- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2-4643-724/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00767-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. T.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 5112,09 Eur skolą (negrąžinto kredito), 366,91 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 2020-08-04, 20 proc. negautų pajamų už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2023-01-28, 1717,28 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, 2020-03-29, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (162,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą).
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020-01-30 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K948512065, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5222,03 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1764,49 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 20 proc.), 691,65 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023-01-28. Atsakovas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų – nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, 2020-08-04 nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Bylos duomenimis, atsakovas liko skolingas ieškovei 5112,09 Eur vartojimo kredito.
Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 5112,09 Eur negrąžinto kredito ir 366,91 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20.00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5112,09 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-01-28. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Šiuo atveju ieškovė prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 20,00 proc. už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5112,09 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-01-28. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo 1717,28 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1717,65 Eur. Tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 691,65 Eur, ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutartyje šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, vėluojant apmokėti mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog prašoma priteisti 1025,63 Eur suma viršijanti tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaidą savo esme yra netesybos. Be to, aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo siejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 691,65 Eur tarpininkavimo mokestis (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020-03-29, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020-08-04. Šis ieškovės reikalavimas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl tenkintinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5112,09 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-01-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nurodo, jog atsakovui pažeidus sutarties sąlygas įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka Sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktu šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, pagal Sutarties 6.1. punktą ieškovė ateityje įgis teisę iš atsakovo reikalauti Sutarties specialiojoje dalyje numatyto dydžio – 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-01-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos tik atsakovui iki susitarto negrąžinus vartojimo kredito sumos. Be to, atsakovui iki nurodytos datos negrąžinus vartojimo kredito sumos, ieškovė įgis teisę reikalauti kompensuojamąsias palūkanas tik nuo tą dieną negrąžintos vartojimo kredito sumos, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-01-28 iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 85,8 proc. (6180,61 Eur x 100 proc. : 7206,24 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 139,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 171,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 310,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5112,09 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dvylika eurų 09 ct) negrąžintos kredito dalies, 366,91 Eur (trys šimtai šešiasdešimt šeši eurai ir 91 ct) mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 9,96 Eur (devyni eurai 96 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 691,65 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt vienas euras 65 ct) tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6180,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-08-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 310,60 Eur (trys šimtai dešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas (-ė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.