Vilniaus apygardos teismo sprendimas

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios UAB „AP LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios UAB „AP LT“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad A. P. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2015 m. sausio 7 d. buvo UAB „AP LT“ vadovas (direktorius) ir kasininkas. Atsakovas visą buvimo UAB „AP LT“ direktoriumi ir kasininku laikotarpį netvarkė bendrovės biudžeto, jokių privalomų išrašyti finansinių dokumentų neišrašė. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės kasos sau be jokio pagrindo išsimokėjo sumas: 2014 m. spalio 31 d. - 45.300 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. - 45.300 Lt, 2014 m. lapkričio 30 d. - 45.300 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. - 45.322,68 Lt. Iš viso 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo iš įmonės gautų pinigų sumą sudarė 181 222,68 Lt (52 485,72 Eur), minėta suma buvo panaudota atsakovo, o ne bendrovės naudai. 2015 m. sausio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovas nusprendė sau išsimokėti 52 485,72 Eur dividendų. 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterine pažyma koreguojantiesiems, baigiamiesiems ir papildomiesiems įrašams sudengimo (įskaitymo) būdu, kaip vieninteliam akcininkui, buvo išmokėta 26 350 Eur dividendų, tokiu būdu atsakovas susimažino savo įsiskolinimą ieškovui iki 26.135,72 Eur (52 485,72 Eur – 26 350 Eur). Atsakovas neteisėtai ėmė pinigus iš bendrovės UAB „AP LT“ kasos visiškai už juos neatsiskaitant bei panaudojo juos savo, bet ne bendrovės poreikiams tenkinti. Atsakovas disponuodamas UAB „AP LT“ bendrovės lėšomis turėjo elgtis sąžiningai ir protingai, būti lojalus UAB „AP LT“ ir vengti interesų konflikto, tačiau savo veiksmais pažeidė CK ir kituose teisės aktuose įtvirtintas bendrovės valdymo organo pareigas. Kadangi nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovo iš kasos paimti pinigai buvo panaudoti atsakovo valdymo funkcijoms atlikti ir UAB „AP LT“ bendrovės poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad atsakovas elgėsi neteisėtai, reikalavimas dėl 26 135,72 Eur priteisimo yra pagrįstas. Žalos padarymo faktą patvirtina į bylą pateiktos kasos išlaidų orderių kopijos, vienintelio akcininko sprendimo kopija, Buhalterinės pažymos kopija ir skolų suderinimo akto kopija. Tarp atsakovo veiksmų ir žalos ieškovei nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, apeliantė pažymėjo, kad atsakovui buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, tačiau iš įmonės kasos išėmė 26 135,72 Eur ir taip sutrikdė stabilią įmonės veiklą. Pinigų paėmimas iš bendrovės kasos yra susijęs priežastiniu ryšiu su įmonės sunkia finansine padėtimi, todėl neteisėtas. Be to, atsakovas negalėjo paimti iš įmonės kasos piniginių lėšų vertindamas jas kaip dividendus, nesant 2014 m. priimto akcininko sprendimo išsimokėti dividendus, nepasibaigus įmonės finansiniams metams ir nesant sumokėtam gyventojų pajamų mokesčiui.

11. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABĮ nuostatas, ignoravo kreditorių interesus. Akcininkas neturi teisės išmokėti dividendus, kai įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, tokiu atveju įskaitymas tarp bendrovės ir bendrovės akcininko taipogi nėra galimas. Atsakovas 2014 m. neišmokėjo ir negalėjo išmokėti sau dividendų, nes sprendimą dėl dividendų išmokėjimo priėmė tik 2015 m. sausio 2 d., todėl iš kasos paimti pinigai iki šio sprendimo priėmimo negali būti laikomi dividendais. Net ir priėmus 2015 m. sausio 2 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodyta, kad dividendai turi būti išmokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d., dividendai atsakovui negalėjo būti išmokėti atsižvelgiant į ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas.

12. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas jokio reikalavimo ieškovei nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą nepagrįsta.

13. 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teisme gautas BUAB “AP LT” bankroto administratorės atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorė su ieškovės apeliaciniu skundu sutinka ir jame keliamus reikalavimus palaiko.

15. 2015 m. sausio 2 d. Vienintelio akcininko sprendimo ieškovė neginčijo, priešingai, konkliudentiniais veiksmais, t. y. užskaitydama pirmąją dividendų dalį Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, jį pripažino ir jam pritarė. Be to, vien tai, kad dividendų paskyrimo dieną Bendrovė turėjo tam tikrų finansinių įsipareigojimų dar nesuponuoja išvados, jog Vienintelio akcininko sprendimas dėl dividendų paskyrimo buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog po dividendų išmokėjimo atsakovui Bendrovei trūko apyvartinių lėšų, buvo skolinamasi, pardavinėjamas Bendrovės turtas ar kitaip sutrikdyta stabili įmonės veikla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

17. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis. Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kartu galioja ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

19. Apeliantė neteisėtus atsakovo veiksmus grindžia tuo, kad jis, neturėdamas teisės išimti iš įmonės kasos aukščiau nurodytų piniginių sumų ir jų vertinti kaip dividendų, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, atlikęs minėtus veiksmus sutrikdė stabilią įmonės veiklą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo pasirašyti 4 kasos išlaidų orderiai, kuriuos pasirašė A. P. kaip įmonės vadovas, patvirtindamas, kad iš įmonės gavo 52 485,72 Eur. 2015 m. sausio 2 d. priimtu vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta išmokėti iš 2013-2014 metų nepaskirstyto pelno dividendus, išmokant A. P. 52 485,72 Eur, valstybei – Gyventojų pajamų mokestį – 7 872,86 Eur. Pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinę pažymą buvo sudengta finansinė skola, susidariusi iki 2014 m. gruodžio 31 d. akcininkui A. P. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad paimdamas pinigines lėšas iš kasos, dividendus išsimokėjo 2014 m. gruodžio mėn. nesuėjus finansiniams metams. Byloje duomenų apie 2014 m. priimtą akcininkų susirinkimo sprendimą išmokėti dividendus nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo veikimą, išimant iš įmonės kasos pinigines lėšas – 52 485,72 Eur, sąlygojo nerašytas atsakovo bei būsimų naujųjų akcininkų susitarimas bei būsimų akcininkų pritarimas išankstiniam dividendų išsimokėjimui, teismo vertinimu, atsakovas dividendus išsimokėjo dar 2014 metais. Apeliacinės instancijos teismas tokiai skundžiamame sprendime išdėstytai teismo pozicijai nepritaria.

21. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 60 straipsnio 2 dalį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu paskirti dividendai yra bendrovės įsipareigojimas akcininkams. Tam, kad akcininkas įgytų teisę į dividendus, turi būti priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas juos paskirti. Nesant tokio sprendimo, teisės reikalauti iš įmonės dividendų akcininkas neturi. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo, susijusio su dividendų išmokėjimu, matyti, kad šios ABĮ nuostatos yra imperatyvios ir jokios išimtys dėl galimybių susitarti dėl išankstinio dividendų išmokėjimo įstatyme nenustatytos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmus – 52 485,72 Eur išmokėjimą iš įmonės kasos – nepagrįstai susiejo su atsakovo ir būsimų įmonės akcininkų susitarimu išmokėti dividendus nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo. Pagrindą tokiai išvadai sudaro ir teismo nustatyta bei šalių neginčijama aplinkybė, susijusi su minėto sprendimo priėmimo data - 2015 m. sausio 2 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinė pažyma šiuo atveju laikytina dokumentu, priimtu 2015 m. sausio 2 d. pagrindu, bet ne patvirtinančiu išankstinius, įstatymo imperatyviai draudžiamus susitarimus tarp įmonės akcininkų. Šiuo aspektu sutiktina su apeliantės pozicija, kad atsakovo iš kasos paimti pinigai iki 2015 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo negali būti laikomi dividendais. Atitinkamai įvertintini atsakovo veiksmai laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

22. Pagal byloje esančius duomenis 2014 m. spalio 31 d. atsakovas iš įmonės kasos išmokėjo 45.300 Lt; 2014 m. rugsėjo 30 d. - 45.300 Lt, 2014 m. lapkričio 30 d. - 45.300 Lt, 2014 m. gruodžio 31 d. - 45.322,68 Lt. Iš viso 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo iš įmonės gautų pinigų sumą sudarė 181 222,68 Lt (52 485,72 Eur). Atsakovas minėtos sumos panaudojimo bendrovės naudai, atsiskaitymams su jos kreditoriais ar kitiems bendrovėms poreikiams nepagrindė, tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad iki 2018 m. sausio 2 d. atsakovas bendrovei buvo skolingas 52 485,72 Eur. Po 2018 m. sausio 2 d. vienintelio akcininko sprendimo ir 2015 m. rugsėjo 30 d. buhalterinės pažymos priėmimo atsakovo įsiskolinimas ieškovei sumažėjo 26 350 Eur suma ir atsakovas ieškovei liko skolingas 26 135,72 Eur. Atsakovo veiksmai, jam iš įmonės kasos nepagrįstai paimant 52 485,72 Eur ir negrąžinant 26 135,72 Eur, vertintini kaip neteisėti. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigą atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

23. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Taigi ir ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 26 135,72 Eur tiesioginių nuostolių, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neįrodinėjo įmonės veiklos sutrikimų ar pajėgumų sumažėjimo, išvados dėl ieškovės patirtų nuostolių fakto ir dydžio nekeičia.

26. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įmonės vadovo atsakomybę ir su įmonės veikla susijusių sprendimų priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo A. P. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

29. Priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai). Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 484,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 294,00 Eur žyminis mokestis, todėl šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi apeliantei UAB „AP LT“ 538,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas atidėtas iki apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo išnagrinėjimo. Kadangi apeliacinį skundą tenkinus ieškovė (apeliantė) laikoma bylą laimėjusia šalimi, ieškovės (apeliantės) sumokėta 50,00 Eur žyminio mokesčio suma apeliantei priteistina iš atsakovo, o 2017 m. liepos 27 d. teismo nutartimi atidėta žyminio mokesčio dalis – 538,00 Eur – valstybės naudai priteistina iš atsakovo.

31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme, jai iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės bankrutavusios UAB „AP LT“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusios UAB „AP LT“ j. a. k. 303012046, iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 26 135,72 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 72 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 135,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 778,00 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei bankrutavusios UAB „AP LT“ 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. P. 538,00 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).