Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-25988-909/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
e2-25988-909/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20634-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25988-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20634-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; (S) 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.3.2; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 684,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 14.39 val., Kranto g., ties namu Nr. 41, Grigiškėse, Vilniuje, automobilis Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant greičio slopinimo kalnelio ir atšokusi kalnelio dalis apgadino transporto priemonę. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko), įvykis pripažintas draudžiamuoju.

3. Apskaičiuodamas nuostolį ir mokėdamas draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Automobilio apžiūros metu ieškovas nustatė, kad automobilis yra sugadintas ir reikalingas remontas. Ieškovas pagal remonto sąmatą, sudaromą „Audatex“ sistema, apskaičiavo, kad apdrausto automobilio remonto kaina sudaro 684,39 Eur ir išmokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo išmoką. Paaiškino, kad atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes atsakovas yra kelio, esančio Kranto g., Grigiškės, Vilnius, savininkas ir valdytojas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškinio neatmetus, prašė sumažinti priteistiną žalos dydį, atsižvelgus į tai, kad dėl žalos atsiradimo yra paties vairuotojo kaltės. Atsiliepime nurodė, kad dėl įvykio ieškovas kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 8 d. su pretenzija į atsakovą, tačiau atsakovas 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu atsisakė tenkinti pretenziją ir nurodė ieškovui kreiptis į atsakingas įmones - uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lemminkainen Lietuva“ ir UAB „Gatas“, nes su jomis atsakovas sudarė sutartį dėl Kranto g., Grigiškės, Vilnius, specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbų, jų priežiūros. Pažymėjo, kad atsakovas 2017 m. liepos 17 d. sudarė sutartį Nr. A62-73/17 „Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus“ (toliau – Sutartis) su UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabartinė – UAB „YIT Lietuva“), dėl Kranto g., tinkamos gatvės būklės ir priežiūros. Atsakovas sudarydamas sutartį, siekė, kad tinkamą greičio slopinimo kalnelių būklę priežiūrą užtikrins rangovas UAB „YIT Lietuva“. Todėl atsakovas negali būti atsakingas už atsiradusią žalą. Papildomai pridūrė, kad galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu galėjo lemti žalos atsiradimą, tad automobilio sugadinimui patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės.

5. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas ir UAB „Gatas“, UAB „YIT Lietuva“ sudarė Sutartį. Pagal Sutartį trečiasis asmuo ir UAB „Gatas“ įsipareigojo atlikti specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus. Paaiškino, kad atsakovas atsiuntė užsakymą dėl greičio slopinimo kalnelio UAB „Gatas“, 2019 m. rugpjūčio 2 d., 13.46 val., t. y. po eismo įvykio, kurio metu apgadintas automobilis Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Trečiasis asmuo pabrėžė, kad jam nebuvo perduotas kelio valdymas, neįgijo savarankiškai spręsti dėl ūkinio ir fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus – gatvių ir kiemų dangos remonto, priežiūros darbus. Todėl už atsiradusią žalą atsakingas atsakovas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas dublike prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pabrėžė, kad daikto savininkas, nurodytas viešame registre, laikomas valdytoju, o valdymo teisė į kelią, esantį Kranto g., Grigiškės, Vilnius, perdavimo ir įregistravimo fakto nėra. Atsakovas turėjo imtis veiksmų, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismas būtų organizuojamas saugiai. Atsakovo argumentai, kad dėl žalos atsiradimo yra vairuotojo kaltės, ieškovo teigimu, yra nepagrįsti, kadangi eismo įvykio metu atvykus policijos pareigūnams, automobilio Audi A8 vairuotojo kaltės nenustatyta.

Atsiliepimas

7. Triplike atsakovas nekeitė atsiliepime nurodytų prašymų teismui. Papildomai nurodė, kad būtent rangovas (UAB „YIT Lietuva“) buvo įpareigotas vykdyti gatvių stebėseną. Atsakovas negavo jokių žinių, kad greičio slopinimo kalnelis, esantis Kranto g., ties namu Nr. 41, Grigiškėse, Vilniuje, yra netinkamos būklės, pažeistas ir jį reikia taisyti, remontuoti. UAB „YIT Lietuva“ prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovo (atsakovo) nurodymus, bet ir savo nuožiūra ir iniciatyva pašalinti įvairias atsiradusias kliūtis, atlyginti dėl netinkamos priežiūros atsiradusią žalą. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, vasarą, kuomet matomumas ir kelio sąlygos yra geros. Vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas ir pastebėti kelyje buvusį greičio slopinimo kalnelį, sumažinti greitį, imtis visų atsargumo priemonių kelyje, siekiant nesukelti žalos sau ir aplinkiniams.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žalos suma neviršija 2 000 Eur, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka bei nustatė šalims terminą iki 2021 m. gruodžio 6 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau šalys per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui nepateikė. Taip pat per teismo nustatytą terminą teismui nebuvo pateikti prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje nustatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10. Byloje pateiktas Transporto priemonių draudimo liudijimas Serija LD Nr. 112530566 (TIA Nr. 514666717) patvirtina, kad transporto priemonė Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovo buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Teismui pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas, adresuotas ieškovui, kuriuo suteikta informacija apie eismo įvykį: data – 2019 m. liepos 22 d.; vieta – Vilniaus m. sav., Grigiškės, Kranto 41; rūšis – užvažiavimas ant kliūties; aplinkybės –automobiliui Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavus ant greičio slopinimo kalnelio, atšokusi jo dalis apgadino automobilį. 2019 m. liepos 22 d. eismo įvykio fiksavimo protokole Nr. 07-19-9504396 atvaizduota eismo įvykio situacija, byloje esančios nuotraukos, ieškovo paaiškinimai taip pat patvirtina, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 14.39 val., Vilniuje, Kranto g., prie namo Nr. 41, Grigiškėse, Vilniuje, vairuojant automobilį Audi A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiuota ant greičio slopinimo kalnelio, atšokus kalnelio daliai, apgadintas automobilis. Ieškovas įvertino žalą bei nustatė šiuos automobilio sugadinimus: sugadinta ir reikalinga keisti variklio apatinę apsaugą, pavarų dėžės apsaugą, dugno kairės pusės apsaugą, dugno kairės pusės galinę apsaugą, priekinės pakabos kairės pusės aukščio daviklį, priekinį kairės pusės posparnį, reikalinga remontuoti galinį bamperį, kairės pusės slenksčio andėklą, kairės pusės slenksčio andėklo galinę dalį. Byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, transporto priemonės vairuotojui būtų pradėję administracinio teisės pažeidimo bylą dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ieškovo paaiškinimai, byloje esantis eismo įvykio fiksavimo protokolas patvirtina, kad greičio slopinimo kalnelis buvo netvarkingas, neprižiūrėtas, dėl ko apgadintas automobilis.

11. 2019 m. liepos 30 d. remonto sąmata Nr. 2223456 įrodo, kad transporto priemonei reikalingų atlikti remonto darbų bendra kaina sudaro 684,39 Eur. 2021 m. sausio 11 d. pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2223456 ieškovas nurodė, kad bendra automobilio nuostolio suma 844,39 Eur, įskaitant bendras remonto išlaidas – 829,39 Eur, kitas išlaidas – 15 Eur, nuspręsta iš 844,39 Eur atimti 160 Eur išskaitą. 2019 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas pavedimu sumokėjo automobilio savininkui 524,39 Eur išmoką. 2021 m. sausio 12 d. pavedimu ieškovas sumokėjo automobilio savininkui 160 Eur išmoką. Taigi iš viso draudėjui pervesta 684,39 Eur draudimo išmoka už eismo įvykio metu patirtą žalą. 2021 m. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. bei 2021 m. sausio 13 d. raštais Nr. R0002232989 paragino atsakovą atlyginti patirtus nuostolius, visgi atsakovas atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

12. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

13. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Kranto g., ties namu Nr. 41, Grigiškės, Vilniuje, kelias nuosavybės teise priklauso atsakovui.

14. Procesiniuose dokumentuose atsakovas, remdamasis tarp jo ir trečiojo asmens UAB „YIT Lietuva“ 2017 m. liepos 17 d. sudaryta sutartimi Nr. A62-73/17, teigė, kad kelio, dėl kurio konstrukcijos (greičio slopinimo kalnelio) padaryta žala ieškovo apdraustai transporto priemonei, valdymą Sutarties pagrindu perdavė trečiajam asmeniui UAB „YIT Lietuva“, dėl ko atsakovas negali būti laikomas tinkama atsakovu pagal pareikštą ieškinį. Teismas, susipažinęs su šiuo metu formuojama aktualia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2653-661/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-197-653/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020), įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, kad atsakovas neįrodė Kranto g. valdymo teisės perleidimo trečiajam asmeniui Sutartimi.

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vadovaujantis Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, atsakovas paveda, o trečiasis asmuo įsipareigoja atlikti Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus (Sutarties 1 punktas). Sutartyje nėra nuostatų, kurios apibrėžtų, kad Kranto g. perduota UAB „YIT Lietuva“ savarankiškai valdyti, disponuoti. Teismas nustatė priešingai. Sutartyje nurodyta apie specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus, teikti informaciją apie atliktus darbus, jų būklę, vykdyti specializuotų eismo saugumo priemonių apžiūrą, pagal pateiktus atsakovo užsakymus atlikti darbus (Sutarties 3.3.3.-3.3.15 punktai). Todėl darytina išvada, UAB „YIT Lietuva“ Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, darbus, atlieka ne savo nuožiūra, iniciatyva, tačiau pagal atsakovo užsakymą, būtent atsakovas priima atitinkamus sprendimus dėl atliekamų darbų, jų būtinumo ir kt. Trečiasis asmuo veikia pagal atsakovo nurodymus, tokius veiksmus kontroliuojant, prižiūrint, UAB „YIT Lietuva“ neatlieka individualių ar savarankiškų sprendimų nesant atsakovo žodžiui. Tai pagrindžia Sutarties punktai, pagal kuriuos rangovas įsipareigojo darbus pradėti gavus raštišką užsakovo užsakymą, kuriame nurodyta darbų apimtis, eiliškumas bei nustatytas darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti (Sutarties 3.3.3. punktas), vykdyti specializuotų eismo saugumo priemonių apžiūrą, teikti informaciją dėl jų būklės užsakovui ir pagal pateiktus užsakymus atlikti darbus (Sutarties 3.3.4. punktas), atsiradus defektams, pagal defektinį aktą savo lėšomis ir medžiagomis ištaisyti trūkumus per defektiniame akte nurodytą laiką (Sutarties 3.3.5. punktas). Užsakovas įsipareigojo suteikti rangovui visą informaciją ir reikalingus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams atlikti (Sutarties 3.2.1. punktas), už darbus apmokėti pagal Sutarties II skyriaus nuostatas (Sutarties 3.2.2. punktas). Iš esmės, Sutarties nuostatos nurodo, kad trečiasis asmuo yra priklausomas nuo atsakovo pateikiamų užsakymų, Sutartyje nėra punkto, kuris akivaizdžiai nurodytų, jog būtent trečiajam asmeniui besąlygiškai perleidžiama Kranto g. priežiūra, disponavimo teisė. Sutarties nuostatos patvirtina, kad Sutarties pagrindu, kad Kranto g., valdymas trečiajam asmeniui neperėjo, todėl UAB „YIT Lietuva“ nėra minėtos gatvės valdytojas ir dėl šių gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkas, t. y. atsakovas.

16. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė teismui aukščiau nurodyto sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas.

17. Iš atsakovo ir trečiojo asmens pateiktos Sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu, trečiasis asmuo įsipareigojo atsakovo pavedimu atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka, tad Sutarties dalyku yra Sutartyje nurodytoje gatvėje specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus ir priežiūra. Tai reiškia, kad atsakovas trečiajam asmeniui suteikė techninę ginčo kelio priežiūros teisę. Tai, kad atskirose Sutarties sąlygose yra numatyta trečiojo asmens pareiga atlyginti nuostolius atsakovui bei kitiems asmenims, šalių sudarytos Sutarties dalyko nekeičia ir nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas trečiajam asmeniui perleido valdymo teisę kaip objekto (kelio) turėjimą savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi atsakovas valdymo trečiajam asmeniui nėra pardavęs, atsakovas neužtikrino, kad jam prižiūrėti priskirtas objektas būtų saugus, yra visos atsakovo – kelio savininko civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis).

18. Atsakovas nurodė, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala galimai atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad dėl eismo įvykio yra kaltas transporto priemonę vairavęs asmuo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonei žala buvo padaryta dėl atsikišusio kelio elemento – greičio slopinimo kalnelio. Ieškovas pateikė duomenis, patvirtinančius jo išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydžio nustatymą. Atsakovas, nurodęs, kad žala turi būti mažinama, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą, byloje nėra duomenų, kad vairuotojas būtų vairavęs neleistinu greičiu ar itin pavojingai manevruodamas, taip pat nepateikta įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovo nurodyta automobiliui padaryta žala ir jos dydis (CPK 178 straipsnis). Atsakovo motyvai esą vairuotojas vairavo neatsakingai, neapdairiai, nepasirinko saugaus greičio yra deklaratyvūs ir vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, todėl teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti žalos dydžio.

19. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovo motyvai nepaneigė ieškovo prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, kad nurodyto dydžio žala transporto priemonei padaryta ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinęs įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad automobilio sugadinimus lėmė būtent pervažiavimas per netinkamos būklės greičio slopinimo kalnelį, esantį Kranto g., ties namu Nr. 41, Grigiškės, Vilniuje, todėl darytina išvada, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos faktą ir dydį (684,39 Eur) bei priežastinį ryšį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 6.247, 6.249, 6.1015 straipsniai). Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovo ieškovui priteistinas 684,39 Eur turtinės žalos atlyginimas.

20. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

21. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų metinių palūkanų dydis.

22. Remiantis nurodytomis teisės normomis, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo už priteistą 684,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį ir 70,08 Eur išlaidų už ieškinio parengimą.

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

25. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 85,08 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis, 98 straipsnis).

Dėl teismo patirtų pašto išlaidų

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 684,39 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 39 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 684,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė