Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1262-1220/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: 1-1262-1220/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30910-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Kaltinamasis: R. J., K. K.
Nukentėjusysis: G. S.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
1.2.4.6.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.15.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1262-1220/2025Teisminio proceso Nr.

1-01-1-30910-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam R. J.,kaltinamajam K. K.,nukentėjusiajam G. S., jo atstovei advokato padėjėjai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje.

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 valandos neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 6 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje;

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas trims mėnesiams, ir K. K. bausmės atidėjimo laikotarpiu paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis;

2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė su 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos 90 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinį bausmė - 60 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmė subendrinta su 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės dalies (53 parų) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė –80 parų arešto bausmė;

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta K. K. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų rankomis smogė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, taip pastarajam padarydamas dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į dešinį šoną, tokiais veiksmais R. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. J. 2024 m. spalio 3 d., apie 19 val. 50 min., vidiniame kieme, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. K., K. K. tyčia vieną kartą sudavus kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko jam nukritus ant žemės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip po dešimt kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, po ko bendrais veiksmais ne mažiau kaip po penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimu su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje.

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

K. K. 2024 m. spalio 3 d., apie 19 val. 50 min., vidiniame kieme, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., jam (K. K.) tyčia vieną kartą sudavus kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko jam nukritus ant žemės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip po dešimt kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, po ko bendrais veiksmais ne mažiau kaip po penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis kaktoje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimu su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje.

Šiais veiksmais K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, nurodė, kad su kaltinimu sutinka, tačiau praėjo daug laiko, labai neprisimena. Neginčija to, kas yra parašyta. Dėl 2023 m. rugpjūčio 15 d. veikos nurodė, kad tą dieną buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, yra filmuota medžiaga. Jam iš nugaros davė į galvą, tada lauke jis palaukė jo ir jie susistumdė. Jį (nukentėjusįjį) išvežė išsiblaivyti ir jis parašė pareiškimą. Nurodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Susistumdė ant laiptų ir jam trenkė pora kartų. Jis iš gydymo įstaigos išsiėmė išrašą apie sužalojimus. M. trenkė du kartus į šonkaulių sritį su kumščiu ir plaštaka trenkė į veido sritį. Tuo metu buvo neblaivus, todėl visko neprisimena, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Nuo suduotų smūgių M. galėjo būti kraujosruvos. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad jo manymu, jis per jaunas buvo tame bare, nes ten karininkai renkasi. Jis tuo metu buvo atėjęs su draugais, jie nieko nedarė, pabėgo. Nuo jo smūgių ar nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, sutinka, jog jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nurodė, jog M. prie tyrėjos padavė 60 Eur, ir po to dar 1 500 Eur, kad būtų kaip susitaikymas. Dėl suduotų smūgių kaltę pripažįsta pilnai. Dėl 2024 m. spalio 3 d. veikos nurodė, kad įvyko kivirčas, (duomenys neskelbtini), S. jam pasakė, kad jis (kaltinamasis) neišsimeta šiukšlių. Į jo tokį pasakymą sureagavo blogai, dar ankščiau buvo sakęs, kad nerūkytų lauke. Ir viskas išsirutuliojo, kad nervai neišlaikė. Sutinka, kad bendrais veiksmais su K. sužalojo S.. Išsivystė konfliktas ir jam trenkė. Kur trenkė neprisimena, greičiausiai į veido sritį, o gal pastūmį, neatsimena. Aplinkybės, kodėl neprisimena yra todėl, kad prieš tai be saiko vartojo alkoholį. Bet kiek pamena, tuo metu gal buvo šiek tiek išgėręs, o kai atvyko pareigūnai jau buvo girtas. Be jo lauke buvo nukentėjusysis ir K. K.. Kaip jie išėjo iš namų neprisimena. Nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, atsimena, kad pataikė iš kojos į šoną. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Kaltę pripažįsta. Nukentėjusysis buvo nukritęs, kaip jis buvo ant žemės, jam sudavė iš kojos į šoną. Nuo jo ir K. suduotų smūgių, mano, jog galėjo nukentėjusiajam kilti tokios pasekmės, kurios nurodytos kaltinime. Teigė, kad viskas buvo dėl alkoholio, nusivažiavo, išmetė iš universiteto. Kai nukentėjusysis nukrito, jis pabėgo, išsigando, užsidarė, stresas apėmė. Su S. pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka, nori greičiau jį atlyginti. Yra dirbantis, bet neoficialiai, pajamos būtų apie 3 000 Eur per mėnesį. Su Sodra ir Ligoninių kasų civiliniu ieškiniu sutinka. Vertina savo elgesį labai blogai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. atsiprašė nukentėjusiojo G. S.. Prisipažįsta dėl abiejų nusikalstamų veikų. Nukentėjusiojo sūnus po įvykio jį gaudė, laukdavo prie parduotuvės, todėl bijojo nueiti ankščiau jo atsiprašyti. Su civiliniu ieškiniu sutinka, šiai dienai jo nėra atlyginęs.

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad parėjo iš parduotuvės ir sudavė kelis smūgius G., tačiau nelabai ką prisimena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinime nurodyta teisinga įvykio data. Adresu (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, nuomojasi ten butą, kai dirba Kaune. Alkoholį vartojo su R. J.. Visko neatsimena, nes buvo girtas. Pripažįsta, kad sudavė G.. G. susitiko ten, kur gyvena iš kiemo pusės, susitiko lauke, naktį. Atsimena, kad sudavė smūgį, kad antrame aukšte gėrė alkoholį, kad atvyko pareigūnai, išrašė šaukimą ir nurodė, kada atvykti. Nurodė, kad G. nepažįsta. Vietą, kurioje jam smūgiavo atsimena, jis gyvena ten pat. Atsimena, kad sudavė su rankomis 4-5 kartus, ir kad iš kojos spyrė du kartus. Tuo metu jautėsi neblaivus ir šios aplinkybės lėmė, kad neatsimena viso įvykio. Buvo išgėręs 0,5 l degtinės ir du litrus alaus. Kai sudavė smūgius nukentėjusiajam neatsimena. Tik prisimena, kad atvyko pareigūnai liepė atidaryti duris, nes kitaip išlauš. Neatsimena, ar jis vienas sudavė smūgius. Lauke atsidūrė todėl, nes ėjo iš parduotuvės link namų. Nežino, kodėl jį mušė. Nukentėjusysis liepė jo nemušti, nes jis buvo nukritęs. J. buvo kartu, nes jie ėjo kartu iš parduotuvės. Ar J. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo, kokius veiksmus neatsimena. Kiek pamena, jam buvo nustatytas 3 promilių neblaivumas. Jeigu būtų blaivas, tikrai taip nebūtų daręs. Su nustatytais nukentėjusiojo sužalojamais sutinka. Po įvykio su nuketėjusiuoju nebendravo, neatsiprašė. Dėl šio įvykio jam reikėjo išsikraustyti iš buto. Jo mėnesinės pajamos apie 1 040 Eur, kitų išmokų negauna. Turi nepilnametį vaiką, moka antstoliams. Moka 250 Eur išlaikymą, dar turi skolų. Šiai dienai 6 000 Eur. Su S. civiliniu ieškiniu nesutinka, nurodė, jog galėtų būti mažiau, galbūt sutiktų su 2 000 Eur. Su turtine žala sutinka. Su Ligonių kasos ir Sodra civiliniais ieškiniais sutinka. Šiai dienai nėra atlyginęs nei vieno civilinio ieškinio. Kaltę pripažįsta, bet visų įvykio aplinkybių neatsimena. Dėl veikimo bendrininkų grupėje nežino, neatsimena. Neatsimena ir dėl kokios priežasties buvo smurtauta prieš nukentėjusįjį. Labai blogai vertina savo veiksmus, galėjo taip neįvykti, labai gailisi. Iš karto neprisipažino, nes bijojo baudžiamosios atsakomybės. Be to, tuo metu buvo išgėręs. Pripažįsta, kad veikė bendrai su R. J..

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 15 d. R. M. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo

Nuketėjusysis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. nuėjo į alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nusipirkęs stikliuką degtinės, atsisėdo prie stalo, pirmoje salėje. Prie stalo sėdėjo pažįstami E. V., R. G. ir dar vienas jam nepažįstamas. Prie stalo vartojo alkoholį, bendravo, žaidė kortomis. Kiek užtruko pasakyti negali, galimai apie valanda laiko, nes jo minėti asmenys, su kuriais sėdėjo prie stalo išėjo, o jis išėjo į lauką parūkyti. Prieš tai, kiek matėsi alaus bare prie kitų stalų taip pat buvo lankytojų, tačiau jų įvardinti negali, nepažinojo. Jam vienam stovint lauke, rūkant, prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris atėjo iš gatvės pusės ir kaip suprato, norėjo tyčia prisikabint, prašė parūkyti, atsakė, kad neturi. Jaunuolis pasakė, kad jis (nukentėjusysis) meluoja ir nieko nebesakydamas koja spyrė jam į dešinės pusės šoną, pajuto fizinį skausmą, kurį vertina iš 10 balų 6 balais. Nuo kojos spyrio susilenkė. Tuo metu kai pasilenkė, jaunuolis tris kartus kumščiu trenkė jam į dešinės pusės veido sritį. Nuo suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą, kurį vertina iš 10 balų 10 balų. Nuo kojos spyrio pargriuvęs nebuvo, sąmonės neprarado. Nuo suduotų smūgių kumščiu pargriuvęs taip pat nebuvo, tik trumpai apsvaigo, po ko nubėgo į alaus baro vidų. Taip pat, kai jam buvo suduoti smūgiai į veidą, buvo sudaužyti akiniai nuo saulės apsaugos, kuriuos įvertina 59 Eur. Įbėgęs nieko barmenei nesakė, pasiėmė prieš tai nusipirktą bokalą alaus ir nuėjo į toliau esančią salę, kur atsisėdo prie stalo. Kitų pašalinių asmenų minėtoje salėje nebuvo. Tuo metu pagalvojo, kad jaunuolis nebesikabinės ir viskas tuo baigsis, tačiau jam tik atsisėdus prie stalo iš lauko prie jo atėjo tas pats jaunuolis, kuris pasakė, kad jei vėliau išeisiu į lauką, bus blogai. Nieko nesakydamas ėmė bokalą su alumi ir tuo metu jaunuolis jam nespėjus paimti, bokalą pastūmė ir jis krisdamas ant grindų sudužo. Barmenė pamačiusi pasakė, kas sumokės už bokalą, jis pasakė, kad bare yra stebėjimo kameros ir pasižiūrėjus matysis, kas sudaužė. Taip pat barmenės paprašė iškviesti policiją, nes matėsi, kad jaunuolis gali nesiraminti. Kiek vėliau pastebėjo, minėtas jaunuolis buvo dar su dviem jaunuoliais, kurių nepažįsta ir minėti jaunuoliai į konfliktą nesikišo ir nebandė raminti savo draugo. Dėl sudaužytų akinių jam padaryta turtinė žala 59 Eur (1 t., b. l. 36-51).

Nukentėjusysis R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jo sumušimo bare (duomenys neskelbtini) mieste rugpjūčio mėnesį jis R. J. jokių pretenzijų nebeturi, su juo susitaikė, nebenori policijoje jokio tyrimo (1 t., b. l. 79-81).

Liudytoja R. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. jai dirbant D. L. įmonėje, alaus bare, (duomenys neskelbtini), kažkur antroje dienos pusėje į barą atėjo žinomas asmuo R. M.. Atėjęs R. M. visą dieną vartojo tai alų, tai degtinę. Kadangi minėtas asmuo jai žinomas kaip priekabių ieškotojas, ji jį visą laiką, kol buvo baro viduje, stebėjo. Iš karto R. M. buvo vienas, nes kiti vengia su juo būti, žino, kad priekabus. Kažkur apie 19.00 val. pirmoje salėje prie stalo sėdintys trys iš matymo žinomi lankytojai R. M. pasikvietė prie savo staliuko, nes kaip matė, jie žaidė kortomis ir reikėjo ketvirto asmens. Po kažkurio laiko į alaus barą atėjo trys jaunuoliai, iš kurių vienas, kuris pasakyti negali, būdamas šalia staliuko prie kurio sėdėjo R. M., pasakė ką veikiat seniai. Kaip suprato R. M. galimai nepatiko išsakyti žodžiai ir jis pasakė nesikabinėkit, visus primušiu ir pasiūlė išeiti į lauką, pats atsikeldamas nuo staliuko. Į lauką, kiek pastebėjo, išėjo vienas iš trijų jaunuolių, gali pasakyti, kad buvo apsirengęs juodais rūbais ir R. M.. Ji į lauką nėjo, nes darbavosi prie baro esančiame sandėliuke. Būdama sandėliuke girdėjo lauke du garsius bildesius, tokius kaip būtų kas ranka trenkęs į namo sieną. Jokių kitų garsų ar triukšmo lauke nebuvo. Kas lauke vyko tarp jaunuolio ir R. M., ji nematė. Po kelių minučių į barą įėjo R. M. ir nuo baro pasiėmęs bokalą su alumi ketino eiti į salę, ji jam pasakė gal geriau eik į namus, nereikia jokių konfliktų bare, tačiau R. M. pasakė, kad niekur neis ir nuėjo į antrą salę, kur atsisėdo prie staliuko. Prieš tai R. M. įėjęs į vidų nieko nesakė apie galimai lauke įvykusį konfliktą. R. M. nuėjus į antrą salę iš lauko atėjo tas pats jaunuolis, su kuriuo buvo lauke, jaunuolis atsisėdo prie to pačio stalo, prie kurio sėdėjo R. M. ir girdėjo, kai jaunuolis klausė, kodėl prie jo jis kabinėjasi, ką jis jam padarė. Ką R. M. atsakė ji negirdėjo, nes tuo metu nuėjo į sandėliuką. Būdama sandėliuke išgirdo dūžtančius stiklus ir greit išėjusi pamatė, kaip jaunuolis ranka užsiėmęs galvą išėjo iš antros salės, sakydamas, kad R. M. su bokalu trenkė jam į galvą. Kad jaunuoliui būtų kraujavę galvos srityje nesimatė. Ji R. M. paklausė, kas mokės už sudaužytą bokalą, tai R. M. pasakė, kad kas sudaužė, tas ir tegul moka. Ji pasakė gerai eina kviesti policiją, tai R. M. pasakė, kad jis pats paskambins į policiją. Alaus bare tuo metu buvo lankytojų, tačiau kaip suprato, niekas nieko nematė ir jokių nusiskundimų, nuostabų nebuvo. Ji pati konflikto vykusio lauke nematė ir kaip buvo baro viduje sudaužytas bokalas, taip pat nematė. Jokių šūkavimo, konfliktų baro viduje nebuvo. Kaip vėliau sužinojo, R. M. konfliktavo su jaunuoliu, kurio vardas R. (1 t., b. l. 84-87).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.00 val. kartu su broliu L. S., R. J. nusprendė nueiti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, išsimaudyti. Ėjo (duomenys neskelbtini), R. J., pamatęs alaus baro pastatą Nr. 20, pasiūlė užeiti, nes norėjo pažiūrėti, ar yra jo kažkoks draugas. Užėjus į alaus barą jis kartu su L. priėjo prie baro, kalbėjosi su pardavėja. Tuo metu išgirdo, kaip jam už nugaros įvyko konfliktas tarp R. J. ir jam nepažįstamo vyriškio, kuris sakė, kad yra sėdėjęs ir pasiūlė R. J. išeiti į lauką. R. J. su vyriškiu išėjo, jis į lauką nėjo. Būnant baro viduje girdėjo lauko pusėje kieme keistus garsus, bildesį. Kas vyko lauke nematė ir nėjo pasižiūrėti. Brolis L. buvo išėjęs į lauką. Po kažkurio laiko į barą atėjo vyriškis ir nieko nesakydamas nuėjo į bare esančią antrą salę. R. J. su broliu taip pat įėjo į vidų. Kiek pamatė, R. J. nuėjo taip pat į antrą salę prie vyriškio, brolis kartu nėjo. Jis taip pat nuėjo į antrą salę ir atsisėdo prie pirmo staliuko, telefone rašė sms. Vyriškis su R. J. buvo toliau. Jam sėdint, priekiu į juos, išgirdo, kad tarp jų vyksta konfliktas, muštynių ar apsistumdymų nebuvo. Taip sėdint staiga pajuto, kad jo kelnės šlapios ir pamatė, kad pro jį pralėkė bokalas iš jo išsiliejo alus ir bokalas atsitrenkęs į sieną sudužo. Bokalą kiek pastebėjo metė vyriškis. Minėtoje situacijoje pasipiktino vyriškio elgesiu, nes matėsi, kad yra solidaus amžiaus ir jo elgesys buvo agresyvus ir kaip matėsi visas konfliktas kilo dėl vyriškio elgesio (1 t., b. l. 90-93).

Liudytojas L. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.00 val. kartu su broliu A. S., R. J. nusprendė nueiti prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, išsimaudyti. Ėjo (duomenys neskelbtini), R. J. pamatęs alaus baro pastatą Nr. 20, pasiūlė užeiti, nes norėjo pažiūrėti, ar yra jo kažkoks draugas. Užėjus į alaus barą jis priėjo prie baro esančios pardavėjos, pabendrauti, nes ją pažinojo ir kalbant išgirdo, kad jam nepažįstamas vyriškis šaukia ant R. J., jam sakydamas einam į lauką išsiaiškinti. Kas prieš tai tarp jų įvyko jis negirdėjo. Vyriškiui kartu su R. J. išėjus, jis kartu nėjo, buvo prie baro. Po kažkurio laiko išgirdo lauke vykstantį triukšmą, keistus garsus, kaip muštynes, tai išėjo į lauką pasižiūrėti. Išėjus pamatė, kaip vyriškis kumščiais puola R. J. bei kaip R. J. gindamasis puola vyriškį. Jis pasakė, kad baigtų pulti vienas kitą į jų vidurį nėjo, nes nenorėjo įsitraukti į konfliktą. Dar kartą abejų atžvilgiu pasakė, kad nustotų muštis ir vyriškis nustojęs įėjo į baro vidų. Kartu su R. J. taip pat įėjo į baro vidų. Baro viduje R. J. nuėjo į antrą salę, kur sėdėjo vyriškis ir girdėjo, kaip R. J. jo paklausė seneli, ko pyksti. Jis buvo pirmoje salėje ir buvo atsisukęs į jų pusę. Po R. J. klausimo vyriškis staiga nuo stalo griebė bokalą su alumi ir metė į R. J., kuris kaip pastebėjo linktelėjo į šoną galvą ir bokalas lėkdamas kliudė R. J. galvą ir atsitrenkė į sieną, suduždamas. Dar kiek matė alus aptaškė netoliese buvusį brolį A.. Po to atvyko policijos pareigūnai. Minėtoje situacijoje gali pasakyti, kad abu pasielgė nepagarbiai vienas kiti atžvilgiu (1 t., b. l. 96-99).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl R. J. nustatyta, kad tyrimo eigoje, peržiūrėjus įtariamojo R. J., ĮKNR duomenis nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30910-23 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, kad šis ikiteisminis tyrimas 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BK 38 straipsnio 1 dalį, nutarimas 2023 m. lapkričio 13 d. patvirtintas. Atsižvelgiant į tai, reikalinga spręsti dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30910-23 atnaujinimo ir prijungimo prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30910-23 (1 t., b. l. 25-26).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), alaus baro kieme, nepažįstamas jaunuolis sumušė neblaivų, nustatytas 1,57 promilių R. M., koja spirdamas jam į dešinį šoną ir tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo suduotų smūgių R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei buvo sudaužyti akiniai, nuo saulės spindulių. Dėl sumušimo R. M. į gydymo įstaigą nesikreipė. R. M. padaryta fizinė ir turtinė 59 Eur žala (1 t., b. l. 12-13).

Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas R. M., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), alaus baro kieme, rūkant cigaretę prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris be jokios priežasties jį sumušė, koja spirdamas jam į dešinį šoną ir tris kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį. Jam nuo suduotų smūgių buvo sukeltas stiprus skausmas bei buvo sudaužyti akiniai, nuo saulės spindulių, kuriuos tuo metu buvo užsidėjęs. Jam padaryta fizinė ir turtinė 59 Eur žala (1 t., b. l. 36-51).

Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. R. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš įvykio vietos nieko nepaimta, pėdsakų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta (1 t., b. l. 36-51).

Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1184/2023(04) nustatyta, kad R. M. nustatytas sužalojimas - dešinės akies vokų poodinė kraujosruva. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje, jei bus nustatyti papildomi, su užduotyje nurodytu įvykių susiję sužalojimai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. M. nustatytas sužalojimas nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas būdingas tiesioginio smūgio sudavimu (1 t., b. l. 78).

Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti fiksuojamas miesto kameros, esančios (duomenys neskelbtini) vaizdas, kuriame matyti pastatas, medinis geltonos spalvos - alus baras. Kiemelis nuo gatvės važiuojamosios dalies pusės aptvertas medine tvora, dažyta tamsiai ruda spalva. Įrašo laiku 19.12.50 val. matyti iš pastato į lauką, kiemelį išeinantis jaunuolis apsirengęs juodos spalvos rūbais, galimai sportiniu kostiumėliu. Jam iš paskos išeina vyriškis, apsirengęs šviesiai mėlynos spalvos maikute, trumpomis rankovėm. Abiem išėjus, nulipus laiptais, matyti, kad iš pastato išeina dar vienas jaunuolis, kuris apsirengęs juodos spalvos maikute, mėlynos spalvos šortais ir atsistoja kiemelyje prie tvoros. Matyti, kad jaunuolis apsirengęs juodos spalvos rūbais puola vyriškį, kurį abiem rankomis stumia link laiptų, atsitraukia ir vėl puldamas rankomis suduoda vyriškiui į galvos sritį, spiria koja vyriškiui į kairės pusės šoną. Matosi, kad vyriškis bando gintis, rankomis mosikuodamas jaunuoliui prieš veidą. Jaunuolis atsitraukia ir vėl puola vyriškį, suduodamas kaire ranka vyriškiui į veidą, kaire koja į kūno šoną. Matosi, kad vyriškis bando gintis, rankomis atstumdamas jaunuolį nuo savęs. Jaunuolis trumpam atsitraukęs vėl puola vyriškį, abiem rankomis suduodamas vyriškiui į veidą ir atsitraukia. Po to vėl jaunuolis puola vyriškį, mosikuodamas rankomis prieš veidą, galimai suduodamas į veidą ir spirdamas koja, ar šiuo momentu smūgiuojant vyriškiui kliuvo, dėl per didelio vaizdo kameros atstumo įžiūrėti negalima. Jaunuolis atsitraukia ir įrašo laiku 19.13.16 val. visi įeina į pastato vidų. Vyriškis įeina pirmas, abu jaunuoliai įeina iš paskos (1 t., b. l. 54-56).

Iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint R. M. veidą, ant dešinės akies voko matosi sumušimas, mėlynė. Akies apatinėje dalyje matyti pageltimas ir kraujosruva. Apžiūrint kūną sumušimų neužfiksuota. Kitų sumušimų kituose kūno vietose neužfiksuota (1 t., b. l. 69-74).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta telefono numerio (duomenys neskelbtini) (R. J.) išklotinė laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. Telefono numeris naudojamas UAB „Tele2“ tinkle. Telefono numeris aktyvus laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. 00.30.29 val. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d. 02.17.30 val. Telefono numeris buvo naudojamas įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Pateiktoje išklotinėje matyti, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. 20.12.18 val. telefono numeris buvo prisijungęs prie bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. 00.46.38 val. paskutinis prisijungimas prie bokšto esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Daugiau pateiktoje išklotinėje nefiksuojami pokalbiai ar sms žinutės. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. 00.30.29 val. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. 20.12.18 val. telefono numeris jungėsi prie bokštų esančių (duomenys neskelbtini) mieste (2 t., b. l. 71-73).

Iš 2023 m. spalio 15 d. nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) nustatyta, kad dokumentai (informacija), su kuriais reikalaujama susipažinti: „Swedbank“, AB ( Konstitucijos pr. 20A, LT-03502 Vilnius) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „Witty Global“ (Jogailos g. 9, LT-01116 Vilnius) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Travel Union“ (Saulėtekio al. 17, LT-10224 Vilnius) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ (Pilaitės pr. 16, LT-04352 Vilnius) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „deVere E-Money“ (J. B. g. 9, LT-08247 Vilnius) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki einamos dienos (2 t., b. l. 84-88).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta AB „Swedbank“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame AB „Swedbank“ atsakyme matyti, kad aukščiau minėta banko sąskaita atidaryta R. J. vardu. Taip pat šiame banke pastarojo vardu yra atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) - paskolinė, nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 5 d. sąskaitoje operacijų nebuvo bei sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) - E. taupyklė, nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 5 d. prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku nebuvo. Pateiktoje sąskaitos išklotinėje matyti, kad sąskaitos lėšų likutis 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo 235,2 Eur, 2023 m. spalio 5 d. buvo 338,89 Eur. Sąskaitos išklotinėje matyti, kad į R. J. 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo pervestas 322,42 Eur atlyginimas iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinis pinigų išgryninimas iš banko sąskaitos buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 15 d. ((duomenys neskelbtini) 2023.08.15 20.00 EUR (332127) PERL PC (duomenys neskelbtini)), atliktas 20 Eur išgryninimas. 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo atsiskaityta už pirkinius ((duomenys neskelbtini)2023.08.16 5.21 EUR (332823) (duomenys neskelbtini)), atsiskaityta 5,21 Eur. Peržiūrėjus sąskaitos išklotinę daugiau reikšmingos informacijos tyrimui negauta (2 t., b. l. 104-106).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta UAB „Witty global“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame UAB „Witty global“ atsakyme matyti, kad aukščiau minėta sąskaita atidaryta R. J. vardu, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 12 d. minėtoje sąskaitoje nebuvo atliktos jokios finansinės operacijos, sąskaitos lėšų likutis 0 Eur (2 t., b. l. 111-113).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta „Travel Union“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitos išklotinė. Nustatyta, kad aukščiau minėta banko sąskaita R. J. vardu atidaryta 2021 m. sausio 27 d., pateikti R. J. kontaktiniai duomenys tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Pateiktoje išklotinėje matyti, kad paskutinis pavedimas į aukščiau nurodytą banko sąskaitą buvo atliktas 2021 m. sausio 27 d. iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus išklotinę reikšmingos informacijos tyrimui negauta (2 t., b. l. 120-122).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta UAB „Paysera LT“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame UAB „Paysera LT“ atsakyme matyti, kad aukščiau minėta banko sąskaita atidaryta R. J. vardu, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. spalio 13 d. sąskaitoje jokios finansinės operacijos nebuvo atliktos, sąskaitoje lėšų likutis 0 Eur (2 t., b. l. 131-133).

Iš 2023 m. lapkričio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta UAB „DeVere E-Monkey“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrai pateiktas gautas atsakymas iš UAB „deVere E-Money, dėl R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kad minėta sąskaita buvo atidaryta nuotoliniu būdu 2022 m. sausio 13 d., tačiau iki pat šios dienos jokios finansinės operacijos joje nebuvo atliktos. Sąskaitos likutis 0 Eur (2 t., b. l. 138-140).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. 09.30 val. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-30910-23, dėl vaizdo kamerų įrašų gavimo, nuvykta į D. L. prekybos įmonę, alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos prekybos įmonės savininkas D. L. paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. alaus baro viduje esančios dvi vaizdo stebėjimo kameros buvo atjungtos, nes apie 10.00 val. vyko į Latvijos Respubliką ir su savimi pasiėmė nešiojamą loptopą, prie kurio būna pajungtos stebėjimo kameros, todėl tos dienos įrašų nėra (1 t., b. l. 134-135).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl miesto vaizdo kameros įrašo prijungimo nustatyta, kad atliekant ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30910-23, įrodymų surinkimo veiksmus, buvo peržiūrėtas (duomenys neskelbtini), esančios vaizdo stebėjimo kameros 2023 m. rugpjūčio 15 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val., užfiksuotas vaizdas. Vaizdas, kuriame matosi, kaip vienas iš trijų jaunuolių, galimai R. J. smūgiuoja rankomis ir kojomis R. M., įrašytas ir prijungiamas prie šio ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 52-53).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl sugadintų nuo saulės akinių. Praneša, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30910-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies požymius. Tyrimo metu nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), alaus baro kieme, nepažįstamas jaunuolis sumušė neblaivų, nustatytas 1,57 promilių, R. M., koja spirdamas jam į dešinį šoną ir tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo suduotų smūgių R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, bei buvo sudaužyti akiniai, nuo saulės spindulių. Dėl sumušimo R. M. į gydymo įstaigą nesikreipė. R. M. padaryta fizinė ir turtinė 59 Eur žala. Susisiekus su R. M. dėl sugadintų akinių paėmimo ir apžiūros, šis nurodė, kad akinių neturi, jie galimai po jam suduotų smūgių taip ir liko kažkur kieme, gal kas į šiukšlių konteinerį išmetė, kur jie yra nežino, pateikti negali, įsigijimo dokumento neturi (1 t., b. l. 138-139).

Iš 2023 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta, kad tyrimo metu nustatyta, kad R. M., sumušė R. J. (nustatyta 1.70 prom. girtumas), kartu su juo bare buvo L. S. ir A. S. (1 t., b. l. 140-142).

Iš 2023 m. lapkričio 6 d. gauto R. M. prašymo dėl susitaikymo su R. J., nurodyta, kad R. J. atlygino padarytą turtinę žalą, jis R. atleido. (2 t., b. l. 171-174).

Iš 2023 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą šalims susikaitimus nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-30910-23, įtariamojo R. J. atžvilgiu, BK 38 straipsnio pagrindais nurauktas. Jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 t., b. l. 175-180).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtintas. R. J. išaiškintas BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalių turinys: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 185-186).

Dėl 2024 m. spalio 3 d. G. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Nukentėjusysis G. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro tai, kad buvo sudaužyti akiniai bei vaistai. Vaistai buvo nuo skausmo. Akių lašus skyrė daktarai, pas kuriuos kreipėsi, buvo pakraujavusi akis, buvo sutrikęs regėjimas. Visi vaistai, kuriuos pirko, buvo paskirti gydytojų. Akinius iki įvykio turėjo iki metų laiko. Akiniai yra korekciniai, jam reikia matyti ir į tolį, ir iš arčiau, todėl jam reikėjo tokių korekcinių akinių. Įvykio metu akiniai buvo sulaužyti, buvo nulūžusi kojelė, ir per vidurį susilenkė, vienas stiklas buvo iškritęs. Po įvykio akiniai naudojimui netiko. Buvo nedarbingume, jam už tai Sodra mokėjo, bet jeigu būtų dirbęs, būtų uždirbęs daugiau, todėl prašo padengti skirtumą. Neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur, ją sudaro tai, jog negalėjo normaliai gulėti, maitintis. Jautė skausmą, normaliai gulėti galėjo po 3 savaičių, skausmas mažiausiai truko 3 savaites. Gydėsi namuose ambulatoriškai. Vartojo vaistus, tepalą, gėrė vaistus nuo skausmo. Po šio įvykio atsirado baimės jausmas, nes kai vėlai baigia darbą einu ir bijo. Pasikeitė jo darbingumas, vairuojant įsitempęs negali būti, vis reguliuoju sėdynę, jaučia iki šiol skausmą. Liko skausmas ir baimės jausmas. Sužalota įvykio metu buvo galva, priekyje, dešinė pusė praskelta, pakraujavo akis, sutinusi lūpa, nugara, kojos, rankos. Lūžo trys šonkauliai. Liko kraujosruvos, paraudimai, ant kojų, nugaros, šonuose. Kraujosruvos liko 2-3 savaites. Nedarbingume išbuvo 27-28 dienas. Dabartinis jo sveikatos stovis nėra grįžęs iki tokios būklės, kuri buvo iki įvykio, nes nuo tada visada įsitempęs šonas, ko nebuvo iki įvykio. Išlikęs baimės jausmas, nes grįžus namo naktį 00.30 val. ar 01.30 val. nežino, kas gali laukti. Pas gydytojus vis eina ir prašo leidžiamų vaistų nuo skausmo, dėl šono skausmo. Šie skausmai atsirado po įvykio. Po įvykio jam padėjo sugyventinė, apie tris savaites jį aptarnavo. Reabilitacijos neturėjo po įvykio. Kasdieninė veikla galbūt nėra labai pasikeitusi, tik tiek, kad sunkesnio svorio negali pakelti. Sportuoti negali jau taip, kaip sportavo iki įvykio, negali, nes pagal savo būseną mato, jaučia, kad negali. Namų ruošos darbus kai kuriuos gali atlikti, tik kad sunkiau kelti negali. Po įvykio, kitą dieną, kaltinamieji su jo posūniu konfliktavo, kažkoks kivirčas vyko, jis tada gulėjo ir negalėjo atsikelti, žino, kad buvo iškviesta policija.

Iš 2024 m. lapkričio 4 d. protokolo - pareiškimo nustatyta, kad G. S. nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d., apie 19.45 val., daugiabučių namų vidiniame kieme, prie (duomenys neskelbtini), du jam asmeniškai nepažįstami, gretimame name gyvenantys vyrai, iš kurių vienas - apie 25 metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 168 cm ūgio, tamsių plaukų, tamsių bruožų, dėvėjo darbinius statybinius drabužius - kombinzonines kelnes, o iš kurių kitas - apie 23 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų ir bruožų, neprisimena, ką tiksliai dėvėjo, priėję prie jo pradėjo klausinėti, ar čia jis jiems liepė nerūkyti prie laiptinės, o po to lieso kūno sudėjimo vyras jam vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį (kaktą), dėl ko jis nukrito ant žemės, po to, jam gulint ant žemės, abu šie vyrai, tęsdami savo veiksmus, bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jam į galvos bei kūno, šonkaulių sritis, po to ne mažiau kaip penkis kartus kojomis, nežino tiksliai kuriomis, spyrė jam į galvą ir kūną, šonkaulius, o po to pasišalino iš įvykio vietos. Kauno klinikose jam buvo nustatyti kairės pusės dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai, taip pat galvos žaizda. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą ir patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn (3 t., b. l. 7-10).

Liudytoja E. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. apie 19.45 val., ji būdama pas savo kaimynę, name, kuriame ji ir pati gyveno, nešė jai grąžinti džiovyklę. Būdama pas ją namuose ji išgirdo triukšmą, šūksnius, sklindančius iš jų gyvenamojo namo vidinio kiemo. Norėdama pasižiūrėti, kas ten vyksta, ji nuėjo prie kaimynės kambario lango ir pamatė, kad jų gyvenamojo namo vidiniame kieme guli jos uošvis G. S., o prie jo stovi du vyriškiai - vienas jų smulkaus kūno sudėjimo, apie 24-25 metų amžiaus, atlėpusiomis ausimis, pailgo veido, tamsių plaukų, tamsių akių, vidutinio ūgio, dėvėjo žalsvas kelnes, ant dešinės kojos turėjo juodą kišenę, pilkšvus darbinius batus, su „Anime“ filmukų atvaizdais ant pilkai balto džemperio, kitas vyriškis - apie 23 metų amžiaus, tamsių plaukų, labai tamsiai rudų akių, smulkių lūpų, stambaus kūno sudėjimo, apie 160 cm ūgio, dėvėjo tamsius marškinėlius, tamsias kelnes ir tamsius batus, panašius į sportinius, ant dešinės rankos turėjo gipsą. Ji matė, kad abu šie vyriškiai, būdami prie gulinčio G., jį mušė - ji matė, kad abu šie vyrai savo dešinėmis kojomis spardo G. į įvairias kūno vietas - galvą ir šonus, pilvą, kiekvienas iš šių vyrų spyrė G. ne mažiau kaip po 5 kartus, taip pat matė, kad smulkaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris buvo be gipso, savo dešiniu kumščiu sudavė G. į šoną, ties šonkauliais, kitų šių vyriškių veiksmų ji nelabai matė, nes kieme buvo jau tamsu, o taip pat matė šių muštynių pabaigą. Po to ji matė, kaip šie vyrai pabėgo į (duomenys neskelbtini), kur žino, kad gyvena minėtas stambaus kūno sudėjimo vyriškis. Ji visa tai pamačiusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Kol grįžo iš kaimynės, G. jau buvo savo namuose ir plovėsi veidą. Tuomet, kol jie laukė pagalbos, ji su vyru išėjo prie gatvės laukti greitosios, tuo metu minėtasis smulkaus kūno sudėjimo vyriškis išlindo per balkoną ir sakė, kad jo čia nekištų, jis jau už tokį dalyką sėdėjęs, ir kad jis čia ne prie ko. Po to, kai sulaukė pagalbos, G. medikai išvežė į Kauno klinikas apžiūrai, o ji su vyru liko namuose. Policijos pareigūnams išvažiavus, o jiems likus namuose, minėtas smulkaus kūno sudėjimo vyriškis kieme rėkavo, kad „niekas neišeis iš tos chatos, jūs (necenzūrinis žodis)“ ir panašiai, taip pat trankėsi savo buto durimis (4 t., b. l. 26-29).

Liudytojas J. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. dirbdami kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju, vakaro metu iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos uošvį sumušė pažįstami asmenys, kurie pasišalino. Jiems atvykus pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kurios asmens duomenų šiuo metu neprisimena. Pastaroji nurodė, kad tą patį vakarą, prieš pusvalandį, ji, būdama namuose, jų namo vidiniame kieme išgirdo šūksnius, vyriškus balsus. Pasižiūrėjusi pro antrame aukšte esantį langą pamatė, kad du vyrai, iš kurių vienas gyvena jų name, o kitas gretimame name, abejomis rankomis bei kojomis daug kartų į įvairias kūno sritis sudavė tuo metu ant žemės gulėjusiam jos uošviui G. S.. Pranešėja nurodė, kad tai pamačiusi, ji išbėgo į kiemą, tačiau jai išbėgus, minėti vyriškiai pasišalino. Todėl ji padėjo G. S., aptvarstė sumušimus ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei iškvietė pagalbą. Pranešėja toliau nurodė, kad G. S. iškart po įvykio vizualiai atrodė sužalotas – ant galvos ir kūno matėsi sumušimai, todėl į įvykio vietą atvykusi GMP nugabeno jos uošvį į gydymo įstaigą dar iki atvykstant policijai. Pranešėja jiems nurodė, kad du vyriškius, užpuolusius jos uošvį, gali atpažinti, kadangi yra ne kartą juos mačiusi jų namo kieme, taip pat paaiškino, kad šie vyriškiai yra adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kur gyvena vienas iš vyriškių. Atsižvelgiant į tai, jie, būdami įvykio vietoje, pateko į minėtą pastatą ir nuėjo prie buto Nr. 5 durų, kadangi pranešėja nurodė, kad būtent šiame bute gyvena vienas iš vyriškių. Į minėtą butą juos įsileido, kaip vėliau nustatė, R. J., tame pačiame bute rado dar vieną vyriškį - K. K.. Abu šie vyriškiai atitiko pranešėjos apibūdintus asmenis, kurie užpuolė vyriškį, pati pranešėja taip pat vėliau nurodė, kad tai būtent šie vyriškiai užpuolė jos uošvį. Jiems pradėjus bendrauti su K. K., jo kolega T. B. parodė į jo dėvėtą baltos spalvos džemperį su įvairiais paveikslėliais ir iškart paklausė K. K., iš kur pas jį ant dėvimo džemperio yra kraujo, T. B. tai pasakius, jis taip pat pamatė raudonos spalvos, panašią į kraujo dėmę ant K. K. džemperio, taip pat jis pamatė, kad ant abiejų K. K. rankų krumplių buvo matomi sužalojimai, tačiau dėl kraujo dėmių K. K. nurodė, kad tai iš seniai likusios dėmės, o dėl krumplių nurodė, kad juos susižalojo darbe. Jiems bendraujant su R. J. ir K. K., pastarieji atrodė neblaivūs. R. J. jiems nurodė, jog įvykio metu buvo savo namuose bei vartojo alkoholinius gėrimus, apie jokį sumuštą asmenį nurodė nieko nežinantis. K. K. jiems nurodė, jog nesenai grįžo iš darbo namo ir visą laiką kartu su R. J. buvo bute ir vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat nurodė, kad nieko apie sumuštą asmenį nežinantis. Įvykio vietoje jie patikrino abiejų šių vyriškių blaivumą, prisimena, kad abu asmenys buvo neblaivūs, tačiau tikslių alkoholio kiekio matuoklio parodymų jau nepamena. Vėliau, siekdami pabendrauti su nukentėjusiu G. S., jie nuvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. G. S. nurodė, kad konfliktas su jam nepažįstamais dviem asmenimis įvyko dėl to, kad G. S. prieš kurį laiką minėtiems asmenims turėjo priekaištų dėl rūkymo vidiniame namo kieme. G. S. nurodė, kad tą pačią dieną, jam grįžtant iš parduotuvės į namus ir būnant jo gyvenamojo namo vidiniame kieme, prie jo priėjo tie patys du vyriškiai, kuriems jis anksčiau sakė pastabas, pradėjo ant jo šaukti bei vienas iš jų kairės rankos kumščiu sudavė G. S. į galvos sritį, po ko G. S. nukrito ant žemės, toliau K. K. bei R. J. abu ne mažiau kaip 10 kartų ir kojomis, ir rankomis smūgiavo G. S. į įvairias kūno bei galvos sritis, o po to pasišalino iš įvykio vietos. Bendraudami su G. S. patikrino jo blaivumą, pastarasis buvo blaivus. Prisimena, kad būdami Kauno klinikose iš gydytojų paėmė medicinos dokumentų išrašą dėl G. S. apžiūros, išraše buvo nurodyta, kad G. S. nustatyti šonkaulių lūžiai (4 t., b. l. 32-35).

Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. dirbdami kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju, vakare gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, pranešėjos uošvį sumušė pažįstami asmenys, kurie pasišalino. Jiems atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko besilaukianti moteris, pranešėja, kurios duomenų neprisimena, kuri nurodė, kad prieš maždaug pusvalandį, ji, būdama namuose, jų namo kieme išgirdo vyriškus balsus, triukšmą, o pasižiūrėjusi pro antro aukšto langą pamatė, kad du jai iš matymo žinomi vyrai, iš kurių vienas gyvena jų name, o kitas lankosi arba gyvena gretimame name, rankomis ir kojomis daug kartų sudavė ant žemės gulinčiam jos uošviui, kaip ji nurodė - G. S.. Moteris nurodė, kad iškart ji išbėgo į kiemą, tačiau jai išbėgus, minėti vyriškiai pasišalino ir nuėjo į minėtą gretimą namą, kur gyvena vienas iš vyriškių. Išbėgusi į kiemą ji padėjo G. S., paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Moteris nurodė, kad ant G. S. matėsi sužalojimai – ant galvos buvo sumušimas. Moteris taip pat nurodė, kad dar iki atvykstant policijai į įvykio vietą atvyko GMP, kurie išsivežė jos uošvį į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai. Pranešėja nurodė, kad minėtus du, jos uošvį užpuolusius vyriškius ji gali atpažinti, kadangi yra juos mačiusi anksčiau jų kieme. Kadangi minėta moteris nurodė, kad vyriškiai nuėjo į gretimą namą ir iš jo, iki atvažiuojant policijai, neišėjo, jie pateko į minėtą pastatą ir nuėjo į butą Nr. 5, kadangi pranešėja nurodė, kad šiame bute galimai šiuo metu yra minėti vyriškiai. Į minėtą butą juos įsileido stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kurio duomenų šiuo metu neprisimena, taip pat būdami bute rado ir dar vieną, smulkaus kūno sudėjimo vyriškį, dėvėjusį baltą džemperį su paveikslėliais. Abu vyriškiai atitiko pranešėjos apibūdintus jos uošvį užpuolusius asmenis. Jiems pradėjus bendrauti su smulkaus kūno sudėjimo vyriškiu, jis pastebėjo, kad ant jo dėvimo džemperio priekinės dalies, ties krūtine, yra raudonos dėmės, panašios į kraujo, todėl jis paklausė vyriškio, iš kur pas jį yra kraujo, jis nurodė, jei gerai prisimena, kad susižalojo darbe ir išsikruvino. Bendraudami su šiuo smulkaus kūno sudėjimo vyriškiu jie taip pat pastebėjo, kad jo abiejų rankų krumpliai yra sužaloti – matosi nubrozdinimai, kurie atrodė „švieži“, neseniai padaryti, vyriškis taip pat nurodė, kad krumplius susižalojo darbe. Abu bute buvę vyriškiai jiems nurodė, kad nieko apie jokį sumuštą asmenį nežino, jie nieko nemušė, patys visą laiką buvo bute ir vartojo alkoholinius gėrimus. Bendraujant su šiais vyriškiais, abu jie atrodė neblaivūs, patikrino šių vyriškių blaivumą, prisimena, kad abu jie buvo neblaivūs. Įteikę šiems vyriškiams šaukimus, jie nuvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur bendravo su nukentėjusiuoju G. S.. Pastarasis nurodė, kad konfliktas su dviem vyriškiais apskritai vyko dėl to, kad G. S. prieš kurį laiką jiems pasakė, kad nerūkytų namo kieme. Įvykio vieną dieną, G. S. grįžtant iš parduotuvės į namus, jo gyvenamojo namo vidiniame kieme prie jo priėjo tie patys du vyriškiai, pradėjo ant jo šaukti, tuomet vienas iš jų kairės rankos kumščiu sudavė G. S. į galvos sritį, po ko G. S. nukrito ant žemės, toliau abu vyriškiai daug kartų sudavė gulinčiam G. S. į įvairias kūno vietas ir rankomis, ir kojomis, o po to pasišalino iš įvykio vietos. Bendraudami su G. S. patikrino jo blaivumą, pastarasis buvo blaivus. Prisimena, kad būdami Kauno klinikose iš gydytojų paėmė medicinos dokumentų išrašą dėl G. S. apžiūros, išraše buvo nurodyta, kad G. S. nustatyti šonkaulių lūžiai. Daugiau dėl šio įvykio ką nurodyti neturi (4 t., b. l. 38-41).?

Iš 2024 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme kilus žodiniam konfliktui tarp G. S. ir neblaivių K. K. (kuriam nustatytas 3.00 promilių neblaivumas) ir R. J. (kuriam nustatytas 2.39 promilių neblaivumas), K. K. vieną kartą, iš kairės rankos kumščio sudavė G. S. į galvos sritį, ko pasėkoje G. S. nukrito ant žemės. Po ko G. S. gulint ant žemės, K. K. bei R. J. tęsdami nusikalstamą veiką, ne mažiau, kaip dešimt kartų abejomis rankomis tiek kojomis sudavė G. S. į įvairias galvos bei kūno sritis bei pasišalino iš įvykio vietos. Kauno klinikų priimamajame adresu Eivenių g. 2, Kaunas, G. S. buvo nustatyti kairės pusės dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. K. K. bei R. J. nesulaikyti, pastariesiems įteikti šaukimai apklausai (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme kilus žodiniam konfliktui tarp G. S. ir neblaivių K. K. (kuriam nustatytas 3.00 prom. neblaivumas) ir R. J. (kuriam nustatytas 2.39 prom. neblaivumas), K. K. vieną kartą, iš kairės rankos kumščio sudavė G. S. į galvos sritį, dėl ko G. S. nukrito ant žemės. Po ko G. S. gulint ant žemės, K. K. bei R. J. tęsdami nusikalstamą veiką, ne mažiau, kaip dešimt kartų abejomis rankomis tiek kojomis sudavė G. S. į įvairias galvos bei kūno sritis bei pasišalino iš įvykio vietos. Kauno klinikų priimamajame adresu Eivenių g. 2, Kaunas, G. S. buvo nustatyti kairės pusės dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. K. K. bei R. J. nesulaikyti, pastariesiems įteikti šaukimai apklausai (3 t., b. l. 1-6).

Iš 2024 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Su steriliu vatos tamponu buvo paimtos raudonos spalvos dėmės su galimai biologinės kilmės pėdsakai ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (3 t., b. l. 12-19).

Iš alkotesterio „null (ARBH-0043)“ duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. 21.06 val. R. J. nustatytas 2,39 promilių neblaivumas (4 t., b. l. 42).

Iš alkotesterio „null (ARBH-0043)“ duomenų nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. 21.10 val. K. K. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas (4 t., b. l. 43).

Iš 2024 m. spalio 4 d. G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad 2024 m. spalio 4 d., 12.10 val. buvo atvykta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis G. S. parodė, kaip jis 2024 m. spalio 4 d. , apie 19.45 val., eidamas iš parduotuvės, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, link (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemo, kur praėjime, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), namų, prie jo priėjo du vyrai - vienas smulkaus kūno sudėjimo vyras (po kaire G. S.), vienas stambaus kūno sudėjimo vyras (po dešine G. S.), toliau G. S. parodė, kur po to, kai smulkaus kūno sudėjimo vyras vieną kartą trenkė jam į galvą, nukritęs prie (duomenys neskelbtini) namo sienos gulėjo G. S., kai jam tuo metu daug kartų rankomis sudavė ir kojomis spyrė abu šie vyrai. G. S. parodė ant minėtos sienos esančius raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraujo, lašus, ant žemės, prie minėtos sienos, esančio akmens matomą raudoną skystį, panašų į kraują, taip pat parodė, kur pametė iš parduotuvės su savimi neštą žuvį. G. S. parodė, kur nuėjo, kai du vyrai pasišalino (3 t., b. l. 35-39, 42-55).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl klaidos parodymų patikrinimo vietoje protokole nustatyta, kad tyrimo eigoje, dalyvaujant nukentėjusiajam G. S., buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Pildant parodymų patikrinimo vietoje protokolą padaryta techninė klaida - nurodyta, kad G. S. iš parduotuvės ėjo ir dviejų vyrų buvo užpultas 2024 m. spalio 4 d., tačiau teisinga data reikia laikyti 2024 m. spalio 3 d. (3 t., b. l. 40-41).

Iš 2024 m. spalio 4 d. G. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad jis atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2 (K. K.). Tai šis asmuo 2024 m. spalio 3 d. apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini), kartu su kitu vyriškiu sudavė am smūgius kumščiais, spardė kojomis ir padarė sužalojimus. Šį asmenį atpažino iš jo akių formos, veido formos, taip pat iš bendros veido bruožų visumos: lūpų, nosies. Šis asmuo gyvena jų name, todėl jis prisimena, kaip jis atrodo ir jį atpažįsta (3 t., b. l. 90-97).

Iš 2024 m. spalio 4 d. G. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad jis atpažįsta asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 3 (R. J.). Tai šis asmuo 2024 m. spalio 3 d. apie 19.45 val., prie (duomenys neskelbtini), kartu su kitu vyriškiu sudavė jam smūgius kumščiais, spardė kojomis ir padarė sužalojimus. Šį asmenį atpažino iš jo akių formos, apvalios veido formos, taip pat iš bendros veido bruožų visumos: lūpų, nosies. Šis asmuo gyvena gretimame name, todėl jis prisimena, kaip jis atrodo ir jį atpažįsta (3 t., b. l. 98-105).

Iš 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241003-202629UTC+0300“, matyti, kaip policijos pareigūnai eina pro pastatą, pažymėtą Nr.129, prieina ten stovintį vyrą, dėvintį tamsios spalvos striukę ir kelnes (toliau – vyras Nr. 1) ir šviesių plaukų moterį (toliau – moteris Nr. 1). 00.16 min. įrašo laiku vyras Nr. 1 sako „jis užėjo į parduotuvę“, policijos pareigūnai iškart klausia vyro Nr. 1 „tu esi jo sūnus, taip?“, vyras Nr. 1 atsako „nu jis mano patėvis, bet aš antram aukšte, nu ne šitam name, bet už. Jo palaukė sakė už kampo, ir užpuolė, ten pradėjo daužyt ta prasme, ir nu žmona išgirdo kažką pro langą ten, nu tai viskas aišku, kad čia jie, vakar jie ten buvo berods sukonfliktavę, nes jie rėkavo po langais, patėvis sako nerūkykit ir netriukšmaukit, tai va dabar palaukė čia už kampo ir sudaužė, aš tik ką irgi išbėgau, jie visi čia“, tuo metu policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 1 „bet tai niekas nematė, kaip sumušė, tiesiog žinot šitą faktą?“. 00.52 min. įrašo laiku pasigirsta kitos moters balsas (toliau – moteris Nr. 2), kuri sako „per langą girdėjau“, policijos pareigūnas pertraukdamas sako moteriai Nr. 2 „tai girdėjai, bet kai mušė nematei?“, moteris Nr. 2 atsako „nu per langą mačiau, kad buvo, nes ten tamsu labai“. 01.07 min. įrašo laiku moteris Nr. 1 sako „o jūs suprantat, jisai vėžiu serga, aš nežinau dabar kaip bus“. Tuo metu policijos pareigūnas klausia „tai kur jie dabar yra?“, moteris Nr. 1 atsako „viršuj, antram aukšte, aš galiu butą parodyt, jie nuomojasi čia“. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai bando atidaryti laiptinės duris, tačiau durys yra užrakintos. Policijos pareigūnas prašo asmenų parodyti, kurioje vietoje sumušė, asmenys su policijos pareigūnais eina už pastato, pažymėto Nr. 129, moteris Nr. 2 parodo vietą už pastato, pažymėto Nr. 129, šalia šiukšlių konteinerio. Vyras Nr. 1 sako, kad čia yra ir kraujo. 03.03 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2, kiek ji matė įvykio, moteris Nr. 2 atsako „patį galą, nes aš išbėgau, nu tai ką žinau, išbėgau, užmačiau, tai man viskas kaip ir aišku buvo, aš sakau, vienas iš jų gyvena mūsų name“, toliau moteris Nr. 2 nurodo, kad tai jos uošvis. 04.10 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2, ar jos uošvis blaivus, pastaroji atsako, kad taip. Moteris Nr. 2 nurodo, kad paskambino buto savininkui, gal pastarasis atvažiuos atrakinti buto. 06.20 įrašo laiku policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2, kaip atrodė asmenys ir kiek jų buvo. 06.23 min. įrašo laiku moteris sako „buvo jie trise, ten kur mušė tai dviese buvo, vienas su gipsu, juoda striuke“, policijos pareigūnas klausia, ar dviese mušė, ar trise, moteris Nr. 2 atsako „dviese“. 06.47 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia „tai tas, kur su gipsu, mušė?“, moteris Nr. 2 atsako „tas dalyvavo irgi, aš nežinau, nu sakau, aš tiek ir teužmačiau, patį galą, išbėgau po to ir viskas“. 07.15 min. įrašo laiku toliau moteris Nr. 2 sako „tas, kur su gipsu, jisai jau šiandien buvo pasirodęs tam name“, policijos pareigūnas sako „aš dabar kalbu, ką matėt būtent čia“, moteris Nr. 2 atsako „su juoda striuke, gipsas, stambesnis, rudos akys, tamsūs plaukai.“ Toliau vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai įeina į pastatą, pažymėtą Nr. 129, kalbasi su viduje esančiais asmenimis dėl patekimo į antrą namo aukštą. 09.01 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia įvykio vietoje esančių asmenų „kas ten jam sužalota?“, moteris Nr. 1 atsako „sakė šonkauliai, galva praskelta, aš nežinau, dabar ką tik iš darbo, važiuosiu į Klinikas“, moteris Nr. 2 sako „čia antakis, skylė didelė, šonkaulius skauda, ant rankos yra didelis guzas, čia visas raudona, numušta (moteris rodo į galvos dešinę pusę), ir iš kitos pusės, fanaras“, toliau policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2 „kuriam laiko tarpe muštynės buvo? Valandas galit pasakyt?“, moteris Nr. 2 atsako „kai pirmą sykį jums skambinau. Prieš aštuonias jau buvo“. Policijos pareigūnas prašo pasakyti pavardę, kas buvo užpultas, 10.05 min. įrašo laiku abi moterys sako „G. S.“. 11.35 min. įrašo laiku moteris Nr. 2 pasakoja apie įvykį „išgirdau, kad šaukė, nu tai šauksmus, kaip tik buvau pas kaimynę bute, aš turiu įrodymą, jos raktus vienu žodžiu, džiovyklę pasidėt. Tai išgirdau tuos šauksmus ir mačiau, kad buvo tas su gipsu, tai tikrai, aš per langą pamačiau ir tada išbėgau greitai, pamačiau, kad G. ant žemės, jie matė mane, kad aš atbėgu, ir jie nubėgo“. Toliau policijos pareigūnas klausia, ar moteris Nr. 2 žino jų duomenis, ji atsako, kad ne, toliau nurodo, kad galėtų juos atpažinti, ir kad jie neseniai atsikraustė. 12.50 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2, ar ji atbėgusi kvietė greitąją, moteris Nr. 2 atsako „po penkių minučių, dar užėjo pasidėjo daiktus uošvis mano“. 13.22 min. įrašo laiku moteris Nr. 2 pasakoja „tą su gipsu aš apskritai šiandien mačiau pas mus name, ir iškart atkreipiau dėmesį į tą gipsą, kad jisai yra, bet tas su gipsu tai tikrai, duodu šimtą procentų, nes matosi grynai, kad ranka lūžus“. 17.05 min. įrašo laiku moteris Nr. 2 nurodo, kad „tas, kur mūsų name gyvena, dar ginčijosi su manim, kad jis čia nepričiom, kad jis jau teistas už tokį dalyką“. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241003-205031UTC+0300“ 00.07 min. įrašo laiku pasigirsta vyriškis balsas (toliau- vyras Nr. 2), kuris sako „aš ėjau, žinot, kažkas trenkė, aš nemačiau, kas ten (necenzūrinis žodis) toks buvo, aš, matot, aš negaliu trenkt, gal čia kameros yra, aš nemušiau nieko“, policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 2 „tai ko tu visas kruvinas čia?“, vyras Nr. 2 atsako „aš čia, avarija man buvo“, toliau vyras Nr. 2 kartoja, kad negali trenkti, 00.58 min. įrašo laiku vyras Nr. 2 sako „aš tiesiog išgėręs buvau, kažkas kažką nuspyrė“. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai kartu su vyru Nr. 2 įeina į pastato, pažymėto Nr. 129, laiptinę, eina į vieną iš butų. Vaizdo įraše matyti, kad ant vyro Nr. 2 dešinės rankos yra gipsas. 03.10 min. įrašo laiku policijos pareigūnas nueina į vieną iš bute esančių kambarių, kur prie lango stovi tamsių plaukų vyriškis, dėvintis šviesios spalvos džemperį su paveikslėliais (toliau – vyras Nr. 3). 03.29 min. įrašo laiku vyras Nr. 2 nurodo, kad jo pavardė J.. 03.51 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 3, ką jis veikė prieš valandą, vyras Nr. 3 atsako „nieko, absoliučiai“, policijos pareigūnas toliau klausia vyro Nr. 3, iš kur kraujo dėmė, rodo į vyro Nr. 3 dėvimą džemperį. 03.57 min. įrašo laiku vyras Nr. 3 atsako „čia ne, mano megztinis senas, aš galiu nusimaut“, toliau policijos pareigūnai rodo į vyro Nr. 3 krumplius ir klausia „kas čia?“, vyras Nr. 3 atsako, kad čia nuo darbo. 06.52 min. įrašo laiku vyras Nr. 2 klausia „galit pasakyt, kas nutiko? Nors aš mačiau per langą, žinot“. 07.54 min. įrašo laiku policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 3 „tu dabar sakai nemušei žmogaus prieš valandą?“, vyras Nr. 3 kartoja „ne, ne, ne, ne“, policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 3 „tai nuo ko krumpliai nudrožti?“, vyras Nr. 3 atsako, kad čia nuo darbo. Toliau vaizdo įraše matyto, kaip policijos pareigūnai nusiveda vyrus Nr. 2 ir Nr. 3 prie tarnybinio automobilio, jiems atėjus, policijos pareigūnas klausia moters Nr. 2, ar čia tie asmenys, moteris Nr. 2 nurodo, kad šiuos du asmenis tikrai matė, toliau moteris Nr. 2 nurodo, kad ji yra E. L.. 16.34 min. įrašo laiku policijos pareigūnai tikrina vyro Nr. 2 blaivumą, nurodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenis „2,39“, toliau nurodo, kad jis yra R. J.. 18.25 min. įrašo laiku policijos pareigūnai tikrina vyro Nr. 3 blaivumą, vyras Nr. 3 nurodo, kad 15.30 val. grįžęs po darbo išgėrė penkis butelius alaus. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241003-212826UTC+0300“ matyti gydymo įstaigos vaizdas, policijos pareigūnai, prieinantys prie vyro sutvarstyta akimi (toliau – vyras Nr. 4), vyras Nr. 4 nurodo policijos pareigūnams, kad laukia tyrimų ir kol siūs žaizdą, taip pat nurodo, kad šonkauliai tikrai lūžę. 00.47 min. įrašo laiku vyras Nr. 4 pasakoja „užėjau į parduotuvę, į „IKI“, o jie nuo parduotuvės ėjo, dviese, vienas su gipsu, o kitas su balta tokia, virš mūsų ten kur gyvena, nu ką žinau, jie ten alaus buvo atsinešę į tą, kažką zdarov žinai, aš ėjau ir nuėjau, girdėjau rėkavo kažką, žinai, aš nuėjau į parduotuvę, silkės nusipirkau pakelį, nešuosi atgal, jie manęs brome ten palaukė, tai tu čia tas erelis, kur prieš dvi savaites, kad aš rūkiau po tavo langu, sakau tai (necenzūrinis žodis) dvyliktą valandą čia po langu rūkai, ai tai tu čia, čia tavo tas pežas? Sakau, o ką, tau maišo? Pyst iškart ir išjungė“, policijos pareigūnas klausia vyro „o kuris trenkė, tas su baltu džemperiu, darbinėm kelnėm? Tas smulkesnis?“, vyras Nr. 4 atsako „jo, tas smulkesnis, bet ir tas paskiau, ir tas paskui ten iš kojos įvažiavo ir ne kartą, tas su gipsu, kur stambesnis“. Tolia policijos pareigūnai klausia vyro Nr. 4, ar jis gali rašyti šiuo metu pareiškimą, vyras Nr. 4 atsako, kad galės atvažiuoti rytoj (3 t., b. l. 56-63).

Iš 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) skambučio garso įrašai. Garso įraše pavadinimu „2024_10_03_19-56-23_37063692586“ 00.05 min. įrašo laiku pasigirsta operatorės balsas, pastaroji sako „vienas du“, 00.06 min. įrašo laiku pasigirsta moteriškas balsas, pastaroji sako „sveiki, man reikėtų ekipažo į (duomenys neskelbtini)“, 00.13 min. įrašo laiku operatorė klausia „kas nutiko, ponia?“, 00.14 min. įrašo laiku moteris atsako „sumušė žmogų, vienu žodžiu galva prakirsta, viskas“. 00.20 min. įrašo laiku operatorė klausia „o kas tas žmogus jum?“, moteris atsako „mano uošvis“. 00.21 min. įrašo laiku operatorė klausia „tai jūsų uošvį sumušė?“, moteris atsako „aha, taip“. 00.24 min. įrašo laiku operatorė klausia „prieš kiek laiko?“, moteris atsako „ir greitosios reikėtų, čia va neseniai viskas įvyko“, 00.30 min. įrašo laiku operatorė klausia „tai neseniai, tai kiek, pagal jumis, pusvalandis, valanda, penkiolika minučių?“, moteris atsako „10-15 minučių“. 00.35 min. įrašo laiku operatorė klausia „namuose sumušė?“, moteris atsako „ne namuose, lauke“. 00.37 min. įrašo laiku operatorė klausia „kieme, prie namo?“, moteris atsako „netoli, jo“. 00.40 min. įrašo laiku operatorė klausia „aha, o kuriame bute gyvenate?“, moteris atsako „čia į kiemą įeisit ir mes jau būsim, žinokit, matysit, ten prie bromo“, operatorė klausia „tai jūs kieme lauksit?“, moteris atsako „jo“. 00.50 min. įrašo laiku operatorė klausia „tai (duomenys neskelbtini)?“, moteris atsako „taip, taip“, operatorė klausia „tai būsit kieme, ne bute?“, moteris atsako „būsim kieme, jo, lauksim“. 00.56 min. įrašo laiku operatorė klausia „uošvio vardas, pavardė?“, moteris atsako „G. S.“. 01.00 min. įrašo laiku operatorė klausia „kiek metų jam?“, moteris atsako „(duomenys neskelbtini) gimimo“. 01.08 min. įrašo laiku operatorė klausia „ką skauda, ar kraujuoja, dėl ko medikai reikalingi?“, moteris atsako „galva prakirsta, šonkauliai“, toliau operatorė klausia „o tai rankomis mušė, ginklus naudojo, aštrius daiktus?“, moteris atsako „rankom, kojom“. 01.24 min. įrašo laiku operatorė klausia „o dabar tie asmenys, kurie mušė, yra šalia?“, moteris atsako „žinom kas, žinom kas“. 01.27 min. įrašo laiku operatorė klausia „ar jie yra šalia, aš klausiu, ponia“. 01.30 min. įrašo laiku moteris atsako „šalia dabar tai jų nėra“. 01.31 min. įrašo laiku operatorė sako „tai aš ir klausiu, ar jie yra, ar pasišalino jau“, moteris atsako „ne, šalia nėra, bet jie čia gyvena netoli“. 01.34 min. įrašo laiku operatorė klausia „jūsų vardas, pavardė?“, moteris atsako „E. L.“. 01.38 min. įrašo laiku operatorė klausia „lauksite su uošviu kieme, taip supratau?“, moteris atsako „taip“. Toliau operatorė sako, kad informaciją perduos, nurodo pasitikti (3 t., b. l. 69-71).

Iš 2024 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2099/2024(02) nustatyta, kad G. S. konstatuota muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryto aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-10-03 ir aplinkybėmis. Kairės krūtinės ląstos pusės X. XI šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Visi kiti 1-ame minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (3 t., b. l. 78-80).

Iš 2024 m. spalio 30 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės nustatyta, kad 2024 m. spalio 22 d. bei 2024 m. spalio 29 d. buvo gauti prokurorės Jurgitos Baltrūnienės nutarimai su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjų V. M. ir V. N. rezoliucijomis leidžiančiomis užklausti mobiliojo ryšio telefonų numerių (duomenys neskelbtini), priklausančio K. K. ir R. J. telefono Nr. 8 (duomenys neskelbtini) išklotines, laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 23.59 val. Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „Bitė Lietuva“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 23.59 val. duomenys jokie neužfiksuoti, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „Tele2“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 23.59 val. duomenys jokie neužfiksuoti, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Analizuojant tyrimo metu gautas UAB „Tele2“ abonentinio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotines laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. 00.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 23.59 val. minėtas telefono numeris apie 19.50 val. buvo naudojamas. 19.45 val. buvo gautas SMS pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), tuo metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie UAB „Tele2“ operatoriaus celės Nr. D098 esančios adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo naudojamas 20.04 val. tuomet buvo naudojami mobilieji duomenys ir jungtasi prie UAB „Tele2“ operatoriaus celės Nr. 9EBFE21 esančios adresu (duomenys neskelbtini). Minėtos celės veikimo perimetras apima adresą (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 1-2).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl paieškos karštais pėdsakai nustatyta, kad dirbant su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėju atliekant procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38819-24 buvo bendraujant su pranešėja E. L.. Ši nurodė, jog išgirdusi garsus pasižiūrėjo į vaizdą lauke. Tuo metu matė, kaip iš įvykio vietos pasišalino jai iš matymo žinomi asmenys. E. L. nurodė, jog pasišalino asmenys jai nežinoma kryptimi, tačiau jie gali būti viename iš butų adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjus iki picerijos esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su namo prižiūrinčiu asmeniu R. T.. Šis nurodė, jog name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas gyvena du jauno amžiaus vyrai, kurių duomenų šis nežino. Bendraujant su R. T. šis nurodė, jog šiuo metu negali atvykti ir įleisti mūsų į pastatą. Bandant patekti į laiptinę šios durys buvo užrakintos, bandžius skambinti į durų skambutį ir pabeldus kelis kartus, niekas durų neatidarė. Toliau dirbant „karštais pėdsakais“ per antro aukšto langus išgirdo asmens balsą. Tuo metu buvo pašauktas asmuo, kuris priėjo ir nurodė, jog nieko nedarė ir yra nekaltas. Asmuo atrakino buto duris ir nuvedė į savo gyvenamą vietą. Patikrinus asmenį buvo nustatyta, jog tai yra R. J.. Šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šis nurodė, jog namuose yra dar vienas jo draugas. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto, jo viduje prie lango buvo rastas pilietis kaip vėliau nustatytas K. K.. Šis buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vizualiai apžiūrėjus K. K. šio dešinės rankos krumplių buvo pastebėti švieži sužalojimai, o ant baltos spalvos megztinio buvo raudonos spalvos dėmės. Asmuo nurodė, jog jis dirba statybose ir šiandien, t. y., 2024 m. spalio 3 d. nusibrozdino rodomojo ir vidurinio piršto krumplius. Abiem asmenims buvo įteikti šaukimai (3 t., b. l. 26-27).

Iš 2024 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. dirbant radijo šaukiniu „K1742“ kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos l-ojo skyriaus tyrėju, 20.23 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos uošvį, G. S. prieš 10-15 min. sumušė pažįstami asmenys. Vyrui sužalota galva. Mušė rankomis, spardė kojomis. Pranešėja su uošviu laukia kieme. Mušę asmenys pasišalino, žino kur gyvena. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja E. L., kuri paaiškino, jog 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme išgirdo šūksnius, vyriškus balsus, pasižiūrėjusi pro antrame aukšte esantį langą, pastaroji pastebėjo, kaip du vyrai, kaip vėliau nustatyta tai buvo K. K. bei R. J., abejomis rankomis bei kojomis, daug kartų, į įvairias kūno sritis smogia ant žemės gulinčiam jos giminaičiui (Uošviui), kaip vėliau nustatyta G. S.. E. L. pastebėjusi šį įvykį, nusprendė kuo greičiau išbėgti į minėtą kiemą ir sustabdyti minėtų asmenų daromus veiksmus. E. L. išbėgus į minėtą kiemą, minėti asmenys nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. E. L. pribėgusi prie G. S., pastarajam suteikė pirmąją pagalbą, aptvarstė sumušimus ir nusprendė kreiptis į GMP bei į policiją. E. L. paaiškino, jog G. S. vizualiai buvo smarkiai sužalotas, tiek galvos bei kūno srityse ir GMP darbuotojai nusprendė jį nugabenti į gydimo įstaigą adresu Eivenių g. 2, Kaunas. E. L. teigimu, minėtus užpuolikus ji iš matymo atpažintų, jos manymu, užpuolikai pasišalino nežinoma kryptimi, tačiau neatmetė galimybės, jog minėti asmenys gali slapstytis adresu (duomenys neskelbtini) pastate. Atlikus įvykio vietos apžiūrą ir vykdant paiešką karštais pėdsakais siekiant surasti ir nustatyti įtariamųjų tapatybes, patekus į minėtą pastatą, buvo nuvykta iki buto Nr. 5 durų. Į minėtą butą įsileido minėtas R. J.. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus bei atitiko E. L. pateiktus išvaizdos požymius apie įtariamuosius. Taip pat, tame pačiame bute rastas ir K. K., kuris taip pat atitiko E. L. pateiktus išvaizdos požymius. R. J. teigė, jog minėtu laikotarpiu buvo savo namuose bei vartojo alkoholinius gėrimus bei paaiškino, jog nebuvo įvykę jokių konfliktų. Pabendravus su K. K., pastarasis teigė, jog taip pat minėtame bute vartojo alkoholinius gėrimus ir šiandien su niekuo nekonfliktavo ir tik nesenai grįžo iš darbo namo. Vizualiai apžiūrėjus K. K., ant jo megztinio pastebėta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas, apžiūrėjus asmens abiejų rankų krumplius, buvo į pastebėta, kad ant krumplių matomi sužalojimai. Paklausus R. K., kur asmuo sugebėjo taip susižaloti, pastarasis teigė, jog tai įvyko darbo metu. Prie tarnybinio automobilio per CDB patikrinus bei nustačius abejų asmenų tapatybes, su alkotesteriu „Alcotest Nr. ARBH-0043“ 2024 m. spalio 3 d. 21.06 val. R. J. buvo nustatytas 2.39 prom. neblaivumas. Su tuo pačiu alkotesteriu 2024 m. spalio 3 d. 21.10 val. K. K. buvo nustatytas 3.00 prom. neblaivumas. Abiems asmenims įteikti šaukimai apklausai. Nuvykus iki Kauno klinikų priimamojo skyriaus adresu Eivenių g. 2, Kaunas. Buvo pastebėtas G. S., kuris skyriuje laukė savo eilės, kada jį apžiūrės gydytojai. Asmuo buvo blaivus bei paaiškino, jog konfliktas su jam nepažįstamais asmenimis įvyko dėl to, jog G. S., prieš kurį laiką, minėtiems asmenims turėjo priekaištų dėl rūkymo vidiniame namo kieme. Asmuo teigė, jog būtent šiandien 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 vai. jam apsipirkus parduotuvėje bei grįžtant link namų adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėję minėti asmenys pradėjo ant jo šaukti bei vienas iš jų, kaip nustatyta K. K., iš kairės rankos kumščio, viena kartą smogė G. S. į galvos sritį, ko pasėkoje G. S. nukrito ant žemės, toliau K. K. bei R. J. tęsdami nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip 10 kartų, tiek kojomis bei rankomis smūgiavo G. S. į įvairias kūno bei galvos sritis, ko pasėkoje pasišalino iš įvykio vietos. G. S. buvo blaivus Kauno klinikose gydytoja E. Z. savanoriškai pateikė G. S. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame jam buvo nustatyti kairės pusės dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai bei galvos žaizda. Iš G. S. pareiškimas nepriimtas dėl jo prastos fizinės būklės. G. S. teigė, jog dėl šio įvykio pareiškimą parašys kai pasijus geriau, pastarajam buvo įteiktas šaukimas (3 t., b. l. 23-25).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. J. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2023 m. rugpjūčio 15 d. nusikalstamos veikos, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos (veikiant bendrai su K. K.).

Kaltinamasis K. K. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos (veikiant bendrai su R. J.).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024 ir kt.). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-82-594/2025 ir kt.). Proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 15 d. fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam R. M.

Kaltinamasis R. J. baudžiamojon atsakomybėn patraktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. J. įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, teigdamas, jo po įvykio praėjo daug laiko, ne viską prisimena, tačiau neginčija to, kas yra parašyta. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo bare (duomenys neskelbtini), ten susistumdė su nukentėjusiuoju, nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Susistumdė ant laiptų ir jam trenkė pora kartų. R. M. trenkė du kartus į šonkaulių sritį su kumščiu ir plaštaka trenkė į veido sritį. Įvykio metu buvo neblaivus, todėl visko neprisimena. Sutinka, jog nuo smūgių nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, sutinka, jog jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nurodė, jog M. prie tyrėjos padavė 60 Eur, ir po to dar 1 500 Eur, kad būtų kaip susitaikymas.

Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. jam lauke rūkant, prie jo priėjo jam nepažįstamas jaunuolis, kuris, prašė parūkyti, ir vėliau nieko nebesakydamas koja spyrė jam į dešinės pusės šoną, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Tuo metu kai pasilenkė, jaunuolis tris kartus kumščiu trenkė jam į dešinės pusės veido sritį. Nuo suduotų smūgių juto stiprų fizinį skausmą. Taip pat, kai jam buvo suduoti smūgiai į veidą, buvo sudaužyti akiniai nuo saulės apsaugos (1 t., b. l. 36-51). Taip pat nurodė, jog su R. J. susitaikė, jokių pretenzijų nebeturi (1 t., b. l. 79-81). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos R. J. parodymai, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. jai dirbant alaus bare, pastebėjo, kad į lauką išėjo vienas iš trijų jaunuolių ir R. M.. Būdama sandėliuke girdėjo lauke du garsius bildesius, tokius kaip būtų kas ranka trenkęs į namo sieną. Būdama sandėliuke išgirdo dūžtančius stiklus ir greit išėjusi pamatė, kaip jaunuolis ranka užsiėmęs galvą išėjo iš antros salės, sakydamas, kad R. M. su bokalu trenkė jam į galvą (1 t., b. l. 84-87). Liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. alaus bare R. J. su vyriškiu išėjo. Būnant baro viduje girdėjo lauko pusėje kieme keistus garsus, bildesį (1 t., b. l. 90-93). Liudytojas L. S. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. alaus bare vyriškis kartu su R. J. išėjo į lauką. Jis po kažkurio laiko išgirdo lauke triukšmą, keistus garsus, kaip muštynes. Išėjus pamatė, kaip vyriškis kumščiais puola R. J. bei kaip R. J. gindamasis puola vyriškį (1 t., b. l. 96-99).

Aukščiau aptarti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa, prieštaravimų nėra. Aptarti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2023 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl sugadintų nuo saulės akinių, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), alaus baro kieme, nepažįstamas jaunuolis sumušė neblaivų, nustatytas 1,57 promilių R. M., koja spirdamas jam į dešinį šoną ir tris kartus kumščiu sudavė į veido sritį. Nuo suduotų smūgių R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas bei buvo sudaužyti akiniai, nuo saulės spindulių. Dėl sumušimo R. M. į gydymo įstaigą nesikreipė. R. M. padaryta fizinė ir turtinė 59 Eur žala.

Be kaltinamojo parodymų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, patvirtina jo kaltę patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga, kuri apžiūrėta ir aprašyta 2023 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolu bei 2023 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl miesto vaizdo kameros įrašo prijungimo, 2023 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, kuriuo nustatyta R. M., sumušė R. J..

Tai, jog R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2023 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada Nr. G 1184/2023(04), kuria nustatyta, kad R. M. nustatytas sužalojimas - dešinės akies vokų poodinė kraujosruva. Sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje, jei bus nustatyti papildomi, su užduotyje nurodytu įvykių susiję sužalojimai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. R. M. nustatytas sužalojimas nėra pavojingas gyvybei. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas būdingas tiesioginio smūgio sudavimu (1 t., b. l. 78). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir mastas taip pat nustatytas ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokolu, kuriuo aprašyti R. M. sužalojimai ir nustatyta, kad apžiūrint veidą, ant dešinės akies voko matosi sumušimas, mėlynė. Akies apatinėje dalyje matyti pageltimas ir kraujosruva. Apžiūrint kūną sumušimų neužfiksuota. Kitų sumušimų kituose kūno vietose neužfiksuota (1 t., b. l. 69-74). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai, kurie aprašyti aukščiau. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčitinai patvirtina kaltinamojo neteisėtus veiksmus.

Padarytus sužalojimus ir, kad R. M. sužalojo R. J. patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtos miesto kameros, esančios (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuota, jog kaltinamasis puola vyriškį, kurį abiem rankomis stumia link laiptų, atsitraukia ir vėl puldamas rankomis suduoda vyriškiui į galvos sritį, spiria koja vyriškiui į kairės pusės šoną. Kaltinamasis atsitraukia ir vėl puola vyriškį, suduodamas kaire ranka vyriškiui į veidą, kaire koja į kūno šoną. Kaltinamasis trumpam atsitraukęs vėl puola vyriškį, abiem rankomis suduodamas vyriškiui į veidą ir atsitraukia. Po to vėl puola vyriškį, mosikuodamas rankomis prieš veidą, galimai suduodamas į veidą ir spirdamas koja (1 t., b. l. 54-56). Darytina išvada, kad dėl neteisėtų R. J. veiksmų kilo padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tarp kaltinamojo R. J. atliktų neteisėtų veiksmų – smūgio nukentėjusiajam R. M. į veido sritį bei spyrių į dešinį šoną, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. J. kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo R. M. parodymai, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. sukonfliktavo su R. J. dėl cigarečių ir šis jam smogė į galvos sritį, vėliau spyrė į dešinį šoną, nurodė, kad jautė fizinį skausmą. Nusikalstamus R. J. veiksmus patvirtina ir liudytojų parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. J. sudavė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, taip pat spyrė nenustatytą kiekį kartų kaltinamajam į dešinį šoną. Nustatyta, kad kaltinamajam, nukentėjusiajam ir kitiems asmenims – liudytojams būnant adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiojo R. M., kurio metu kaltinamasis nenustatytą kiekį kartų rankomis smogė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, taip pastarajam padarydamas dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų spyrė į dešinį nukentėjusiojo šoną ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent R. J. tyčia smogė nukentėjusiajam į veido sritį, taip pat tyčia spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, tai yra nukentėjusiajam R. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina R. J. kaltę tyčia įvykdžius nusikalstamą veiką.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis smūgiavimo į gyvybiškai svarbų organą – galvą, todėl turėjo numanyti, kad kils pasekmės ir bus sutrukdyta nukentėjusiojo sveikata. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – R. M. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. J. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl 2024 m. spalio 3 d. G. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamieji R. J. ir K. K. baudžiamojon atsakomybėn patraukti pagal 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. ir K. K., veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sutrikdė G. S. sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. pripažino, kad įvyko kivirčas (duomenys neskelbtini), S. jam pasakė, kad jis (kaltinamasis) neišsimeta šiukšlių. Į jis į tokį nukentėjusiojo pasakymą sureagavo blogai, nervai neišlaikė. Nurodė, kad išsivystė konfliktas ir jam trenkė, trenkė greičiausiai į veido sritį, o gal pastūmė, tiksliai neatsimena. Be jo paties lauke buvo nukentėjusysis ir K. K.. Sutiko, jog bendrais veiksmais su K. K. sužalojo S.. Nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą naudojo, atsimena, kad pataikė iš kojos į šoną. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių buvo suduota. Kaltę pripažįsta. Mano, kad nuo jo ir K. suduotų smūgių, nukentėjusiajam kilti tokios pasekmės, kurios nurodytos kaltinime. Teigė, kad viskas buvo dėl alkoholio. Kaltinamasis K. K. taip pat savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad parėjo iš parduotuvės ir sudavė kelis smūgius G., visko neatsimena, nes buvo girtas. Pripažįsta, kad sudavė G.. Atsimena, kad sudavė su rankomis 4-5 kartus, ir kad iš kojos spyrė du kartus. Tuo metu jautėsi neblaivus ir šios aplinkybės lėmė, kad neatsimena viso įvykio. Įvykio metu J. buvo kartu, nes jie ėjo kartu iš parduotuvės. Su nustatytais nukentėjusiojo sužalojamais sutinka. Kaltę pilnai pripažįsta, bet visų įvykio aplinkybių neatsimena. Pripažino, kad veikė bendrai su R. J.. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. spalio 3 d. apie 19.45 val., (duomenys neskelbtini), du gretimame name gyvenantys vyrai priėję prie jo pradėjo klausinėti, ar čia jis jiems liepė nerūkyti prie laiptinės, o po to lieso kūno sudėjimo vyras jam vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į galvos sritį (kaktą), ko pasekoje jis nukrito ant žemės, po to, jam gulint ant žemės, abu šie vyrai, tęsdami savo veiksmus, bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė jam į galvos bei kūno, šonkaulių sritis, po to ne mažiau kaip penkis kartus kojomis spyrė jam į galvą ir kūną, šonkaulius, o po to pasišalino iš įvykio vietos. Kauno klinikose jam buvo nustatyti kairės pusės dauginiai šonkaulių lūžiai, taip pat galvos žaizda (3 t., b. l. 7-10). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina bei kaltinamųjų kaltę įvykdžius jiems inkriminuotą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai. Aplinkybę, jog dėl kaltinamųjų R. J. ir K. K. suduotų smūgių veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo G. S. sveikata patvirtina ir liudytojos E. L. parodymai, jog 2024 m. spalio 3 d. apie 19.45 val., ji būdama namuose išgirdo triukšmą, šūksnius, sklindančius iš jų gyvenamojo namo vidinio kiemo. Norėdama pasižiūrėti, kas ten vyksta, ji nuėjo prie lango ir pamatė, kad jų gyvenamojo namo vidiniame kieme guli jos uošvis G. S., o prie jo stovi du vyriškiai. Ji matė, kad abu šie vyriškiai, būdami prie gulinčio G., jį mušė - ji matė, kad abu šie vyrai savo dešinėmis kojomis spardo G. į įvairias kūno vietas - galvą ir šonus, pilvą, kiekvienas iš šių vyrų spyrė G. ne mažiau kaip po 5 kartus, taip pat matė, kad smulkaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris buvo be gipso, savo dešiniu kumščiu sudavė G. į šoną, ties šonkauliais (4 t., b. l. 26-29). Policijos pareigūnas, apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos uošvį sumušė pažįstami asmenys, kurie pasišalino. Pranešėja jiems nurodė, kad du vyriškius, užpuolusius jos uošvį, gali atpažinti, kadangi yra ne kartą juos mačiusi jų namo kieme, taip pat paaiškino, kad šie vyriškiai yra adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kur gyvena vienas iš vyriškių. Atsižvelgiant į tai, jie, būdami įvykio vietoje, pateko į minėtą pastatą ir nuėjo prie buto Nr. 5 durų, kadangi pranešėja nurodė, kad būtent šiame bute gyvena vienas iš vyriškių. Į minėtą butą juos įsileido, kaip vėliau nustatė, R. J., tame pačiame bute rado dar vieną vyriškį - K. K.. Abu šie vyriškiai atitiko pranešėjos apibūdintus asmenis, kurie užpuolė vyriškį, pati pranešėja taip pat vėliau nurodė, kad tai būtent šie vyriškiai užpuolė jos uošvį. Jiems pradėjus bendrauti su K. K., jo kolega T. B. parodė į jo dėvėtą baltos spalvos džemperį su įvairiais paveikslėliais ir iškart paklausė K. K., iš kur pas jį ant dėvimo džemperio yra kraujo, T. B. tai pasakius, jis taip pat pamatė raudonos spalvos, panašią į kraujo dėmę ant K. K. džemperio, taip pat jis pamatė, kad ant abiejų K. K. rankų krumplių buvo matomi sužalojimai. Vėliau, siekdami pabendrauti su nukentėjusiu G. S., jie nuvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. G. S. nurodė, kad konfliktas su jam nepažįstamais dviem asmenimis įvyko dėl to, kad G. S. prieš kurį laiką minėtiems asmenims turėjo priekaištų dėl rūkymo vidiniame namo kieme. G. S. nurodė, kad tą pačią dieną, jam grįžtant iš parduotuvės į namus ir būnant jo gyvenamojo namo vidiniame kieme, prie jo priėjo tie patys du vyriškiai, kuriems jis anksčiau sakė pastabas, pradėjo ant jo šaukti bei vienas iš jų kairės rankos kumščiu sudavė G. S. į galvos sritį, po ko G. S. nukrito ant žemės, toliau K. K. bei R. J. abu ne mažiau kaip 10 kartų ir kojomis, ir rankomis smūgiavo G. S. į įvairias kūno bei galvos sritis (4 t., b. l. 32-35). Policijos pareigūnas T. B., apklaustas liudytoju nurodė, kad 2024 m. spalio 3 d. dirbant gavo pranešimą iš budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos uošvį sumušė pažįstami asmenys. Pranešėja nurodė, kad vyriškiai nuėjo į gretimą namą ir iš jo, iki atvažiuojant policijai, neišėjo, jie pateko į pastatą ir nuėjo į butą Nr. 5. Į minėtą butą juos įsileido stambaus kūno sudėjimo vyriškis, taip pat būdami bute rado ir dar vieną, smulkaus kūno sudėjimo vyriškį, dėvėjusį baltą džemperį su paveikslėliais. Abu vyriškiai atitiko pranešėjos apibūdintus jos uošvį užpuolusius asmenis. Jiems pradėjus bendrauti su smulkaus kūno sudėjimo vyriškiu, jis pastebėjo, kad ant jo dėvimo džemperio priekinės dalies, ties krūtine, yra raudonos dėmės, panašios į kraujo, todėl jis paklausė vyriškio, iš kur pas jį yra kraujo. Bendraudami su smulkaus kūno sudėjimo vyriškiu jie taip pat pastebėjo, kad jo abiejų rankų krumpliai yra sužaloti – matosi nubrozdinimai, kurie atrodė „švieži“, neseniai padaryti, vyriškis taip pat nurodė, kad krumplius susižalojo darbe. Vėliau nuvyko į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, kur bendravo su nukentėjusiuoju G. S.. Pastarasis nurodė, kad konfliktas su dviem vyriškiais apskritai vyko dėl to, kad G. S. prieš kurį laiką jiems pasakė, kad nerūkytų namo kieme. Įvykio vieną dieną, G. S. grįžtant iš parduotuvės į namus, jo gyvenamojo namo vidiniame kieme prie jo priėjo tie patys du vyriškiai, pradėjo ant jo šaukti, tuomet vienas iš jų kairės rankos kumščiu sudavė G. S. į galvos sritį, po ko G. S. nukrito ant žemės, toliau abu vyriškiai daug kartų sudavė gulinčiam G. S. į įvairias kūno vietas ir rankomis, ir kojomis, o po to pasišalino iš įvykio vietos (4 t., b. l. 38-41).?

Įvykio aplinkybės, o būtent kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo sužalotas nukentėjusysis patvirtina ir skambučio BPC skambučio įrašas, kuris aprašytas kitų objektų (garso įrašų) apžiūros protokolu. Garso įraše girdėti, kaip pranešėja nurodo, kad buvo sumuštas jos uošvis G. S., kurie pasišalino iš įvykio vietos, nurodė, G. S. sužalojimus, jog prakirsta galva, sumušti šonkauliai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2099/2024(02) nustatyta, kad G. S. konstatuota muštinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spiriant kojomis ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryto aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024-10-03 ir aplinkybėmis. Kairės krūtinės ląstos pusės X. XI šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Visi kiti 1-ame minėti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (3 t., b. l. 78-80). Tokią išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai, BPC skambučio įrašas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, G. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriais nustatyta, kad 2024 m. spalio 3 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos uošvį, G. S. sumušė pažįstami asmenys. Vyrui sužalota galva. Mušė rankomis, spardė kojomis. Mušę asmenys pasišalino, žino kur gyvena. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja E. L., kuri paaiškino, jog 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 val., vidiniame kieme išgirdo šūksnius, vyriškus balsus, pasižiūrėjusi pro antrame aukšte esantį langą, pastaroji pastebėjo, kaip du vyrai, kaip vėliau nustatyta tai buvo K. K. bei R. J., abejomis rankomis bei kojomis, daug kartų, į įvairias kūno sritis smogia ant žemės gulinčiam G. S.. E. L. pribėgusi prie G. S., pastarajam suteikė pirmąją pagalbą, aptvarstė sumušimus ir nusprendė kreiptis į GMP bei į policiją. E. L. paaiškino, jog G. S. vizualiai buvo smarkiai sužalotas, tiek galvos bei kūno srityse. Atlikus įvykio vietos apžiūrą ir vykdant paiešką karštais pėdsakais siekiant surasti ir nustatyti įtariamųjų tapatybes, patekus į minėtą pastatą, buvo nuvykta iki buto Nr. 5 durų. Į minėtą butą įsileido minėtas R. J.. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus bei atitiko E. L. pateiktus išvaizdos požymius apie įtariamuosius. Taip pat, tame pačiame bute rastas ir K. K., kuris taip pat atitiko E. L. pateiktus išvaizdos požymius. Vizualiai apžiūrėjus K. K., ant jo megztinio pastebėta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas, apžiūrėjus asmens abiejų rankų krumplius, buvo į pastebėta, kad ant krumplių matomi sužalojimai. Nuvykus iki Kauno klinikų priimamojo skyrių buvo pastebėtas G. S.. Asmuo buvo blaivus bei paaiškino, jog 2024 m. spalio 3 d. apie 19.50 val. jam apsipirkus parduotuvėje bei grįžtant link namų adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėję minėti asmenys pradėjo ant jo šaukti bei vienas iš jų, kaip nustatyta K. K., iš kairės rankos kumščio, viena kartą smogė G. S. į galvos sritį, ko pasėkoje G. S. nukrito ant žemės, toliau K. K. bei R. J. tęsdami nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip 10 kartų, tiek kojomis bei rankomis smūgiavo G. S. į įvairias kūno bei galvos sritis (3 t., b. l. 23-25).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje, garso įraše nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo protokole – pareiškime neginčitinai patvirtina kaltinamųjų neteisėtus veiksmus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to prieš duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusysis G. S. esmines sveikatos sutrikdymo aplinkybes nurodė BPC darbuotojai, atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdamas pareiškimą, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamieji kartu veikdami vis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad veiką įvykdė bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

Teismas, įvertinęs nurodytą išaiškinimą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad R. J. ir K. K. suvokė, jog daro nusikalstamą veiką bendrai, kiekvienas iš kaltinamųjų atliko veiksmus, kurie buvo veiksnys lemiantis sveikatos sutrikdymą, nė vienas nestabdė kito dėl veikos nutraukimo, neišreiškė aiškaus ir konkretaus nesutikimo dėl veikos darymo, tam neprieštaravo, tačiau atliko ir tęsė smurtinius veiksmus. Šią aplinkybę patvirtina pačių kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad kaltinamieji kartu atvyko į įvykio vietą, abu nekentėjusiojo atžvilgiu nedideliu laiko trapu tuo pačio metu toje pačioje vietoje atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, spręstina, kad yra akivaizdu kaltinamųjų susitarimas veikti buvo išreikštais ir abiem kaltinamiesiems suprantamas ir akivaizdus. Darytina išvada, kad abu kaltinamieji atliko vykdytojų vaidmenis. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo vieno iš vykdytojų ekscesas, byloje nėra, be to, net ir esant tokiems duomenims, nebūtų paneigta, kad R. J. ir K. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Reiškia, nagrinėjamu atveju jie privalo atsakyti už visus bendrai atliktus neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nukentėjusiojo parodymus, pačių kaltinamųjų parodymus, kad jie iš esmės neginčijo aplinkybės dėl kilusios konfliktiškos situacijos, liudytojos parodymus, kuri iš arti matė įvykusį konfliktą ir kaltinamųjų atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad po įvykio nukentėjusiajam buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sudaro pagrindą spręsti, kad R. J. ir K. K. nusikalstami veiksmai šioje byloje yra įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl konstatuotina, kad jiems veikiant kartu, bendrininkų grupėje.

Teismas, įvertinęs R. J. ir K. K. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir intensyvumą, G. S. padarytų sužalojimų vietą, neabejoja tuo, kad kaltinamieji R. J. ir K. K. veikė tyčia. Taigi pripažintina, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad R. J. ir K. K., veikdami bendrininkų grupe, tyčia bendrais veiksmais, K. K. tyčia vieną kartą sudavus kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, po ko jam nukritus ant žemės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip po dešimt kartų kumščiais sudavė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, po ko bendrais veiksmais ne mažiau kaip po penkis kartus kojomis spyrė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų – muštinės žaizdomis kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimo su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, tai yra G. S. padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi G. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet nekilo BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių, dėl ko R. J. ir K. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų R. J. ir K. K. veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka visus objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl kaltinamiesiems skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Dėl bausmės skyrimo R. J.

Kaltinamasis R. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, tai yra du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis R. J. anksčiau nėra neteistas Lietuvos Respublikoje, teistas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos – pagalbos neteisėtai atvykti į šalį ir gyventi joje (4 t., b. l. 82-88). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka R. J. baustas (4 t. b. l. 117-120). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (4 t., b. l. 111), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 113), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę R. J., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – R. J. dirba, kaip pats teisiamojo metu nurodė neoficialiai, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, paskirto baudos nėra sumokėtos, neteistas, yra jauno amžiaus.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusigąstamos veikos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad R. J. už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesį terminą jos įvykdymui, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį – 12 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesį terminą jos įvykdymui.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšys ir jų dydžiai yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas bendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam R. J. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesį terminą jos įvykdymui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir R. J. skirtina sumažinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas) bei BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant trijų mėnesį terminą jos įvykdymui.

Dėl bausmės skyrimo K. K.

Kaltinamasis K. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, tai yra vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis K. K. anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje keturis kartus, du iš jų už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (5 t., b. l. 44-50). Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus duomenimis nustatyta, kad administracine tvarka K. K. baustas 2 kartus (5 t. b. l. 72-75). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale nesilankė dėl konsultacijos (5 t., b. l. 66), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (5 t., b. l. 68), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra. Teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – K. K. dirba, teigė, jog turės vaiką, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, praeityje baustas administracine tvarka, paskirto baudos nėra sumokėtos, teistas, yra jauno amžiaus.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad K. K. už BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą skirtina – 75 parų arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog K. K. atžvilgiu 2025 m. liepos 1 d. priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, kuris 2025 m. liepos 22 d. įsiteisėjo, ir kuriuo K. K. vadovaujantis paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2025 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, ir K. K. skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir K. K. skirtina sumažinta bausmė – 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) tam tikras pareigas. Šiuo atveju, nors kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą, kaltinamasis šiuo metu dirba, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta, yra jauno amžiaus. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties arešto vykdymas kaltinamajam atidėtinas 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros, jam paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą. Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos dėl priklausomybės alkoholiui, padaryta turtinė žala, jam skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8, 10 punktuose numatytos pareigos: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 69 straipsniu, paskiriant K. K. baudžiamojo poveikio priemones - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nustatant vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinių ieškinių

Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 280,43 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. S. gydymą (3 t., b. l. 131-137). R. J. ir K. K. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą asmeniui, privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamosios veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa pareiškė 280,43 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su G. S. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajam 2024 m. spalio 3 d. buvo suteikta radiologo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija dėl dauginių šonkaulių lūžių. Taip pat minėtoje įstaigoje 2024 m. spalio 4 d. pacientui suteikta skubiosios medicinos gydytojo konsultacija dėl dauginių šonkaulių lūžių ir radiologo konsultacija. Vėliau VšĮ Kauno miesto poliklinikoje pacientui suteikta radiologo konsultacija ir 2024 m. spalio 7 d. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 280,43 Eur sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai civiliniam ieškovui 280,43 Eur žalą.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 045,19 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo G. S. nedarbingumo laikotarpiu paskirtą 1 045,19 Eur ligos išmoką (3 t., b. l. 146-151). R. J. ir K. K. su civiliniu ieškiniu sutiko.

Civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 1 045,19 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas dėl nukentėjusiojo G. S. ligos išmokos, išmokėtos jo nedarbingumo laikotarpiu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusysis G. S. tapo laikinai nedarbingas dėl trečiųjų asmenių smurtinių veiksmų. Nukentėjusiajam išmokėtos ligos išmokos dydis yra neginčijamai mažesnis už jo patirtą žalą (negautas darbo pajamas), nes ligos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos dydis - 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (Ligos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, paskyręs ir išmokėjęs ligos išmoką, įgijo teisę į šios socialinio draudimo išmokos susigražinimą atgręžtinio reikalavimo teise iš žalą padariusio asmens. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamųjų solidariai civiliniam ieškovui 1 045,19 Eur žalą.

Dėl nukentėjusiojo G. S. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis G. S. 2025 m. sausio 6 d. pareiškė 4 529,61 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti patirtą neturtinę ir turtinę žalą (3 t., b. l. 114-123). Civilinis ieškovas prašo priteisti 529,61 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad prašomą priteisti 529,61 Eur turtinę žalą sudaro 43,91 Eur išlaidos vaistams, 353,62 Eur vertės sulaužyti akiniai, 132,08 Eur negautos pajamos. Nurodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo dirbti laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 31 d., nepaisant tai, kad gavo ligos pašalpą, ji buvo žymiai mažesnė nei jo darbo užmokestis. Taigi, nedarbingumo laikotarpiu negavo planuotų gauti darbo užmokesčio pajamų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat yra laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad aptariamo nusikaltimo metu G. S. patyrė sužalojimą – muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje, ką patvirtina 2024 m. spalio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2099/2024(02). Kadangi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios jis patyrė žalą, įrodyta, kad nusikaltimas veikas padarė būtent kaltinamieji K. K. ir R. J., jų atlikti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su civiliniams ieškovams padaryta žala, todėl civilinis ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą. Grįsdamas patirtą turtinę žalą, nukentėjusysis pateikė UAB „Benu vaistinė Lietuva“ kvitą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. spalio 4 d. už vaistus mokėtina suma yra 28,92 Eur („Ketonal 100mg/2ml“, „Švirkštas 2ml“, „Tvarstis chirurg. lipnus“, „Tvarstis chirurg. lipnus“, „Lioton 1000tv/g gelis“, „Servetėles dezinf.“) bei vaistinės UAB „Eurovaistinė“ 2024 m. spalio 10 d. kvitą, kuriame nurodyta, jog už vaistus mokėtina suma yra 14,99 Eur („Bepanthen Eye“) (3 t., b. l. 123). Teismas, įvertinęs prašomų priteisti 43,91 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, šalinant jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos padarinius, sprendžia, kad prašomos priteisti šios išlaidos yra pagrįstos, įrodytos rašytiniais duomenimis. Teismas, įvertinęs veikos padarymo laiką, nukentėjusiojo sužalojimus, pateiktus įrodymus, tai, kad nustatyta, kad sužalojo nukentėjusįjį būtent kaltinamieji, sprendžia, kad prašoma priteisti turtinė žala už vaistus, tiesioginiu priežastiniu ryšium susijusios su įvykdyta nusikalstama veika, laiko, kad išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant 43,91 Eur solidariai iš kaltinamųjų (BPK 115 straipsnis)..

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 353,62 Eur turtinę žalą už akinius. Grįsdamas šią žalą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė UAB „Vision Express“ 2021 m. kovo 17 d. akinių kvitą Nr. 24687KL ir 2021 m. kovo 31 d. sumokėjimą, patvirtinantį čekį, kuriuose nurodyta, jog buvo sumokėta 353,62 Eur suma 2021 m. kovo 31 d. už akinius ir susijusius darbus (3 t., b. l. 122). Iš nukentėjusiojo pateiktų dokumentų nustatyta, kad nukentėjusiojo akiniai įgyti ir pagaminti 2021 m. kovo 31 d., veika padaryta 2024 m. spalio 3 d. Įvertinus šias aplinkybes, apskaičiuotina, kad akiniai iki veikos padarymo buvo naudojami 2 metus 5 mėnesius. Šiuo atveju nukentėjusysis prašo priteisti visą sumokėtą akinių kainą 2021 m. kovo 31 d., tačiau nevertina natūralaus akinių susidėvėjimo ir aplinkybės, kad veikos padarymo metu akiniai nebuvo nauji. Atsižvelgiant į tai, jog akiniai jau buvo dėvėti daugiau nei dvejus metus, jų vertė negali būti išlikusi lygiai tokia pati ir nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi jie buvo dėvimi, todėl žalos dydis dalyje dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo akiniais mažintinas 50 procentų, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai 176,81 Eur.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 132,08 Eur žalą dėl negautų pajamų. Iš pateiktų prie ieškinio rašytinių įrodymų nustatyta, kad nukentėjusysis nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 31 d. buvo laikiname nedarbingume, negalėjo dirbti, negavo darbo užmokesčio, todėl jam buvo išmokėta 1 173,72 Eur ligos išmoka. Nukentėjusysis G. S. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2024 m. gruodžio 31 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 496, pagrindžiančią jo gaunamą darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiu 2024 m. spalio 4 d. – spalio 31 d. darbo užmokestis nukentėjusiajam G. S. nebuvo mokamas, nes ji buvo laikinajame darbingume, nors tuo atveju, jeigu jis būtų dirbęs būtų gavęs, jam buvo mokama ligos išmoka, kurios dydis yra apskaičiuojamas pagal įstatymuose nustatytus dydžius ir nesudaro 10 procentų gautino darbo užmokesčio, spręstina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas neteko dalies pajamų. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tinkintinas ir iš kaltinamųjų solidariai priteistina civiliniam ieškovui 132,08 Eur žala.

G. S. taip pat prašė priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos. G. S. atsakydamas į teismo klausimus teigė, jog neturtinę žalą sudaro tai, kad po įvykio negalėjo normaliai gulėti, maitintis. Jautė skausmą, normaliai gulėti galėjo po 3 savaičių, skausmas mažiausiai truko 3 savaites. Teigė, kad po šio įvykio atsirado baimės jausmas, nes kai vėlai baigia darbą eina ir bijo. Pasikeitė jo darbingumas, vairuojant įsitempęs negali būti, vis reguliuoja sėdynę, jaučia iki šiol skausmą, tad liko skausmas ir baimės jausmas. Be to, nurodė, kad dabartinis jo sveikatos stovis nėra grįžęs iki tokios būklės, kuri buvo iki įvykio, nes nuo tada visada įsitempęs šonas, ko nebuvo iki įvykio. Išlikęs baimės jausmas, nes grįžus namo naktį 00.30 val. ar 01.30 val. nežino, kas gali laukti. Pas gydytojus vis eina ir prašo leidžiamų vaistų nuo skausmo, dėl šono skausmo. Šie skausmai atsirado po įvykio. Po įvykio jam padėjo sugyventinė, apie tris savaites jį aptarnavo. Teigė, kad po įvykio sunkesnio svorio negali pakelti. Sportuoti negali taip, kaip sportavo iki įvykio. G. S. teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius civilinį ieškinį, jis pateikė: 2024 m. spalio 4 d. medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, jog G. S. diagnozuota dešinėje virš smilkinio guzas, virš dešiniojo antakio stebima iki 4 cm ilgio žaizda nelygiais kraštais, negausiai pakraujuoja. Krūtines ląsta palpuojant skausminga kairiajame krūtinės ląstos šone. Dešinė ranka kiek skausmingi, plaštaka patinusi ties I-III delnakauliais, palpuojant labai skausminga (3 t., b. l. 117-118).

Kaip minėta, nukentėjusiajam G. S. R. J. ir K. K. neteisėtais veiksmais buvo padaryta muštinė žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje. Šiuos sužalojimus patvirtina bylos medžiagoje esantys išrašai iš medicininių dokumentų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2099/2024(02). Iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad G. S. 2025 m. spalio 3 d. atvyko į skubios pagalbos skyrių, kur jam buvo nustatyti sužalojimai. Paaiškinimuose nurodė, kad po įvykio vis dar yra išlikę skausmai, sunku vairuoti, negali nieko sunkiau pakelti, negali sportuoti taip, kaip įprastai sportavo prieš įvykį.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis G. S. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Nustatydamas nukentėjusiajam G. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas vertina, kad nuo kaltinamųjų R. J. ir K. K. suduotų smūgių G. S. buvo padaryta muštinė žaizdą kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairio žasto srityje, krūtinėje, kairėje plaštakoje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su X, XI šonkaulių lūžimu, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kaktoje, kairės ausies srityje, kairėje šlaunyje, sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Neabejotina, kad patyręs tokio pobūdžio fizinį smurtą, dėl menkavertės dingsties, nukentėjusysis įvykio metu patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, šoką. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyti staiga, viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jam kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, konstatuota, kad G. S. dėl patirtų sužalojimų jautė skausmą, patyrė nepatogumus, išgąstį. Vertinant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į jo gydymo trukmę bei tai, kad jam buvo suteiktos tik skubios pagalbos išlaidos įvykio dieną 2025 m. spalio 3 – d., bei vėliau VšĮ Kauno miesto poliklinikoje pacientui suteikta radiologo konsultacija 2024 m. spalio 7 d., duomenų, kad nukentėjusysis ilgai gydėsi ir jam buvo atliktos sudėtingos medicininės procedūros, o taip pat, kad jam yra skirta reabilitacija, kaip šia nusikalstama veika padarytų pasekmių gydymosi pasekmė, byloje nėra. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis G. S. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl padarytų sužalojimo – kairės krūtinės ląstos pusės sumušimų su X, XI šonkaulių lūžimu buvo apribotas jo judėjimas. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsižvelgta į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl patirto sužalojimo G. S. būtų suprastėjusi sveikata, todėl daryti kategoriškos išvados, jog ir ateityje nukentėjusysis nuolat jaus nepatogumus dėl patirtų sužalojimų, negalima. Taigi byloje nenustatyta, jog nukentėjusiojo sužalojimas turėtų jam rimtų liekamųjų reiškinių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji R. J. ir K. K. smurtavo prieš G. S. ir sutrikdė jam sveikatą bei neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. Akivaizdu, jog dėl tokios veikos nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus ir fizines bei dvasines kančias, nes prieš jį be jokio teisėto pagrindo buvo panaudota fizinė prievarta, tuo priverčiant nukentėjusįjį jausti pažeminimą. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, akcentuotina, kad nukentėjusysis nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė teiginių apie iki šiol jai likusius liekamuosius reiškinius, kurie galėtų būti neabejotinai sietini su nagrinėjamu įvykiu, po kurio praėjo daugiau nei metai. Analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos atlyginimo nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019). Visgi, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nėra privalomi. Be to, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į G. S. nustatytų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nusikalstamos veikos trukmę neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra proporcinga jo patirtoms neigiamoms pasekmėms. Pažymėtina, kad gynėja baigiamosios kalbos metu akcentavo, kad šiuo atveju du kaltinamieji, todėl prašoma priteisti 4 000 Eur neturtinė žala, ją padalijus po 2 000 Eur yra nedidelė ir pagrįsta. Teismas pažymi, kad kilusi neturtinė žala nustatoma vertinant ne kaltinamųjų skaičių, o konkrečiai nukentėjusiajam kilusias pasekmes. Teismų praktikoje nėra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, jog neturtinė žalos dydis nustatomas kiekvienam iš kaltų asmenų atskirai ir atitinkamai priteisiamas dalimis, priešingai neturtinė žala priteisiama solidariai iš kaltinamųjų ir jos dydis nustatomas nekentėjusiam. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o jiems šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamajam. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

VI. Dėl advokato išlaidų atlyginimo

2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. nukentėjusiojo G. S. atstovė advokato padėjėja R. S. pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo baudžiamojoje byloje pripažinimo proceso išlaidomis ir jas pagrindžiančius įrodymus 1 150 Eur sumai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Advokato padėjėja R. S. parengė civilinį ieškinį, atstovei teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko septyni teisiamieji posėdžiai, kurie truko iš viso 3 val. 36 minutes (2025 m. balandžio 15 d. trukmė – 9 min., 2025 m. gegužės 6 d. – 49 min., 2025 m. gegužės 28 d. – 48 min., 2025 m. liepos 3 d. – 9 min., 2025 m. rugpjūčio 27 d. – 11 min., 2025 m. rugsėjo 30 d. – 56 min., 2025 m. spalio 3 d. – 34 min.). Kaltinamieji į tris teisiamuosius posėdžius neatvyko, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, visgi nukentėjusiojo atstovas dėl to patyrė papildomas išlaidas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamųjų turtinę padėtį – vienas kaltinamasis dirba, gauna pajamas, kitas registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba atsitiktinius darbus ir gauna pajamų, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 150 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. naudai.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyti nebuvo.

R. J. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. 1. 66-69) bei dokumentų paėmimas (4 t., b. l. 72-77), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinos. R. J., išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. J.. K. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. 1. 29-32) bei dokumentų paėmimas (5 t., b. l. 33-38), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintinos. K. K., išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. K..

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. DVD kompaktiniai diskai su skambučio į BPC garso įrašu bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (3 t., b. l. 64, 72), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2023 m. rugpjūčio 15 d. veika) ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, mokytis, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (2024 m. spalio 3 d. veika) ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, mokytis, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti R. J. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, mokytis, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per 4 (keturis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, 4) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. J., išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. J..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su 2025 m. liepos 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir K. K. skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64? straipsnio, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 12 (dvylikai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant pareigas: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. K., išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. K..

Civilinės ieškovės Valstybinė ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir K. K. 280,43 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 43 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui solidariai iš kaltinamųjų R. J. ir K. K. 1 045,19 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis eurus 19 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų R. J. ir K. K. solidariai 352,80 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 80 ct) turtinės žalos ir 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui G. S. naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. 1 150 Eur (veną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų R. J. ir K. K. jas lygiomis dalimis po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. S..

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 (du) vnt. DVD kompaktinių diskų su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam R. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė