Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. F. su institucija, teikiančia išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, papildomų išlaidų vaiko išlaikymui priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. M. ieškiniu, kurį bylos eigoje patikslino, prašo: 1.) Pakeisti 2015-04-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-743/2015 priteistą išlaikymą iš A. F. nepilnamečiam sūnui V. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatant išlaikymą po 400 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei R. M.; 2.) Priteisti iš atsakovo vienkartinę 755 Eur sumą, ieškovės patirtą nepilnamečio sūnaus specialiems poreikiams patenkinti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei.

Civilinio proceso eigoje šalys pateikė teismui sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašė sutartį patvirtinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo šalių sudarytai bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutarčiai, prašė ją tvirtinti. Ieškinį prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo šalių išspręstas susitarimu, jos sąlygos neprieštarauja įstatymui, visiškai atitinka šalių valią bei nepilnamečio vaiko interesą bendrauti su tėvu, todėl susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tvirtintinas ir civilinė byla priešieškinio dalyje nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio V. F., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. M. ir A. F., kas patvirtinama įrašu vaiko gimimo liudijime. 2015-04-07 Lazdijų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą panaikinti 2012-08-25 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Romos katalikų bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudarytos ieškovės ir atsakovo santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, teismo sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečio vaiko V. F. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo A. F. priteistas išlaikymas vaikui po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, jas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalys gyvena atskirai, nepilnametis vaikas gyvena su motina. Atsakovas A. F. teikia priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 140 Eur kas mėnesį, tačiau ieškovė R. M. siekia įrodyti, kad dėl sūnui diagnozuoto susirgimo bei vartojimo kainų padidėjimo jo priežiūra reikalingų lėšų poreikis išaugo ir priteisto išlaikymo vaikui nebepakanka. Taip pat nustatyta, kad tėvas su vaiku visiškai nebendrauja, tačiau siekdamas tai pakeisti pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šią ginčo dalį šalys išsprendė taikiai, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį.

Dėl reikalavimo padidinti išlaikymą

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jau priteisto išlaikymo dydis keičiamas tik tuo atveju, jei po teismo sprendimo, kuriuo jis buvo priteistas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201str. 1d.) arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 str. 2 d.).

Nustatant vaikui išlaikymo dydį vertintini vaiko poreikiai. Iš ieškovės pateikto paaiškinimo (lentelės) dėl vaiko poreikių matyti, kad jie nurodyti ir paskaičiuoti pagrįstai ir yra orientuoti į būtiniausius vaiko poreikius (žr. lentelė ieškinyje) bei objektyviai padidėjusius dėl vaikui diagnozuoto susirgimo poreikius.

Kaip matyti iš bylos duomenų, po šalių ištuokos reikšmingai pasikeitė svarbios šiai bylai aplinkybės, o būtent, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų filialo atliktos V. F. ligos istorijos aprašymo (epikrizės) duomenimis bei UAB „Lazdijų sveikatos centro“ duomenimis vaikui 2015 metais nustatyti autizmo spektro sutrikimai, diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (pagal sisteminį ligų sąrašą liga žymima indeksu F84.8), specifinis judesių raidos sutrikimas (F82, kalbos išraiškos sutrikimas (F80.1) (t. I, b. l. 3, , T II, b. l. 52). Neįgaliojo pažymėjimų duomenimis patvirtinama, kad nuo 2016-06-21 vaikui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, nuo 2018-10-10 - sunkus neįgalumo lygis bei specialieji poreikiai (t. I, b. l. 3, t. II, b. l. 52).

Sprendžiant iš 2015 metais Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros (tuomet Santariškių) klinikų filialo atlikto tyrimo, vaiko būklės pagerinimas yra paremtas ne gydymu, bet vaiko visapusės raidos lavinimu, o jo sveikatos būklė tiesiogiai yra susieta su taikomos intensyvios terapijos kokybe, intensyvumu, ir specialistų kompetencija. Pagal 2017-09-06 UAB „Lazdijų sveikatos centro“ išduotą medicininių dokumentų išrašą (siuntimą) vaikui rekomenduojama psichologo, logopedo užsiėmimai (t. I, b. l. 3). Pagal Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto Santaros (tuomet Santariškių) klinikų filialo 2015 m. V. F. epikrizę vaikui nurodytos gydymo rekomendacijos: ergoterapeuto, logopedo, psichologo paslaugos, o taip pat pateiktas nurodymas – išplėstinė konsultacija Vaiko raidos centre po 6 mėnesių, be to siūlyta taikyti tokias priemones: lankyti ugdymo įstaigą vaiko socialinių įgūdžių lavinimui, taikyti struktūruoto mokymo principus, atsižvelgiant į spec. pedagogo rekomendacijas, komunikacijai gerinti naudoti alternatyvią komunikacijos sistemą, skatinti kontaktą vaizdine medžiaga, lavinti kalbos supratimą kasdienės ir teigiamas emocijas keliančios veiklos metu, sensomotoriniam lavinimui taikyti įvairių pojūčių stimuliaciją pagal ergoterapeuto rekomandacijas (t. II, b. l. 52). Pagal Taikomosios Elgesio Analizės antro lygio ABA specialistės – terapeutės S. V. 2017 m. pateiktą rekomendaciją V. F. siūlyta intensyvi ABA terapija bei kreiptis į kalbos specialistus ir taikyti sensorinį gydymą (t. I, b. l. 3). Iš UAB „Elgesio analizė“ siūlymų matyti, kad vaikui reikalinga papildoma kvalifikuota specialistų – logopedo, ergoterapeuto, ortopedo, gastrologo, sensorinio gydymo, „Smegenų treniruoklis“, ABA (Taikomosios elgesio analizės) terapija.

Nors atsakovas iš esmės pripažindamas, kad sūnui V. F. yra nustatyti būtini specialieji poreikiai, neginčijo rekomenduojamos sūnui taikyti terapijos apimties, tačiau sprendė, kad ne visos ieškovės pasirinktos ir ieškinyje nurodytos gydymo ar ugdymo priemonės turėtų būti taikomos būtent ieškovės pasirinktose gydymo ar ugdymo įstaigose, nes anot atsakovo galima surasti tokių įstaigų, kuriose gydymas (ugdymas) vaikui galėtų būti suteiktas nemokamai. Tačiau pastebėtina, kad atsakovas nors ir samprotauja apie nemokamą gydymą, tačiau kaip teiktiną tokią gydymo priemonę nurodė tik vienintelę logopedo pagalbą Alytuje ir nepasidomėjo bei nenurodė nė vienos kitos įstaigos, kurioje kita (ne logopedo) jo sūnui rekomenduojama pagalba būtų suteikta nemokamai ar bent jau už pigesnę kainą nei ieškovės pasirinktose įstaigose. Civilinės bylos nagrinėjimas dėl taikytos mediacijos užsitęsė ilgiau nei metus ir yra akivaizdu, kad dėl šios priežasties atsakovas turėjo daugiau nei pakankamai laiko surasti kitas gydymo (ugdymo) įstaigas, tenkinančias atsakovo poziciją., tačiau to nedarė. Be to, šios bylos atveju būtina įvertinti, kad dėl autizmo sutrikimo vaikas yra itin specifinio elgesio, kurio pasireiškimą apibūdino ieškovė.

Ieškovė paaiškino, kad vedamas į darželį vaikas visais įmanomais būdais priešinasi, draskosi, rauna jai plaukus, rėkia, o darželio darbuotojai yra priversti jėga jį atplėšti nuo motinos ir tik taip jį įmanoma patalpinti grupėje. Toks vaiko elgesys kartojasi kas rytą, jei tik vaikas vedamas į vaikų darželį. Grupėje vaikas nevalgo jam siūlomo maisto, reikia maitinti tik specialiai iš namų atneštu ir į specialią dėžutę sudėtu maistu. Vaikas nesituština po kelias paras, jam sunku sugirdyti vaistus, pats nesivalo dantų. Jis neleidžia kirpti nagų ir plaukų, motina tai atlieka jam miegant. Vežamas iš darželio namo vaikas reikalauja vykti tik tuo pačiu maršrutu, bet koks kelionės maršruto pasikeitimas jį traumuoja, todėl vaikas klykia, kimba motinai į plaukus neleisdamas vairuoti automobilio. Vaiko poreikius suprasti ne visada lengva, nes vaikas nekalba. Namuose jo elgesys taip pat yra tolimas nuo įprastam vaikui taikomų normos ribų: jo negalima nė minutei palikti be priežiūros, vaikas bando išlipti per balkoną, yra sudaužęs visus stiklinius daiktus, išmetė per balkoną kačiukus ir pan. Bet koks aplinkos pasikeitimas jam kelia didelį stresą, vaikas draskosi ir priešinasi, ypač bijo naujų jam nepažįstamų patalpų, žmonių ir aplinkos. Pvz. du kartus dantų taisymas jam buvo atliktas tik specialioje klinikoje, kur odontologo paslaugos buvo suteiktos vaikui pritaikius bendrą nejautrą, nes įprastu būdu sutaisyti vaiko autisto dantukus gydytojas negalėjo dėl jo priešinimosi. Vaikas visiškai neklauso jam sakomų paliepimų ir nurodymų, gatvėje ar parduotuvėje ištrūkęs bėga nuo motinos, jam reikia nuolatinės itin dėmesingos priežiūros, kad nebūtų sužalotas gatvėje ar kitoje aplinkoje. Taigi, akivaizdu, kad esant tokiam išreikštam elgesio sutrikimui ne kiekviena gydymo ar ugdymo įstaiga bei specialistai yra kompetentingi suteikti jam reikiamą pagalbą, o vaikas nėra linkęs bet kokio asmens teikiamą pagalbą priimti. Todėl atsakovo siūlymas netgi vienintelę iš vaikui reikalingų ugdymo priemonių – nemokama logopedo pagalba Alytuje yra itin problematiška, nes anot ieškovės tą turi atlikti specialių įgūdžių ir žinių turintys specialistai.

Kadangi atsakovas į bylą neteikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl vaikui taikytinų ugdymo priemonių ir nerekomendavo paslaugas teikiančių įstaigų, remiamasi ieškovės pateiktais duomenimis ir sprendžiama, kad ieškovės pasirinktos gydymo (ugdymo) įstaigos vaikui yra priimtinos, rekomenduotos žinių autizmo gydymo srityje turinčių specialistų, o jų teikiamų paslaugų poreikis būtinas siekiant nors kiek vaiką socializuoti. Šios bylos atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas, kaip minėta, jokių įrodymų ar kitų duomenų, kad sunkaus neįgalumo vaikui būtų pakankamas mažesnio dydžio išlaikymas nei poreikių lentelėje nurodė ieškovė, neteikė, ieškovės pateiktų skaičiavimų iš esmės nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Taip pat svarbu, jog atsakovas teismo posėdžio metu, priešingai nei jo atstovė, neigusi ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio poreikį vaikui, pripažino, kad ieškovės nurodyta išlaikymo 2726,04 Eur suma yra reikalinga jo sūnaus išlaikymui, nes didžioji šių lėšų dalis reikalinga jo gydymui (ugdymui), o nesutiko su ieškiniu išskirtinai tik dėl to, kad jo galimybės teikti prašomo 400 Eur dydžio išlaikymą esą yra labai ribotos dėl jo turtinės padėties.

Dėl šalių turtinės padėties

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013)

Vertinant pateiktus į bylą rašytinius įrodymus matyti, kad po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo teisme šalių turtinė padėtis žymiai nepasikeitė ir šiuo metu abiejų tėvų galimybės išlaikyti sūnų yra visiškai lygios. Tai sprendžiama iš rašytinių bylos įrodymų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovė (duomenys neskelbtini) turi ½ dalį buto; Valstybės įmonės „Regitra“ Alytaus filialo duomenimis ieškovė savo vardu įregistravusi 2007 metų laidos transporto priemonę AUDI A4; ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 600 Eur, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas 2015 metais pardavė dovanojimo sutarties pagrindu anksčiau įsigytą žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), jo paaiškinimu iš sandorio jis gavo 8000 Eur pajamų; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi; Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas savo vardu turi 1999 metų laidos transporto priemonę (duomenys neskelbtini); atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, darbinės pajamos sudarė apie 700 Eur per mėnesį, tačiau proceso eigoje darbiniai santykiai pasibaigė LR Darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu) ir iki bylos išnagrinėjimo atsakovas neteikė duomenų, kad būtų įsidarbinęs kitoje darbo vietoje. Atsakovo paaiškinimu jis turi kreditorinį įsipareigojimą bankui, mėnesio įmoka sudaro apie 70 Eur.

Rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog vaikas kiekvieną mėnesį gauna po 264 EUR nepilnamečio vaiko neįgalumo pensiją, taip pat 114 EUR priežiūros tikslinę kompensaciją, be to pagal LR Išmokų vaikams įstatymą 50 Eur išmoką kas mėnesį, taigi, bendrai vaikui valstybės skiriama parama turi būti vertinama kaip finansinis šaltinis, skirtas papildomiems vaiko poreikiams ir turi įtakos sprendžiant, kokio dydžio lėšomis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovė viena augina nepilnametį neįgalų šalių sūnų, jai tenka didžiausioji rūpinimosi nepilnamečiu sūnumi V. F. našta, o kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų bei sprendžiama pagal vaiko sutrikimo pobūdį, ši rūpinimosi pareiga yra nuolatinė, nepertraukiama, įtempta, atsakinga, o dėl vaiko susirgimo specifiškumo dar ir labai alinanti. Taip pat įvertinama, jog tėvas, išskyrus teikiamas priteisto dydžio pinigines lėšas, sūnaus gydymu ir ugdymu visiškai nesirūpina, iki ieškinio pateikimo teismui dienos su juo net nebendravo, taigi visiškai įrodyta, kad motinai tenka didesnioji vaiko išlaikymo dalis.

Teismų praktikoje priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

V. F. poreikiai lyginant su normaliomis vaikų auginimo sąlygomis yra žymiai padidinti dėl jo neįgalumo. Vaiko poreikių lentelėje ieškovės pateikti specialių poreikių išlaidų skaičiavimai pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: VšĮ „Vilties erdvės bendruomenės“ individualiu pasiūlymu , „Harmonijos oazės“ rekomenduojamomis kainomis. Sprendžiant apie vaiko poreikius atkreiptinas dėmesys, jog į poreikių lentelę įtrauktos išlaidos komunaliniams patarnavimams, tačiau teismo vertinimu, ieškovė net ir gyvendama be sūnaus šias išlaidas vis tiek patirtų, todėl jos kaip vaiko poreikius pagrindžiančios lėšos turėtų būti atskirai nevertinamos. Taip pat matyti, kad ieškovė teismo posėdžio metu ir ieškinyje teigė auklės paslaugoms vidutiniškai patirianti 400 Eur per mėnesį išlaidas, tačiau poreikio lentelėje jas užaukštino iki 453 ir to niekaip nepagrindė, todėl vertinant poreikį auklės paslaugoms apmokėjimui imama domėn teismo posėdžio metu nurodyta 400 Eur suma.

Atsakovo pajamos per mėnesį sudarė apie 600 Eur. Sūnaus išlaikymui jis kas mėnesį moka po 140 Eur, būsto išlaikymui jo teigimu patiria po 200 Eur nuomos išlaidų per mėnesį, neabejotinai turi išlaidų gyvenamojo būsto komunalinių paslaugų mokesčiams, savo maistui, aprangai ir pan.. Jis civilinio proceso eigoje pateikė įrodymus, kad neteko darbo, tačiau pastebėtina, kad darbo sutartį su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė šalių susitarimo pagrindu, kas vertintina, kaip savanoriškas turtinės padėties pabloginimas ir neteikė duomenų apie įsidarbinimą. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinęs formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą sūnui didesnį, nei moka iki šiol. Tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos sutrikimų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, turi išsilavinimą ir specialybę (atsakovo paaiškinimu jis yra baigęs pasieniečių mokyklą), leidžia daryti išvadą, kad jis turi visas sąlygas siekti dirbti tokį darbą, kuris leistų gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu daugiau prisidėti materialiai prie savo neįgalaus nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus visiškai sveikas ir visiškai darbingas vyras, kitų išlaikytinių neturi, todėl darytina išvada, jog jis, kaip privalantis teikti išlaikymą asmuo, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad galėtų užtikrinti savo sūnaus padidintus dėl neįgalumo poreikius, gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas.

Konstatuojama, kad vaiko motinai didžiąja dalimi įrodžius poreikių lentelėje nurodytą reikalingą vaikui išlaikymo poreikį, įvertinus valstybės teikiamą paramą neįgaliam vaikui, kuri įrodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pateikta pažyma, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 350 Eur per mėnesį išlaikymo sumą mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2018-03-05, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė R. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl vienkartinių papildomų išlaidų vaiko išlaikymui priteisimo

Ieškovė R. M. prašė priteisti iš atsakovo A. F. 755 Eur sumą, paaiškino, kad V. F. dantų taisymą už tokią kainą atliko klinika „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo apie priimtą sprendimą gydyti vaiką būtent šioje gydymo įstaigoje neinformavo, nes tuo laiku joks bendravimas su atsakovu nevyko, atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Kadangi tokios išlaidos neapima kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis, atsakovas, kaip išlaikymo pareigą turintis asmuo, privalo išlaidas apmokėti.

5Atsakovas A. F. laikosi pozicijos, kad ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas arba patenkintas išlaidas dalijant proporcingai abiem tėvams. Jis sprendžia, kad priimdama sprendimą gydyti vaiką privačioje, o ne valstybinėje klinikoje, ieškovė jo iš anksto apie tai neinformavo, todėl ji viena prisiėmė sau atsakomybę dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo.

Nustatyta, kad ieškovė 2017 metų spalio – lapkričio mėnesiais sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 755 EUR, tai patvirtina į bylą pateikti šiai gydymo įstaigai pinigų pervedimą žymintys kvitai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų, tai nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 str. 3 d.). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Pažymėtina, jog, siekiant nustatyti, ar vienas iš tėvų vykdė pareigą teikti išlaikymą vaikui už kitą tėvą, nepakanka konstatuoti, kad jis teikė vaikui išlaikymą, viršijantį teismo priteistą dydį, tačiau reikia konstatuoti ir tai, jog toks išlaikymas tenkino vaiko pagrindinius poreikius bei buvo jam būtinas.

Šios bylos atveju akivaizdu, kad V. F. dėl jam diagnozuoto autizmo suteikti dantų gydymo paslaugas gali ne kiekviena gydymo įstaiga. Motinos paaiškinimu ji ilgai ieškojusi tinkamos gydymo įstaigos, kaip minėta, paslaugos vaikui buvo suteiktos tik narkozės poveikyje. Akivaizdu, kad bet kuriam asmeniui, turinčiam odontologinių problemų, dantų gydymo paslaugos yra būtinos, priskirtinos prie pagrindinių poreikių ir motinos elgesys šiuo atveju surandant tam tinkamą kliniką bei apmokėjimas klinikai yra visiškai suprantamas ir priimtinas, o sumokėta kaina pateisinama būtinaisiais vaiko poreikiais.

Prašymas priteisti vienkartines papildomas išlaidas vaiko išlaikymui tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei, įvertinus jų pareigos išlaikyti vaiką bendrumą, priteistina ½ patirtų išlaidų (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė R. M., reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, sumokėjo valstybei 75 Eur žyminio mokesčio, o taip pat patyrė 1631,25 Eur išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, tai patvirtinama mokėjimo pavedimais ir pinigų priėmimo kvitais. Atkreiptinas dėmesys, kad nors įstatyme nustatyta, kad žyminis mokesčio sumokėjimas yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta ir nepagrįstai neribotų teisminės gynybos reikalaujančių asmenų teisių ir interesų, CPK 83 str. yra numatytas sąrašas subjektų ir atvejų, kuriais asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai išlaikymo priteisimo bylose, neišskiriant ar išlaikymas jau yra priteistas (išlaikymo padidinimo atveju), ar išlaikymo būdo pakeitimo atveju. Kadangi įstatymu ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista, jai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio suma – 75 Eur (CPK 87 straipsnio 1p.). Ieškovės reikalavimai patenkinti 75 % (reikalauta 400 Eur išlaikymo sumos, teismo priteista 350 Eur, reikalauta 755 Eur vienkartinės išmokos, priteista 377,50 Eur), todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 1223,00 Eur ieškovės patirtų advokatų teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovo A. F. reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu. Šio reikalavimo dalyje teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, jam grąžinama 75% mokesčio, o tai sudaro 56,00 Eur . Advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovas iš viso patyrė 4445,0 Eur išlaidų, pateikė tai patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus ir mokėjimo nurodymą. Byloje atsakovo pareikšto priešieškinio dalyje teismui patvirtinus taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kaip šalys nėra aptarusios priešieškinio parengimo ir pareiškimo dėl priešieškinio dalyko pakeitimo parengimo išlaidų, sudarančių 457,50 Eur (4,5 valandos), teismas šių bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Likusioje advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išlaidų, kurios sudaro 3987,5 Eur, dalyje vertinama, jog atmestų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25%, taigi, iš ieškovės atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 996,84 Eur.

Atlikus šalių viena kitai mokėtinų lėšų užskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 226,13 Eur (1223,00 – 996,84 = 226,13) suma.

Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 108 EUR žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (CPK 85 straipsnio 3 punktas) ir 20 Eur už išlaikymo vienkartinių papildomų išlaidų priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 20,66 Eur pašto išlaidų, iš viso 154,66 Eur. Atlikus atsakovui grąžintinos žyminio mokesčio sumos ir valstybei mokėtinos žyminio mokesčio sumos užskaitymą, iš atsakovo valstybei priteistina 98,66 Eur žyminio mokesčio.

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šalys turi galimybę pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015-04-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-229-743/2015 nepilnamečiam vaikui V. F. priteisto išlaikymo dydį ir nuo 2018-03-05 iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus V. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, gautomis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaiko motinai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymo vienkartinių papildomų išlaidų kompensaciją 377,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 ct).

Priešieškinio dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dalyje civilinę bylą nutraukti, patvirtinti šalių taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1.1 Bendru Šalių sutarimu nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos nustatomas pereinamasis, ne ilgesnis nei 6 mėnesių laikotarpis, skirtas tėvo A. F. ir sūnaus V. F. ryšio stiprinimui. Šiuo laikotarpiu tėvas A. F. 4 dienas per mėnesį, ne mažiau kaip 4 valandas, per mėnesį praleidžia su sūnumi V. F. jam pažįstamoje, įprastoje aplinkoje, t. y. stabili įprasta aplinka, prie kurios vaikas yra pripratęs, kurioje yra užmezgęs ryšius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, tai gali būti vietovė aplink namus: pažįstamas kiemas, žaidimų aikštelė, gatvė, parkas, laukymė ar miškelis, pieva, upė, parduotuvė ar kavinė, kelias ir maršrutas, kuriuo vaikas keliauja į darželį. Tėvas A. F. ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų planuojamą su sūnumi praleisti laiką bei vietą.

1.2 Bendru Šalių susitarimu pasibaigus 1.1 punkte numatytam terminui tėvas A. F. iki sūnui V. F. sueis 8 metai praleidžia su sūnumi ne mažiau kaip vieną parą per mėnesį, t. y. vieną mėnesio šeštadienį 11 val. paima sūnų V. F. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį iki sekmadienio 18 val. Tėvas A. F. ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar 5M5 žinute) su motina R. M. tikslų planuojamą laiką ir vietą, t. y., kurį mėnesio šeštadienį tėvas laiką praleis su sūnumi.

1.3 Bendru Šalių susitarimu sūnui V. F. sulaukus 8 metų amžiaus du mėnesio savaitgalius V. F. praleidžia su tėvu A. F.. Ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų planuojamą su sūnumi praleisti laiką ir vietą. Šalių sutartą penktadienį tėvas A. F. paima sūnų Vytį iš jo gyvenamosios vietos ir suderintu laiku grąžina jį sekmadienį.

1.4 Nelyginių metų antrą šv. Kalėdų dieną nepilnametis sūnus V. F. praleidžia su tėvu A. F.. Tėvas A. F. antrą šv. Kalėdų dieną paima nepilnametį sūnų V. F. iš jo gyvenamosios vietos ir kitą dieną arba tos pačios dienos vakare, jei sekanti diena sutampa su darbo diena, parveš jį į jo gyvenamąją vietą. Tėvas A. F. ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką.

1.5 Lyginių metų pirmą šv. Kalėdų dieną nepilnametis sūnus V. F. praleidžia su tėvu A. F.. Tėvas A. F. pirmą šv. Kalėdų dieną paims nepilnametį sūnų V. F. iš jo gyvenamosios vietos ir kitą dieną parveš jį į jo gyvenamąją vietą. Tėvas A. F. ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką.

1.6 Kiekvienais metais šv. Velykų pirmą dieną Vaikas praleis su motina R. M., o kiekvienų metų šv. Velykų antrą Vaikas praleis su tėvu A. F.. Tėvas A. F. sūnų V. F. antrą šv. Velykų dieną paims iš jo gyvenamosios vietos ir kitą dieną arba tos pačios dienos vakare, jei sekanti diena sutampa su darbo diena, parveš jį į jo gyvenamąją vietą. Tėvas A. F. ne vėliau kaip 7 dienas prieš informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiką.

1.7 Abiem Šalims sutarus bei atsižvelgiant į geriausius sūnaus interesus, jo sveikatos būklę, užimtumą bei norus, jei tai neprieštarauja jo gerovei, gali būti nustatytas kitas sūnaus grąžinimo laikas ir vieta.

1.8 Šalys susitaria, kad kiekvienais metais motina R. M. sudaro galimybes Vaikui praleisti su tėvu A. F. Tėvo dieną ir jo gimimo dieną. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną, senelių, iš mamos pusės, gimimo dieną V. F. praleis su motina R. M..

1.9 Šalys susitaria, kad sūnaus gimtadienio dieną sūnus laiką leidžia savo gyvenamojoje vietoje, arba šventei numatytoje vietoje, o motina sudaro visas galimybes tėvui atvykti pas sūnų, jį pasveikinti ir kartu leisti laiką.

1.10 Šalys susitaria, kad V. F. sulaukus 8 metų amžiaus, tėvas A. F. gali per kalendorinius metus nepertraukiamai su sūnumi V. F. praleisti po 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų, įskaitant atostogas užsienyje.

1.11 Ne vėliau kaip prieš mėnesį tėvas A. F. informuoja ir suderina (skambučiu ar SMS žinute) su motina R. M. tikslų numatomų atostogų su V. F. laiką, tikslią datą ir vietą. Šalys įsipareigoja dėti pastangas, kad Šalių atostogų su sūnumi laikotarpiai nesidubliuotų bei kad atostogų laikas sutaptų su sūnaus V. F. bendrojo ugdymo įstaigoje numatytomis atostogomis.

1.12 Šalys teikia vienas kitai informaciją, susijusią su Vaiko sveikata, jo gyvenamąja vieta, gyvenimo sąlygomis ugdymu ir kt.

1.13 Šalys viena kitai pateikia reikiamus Vaiko drabužius, visus dokumentus ar leidimus ir kitus daiktus reikalingus buvimui ar išvykimui su vienu iš tėvų.

1.14 Sūnaus V. F. ligos atveju, kai dėl ligos Vaikas nelanko ugdymo įstaigos ir/ar lankosi pas gydytojus, jei tai yra dienos/savaitgalis, kurį tėvas A. F. turėtų praleisti su Vaiku, motina R. M. ne vėliau kaip per 1 dieną nuo Vaiko ligos pradžios informuoja (skambučiu ir/arba SMS žinute) A. F. apie tai, jog Vaikas į susitikimą vykti negalės. Tokiu atveju Šalims susitarus Vaiko bendravimo su tėvu susitikimo diena/savaitgalis bus perkeliamas kitai savaitei ar kitai Šalių pasirinktai dienai šioje sutartyje numatytomis sąlygomis,

1.15 Jeigu Vaikui atsitiks nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks rimtesnis negalavimas ar susirgimas, Šalys nedelsiant apie tai viena kitą informuos (skambučiu ir/arba SMS žinute), esant būtinumu, kreipsis į gydymo įstaigą.

1.16 Šalys sutaria, kad nesant galimybės kitai Šaliai, nesančiai su Vaiku kartu, bendrauti su juo tiesiogiai, sudarys galimybes bendrauti su Vaiku telefonu/Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis šalių suderintu laiku.

1.17 Šalys susitaria, kad 1.1 - 1.11 punktuose nustatyta bendravimo ir atostogų tvarka bus organizuojama atsižvelgiant į Vaiko gerovę, sveikatos būklę, užimtumą, norus ir interesus.

2.1 Šalys patvirtina, kad yra visiškai veiksnūs ir jų teisės sprendimus neapribotos.

2.2 Šalys patvirtina, kad šią Sutartį sudarė laisva valia, niekieno neverčiamos, sutarties tekstą supranta ir iškilusius sunkumus aiškinsis bendradarbiaudamos, ieškodamos abiem tinkamo sprendimo ir vadovaudamosi prioritetiniu vaiko gerovės, teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.“

Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų 111,75 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 75 ct).

Priteisti iš atsakovo A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 98,66 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 66 ct) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, šią sprendimo dalį pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.