Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-880-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
2A-880-464/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-19316-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Trečiasis asmuo
M. K., G. K., J. K., SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-880-464/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19316-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 35.2.; 45.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant R. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį bei palūkanų priteisimo, tretieji asmenys M. K., G. K., J. K., SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-10-29 su ieškiniu (b.l. 2-3) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 9524,81 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas, 316,14 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas tiekė šilumos energiją butui adresu (duomenys neskelbtini) . Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, o jame gyveno nuomininkai, tretieji asmenys M. K.. G. K. ir J. K.. Buto šilumos tiekimo - vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str., 1.71 str. ieškovas su atsakovu konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo sutartį. Nesant rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, susidariusią už ieškovo paslaugas laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2009-09-30 skolą turi apmokėti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkas, t.y. atsakovas, kuris pagal galiojančius teisės aktus ir susiformavusią teismų praktiką yra laikomas šilumos vartotoju.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 45-56) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ginčo bute pagal 2001-04-25 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Pašilaita“ ir S. K., gyveno 7 asmenų šeima. 2005-01-31 pagrindinė buto nuomininkė S. K. mirė, nuomos sutartis nebuvo perrašyta. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-07-16 sprendimu nutraukė 2001-04-25 nuomos sutartį ir nuomininkus G. K., J. K., A. K., T. K. ir K. K. iškeldino iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.584 str. l d. mokestis už šilumos energiją, kai nuomojamos savivaldybių ar valstybės patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876). Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo tvarka. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad sutarties su ieškovu šalimi laikytinas nuomininkas, nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovo ir trečiųjų asmenų veiksmai patvirtina, kad tarp jų susiklostė teisiniai prievoliniai santykiai.

Ieškovas dubliku (b.l. 86-88) nesutiko su atsakovo argumentais, papildė, kad 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių tarpusavio teisinius santykius. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos, todėl minėtas nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai savivaldybė neaptaria su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energiją tvarkos, tai neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Buto nuomotojas privalo kontroliuoti, kaip yra vykdomos prievolės tretiesiems asmenims. Nei buto savininkas, nei nuomininkas sutarčių su tiekėju nepasirašė, atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, negali perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems nuomoja socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybės patalpoms.

Atsiliepimas

Atsakovas tripliku (b.l. 99-101) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CK 6.584 str. 1 d. bei minėtas Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876. Tuo tarpu ieškovas savo reikalavimus grindžia Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260, Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289. Pažymėjo, jog galutinis šilumos energijos vartotojas yra būtent nuomininkas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-08-11 sprendimu (b.l. 150-153) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 9524,81 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 9524,81 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-11-03 iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 316,14 L bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai, taip pat priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą 52,30 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas galiojančių teisės aktų analizės pagrindu sprendė, jog pagal bendrą taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo sutarties santykių šalys yra tiekėjas ir savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis vartotojas. Todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Atsakovas yra buto, kuriam ieškovas tiekė šilumą, savininkas, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimu nuomos sutartis buvo nutraukta ir buvę nuomininkai M. K., G. K., J. K., A. K., T. K., K. K. buvo iškeldinti iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais šalių veiksmais, atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų, atsakovas nuomos sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali jos panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš šilumos tiekėją. CK 6.584 str. l d. pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės nuomininkų tarpusavio santykių. Teismas nurodė, kad minėtas nutarimas nėra lex specialis šilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, jis nekeičia šilumos pirkimo-pardavimo reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties, todėl nėra pagrindo vadovautis vien šiuo nutarimu, laikyti nuomininko ieškovo teikiamų paslaugų vartotoju.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (b.l. 158-164) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi savarankišką juridinį asmenį - SĮ „Vilniaus būstas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamųjų pastatų administravimas ir priežiūra. Savivaldybės įmonė yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris gali turėti civilines teises ir pareigas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Vilniaus m. savivaldybę tinkamu atsakovu byloje. CK 6.584 str. 1 d. numato, jog už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d,. nustatyto termino. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją darytina išvada, jog į jos reguliavo apimtį patenka ir mokesčių už šilumos energiją klausimai, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Nagrinėjama teisės norma yra blanketinė - nukreipia į minimus teisės aktus, nurodydama, jog mokestis už šilumos energiją mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi minėta teisės norma nurodo, jog šio teisinio santykio dalyviai (šilumos energijos tiekėjas, Vilniaus miesto savivaldybė kaip nuomojamų patalpų savininkas bei nuomininkas kaip faktinis šilumos energijos vartotojas) privalo laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurios yra įtvirtintos kituose teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kas yra galutinis šilumos energijos vartotojas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismu praktikos: 2008-02-02 nutartis c b. Nr. 3K-3-211/2007; 2005-04-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2005, 2004-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-392/2004. Šiuo atveju buvo ydingai konstatuota, kad faktinis energijos vartotojas nėra įpareigotas apmokėti už faktiškai suvartotą energiją, nors tokia jo pareiga kyla tiek iš teisės aktų nuostatų analizės, tiek iš teismų praktikos. Tarp buto nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ susiklostė teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė butui šilumos energiją kuriame gyveno buto nuomininkai, todėl šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo patvirtinta konkliudentiniais veiksmais, tokiais veiksmais buvo sudarytas susitarimas, jog šilumos energijos - pirkimo pardavimo sutarties šalis yra buto nuomininkai – faktiniai šilumos energijos vartotojai. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.579 str. 4 d., kuri numato, kad gyvenamosios nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų arka viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-19 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-414/2006 išaiškino, kokia yra teisinės registracijos reikšmė tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiga mokėti už suvartotą šilumos energiją tenka savininkui. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.210 str. nuostatų.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu (b.l. 172-173) nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pripažįsta, kad yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau nepagrįstai tvirtina, kad atsakovu byloje dėl mokesčių už šilumos energiją priteisimo turėtų būti traukiama SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Įmonei nebuvo suteikti įgaliojimai savo vardu sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, susijusius su energijos pirkimu butams, prievolių vykdymu kreditoriams, taigi ieškovas šiuo atveju pasirinko tinkamą atsakovą. Nesant individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, įsiskolinimą turi apmokėti patalpų savininkas, vadovaujantis 2003-07-10 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis (8 p.), kas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2008-01-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-3/2008). Iš nuomos santykių kylančios pareigos negali būti primetamos trečiajam, šiuose santykiuose nedalyvaujančiam asmeniui, o nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos negali būti taikomos šilumos pirkimo- pardavimo teisiniams santykiams reglamentuoti, nes tai yra skirtingi teisės institutai savo paskirtimi ir reglamentuojamų santykių pobūdžiu. Pirmosios isntancijos teismas įvertino ir tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, teisingai pritaikė CK, Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas bei atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro apelianto keliami teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotos šilumos tiekimą (pirkimą - pardavimą) bei pareigos už ją atsiskaityti su tiekėju, aiškinimo bei taikymo, faktinių bylos aplinkybių traktavimo ir susiklosčiusios teismų praktikos (precedentų) taikymo klausimai.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, kuris subjektas - buto savininkas (apeliantas) ar buvę nuomininkės S. K. (b.l. 15-17) šeimos nariai (tretieji asmenys) turi prievolę atsiskaityti už ieškovo UAB ,,Vilniaus energija“ centralizuotai laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki 2009-09-30 tiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam apeliantui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l.58). Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija sutinka ir su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia pareiga atlyginti šilumos energijos tiekimo į nurodytą butą išlaidas tenka pačiam apeliantui kaip minėtos gyvenamosios patalpos savininkui (CK 6.2 str.). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka įtvirtintą teisinį šių santykių reglamentavimą ir jau susiklosčiusią analogiškuose ginčuose teismų praktiką.

Apelianto teiginiai, kad kasacinio teismo praktika minėtais klausimais yra nevienareikšmė, nėra pagrįsti. Teismų praktiką apeliantas interpretuoja netinkamai, be to, kaip teisimo precedentu remiasi ir aukštesnės instancijos tesimo panaikintais procesiniais dokumentais, pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartyje c.b. Nr. 2A-587-492/2009 konstatuotomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Šilumos ūkio įstatymą, Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, ne kartą yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalimis yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; įtvirtintas teisinis reglamentavimas lemia, jog nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Tai reiškia, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas nekliudomai gali susitarti dėl to, jog būtent nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos energijos sutarties šalimi (pirkėju) išlieka patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-549/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).

Aptarti kasacinio teismo teisės normų išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamojoje byloje (CPK 4 str.), kurioje, priešingai nei tvirtina apeliantas, faktinės aplinkybės yra labai panašios – rašytinės nuomininko su šilumos tiekėju sudarytos sutarties, kuria būtų susitarta dėl šilumos energijos tiekimo ir apmokėjimo už ją sąlygą, nėra, dar daugiau, nėra ir pačios nuomos sutarties tuo laikotarpiu, kuomet susidarė įsiskolinimas - buvusi nuomininkė S. K. 2005-01-31 mirė, o nauja nuomos sutartis su bute gyvenusiais ir jame gyvenamąją vietą deklaravusiais asmenimis nebuvo sudaryta (b.l. 15-17, 65, 68-69, 70, 73-75). Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus išaiškinimo pirmiau nurodytose bylose, šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus ir apibrėžtas; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad būtent nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Kaip minėta, į šią bylą toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl apelianto skundo argumentai, esą buto nuomininkai (tretieji asmenys) naudojosi ieškovo paslaugomis, tokiu būdu savo veiksmais ir be rašytinės sutarties pripažino sandorį bei turi susimokėti už ieškovo paslaugas, teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamosios patalpos daugiabučiame name savininkui prievolė mokėti už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų apšildymą tiesiogiai kyla iš įstatymo nuostatų (CK 4.76 str., 4.82 str.3 d., 4.86 str.), todėl jam pačiam, o ne paslaugos tiekėjui (ieškovui) ir tenka pareiga pasirūpinti šio teisinio santykio pakeitimu bei inicijuoti atitinkamų rašytinių susitarimų dėl nuomininkų apmokėjimo už konkrečią paslaugą sudarymą. Todėl ir tokie apelianto skundo teiginiai, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmas sudarė energijos tiekimo–vartojimo sutartį su šio buto nuomininkais, kurie jo teikiamas paslaugas priėmė (naudojosi šiluma) ir turi jas apmokėti, jog ieškovas, o ne apeliantas turėjęs pareigą siekti rašytinės sutarties su nuomininkais sudarymo, taip pat nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Kaip nutartyje nurodyta, 2005-01-31 mirus buto nuomininkei (b.l. 65), joks kitas asmuo juo netapo, nuomos sutartis nebuvo sudaryta ir nuomos santykiai neišviešinti. Šioje situacijoje pažodžiui remtis vien 2002-05-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 658 patvirtinta Tvarka, neatsižvelgiant į įstatymo nurodymus, taip pat negalima, juo labiau, kad šios Tvarkos 2 p., kurį savo skunde cituoja apeliantas, šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties galimas sudarymas taip pat siejamas su nuomos sutarties nuostatomis (nuomotojo ir nuomininko susitarimu), o tokia sutartis šiuo atveju net nebuvo sudaryta.

Nagrinėjamojoje byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms už butui Medeinos g. 13-52, Vilniuje tiektą šilumą privalo mokėti jo savininkas (apeliantas), ir pirmosios instancijos teismas šį teisiškai reikšmingą faktą nustatė teisingai (CPK 185 str.). Tai konstatavus, kiti skundo argumentai, susiję su nuomos sutarties neįregistravimu viešame registre, su palūkanų priteisimu, tampa teisiškai neaktualūs ir kolegija dėl jų plačiau nepasisako, pažymėdama, kad nustačius apelianto piniginės prievolės ieškovui egzistavimo faktą ir patenkinus reikalavimą priteisti skolą, iš jo taip pat pagrįstai priteistos ir įstatymo nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Šios palūkanos teisės doktrinoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir priteisiamos iš skolininko visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais.

Nepagrįsti ir apelianto skundo teiginiai dėl atsakovo šioje byloje netinkamumo. Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. I-1518 buvo patvirtinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatai ir ši įmonė įgaliota atstovauti apelianto (Vilniaus miesto savivaldybės) interesus teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, tame tarpe ir pagal energijos tiekėjų ieškinius (įstatų 10.3 p.), šioje byloje ieškovas apeliantui reikalavimus pareiškė 2009-10-29, t.y. dar iki tokių atstovavimo funkcijų minėtai savivaldybės įmonei priskyrimo. Be to, skola susiformavo tuo metu, kai apeliantas jo kompetencijai priskirtų funkcijų (savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto administravimas bei jo išlaikymo pareiga, nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas ir pan.) dar nebuvo delegavęs trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kita vertus, kolegijos poziciją, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų taikyti netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą (CPK 45 str.), kad atsakovas šioje byloje buvo tinkamas, pagrindžia ir tokia aplinkybė, jog pats apeliantas, dar neįsiteisėjus jo skundžiamam pirmosios instancijos sprendimui, 201-10-13 pasirašė su ieškovu UAB „Vilniaus energija“ susitarimą dėl besąlyginio ir neatšaukiamo skolos pripažinimo ir jos mokėjimo išdėstymo. Toks susitarimas ir jo priedas, kuriame Nr. 1030 įvardintas ir butui (duomenys neskelbtini) teiktos šilumos energijos įsiskolinimas, buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui (CK 6.388 str. 2 d.). Kolegija šį susitarimą vertina kaip apelianto prievolės ieškovui pripažinimą

Skundo netenkinus, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,50 Lt (b.l. 178) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 14 (keturiolika) litų 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius