlyginimo neskundžiamas, todėl dėl jo teisėjų kolegija nepasisako.

33. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. K. prašo pakeisti nuosprendį ir tenkinti jo civilinį ieškinį visa apimtimi. Nurodo, kad nors 2017 m. turėjo problemų su kairiojo žastikaulio išnirimu, jos buvo laikinos ir netrukdė gyventi, petys laikėsi savo vietoje, žastikaulis išniro po D. Š. smurtinių veiksmų, todėl nuteistasis turi atlyginti jam padarytą žalą. Nukentėjusiojo vertinimu, apylinkės teismo išvados dėl priteistinos žalos yra prieštaringos, kadangi, jeigu yra abejonių, kad jam dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų buvo išnarintas žastikaulis, nėra pagrindo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Nukentėjusysis A. K. prašydamas priteisti 3 814 Eur dydžio turtinę žalą dėl nurodė, kad dėl kairio peties (žastikaulio) išnarinimo jam reikėjo atlikti operaciją, tačiau miesto klinikinėje ligoninėje dėl operacijos atlikimo reikėjo laukti kelis mėnesius, o petį labai skaudėjo, tai operaciją jis atliko privačioje klinikoje, operacija ir gydymas jam kainavo 568 Eur. A. K. pateikė UAB „S.“ kasos kvitus, kuriuose yra duomenys, kad 2019-10-10 už suteiktas med. paslaugas sumokėta 514,50 Eur, o 2019-10-14 – 36,91 Eur bei UAB „I.“ kasos kvitą, kuriame yra duomenys, jog už rankos laikiklį C-42A,L/3 dy sumokėta 18,00 Eur (t. 1, b. l. 26). Taip pat jis buvo nedarbingas nuo 2019-09-29 iki 2020-01-09 d., t. y. 3 mėnesius ir 10 dienų arba 104 dienas. Prieš tai turėjo nedarbingumą nuo 2019-09-09 iki 2019-09-17, t. y. 18 dienų. Viso dėl nedarbingumo prarado 3 630 Eur negautų pajamų. Jis kelis kartus kreipėsi į SODRĄ, bet SODRA jam vis atsisakydavo išmokėti nedarbingumo pašalpą, nes per paskutinius 6 mėnesius jis nebuvo išdirbęs 3 mėnesių. Iš 3 630 Eur negautų pajamų reikia atimti nedarbingumą nuo 2019-09-09 iki 2019-09-17, t. y. 8 darbo dienas, kas sudaro 384 Eur.

35. VSDFV Marijampolės skyriaus pažymoje apie asmens negautas išmokas pažymima, kad A. K. laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-01-31 iš VSDFV teritorinių skyrių ar VSDFV Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (t. 1, b. l. 181), VSDFV Vilniaus skyriaus 2020-01-29 sprendimu nuspręsta neskirti A. K. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-01-04 iki 2020-01-09, nes jis neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažo (t. 1, b. l. 183). UAB „P.“ raštu apie negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu informavo, kad A. K., dirbdamas UAB „P.“ turėjo nedarbingumą laikotarpiu 2019-09-09-2019-09-17 ir 2019-09-29–2020-01-09. Pagal darbo sutartį šiame laikotarpyje jis būtų dirbęs 605 valandų, už kurį būtų gavęs 3 630 Eur darbo užmokestį (pagal darbo sutartį darbuotojui nustatytas valandinis atlygis 6 Eur (netto) (1 t., b. l. 184).

36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl padaryto nusikaltimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, labai susinervino, ilgą laiką jaučia skausmą petyje, jam padaryta ilgalaikė fizinė trauma. Be to, jam padarytas nemažas finansinis nuostolis, taip pat jis patyrė daug kitų nepatogumų, nes daugiau kaip tris mėnesius negalėjo normaliai gyventi dėl traumos, prarado profesinius įgūdžius, turėjo vykti į gydymo įstaigas, į policiją, samdyti advokatą. Buvo sutrikdytas normalus jo ir artimųjų gyvenimas. Padarytą neturtinę žalą, atsižvelgdamas į tai, kiek kainavo nervai, jaudinimasis, laukimas operacijos ir nežinojimas, ar ji pavyks, ar jis pasveiks ir galės toliau dirbti savo darbą ir ar jam bus atlyginta padaryta žala, įvertina 6 000 Eur.

37. Dėl proceso išlaidų, nukentėjusysis nurodė, jos jis tikslu atstovauti savo teises baudžiamojoje byloje samdė advokatą, kadangi neturėjo pakankamai teisinių žinių, už advokato paslaugas sumokėjo 1 000 Eur ir šias proceso išlaidas taip pat prašo priteisti (t. 1, b. l. 178-179). Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2020-06-16 A. K. advokatui Sigitui Gedvilui sumokėjo 1 000 Eur, tačiau kvite nenurodyta tiksliai už kokias paslaugas (t. 1, b. l. 180).

38. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiu yra perkvalifikuojama D. Š. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, iš naujo sprendžiamas nukentėjusiojo A. K. pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo/atmetimo/palikimo nenagrinėtu klausimas, nepaisant to, kad šioje dalyje nėra nuteistojo skundo, o nukentėjusysis prašo padidinti priteistiną žalą.

Dėl turtinės žalos

39. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl prašomos atlyginti turtinės žalos (už operaciją bei kitas medicinos paslaugas, bei dėl negautų pajamų nedarbingumo laikotarpiu) konstatavo, jog šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis D. Š. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė tuo, kad A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu. Teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) pateiktame 2020-12-03 medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 2, b. l. 84) nurodytus duomenis apie tai, kad A. K. 2017-02-17 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl įtariamo kairio peties sąnario išnirimo (traumos data ir aplinkybės nenurodytos), 2019-09-16 buvo konsultuotas gyd. traumatologo-ortopedo dėl pasikartojančių kairiojo žastikaulio išnirimų, jam diagnozuotas kairio peties sąnario nestabilumas ir rekomenduotas operacinis gydymas, sprendė, jog byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir nukentėjusysis) apie tai, ar UAB „S.“ suteiktos A. K. medicinos paslaugos jam buvo būtinos ir buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų 2019-09-29 dėl kairio žastikaulio galvos išnirimo, ar tai buvo planinės medicinos paslaugos, suteiktos A. K. dėl jam diagnozuoto kairio peties sąnario nestabilumo, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių būtinybę atlikti operaciją privačioje klinikoje, todėl neturi galimybės įvertinti, koks konkrečiai nedarbingumo laikotarpis yra susijęs su 2019-09-29 patirtais sužalojimais bei jų gydymu ir kokio dydžio pajamų negavo nukentėjusysis per šį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam A. K. buvo pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi jo dydžio nustatymui reikalingi papildomi duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys tai, kad medicininės paslaugos, kurias suteikė UAB „S.“ ir už kurias sumokėjo nukentėjusysis A. K., buvo jam suteiktos dėl patirtų sužalojimų 2019-09-29 dėl kairio žastikaulio galvos išnirimo.

40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išreikalavusi nukentėjusiojo A. K. med. dokumentus, papildomai apklausiusi nukentėjusįjį A. K., gydytojus G.V., E.P., ekspertą S.C., išanalizavusi įvykio aplinkybes, nustatė, jog nukentėjusysis turėjo įsisenėjusį (nuo 2017 m.) kairiojo žastikaulio nestabilumą, įgimtą raiščių laisvumą, nuo tada jam keliasdešimt kartų buvo išniręs kairys žastikaulis, atsistatydavo pats. Iš gydytojo E.P. paaiškinimų matyti, jog A. K. 2019-09-09 - 2019-09-17 turėjo nedarbingumą dėl peties kapsulito. 2019-09-16 lankėsi jų gydymo įstaigoje, buvo atliekami tyrimai – 2019-09-25 magnetinis rezonansas, kas įprastai daroma ruošiantis operacijai, pasak paciento, paskutinį kartą savaime sąnarys buvo išniręs prieš dvi dienas iki apsilankymo pas gyd. E.P., magnetiniame rezonanse, kuris buvo darytas prieš tą traumą, jau matėsi, kad yra galvos čiulpo edema, t. y. yra sudirgintas kaulas, priekinės sąnarinės lūpos pakenkimo požymiai, tai reiškia, kad pažeidimai yra įvykę dar iki 2019-09-29 traumos. Gydytojas pažymėjo, kad tokie žastikaulio pakartotiniai išnirimai gydomi vieninteliu būdu – operacija, kitą dieną po įvykio, A. K. vėl kreipėsi į gyd. E.P. ir 2019-09-30 17.51 val., jis buvo įtrauktas į operacinį planą ir po dešimt dienų nuo įvykio (2019-10-09) jam buvo atlikta operacija, dėl smurtinio įvykio gydymo taktika nesikeitė, tai, kad galėjo įplyšti daugiau, įtakos neturi.

41. Taigi, įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. patirta turtinė žala – operacija ir gydymas (568 Eur) bei per nedarbingumo laikotarpį nuo 2019-09-29 iki 2020-01-09 negautos darbinės pajamos – 3 246 Eur, yra susijusios su įsisenėjusia trauma ar net įgimta būkle. Tai, jog operacija buvo padaryta netrukus po 2019-09-29 įvykio, yra sutapimas, ar net pasinaudojimas situacija, nes 2019-09-29 padaryti sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo sveikatai (žastikaulio nestabilumui), nes net ir be šios traumos, nukentėjusiojo sveikatos pagerinimui operacija buvo būtina/neišvengiama. Taigi nukentėjusiojo patirtos turtinės išlaidos susijusios su operacija, ir pooperaciniu gydymu, negautomis pajamomis nėra priežastiniame ryšyje su D. Š. inkriminuotais veiksmais, juo labiau, kad ir kelios savaitės iki įvykio nukentėjusysis dėl to paties sutrikimo turėjo nedarbingumą ir jau iki 2019-09-29 įvykio konsultavosi dėl gydymo (tikėtina operacinio). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas, o nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka – naikinama.

Dėl neturtinės žalos

42. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo nurodė, jog byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. K. dėl D. Š. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jam D. Š. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio užausio srityje, kaklo kairėje, dešinėje plaštakoje su odos nubrozdinimais, kairėje blauzdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas nugaros kairėje su kairio žastikaulio galvos išnirimu. Nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, jis buvo nedarbingas nuo 2019-09-29 iki 2020-01-09, t. y. 3 mėnesius ir 10 dienų, negalėjo dirbti, negavo pajamų, kaip nurodė civiliniame ieškinyje, prarado profesinius įgūdžius, jautė skausmą, dėl patirtos traumos daugiau kaip tris mėnesius negalėjo normaliai gyventi, jaudinosi laukdamas operacijos, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus. Vis dėlto, apylinkės teismas siekdamas nustatyti tinkamą neturtinės žalos dydį, vertino ir byloje esančius duomenis apie tai, kad nukentėjusiajam dar iki 2019-09-29 patirtų sužalojimų buvo diagnozuotas kairio peties sąnario nestabilumas ir rekomenduotas operacinis gydymas, kas leidžia teigti, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, susijusios su operacijos laukimu, nėra vienareikšmiškai susijusios tik su 2019-09-29 patirtais sužalojimais. Be to, atsižvelgta ir tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, atsiradusius dėl 2019-09-29 patirtų sužalojimų, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nukentėjusysis, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, bei tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos atsiradusių padarinių įtakos galėjo turėti nukentėjusiajam dar iki šio įvykio diagnozuota liga, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, tai, jog apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas S.C. nurodė, jog nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nukentėjusiojo A. K. žastikaulio galvos patologijos, rekomenduoto jam operacinio gydymo iki inkriminuotos D. Š. veikos padarymo, pakeitė savo 2019-10-01 specialisto išvadoje Nr. G3466/2019(01) nurodytą nukentėjusiajam A. K. sveikatos sutrikdymo mastą iš nesunkaus sveikatos sutrikdymo į nežymų sveikatos sutrikdymą, neatsižvelgiant į gijimo trukmę, iš naujo sprendžia priteistinos neturtinės žalos dydį, kadangi skundžiamu nuosprendžiu priteistas dydis yra aiškiai neproporcingas jo patirtai žalai atlyginti.

44. Teismų praktikoje dėl tokių sukeltų pasekmių koks yra nustatytas šioje byloje – nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 Eur iki 1 500 Eur, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 500 Eur.

Dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato pagalbai apmokėti

45. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nurodyta, jog kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas S.Gedvilas pateikė prašymą priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1072207 (t. 1, b. l. 180), iš kurio matyti, kad 2020-06-16 nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Priimant šiuo klausimu sprendimą, teismas pažymėjo, jog kvite nedetalizuojama, už kokias tiksliai paslaugas sumokėti pinigai, kvite nurodytas sutarties Nr. 20/8, tačiau sutarties ar sutarties išrašo nepateikta, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju negali įvertinti už kokias konkrečiai advokato S.Gedvilo suteiktas paslaugas buvo atliktas mokėjimas, ir esant šių aplinkybių visumai, nutarė, kad priteisti nukentėjusiojo A. K. patirtas išlaidas nagrinėjamoje situacijoje, teisinio pagrindo nėra.

46. Nukentėjusysis nesutinka su teismo išvadomis dėl procesinių išlaidų priteisimo, nurodo, kad iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad 2020-06-16 jis advokatui sumokėjo 1 000 Eur, pažymi, kad advokatas jį atstovavo ikiteisminiame tyrime, dalyvavo tyrimo veiksmuose, susipažino su bylos medžiaga, rašė prašymus prokurorui, surašė civilinį ieškinį ir atstovavo teismo proceso metu, todėl, nukentėjusiojo vertinimu, jų nepriteisti nėra teisinio pagrindo.

47. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Be to, BPK 106 straipsnio nuostatos galioja nagrinėjant bylą ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

48. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo prašomomis priteisti proceso išlaidomis, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog tokio prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad tiek civiliniame ieškinyje nurodytas prašomos priteisti turtinės žalos dydis, tiek procese patirtų išlaidų dydis, turi būti pagrįstas įrodymais, nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų ar vykusio teisminio proceso. Ieškovas privalo įrodyti ne tik patį žalos faktą, bet ir padarytos žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam ar patirta išlaidų. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, ar atlyginamos procesinės išlaidos, nepagrįstos jokiais duomenimis, pažeidžiami nuteistojo interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

49. Baudžiamosios bylos medžiagoje, išskyrus nukentėjusiojo pateiktą pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1072207, nėra jokių duomenų dėl advokato S.Gedvilo suteiktų paslaugų apimties ir dėl jų patirtų išlaidų dydžio. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, nei nukentėjusysis, nei jo atstovas, teismui nepateikė teisinių paslaugų sutarties, todėl nėra aišku, kokius veiksmus atstovas atliko procese, nepaisant pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis paaiškinama, kodėl išlaidos nepriteistinos, nurodyti duomenys nebuvo pateikti ir kartu su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu ar bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad advokatas S.Gedvilas atstovavo A. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2543-1035/2020, kurioje pastarajam buvo pareikšti kaltinimai dėl smurtinių veiksmų prieš D. Š.. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu advokatas S.Gedvilas nurodė, jog jis A. K. gynė abejose bylose, jog jam A. K. šioje byloje sumokėjo prašomą priteisti sumą, o A. K. baudžiamojoje byloje gynėjas pinigų neėmė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nesant teisinių paslaugų teikimo sutarties ir aiškiai nurodotų atliktų veiksmų (pavedimo apimties), nėra galimybės nustatyti, kuriame baudžiamajame procese A. K. patyrė nurodomas išlaidas, kokiu pagrindu A. K., pasak gynėjo, teisinė pagalba A. K. jo byloje buvo teigiama nemokamai ir kodėl išlaidos prašomos priteisti tik šioje (D. Š.) byloje. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo sprendimas atmesti nukentėjusiojo prašymą atlyginti procesines išlaidas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nuosprendį:

Perkvalifikuoti D. Š. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įpareigoti D. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sumažinti nukentėjusiajam A. K. iš nuteistojo D. Š. priteistiną neturtinės žalos dydį iki 500 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.