- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-12-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00767-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- V. T.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4643-724/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 5112,09 Eur skolą (negrąžinto kredito), 366,91 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 4 d., 20 proc. negautų pajamų už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023 m. sausio 28 d., 1717,28 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo – 2020 m. kovo 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (162,00 Eur žyminį mokestį, 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą).
2. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovas nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. T. 5112,09 Eur negrąžintą kredito dalį, 366,91 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 9,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 691,65 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6180,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 310,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 30 d. šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), tačiau atsakovas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų – nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nebuvo pateikta įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 5112,09 Eur negrąžinto kredito ir 366,91 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
5. Vadovaudamasis naujausia kasacinio teismo praktika, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Todėl, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
6. Dėl tarpininkavimo mokesčio teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 1025,63 Eur suma, viršijanti tarpininkavimo mokesčio sumą su nuolaidą, savo esme yra netesybos, o tokios sutarties nuostatos yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Dėl to, vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisė 691,65 Eur tarpininkavimo mokesčio.
7. Teismas taip pat patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 9,96 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. kovo 29 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d., kadangi šis reikalavimas atitiko Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką.
8. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5112,09 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023 m. sausio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, nes atsakovui iki nurodytos datos negrąžinus vartojimo kredito sumos, ieškovė įgytų teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų tik nuo tą dieną negrąžintos vartojimo kredito sumos, o ne 20,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 5112,09 Eur vartojimo kredito sumą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovo V. T. 20,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5112,09 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 28 d.); pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 362,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; likusią sprendimo už akių dalį pašo palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, sukurtu precedentu, tačiau nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Tačiau apeliantė pažymi, kad be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai).
9.2. Nurodo, kad tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Apeliantė teigia, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 1764,49 Eur.
9.3. Apeliantės teigimu, ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai.
9.4. Mano, kad ieškovė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantė pažymi, kad atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Nurodo, kad šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. sausio 28 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. sausio 28 d.
9.5. Taip pat nurodo, kad tenkinus visus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl pelno palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.
12. Šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. sausio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5222,03 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 1764,49 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma 20 proc.) iki 2023 m. sausio 28 d. Atsakovas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų – nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių reikalavimo dalį dėl 20 procentų mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 28 d.), atmetė, motyvuodamas tuo, kad prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), ieškovė neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
15. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma. Apeliantės teigimu, atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą Sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.
16. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. Sutartį nutraukė. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma –20 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. spalio 21 d. Ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų ( kaip negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) faktą.
20. Iš į bylą pateiktos 2020 m. sausio 30 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį ieškovei sumokės 1764,49 Eur mokėjimo palūkanų.
21. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 20 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2504,26 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 28 d.). Toks ieškovės mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos mokėjimo (pelno) palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 20 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. sausio 28 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis.
22. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 366,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.). Ieškovė 2021 m. vasario 3 d., apeliacinės instancijos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties pagrindu, pateikė priteistinų sumų detalizaciją. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų matyti, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 141,92 Eur mokėjimo palūkanų. Nors pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 1764,49 Eur mokėjimo palūkanų, pagal ieškovės pateiktą priteistinų sumų detalizaciją matyti, kad atsakovas, tinkamai vykdydamas sutartį, ieškovei būtų sumokėjęs 1760,64 Eur mokėjimo palūkanų. Kadangi iki sutarties nutraukimo atsakovas buvo sumokėjęs ieškovei 141,92 Eur mokėjimo palūkanų, o pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė dar 366,91 Eur mokėjimo palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) yra 1251,81 Eur (1760,64 Eur – 141,92 Eur – 366,91 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. sausio 28 d.), ji šią sumą būtų gavusi.
23. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir papildomai priteisti ieškovei 1251,81 Eur negautas pajamas (kaip negautas pelno palūkanas).
24. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau šioje byloje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. nenurodė konkrečios priteistinos sumos, už šį reikalavimą pirmosios instancijos teisme nemokėjo žyminio mokesčio, 162 Eur žyminis mokestis 2020 m. rugpjūčio 28 d. sumokėtas nuo 7206,24 Eur ieškinio sumos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, pirmosios instancijos teisme buvo nepatenkintas tik materialus reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo ir atitinkamai tik dėl šios dalies sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi sprendimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio dalies nepriteisimo nebuvo skundžiama ir lieka nepakeista, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstomos.
25. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų priteisimo pakeisti.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, 1251,81 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 81 ct) negautas pajamas.
Likusią Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.