- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-236-613/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- T. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 202,81 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pareigos pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 1 d., bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 22 mėnesių laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 26 d.Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. su vaiku išėjo iš namų ir su atsakovu nebegyvena, nuo to laiko atsakovas vaiku nesirūpina, pinigų dukters išlaikymui neteikia ir nėra teikęs. Ieškovė viena išlaiko nepilnametę dukterį, viena ja rūpinasi. Jos gyvena trijų kambarių bute, kurio tik dalis priklauso ieškovei, o pragyvena tik iš ieškovės gaunamų pajamų – 473,82 Eur. Kito turto, papildomų pajamų ieškovė neturi, skolinių įsipareigojimų ieškovė taip pat neturi. Mergaitei pradėjus lankyti pirmą klasę, ji patyrė daug išlaidų, susijusių su pasiruošimu mokyklai, be to, augant vaikui, didėja ir jos poreikiai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-06 sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo D. K. nepilnametės dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 202,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. lapkričio 9 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant į T. K. banko sąskaitą, priteisė iš atsakovo 4461,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę T. K. lėšų, skirtų dukters A. K. išlaikymui, tvarkytoja bei priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Teisme gautas atsakovo D. K. (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-06 sprendimą pakeisti – priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 115,94 Eur mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei priteisti 2550,68 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų nepilnametės šalių dukros poreikių bei atsakovo galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ieškovės pateiktoje vaiko poreikių pažymoje pateikti duomenys yra pagrįsti, teisingi, objektyvūs ir atitinkantys faktinę situaciją, dėl to neteisingai pripažino, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto gebėjimą dirbti, nes apeliantas dalyvauja cukrinio diabeto gydymo programoje.Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jokiais objektyviais kriterijais, rėmėsi tik ieškovės pateiktoje vaiko išlaidų apskaičiavimo pažymoje nurodyta mėnesine pinigų suma – 202,81 Eur ir analogiško dydžio sumą priteisė už praėjusius 22 mėnesius. Teismas turėjo atsižvelgti ne į dabartinius vaiko poreikius, o į buvusius tuo laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas nesutinka su ieškovės pateiktu išlaikymo dydžio apskaičiavimu, tačiau savo skaičiavimų dėl šalių dukros poreikių tenkinimo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikia.Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties bei galimybės teikti išlaikymą, tačiau apeliantas neteikia teismui duomenų apie Vokietijos Respublikoje turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, apie turimas santaupas tiek Lietuvos, tiek Vokietijos bankuose. Tokie apelianto veiksmai kelia abejonių apie apelianto turtinę padėtį.Aplinkybės, jog apeliantas turi dar dvi nepilnametes dukras, kurioms taip pat reikalingas išlaikymas, kad yra susidaręs įsiskolinimas „Sodrai“ (tai pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikė), kad gyvena kitoje šalyje, kurioje nedirba, nelaikytinos esminėmis apelianto turtinės padėties pablogėjimui.Apeliantas pripažįsta, kad nepilnametei dukrai išlaikymo neteikė nuo 2014 m. sausio mėnesio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto priteisė 4461,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
Pirmosios instancijos teismas iš apelianto priteisė apelianto ir ieškovės nepilnametės dukros išlaikymui po 202,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. lapkričio 9 d. – iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų nepilnametės šalių dukros poreikių bei atsakovo galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar ieškovės pateiktoje vaiko poreikių pažymoje pateikti duomenys yra pagrįsti, teisingi, objektyvūs ir atitinkantys faktinę situaciją, dėl to neteisingai pripažino, jog ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta.Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas teismų dėmesys į tai, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Ieškovė, kreipdamasi į teismą, pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, jog vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga 405,63 Eur per mėnesį, pažymoje detalizuojama, kokiems vaiko poreikiams kokio dydžio išlaidos yra patiriamos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pažymoje nurodytus vaiko poreikius bei šiems poreikiams skiriamą išlaidų dydį, neturi pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra per didelės, neprotingos ar nepagrįstos. Pažymėtina, jog apeliantas, teigdamas, jog priteistas nepagrįstas išlaikymo dydis, savo skaičiavimų dėl šalių dukros poreikių tenkinimo nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas sudaro 380 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalus mėnesinis atlyginimas yra reikalingas bent minimaliems asmens poreikiams per mėnesį patenkinti, todėl priteistas 202,81 Eur išlaikymo dydis per mėnesį iš vieno iš vaiko tėvų, kuris yra tik nežymiai didesnis negu minimalus mėnesinis atlyginimas, nelaikytinas per dideliu, neprotingu ir nepagrįstu.Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, netinkamai įvertino apelianto gebėjimą dirbti, nes apeliantas dalyvauja cukrinio diabeto gydymo programoje.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016 m. kovo 31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-378/2016).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, analizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, taip pat įvertino aplinkybę, jog apeliantas nepateikė teismui pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra reali atsakovo turtinė padėtis, kokio tipo diabetas jam yra nustatytas ir ar su tokia diagnoze jis negali dirbti, be to, nepateikė duomenų, kiek lėšų per mėnesį jis skiria kitų dukrų išlaikymui, bei pažymėjo, jog apeliantas gyvena Vokietijoje, t. y. ekonomiškai ir socialiai labai pažengusioje šalyje, kurioje tiek minimalaus atlyginimo dydis, tiek ir socialinių išmokų dydžiai yra žymiai didesni, be to, didesnės galimybės užsidirbti ir gauti didesnį nei Lietuvoje darbo užmokestį. Apeliantas teigia, kad dėl kalbos barjero negali pateikti kitų dokumentų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kalbos barjeras apeliantui nesutrukdė gauti pažymą dėl dalyvavimo struktūrinėje cukrinio diabeto gydymo programoje (b. l. 43), pažymą apie gaunamas socialines išmokas (b. l. 50–52), pažymą iš Vokietijos darbo biržos (b. l. 53). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog jis dėl kalbos barjero ir kitų suprantamų aplinkybių negali surinkti ir pateikti visų pažymų, rodančių tiek jo pajamas (jų nebuvimą), tiek ir sveikatos būklę.Apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus žmogus, todėl jis privalo dėti maksimalias pastangas siekdamas įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, nors pateikė duomenis, jog jam diagnozuotas diabetas, tačiau nėra pateikęs duomenų, kokio tipo diabetas jam diagnozuotas, byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti bei gauti darbo užmokestį, nėra pateikta duomenų apie apelianto Vokietijoje galbūt gaunamas pajamas, turimą turtą ir pan. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog, nors apeliantas nurodo, kad yra skolingas „Sodrai“, tačiau nepateikia jokių šią skolą pagrindžiančių dokumentų, taip pat nepateikia įrodymų, kokio dydžio išlaikymą skiria ir ar skiria kitoms savo dukroms išlaikyti. Įvertinusi išdėstytus motyvus bei atsižvelgdama į tai, jog visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo apelianto galimybes nepilnametei šalių dukrai teikti 202,81 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį bei pagrįstai priteisė būtent tokio dydžio išlaikymą, todėl apeliacinio skundo dalis dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo netenkintina.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio
Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto 4461,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą (202,81 Eur x 22 mėn.). Apeliantas nesutinka su tokiu išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nurodo, jog priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jokiais objektyviais kriterijais, teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti ne į dabartinius vaiko poreikius, o į buvusius tuo laikotarpiu, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo keistina. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog vaiko poreikiai laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo tokie pat, kokius ieškovė nurodė kreipimosi į teismą dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė nurodė, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog vaiko poreikiai laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni.Pažymėtina, jog nei ieškovė, nei apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl sutiktina su apeliantu, nėra objektyvių kriterijų nustatyti būtent tuo metu vaikui skirtą išlaikymo dydį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie minėtu laikotarpiu buvusią tėvų turtinę padėtį, nes, kaip jau minėta, vienas iš kriterijų sprendžiant priteistino išlaikymo dydį taip pat yra ir tėvų turtinė padėtis. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė nesikreipė į teismą net 22 mėnesius. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, jog protingas, objektyvus ir pagrįstas kriterijus išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti yra minimalus mėnesinis atlyginimas.Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014 m. sausio mėn. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 minimali mėnesinė alga buvo 289,62 Eur (1000 Lt) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimo Nr. 1543 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo 1 punktas). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 minimali mėnesinė alga buvo 300 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimo Nr. 972 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 3 punktas). Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki civilinės bylos iškėlimo teisme (2015-11-09) minimali mėnesinė alga buvo 325 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-17 nutarimo Nr. 615 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas). Išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2014 metų sausio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos, apskaičiuotinas atsižvelgiant į minėtu laikotarpiu buvusią minimalią mėnesinę algą.Už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 iš apelianto priteistinas 1737,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (289,62 Eur ÷ 2 x 12 mėn.).Už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 iš apelianto priteistinas 900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (300 Eur ÷2 x 6 mėn.).Už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki civilinės bylos teisme iškėlimo priteistinas 650 Eur (325 Eur ÷2 x 4 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.Iš viso iš apelianto priteistinas 3287,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį, tačiau netinkamai apskaičiavo priteistino išlaikymo įsiskolinimą, dėl to priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš apelianto priteistinas 3287,72 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus (e. b. l. 91–93), jog pirmosios instancijos teisme patyrė 220 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog patenkinta 87 proc. ieškinio turtinių reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš apelianto priteistinos 191,40 Eur pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei nuo 155 Eur priteisto žyminio mokesčio sumažintinas iki 134,85 Eur (155 Eur x 87 proc.) iš apelianto priteisto žyminio mokesčio dydis valstybei. Apeliantas įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui klausimas nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.
Apeliantas pateikė įrodymus (e. b. l. 113, 116) apie patirtas 300 Eur advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme išlaidas bei 66 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. apeliantas prašė sumažinti išlaikymą, šis reikalavimas netenkintas, taip pat prašė priteistą 4461,82 Eur išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 2550,68 Eur, tačiau šio reikalavimo patenkinta tik 61 proc., t. y. išlaikymo įsiskolinimas sumažintas iki 3287,72 Eur. Iš viso patenkinta 30,5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl apeliantui iš ieškovės priteistina 30,5 proc. jo advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, t. y. apeliantui iš ieškovės priteistina 91,50 Eur (300 Eur x 30,5 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, taip pat apeliantui iš ieškovės priteistina 20,13 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą. Iš viso apeliantui iš ieškovės priteistina 111,63 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.Ieškovė pateikė įrodymus (e. b. l. 133, 134) apie patirtas 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos proporcingai teismo atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 69,5 proc., todėl ieškovei iš apelianto priteistina 208,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.Kadangi iš ieškovės apeliantui priteistina 111,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš apelianto ieškovei – 208,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, tai, atlikus įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina 96,87 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-06 sprendimą pakeisti:
Priteisti iš D. K. nepilnametės dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), 3287,72 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 191,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš D. K. 134,85 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-06 sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K. 96,87 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų T. K..