Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui M. Z. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo M. Z. (toliau – atsakovas) 3 600,00 Eur negrąžinto kredito, 315,42 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.), 1 620,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 569,78 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki sutarties termino pasibaigimo (2027 m. kovo 1 d. ), 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. kovo 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-dp795wjy bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą; priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovo M. Z. 3 600,00 Eur negrąžinto kredito, 267,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 136,80 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 495,75 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. birželio 12 d.), negautas pajamas dėl negrąžinto vartojimo kredito nuo 2023 m. birželio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, apskaičiuotas taikant 18,00 (aštuoniolikos) proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų normą nuo negrąžintos kredito sumos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. kovo 1 d.) ir ne daugiau kaip kiekvieną mėnesį turėjusi būti sumokėta mokėjimo (pelno) palūkanų suma pagal mokėjimo grafiką.

3. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio dalies, kurią atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo, nes Sutarties nutraukimas nepaneigė šios atsakovo prievolės, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs iki Sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki Sutarties nutraukimo nebuvo sumokėjęs nė vienos sutarties sudarymo mokesčio įmokos, taigi, likusi nesumokėta šio mokesčio suma iki Sutarties nutraukimo 2022 m. rugpjūčio 3 d. pagal mokėjimo grafiką yra 136,80 Eur (27,00 Eur x 5 (mokėjimo grafiko „sutarties sudarymo mokestis“ 1-5 eilutėse nurodytos sutarties sudarymo mokesčio sumos) + 1,80 Eur (27,00 Eur x 2 d. / 30 d.). Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šią sumą, teismas neturi (CPK 178 straipsnis), todėl šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

4. Nurodė, kad CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Vadovaujantis šia nuostata, konstatuotina, kad ieškovė, nutraukus Sutartį, neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo vykdyti sutartinę prievolę mokėti sutarties sudarymo mokesčio įmokas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, manytina, kad ieškovė reikalauja priteisti šią sumą kaip savo nuostolių, patirtų dėl atsakovo padaryto Sutarties pažeidimo, dėl kurio ieškovė nutraukė Sutartį, atlyginimą.

5. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pradinė kreditorė patyrė tokio dydžio išlaidų, sutarties sudarymo mokesčio dydis – 1 620,00 Eur bendra suma – nepagrįstas pradinės kreditorės atliktais faktiniais veiksmais ir jų kaštais. Šis mokestis, teismo vertinimu, neatliko išlaidų, kurias pradinė kreditorė patyrė iki sutarties sudarymo, kompensavimo funkcijos, todėl buvo skirtas sutarties administravimui visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne Sutarties sudarymo išlaidoms kompensuoti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo po Sutarties nutraukimo dienos mokėtiną sutarties sudarymo mokesčio dalį (1 483,20 Eur) atmestinas kaip neįrodytas ir todėl nepagrįstas.

6. Teismas nustatė, jog Sutartyje numatytos procesinės palūkanos yra neproporcingai didelės, Sutarties sąlyga, numatanti 12 proc. procesinių palūkanų dydį, pripažintina nesąžininga, negaliojančia ab initio. Pripažinus šią Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

7. Pažymėjo, jog ieškovė įstatyme įtvirtinto 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisti neprašė, o teismas, pripažinęs Sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, privalo tik netaikyti tokios sąlygos, siekdamas, kad ji nesukeltų privalomų pasekmių vartotojui, neturėdamas teisės pakeisti jos turinio.

III. Apeliacinio skundo esmė

8. Apeliantė (ieškovė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių dalyje, kuria atmesti reikalavimai dėl sandorio sudarymo mokesčio ir 12 proc. metinių procesinių palūkanų pritesimo, šiuos ieškinio reikalavimus patenkinant visiškai, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliantės nuomone, 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, kad mažinti, bet ir apskritai nepriteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Teismas neįvertino visų apeliantės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas. Šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų ir teismas ne tik, kad būtų sumažinęs prašomas priteisti procesines palūkanas iki 5 proc., bet jų visai nepriteisė.

10. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl sutarties sudarymo mokesčio, nurodo, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė dėl protingumo kriterijus ir VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančio sutarties sudarymo mokesčio dydžio, kuris nepažeidžia nei atsakovo, nei pradinio kreditoriaus interesų.

11. VKĮ numato, kad sutarties sudarymo mokestis ir/arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Analizuojant Sutartį galima matyti, kad atsakovui buvo suteiktas 3600,00 Eur kreditas. Atsižvelgiant į suteiktą kredito sumą, 0,04 procentai sudaro 1,44 Eur per dieną. Vidutinis mėnuo turi 30 dienų. Padauginus 1,44 iš 30 dienų, gaunasi 43,20 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad Sutartyje numatytas sutarties sudarymo mokestis ne tik, kad nepažeidžia VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, bet yra kur kas mažesnis, nes jokie kiti papildomi mokesčiai be sutarties sudarymo mokesčio atsakovui nebuvo taikomi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

14. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas M. Z. 2022 m. kovo 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-dp795wjy, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 3 600,00 Eur kreditas 60 mėn. laikotarpiui; atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. kovo 1 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 1 885,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 1 620,00 Eur sutarties sudarymo mokestis; metinė palūkanų norma – 18,00 proc. Atsakovui laiku nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2022 m. liepos 1 d. pradinė kreditorė atsakovui išsiuntė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą; atsakovui skolos nepadengus, 2022 m. liepos 18 d. pranešimu pradinė kreditorė informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą, nurodydama, kad Sutarties nutraukimas įsigalioja 2022 m. rugpjūčio 3 d.

15. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB „Legal Balance“. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorės pasikeitimo ir reikalavimo perėjimo ieškovei.

Dėl 12 proc. procesinių palūkanų (ne)priteisimo

16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutarties sąlygos, nustatančios 12 proc. procesines palūkanas, pripažinimo niekine ir negaliojančia, bei išvadomis, kad nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos apskirtai nepriteistinos. Su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

17. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas).

18. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

19. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

20. CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3, 6 dalys nustato kriterijus, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šioje teisės normoje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

21. Naujausioje horizontalioje Vilniaus apygardos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartojimo kredito sutarčių sąlyga dėl 12 proc. metinių procesinių palūkanų, neįrodžius, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti/dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo, pripažintina nesąžininga, be kita ko atsižvelgiant į CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą prezumpciją, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Be to, naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalimis, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo atmestinas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023 ir joje nurodyta teismų praktika).

22. Nors apeliantė teigia, kad šalys dėl procesinių palūkanų dydžio sulygo laisva valia, atsakovas susipažino su sutarties sąlygomis, tačiau jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių apeliantės nurodytas aplinkybes, bei kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties sąlygos negaliojimo, nepateikia.

23. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio (ne)priteisimo

24. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktą sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

25. Pagal bendrųjų sąlygų 1.9 punktą bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama, preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima palūkanų ir netesybų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.

26. Grąžintina suma (bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma) – vartojimo kredito ir bendros vartojimo kredito kainos suma, kurią klientas privalo būti sumokėjęs bendrovei, pasibaigus vartojimo kredito terminui. Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai (1.12 punktas).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateiktas sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).

28. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pacituota apeliacinės instancijos teismų praktika. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kokia kita teismų praktika pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis, kad padarytų kitokias (ieškovei palankias) išvadas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą sutarties sudarymo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad šiuo atveju sutarties sudarymo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, nes šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir kredito davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.