Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo vaikų poreikiai padidėjo, priteista išlaikymo suma neatitinka ekonominės situacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo poziciją grindžia tuo, kad, pirma, teismas nevertino kaip pasikeitė vaikų poreikiai po 2009-06-19 sprendimo priėmimo, kokios papildomos vaikų priežiūros išlaidos atsirado, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad pasikeitė ekonominė situacija. Antra, teismas neatsižvelgė į sunkią ?tsakovo turtinę padėtį, jog jis realiai tokio išlaikymo, kokį priteisė nepilnamečiams vaikams teismas, neturi galimybės teikti, ir teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Su šiais atsakovo argumentai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovas prašo teismo priimti ir prie bylos medžiagos prijungti papildomai teikiamus įrodymus, kurių, atsakovo teigimu, jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį (2019-10-16) nurodė, kad įrodymus dėl sunkios turtinės padėties teismui ketina pateikti, tačiau šių įrodymų net ir teismo įpareigotas, nepateikė, taip pat nenurodė aplinkybių, trukdančių tai padaryti. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas prašo priimti naujus įrodymus, pagrindžiančius jo turtinę padėtį. Nurodo, kad buvo išvykęs į užsienį dėl ko jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau įrodymų, pagrindžiančių objektyvias negalėjimo priežastis, apeliantas vėl nepateikia. Taigi, įvertinęs prašomų priimti dokumentų turinį, jų datas, iš kurių matyti, kad beveik visi dokumentai yra išduoti iki ieškinio teisme pateikimo, apelianto paaiškinimus, apeliacinis teismas sprendžia, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, ir laiko, jog naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas yra nepagrįstas, todėl atsakovo prašymą atmeta.

Dėl bylos esmės

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

17. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

18. Atsakovo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis ir kokios papildomos vaikų priežiūros išlaidos atsirado, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, kad po 2009-06-19 sprendimo priėmimo pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiams vaikams augant ir vystantis padidėjo jiems išlaikyti reikalingų lėšų suma. Anot apelianto, teismas padarė visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad atsakovas gali teikti daugiau nei tris kartus didesnį (180 ?ur) išlaikymą vaikams nei buvo priteista (58 ?ur) ankstesniu teismo sprendimu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

20. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. S. ir atsakovas E. V. turi du nepilnamečius vaikus – D. V., gimusį (data neskelbtina), ir K. V., gimusią (data neskelbtina) (b. l. 4, 5). Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu abiem vaikams iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt iki jų pilnametystės, Telšių rajono apylinkės 2009 m. birželio 19 d. sprendimu padidintas iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams po 200 Lt (58 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 6-7). Atsakovas su savo vaikais nebendrauja, nuo 2019 m. kovo mėnesio nebeteikia išlaikymo. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). D. V. ir K. V. yra diagnozuota miopija (trumparegystė), abiem reikalingi akiniai, K. V. taip pat diagnozuota nenormali laikysena (stuburo skoliozė), reikalingas gydymas (b. l. 17-18). Abu nepilnamečiai vaikai lanko būrelius – K. V. šokių būrelį, D. V. bokso treniruotes. Ieškovė turi transporto priemonę, kuri jai reikalinga susisiekimui, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 12-14). Ieškovė dirba, jos atlyginimas atskaičius mokesčius yra maždaug 420 Eur, taip pat ji gauna išmokas vaikams apie 140 Eur (b. l. 11, 28-29). Ieškovė yra sudariusi vartojimo kredito sutartį, taip pat buvo paėmusi paskolą automobiliui pirkti, šioms paskoloms grąžinti per mėnesį jai reikalinga 71 Eur suma (b. l. 15-16). Šeimai teikiama parama maisto produktais, vaikai gauna nemokamą maitinimą mokykloje.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Nors apeliantas ir teigia, jog teismas nevertino kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis, tačiau kaip matyti iš Telšių rajono apylinkės 2009 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo padidintas iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams po 200 Lt (58 Eur), atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko ir duomenų apie savo turtinę padėtį, kuriuos būtų reikėję teismui vertinti, neteikė. Ieškovei pareiškus dar kartą ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo po 10 metų, atsakovas, tik nurodė, kad jo turtinė padėtis bloga, tačiau, kaip ji pasikeitė lyginant su padėtim buvusia 2009 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo metu, nenurodė. Taigi, nesant byloje atsakovo turtinę padėtį ir jos pasikeitimą pagrindžiančių duomenų, pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir pagrįstai dėl jų nepasisakė. Tuo tarpu ieškovės turtinės padėtis, lyginant ją su padėtim buvusia 2009 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo metu, iš esmės nepakito, todėl apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje tik pasikeitusius vaikų poreikius ir dėl jų pasisakydamas, tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio 1 dalį - nustatė bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaikų poreikių pasikeitimą.

23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikų poreikiai per daugiau nei 10 metų nuo to laiko, kai buvo Telšių apylinkės teismo 2009 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytas 58 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, padidėjo, nes vaikai išaugo, pakito jų poreikiai ir pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė vaikų poreikiams patenkinti reikalingas sumas, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaikų poreikius, dėl ko jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertinant vaikų, kuriems ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo beveik 15 ir 16 metų, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl padidinta iki 180 Eur išlaikymo suma, negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas); antra, teismas mažino ieškovės nurodytų vaikų išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydį. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010); trečia, teismo priteista 180 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokam suma iš atsakovo, yra netgi mažesnė už pusę minimalios mėnesinės algos sumą (215 ?ur), kuri paprastai pripažįstama tik kaip suma užtikrinanti minimalius, būtinuosius poreikis.

25. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams.

Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo

26. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neatsižvelgė į sunkią ?tsakovo turtinę padėtį. Apeliantas nurodo, kad nežiūrint į tai, jog jis yra UAB (pavadinimas neskelbtinas) akcininkas ir direktorius, tačiau nuo 2019-12-18 darbo užmokesčio negauna, nes yra neapmokamose atostogose, jam taip pat nebuvo išmokėti jokie dividendai, kadangi įmonė dirba nuostolingai, turi didelių skolų tiekėjams. Be to, turi ir asmeninių skolinių įsipareigojimų kreditoriams (duomenys neskelbtini) (daugiau nei 15000 Eur), (duomenys neskelbtini) (4108,33 Eur (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (3030,72 Eur), kurios susidarė dėl jo nuostolingai vykdytos individualios veiklos. Turi ir dar vieną nepilnametį sūnų K. V. (14 m.), kurį taip pat privalo išlaikyti, jo sutuoktinė Ž. V. šiuo metu nedirba. Atsakovas akcentuoja, kad gauna tik minimalias pajamas, kurių vos užtenka pragyvenimui, todėl negali skirti didesnio nei po 100 Eur išlaikymo savo vaikams.

28. Atsakant į šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tai, kad apeliantas turi skolų, kitą šeimą, darbo neturinčią sutuoktinę ir dar vieną nepilnametį vaiką, kuri taip pat privalo išlaikyti, nesudaro pagrindo nedidinti kitoje šeimoje augantiems nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo ar didinti jį tik tokia suma, kuria pageidauja atsakovas. Kita vertus, apeliantas teigdamas, kad negauna jokio užmokesčio būdamas UAB (pavadinimas neskelbtinas) akcininkų ir direktoriumi, o vėliau nurodydamas, kad visgi gauna tik minimalias pajamas, nenurodydamas iš kur jas gauna, pats sau prieštarauja, kas sudaro pagrindą abejoti jo gaunamų oficialių pajamų dydžiu ir realia turtine padėtimi.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog jis turi skolų, negauna darbo užmokesčio ir kt., nevertintina kaip svarbus faktorius turintis įtakos atsakovo turtinei padėčiai, dėl ko būtų pagrindas spręsti, jog 180 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečių šalių vaikams D. V. ir K. V. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos išlaidos valstybei už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 320,00 ?ur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) valstybės turėtas garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630).